Byla Nr. T-102-586/2021
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.12; 2.5.16
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. kovo 5 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės teikimą dėl nuteistajam S. G. nuosprendžiu paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu.
Teismas
n u s t a t ė :
S. G. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2461 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK redakcija) ir jam paskirta bausmė – 24 MGL (3 000 Lt, 868,86 Eur) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.
2021 m. vasario 12 d. teisme gautas antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės teikimas, kuriuo prašoma S. G. teismo paskirtą baudą pakeisti laisvės apribojimu. Antstolė nurodo, kad vykdo vykdomąją bylą pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-256-06/2002 dėl 868,86 Eur išieškojimo iš skolininko S. G.. Skola iš skolininko neišieškota, skolininkas turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimo neturi, lėšų kredito įstaigose neturi, Sodros duomenimis niekur nedirba. ĮKNR registre informacijos nėra. Skolininkas vykdymo procese su antstole nebendradarbiavo, bendro vykdomųjų bylų sąvado duomenimis, antstoliai išieško skolas iš skolininko 13 vykdomųjų bylų, kurių pagrindą sudaro baudų išieškojimas, baudos išieškoti priverstinai nėra galimybių.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo teikimą siūlė nagrinėti teismo nuožiūra.
Prokurorė A. Brigevičienė pateikė atsiliepimą į teikimą, kuriuo prašė teikimą tenkinti. Nurodė, jog susipažinus su antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės teikimu dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme matyti, kad S. G. sąmoningai, dėl savo paties nenoro, vengė atlikti jam paskirtą baudą ir nėra galimybių ją priverstinai išieškoti.
k o n s t a t u o j a :
teikimas netenkintinas.
Pagal BPK 352 straipsnio 3 dalį teismas baudą gali pakeisti kita bausme. BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme, t. y. pirmu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus, o kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).
Baudos pakeitimo laisvės apribojimu aspektu akcentuotina, kad tam būtina sąlyga – nustatymas, kad nuteistasis vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti.
Antstolė nurodė, jog skola iš skolininko neišieškota, skolininkas turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimo neturi, lėšų kredito įstaigose neturi, Sodros duomenimis niekur nedirba. ĮKNR registre informacijos nėra. Skolininkas vykdymo procese su antstole nebendradarbiavo, bendro vykdomųjų bylų sąvado duomenimis, antstoliai išieško skolas iš skolininko 13 vykdomųjų bylų, kurių pagrindą sudaro baudų išieškojimas, baudos išieškoti priverstinai nėra galimybių.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu S. G. buvo nuteistas pagal BK 2461 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 24 MGL (846,86 Eur) dydžio bauda. Nuteistasis baudos nesumokėjo, ji šiai dienai neišieškota. Iš bylos duomenų matyti, kad 2003 m. balandžio 28 reikalavimas buvo išsiųstas S. G., ar įteiktas – duomenų nėra, 2004 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymas buvo siųstas į S. G. darbovietę, padarytos dvi išskaitos. S. G. 2004 m. spalio 25 d. atleistas iš darbo. S. G. patvarkymas siųstas 2016 m. gruodžio 28 d., tačiau ir šis nebuvo įteiktas. Šiuo atveju pateiktoje vykdomojoje byloje pateikta informacijai tik apie keletą antstolio aktyvių veiksmų, vykdytų siekiant išieškoti iš nuteistojo teismo nuosprendžiu priteistą baudą, teismas negali daryti išvados, kad nuteistasis S. G. tyčia, aktyviais veiksmais vengė bausmės atlikimo. S. G. deklaravęs gyvenamąją vietą Smilgynų kaime, Klaipėdos rajone, tačiau vykdomojoje byloje nėra jokios informacijos apie tai, kada ir kokiu būdu buvo bandoma susisiekti su nuteistuoju, ar buvo imtasi priemonių faktinei jo gyvenamajai nustatyti ir pan., gauti sutikimui/nesutikimui dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Todėl remdamasis aukščiau išdėstytomis nuostatomis teismas sprendžia, kad formalus nuteistajam paskirtos baudos išieškojimas, realios tiesioginės komunikacijos tarp antstolio ir nuteistojo nebuvimas, sudaro pakankamą pagrindą teikimo netenkinimui.
Teismas atkreipia dėmesį, kad net jeigu būtų nustatytos sąlygos pakeisti S. G. skirtą baudą laisvės apribojimu (vengimas savu noru sumokėti baudą ir galimybių ją išieškoti nebuvimas), pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį jam skirta 24 MGL bauda turėtų būti keičiama į 24 laisvės apribojimo dienas, t. y. į itin trumpą laisvės apribojimo bausmės laiką, kurį ji turėtų būti vykdoma. Teismo vertinimu, dėl laisvės apribojimo bausmės vykdymo ypatumų (nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos) nagrinėjamu atveju antstolio kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, kol nėra išnaudotos visos galimybės išieškoti iš asmens baudą priverstinai, nėra proporcinga priemonė.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 352, 362 straipsniais teismas,
n u t a r i a:
antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės teikimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėjas Vandalinas Vainius