Civilinė byla Nr. e2A-290-368/2022
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01146-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės ir Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Medūnė“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti valstybės naudai 17269,55 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimui, penkių procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2017 m. sausio 1 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus pareigūnams, dalyvaujant atsakovės atstovui, atlikus patikrinimą, nustatyta, kad D. V. priklausančiame miško žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai plynai iškirstas 0,26 ha miško plotas už biržės ribų. Nuo 2017 m. sausio 20 d. šis miško žemės sklypas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso atsakovei. 2017 m. gegužės 30 d. administracinio teisės pažeidimo byloje priimtu nutarimu Nr. VMTN-102076214-17 atsakovės darbuotojui A. S. už savavališką medžių ir krūmų kirtimą privačiuose miškuose pagal pažeidimo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 621 straipsniu paskirta 600 Eur bauda. Atsakovės darbuotojas A. S. 2016 m. spalio 28 d. D. V. priklausančiame minėtame miško žemės sklype, IV miškų grupės brandžiame medelyne savavališkai plynai iškirsto 0,26 ha miško plotą, ištraukė ir išvežė žalius medžius, kurių bendras tūris 75,085 kietmetriai ir padarė žalą aplinkai, nes draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Nenukirstas miškas priskiriamas miško ištekliams ir kaip aplinkos objektas yra vieningos ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai ir dėl to vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas, pažeistas natūralus kraštovaizdis bei jo estetinės savybės). Žala, padaryta neteisėtai iškertant mišką, traktuojama kaip žala aplinkai, nes tokiu būdu pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas siekia maždaug 100 metų. Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1- 249 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ 1 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę, padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal žalos dydžio skaičiavimo įkainius. Kadangi atsakovės darbuotojas neteisėtai iškirto medžius vykdydamas darbines funkcijas, aplinkai padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovo pareikšti reikalavimai ir dėstomi motyvai dėl padarytos žalos aplinkai yra nepagrįsti, todėl ieškinys atmestinas. Paaiškino, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 11 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LM-2587 pagrindu nuosavybės teise priklauso miškų ūkio žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba bendrovės prašymu, išdavė leidimą atsakovei minėtame miške atlikti kirtimus. Pažymėjo, jog bendrovės darbuotojas atliko minėto miško kirtimą, tačiau kertamo miško ploto žymėjimui (gairelėms) sutapus su gretimame žemės sklype ketinamo kirsti miško ploto pažymėjimu, pastarasis per apsirikimą, neteisėtai (neturint leidimo), iškirto gretimą miško plotą, (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu nuosavybės teise priklausė D. V.. Ši aplinkybė, nurodyta ieškovo kartu su ieškiniu pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje, bendrovės darbuotojo ir vadovo 2017 m. sausio 9 d. pasiaiškinimuose, ir patvirtina, kad tuo metu gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas, taip pat ruošėsi miško kirtimo darbams. Ieškovas, teigdamas, jog dėl miško iškirtimo atsiradęs neigiamas pokytis akivaizdus, jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų (kilęs neigiamas poveikis dirvos kokybei, atmosferos ir klimato būklei, gyvūnijos gyvenimui ir pan.) nepateikia. Ieškinį grindžia teiginiais, kad dėl atsakovės darbuotojo neteisėtų veiksmų, o būtent, neišduoto tam leidimo, neteisėtai iškirstas miškas, dėl ko jo atžvilgiu taikyta administracinė atsakomybė ir padaryta akivaizdi žala aplinkai. Ieškovas darydamas tokią išvadą, preziumuoja žalos aplinkai atsiradimo faktą, nors aplinkai padarytos žalos, jos atlyginimo klausimas, sprendžiamas civilinio proceso normų nustatyta tvarka, o išvados daromos tik įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visetą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priteisė uždarajai akcinei bendrovei „Medūnė“ 2420 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo, jog atsakovės darbuotojas išpjovė medžius žemės sklype, kuriame leidimas išduotas nebuvo nėra. Ginčas kilo dėl žalos aplinkai padarymo. Administracinės teisės pažeidimo protokolas ir jo pagrindu priimtas nutarimas administracinio pažeidimo byloje patvirtina, kad atsakovės darbuotojas nubaustas už IV grupės brandžiame medyne, savavališkai, be leidimo, plynai iškirstų, ištrauktų ir išvežtų žalių medžių, kurių bendras tūris 75,085 kietmetrių, tačiau savaime, vis tik, tai neįrodo padarytos žalos aplinkai.
5. 2021 m. lapkričio 4 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad kirtimai galimi žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima iki 3 ha ploto. Miškų ūkio žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausęs D. V., ženkliai mažesnis. Šiuo atveju vidinės miškotvarkos projektas nebūtinas, tačiau rengiami biržės atrėžimo ir įvertinimo dokumentai. Nagrinėjamu atveju minėtame miškų ūkio žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0679-2061, būtent tai ir buvo atlikta. Tai patvirtina ne tik atsakovės atstovas, bet bylai aktualiu laiku Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiuoju specialistu dirbęs A. R.. Nors šiame rašte nenurodoma, kad leidimas kirsti mišką D. V. būtų buvęs išduotas, tačiau teorinė galimybė išduoti leidimą šiam miškui kirsti, galimai buvo, o Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiuoju specialistu dirbęs A. R. patvirtino, kad miškų ūkio žemės sklypui, unikalus (duomenys neskelbtini), leidimą kirsti, visgi būtų išdavęs. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo teisme duotais paaiškinimais.
6. Nupjautų medžių rūšys ir skersmenys užfiksuoti 2017 m. vasario 2 d. kelmų matavimo akte. Tos pačios dienos medienos tūrio paskaičiavimo akte, remiantis kelmų matavimo akte nustatytais duomenimis, išpjautos medienos tūris 75,085 m3. Tūris nustatytas vadovaujantis Medienos tūrio lentelėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. D1-747 „ Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 631 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, naudojant biržės sortimentinės struktūros apskaičiavimo programą ir teismui šių matavimų teisingumas abejonių nekelia.
7. Į bylą pateikti atsakovės atstovo bei jos darbuotojo A. S. pasiaiškinimai, iš kurių turinio matyti, kad atsakovei priklausanti miško žemės riba bei šalia esančioje, tuo metu D. V. nuosavybės teise priklausiusioje miško žemės valdoje, atrėžiant biržę sutapo žymėjimas (gairelės). Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojas A. R., kuris bylai nagrinėti aktualiu laikotarpiu dirbo Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiuoju specialistu. Liudytojas patvirtino, kad abiejuose miško žemės sklypuose buvo ruošiamasi kirsti mišką (atrėžta biržė), abejuose miško žemės sklypuose miškas buvo brandus, pateikti taksaciniai rodikliai, todėl leidimą kirsti mišką D. V. neabejotinai būtų išdavęs, o neišdavė tik todėl, kad miškas per klaidą buvo iškirstas. Kirtimas buvo įvykdytas neturint leidimo, tačiau laikantis visų reikalavimų, o leidimo išdavimas šiuo atveju buvo tik formalumas, nes miškotvarkos taksavimo duomenys, kaip ir šalia buvusio atsakovės miško žemės sklypo, medyno branda, nekelia abejonių, kad leidimas kirsti būtų išduotas. Patvirtino, kad dokumentai leidimui išduoti D. V. kirsti mišką buvo pateikti, kodėl jų šiuo metu nėra, paaiškinti negali.
8. Bylos duomenys patvirtina, jog abiejų miško žemės sklypų, tiek atsakovės iškirsto su leidimu, tiek D.V. pažeidimo padarymo metu , kuriam leidimas kirsti nebuvo išduotas, branda – taksacinis vienetas, buvo tokia pati. Ieškovas dėl padarytos žalos aplinkai į teismą kreipėsi praėjus beveik penkiems metams. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, išpjauto miško brandą, grupę (IV grupė nepriskirtina saugotiniems miškams), palyginus abiejų sklypų taksavimo duomenis, praėjusį laikotarpį, įvertinus pateiktų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų turinio visetą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog objektyvių duomenų apie aplinkai padarytą žalą ieškovas nepateikė ir teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes, be pagrindo konstatavo, kad objektyvių duomenų apie aplinkai padarytą žalą ieškovas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir liudytojų parodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, juos vertino selektyviai, atsakovės vadovo ir jos liudytojo paaiškinimams suteikė didesnę įrodomąją galią nei oficialiems rašytiniams įrodymams.
9.2. Pirmos instancijos teismo sprendimas formuoja praktiką, kad leidimas miškui kirsti yra tik formalus dokumentas ir visiškai paneigia Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą leidimų išdavimų tvarką ir miškų neteisėtais kirtimais daromos žalos reikšmingumą, kuriame įtvirtinta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Miško iškirtimas visada reiškia žalos aplinkai padarymą, tačiau laikoma, kad, turint išduotą leidimą miškui kirsti, žala aplinkai nepadaroma ir jos nereikia atlyginti, todėl nesutiktina su atsakovės ir jos atstovo teiginiais, kad žalos gamtai atsakovė nepadarė.
9.3. Ieškovės atstovo į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2021-11 atsakyme į 2021-10-11 prašymą „Dėl informacijos pateikimo“ yra nurodyta, kad „<... miško žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , iki 2017 m. sausio 20 d. priklausiusiame D. V., į Tarnybą nebuvo kreiptasi dėl leidimo miškui kirsti išdavimo valdoje. Tarnybai nėra žinomi jokie D. V. inicijuojami veiksmai ruošiant mišką kirtimui, inicijuojant leidimo dėl miško kirtimo išdavimo procesą. Vidinės miškotvarkos projektas Valdai nebuvo/nėra parengtas. Kadangi Valdoje įvykdytas neteisėtas (neturint privalomo leidimo) plynas kirtimas, šiuo metu neįmanoma įvertinti buvusio medyno taksacinių duomenų (amžius, rūšinė sudėtis, II ardas, pomiškis) ir spręsti leidimo miškui kirsti išdavimo galimybių“.
9.4. Atsakovės liudytojas A. R. yra buvęs valstybės tarnautojas – Valstybinės miškų kontrolės pareigūnas, kuris, vykdydamas savo tarnybines pareigas, 2017 m. sausio 1 d. nustatė neteisėtą miško kirtimą, surinko tai įrodančius įrodymus ir atsakovės darbuotojui 2017 m. gegužės 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 621 straipsnį. Tačiau, kaip matyti iš jo parodymų teismo posėdžio metu, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad atsakovė atlygintų aplinkai padarytą žalą, nes kaip jis parodė, jo asmenine nuomone „žala aplinkai, tai didžiausios kuriozas, nesąmonė, o ieškinio pateikimas - absurdas“. Nuo 2021 m. liepos 1 d. Valstybinės miškų tarnybos vykdomos funkcijos, - valstybinės visų nuosavybės formų miškų būklės naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolės ir kitos su miškų kontrole susijusios, buvo perduotos vykdyti Departamentui. Iš Valstybinės miškų tarnybos buvo perimtos nustatytų pažeidimų bylos ir tik tuomet buvo pastebėta, kad dėl buvusio pareigūno A. R. neveikimo, ieškinys teismui dėl žalos aplinkai atlyginimo nebuvo pateiktas. Tik dėl Valstybinės miškų tarnybos buvusio pareigūno A. R. tarnybinių pareigų neatlikimo, neveikimo, ieškinys teismui buvo pateiktas beveik po penkerių metų nuo žalos padarymo.
9.5. Pirmosios instancijos teismas pirmenybę teikė atsakovės vadovo ir jos liudytojo A. R. parodymams, suteikdamas jiems didesnę įrodomąją galią nei oficialiems rašytiniams įrodymams - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atsakymui į atsakovės atstovo prašymą.
9.6. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad, jeigu atsakovė (šiuo atveju ankstesnė sklypo savininkė D. V.) būtų turėjusi (gavusi) reikiamą leidimą arba atsakovė būtų kontroliavusi savo miško žemės sklype su jos žinia vykstančius kirtimus, padarytos žalos būtų išvengta. Taigi, žala aplinkai atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens – atsakovės veiksmų, kas patvirtina, jog nustatytas priežastinis ryšys, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama, prezumpcijos atsakovė nepaneigė. Be to, šioje byloje nėra svarbi kaltės forma. Nagrinėjamu atveju leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas aprašo nustatyta tvarka, todėl medžiai, kurių bendras tūris 75,085 kub. m., iškirsti neteisėtai.
9.7. Atsakovė neįrodė, kad neteisėtai iškirstam miško plotui leidimas miškui kirsti būtų buvęs išduotas ar bent, kad buvo kreiptasi dėl tokio leidimo gavimo. Ieškovas į bylą pateikė išsamius įrodymus, patvirtinančius atsakovės veiksmų neteisėtumą ir padarytos aplinkai žalos dydį.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Medūnė“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas kelia klausimą dėl liudytojo A. R. neutralumo, tačiau iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. VMTN-102076214-17 medžiagos matyti, kad būtent šis liudytojas vykdydamas Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vedėjo pavedimą atlikti patikrinimą, nustatė pažeidimo (neteisėto kirtimo) faktą, atliko kirtimo kelmų, medienos tūrio matavimus, paskaičiavimus, fiksavo kitus reikšmingus duomenis, kuriais, be kita ko, kaip objektyviais, vadovaujasi pats apeliantas pagrįsti reikalavimus atsakovės atžvilgiu, bei kartu su ieškiniu pateikdamas 2021 m. rugpjūčio 31 d. žalos aplinkai paskaičiavimą liudytojo fiksuotų duomenų pagrindu.
10.2. Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. VMTN-102076214-17 medžiagos matyti, kad liudytojas A. R. taip pat surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o 2017 m. gegužės 30 d. Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMTN-102076214-17 priėmė kitas pareigūnas, t. y. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vedėjas E. L., taigi akivaizdu, kad neteisėto kirtimo faktas, šio pažeidimo aplinkybės buvo žinomos ne tik liudytoju apklaustam A. R., bet ir kitam pareigūnui, taigi pagrindo teigti, kad buvo tikslingai liudytojo neveikiama, nevykdomos tarnybinės pareigos, taigi ir abejoti šio liudytojo nešališkumu, ar kritiškai vertinti šio parodymus, pagrindo nėra. Atsakovė pažymi, kad apeliantas byloje nepateikė jokių duomenų, leidžiančių bent iš dalies abejoti nurodyto liudytojo nešališkumu, objektyvumu.
10.3. Leidimo kirsti mišką neišdavimas/išdavimas sietinas su veiksmų (ne)teisėtumo vertinimu ir negali būti absoliutinamas civilinės atsakomybės taikymo prasme. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat dėsto argumentus dėl kitų civilinei atsakomybei taikyti reikšmingų sąlygų nustatymo delikto atveju, padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo tvarkos/metodikos, tačiau kad tarp šalių kilo ginčas tik dėl žalos aplinkai padarymo fakto, kaip vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (ne)egzistavimo, todėl mano, kad netikslinga atsiliepimu į apeliacinį skundą atskirai pasisakyti dėl šių perteklinių apelianto argumentų, kadangi pastarieji nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšmingi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. sausio 1 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus pareigūnams, dalyvaujant atsakovės atstovui, atlikus patikrinimą, nustatyta, kad D. V. priklausančiame miško žemės sklype (duomenys neskelbtini), savavališkai plynai iškirstas 0,26 ha miško plotas už biržės ribų. Nuo 2017 m. sausio 20 d. šis miško žemės sklypas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso atsakovei. 2017 m. gegužės 30 d. administracinio teisės pažeidimo byloje priimtu nutarimu Nr. VMTN-102076214-17 atsakovės darbuotojui A. S. už savavališką medžių ir krūmų kirtimą privačiuose miškuose pagal pažeidimo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 621 straipsniu paskirta 600 Eur bauda.
14. Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas A. R. 2017 m. gegužės 29 d. surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą Nr. VMTP-101980442-17 UAB „Medūnė“ darbuotojo A. S. atžvilgiu, už tai, jog jis pažeidimo padarymo metu (2016 m. spalio 28 d.) D. V. nuosavybės teise priklausančioje 0,26 ha miško žemės valdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), IV grupės brandžiame medyne, savavališkai, be leidimo, plynai iškirto, ištraukė ir išvežė žalius medžius, kurių bendras tūris 75,085 kietmetrių ir padarė žalą aplinkai. Tokiais veiksmais A. S. pažeidė 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (galiojusių pažeidimo padarymo metu) 20, 21 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą pažeidimo padarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 621 straipsnyje. Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio 2017 m. gegužės 30 d. administracinio pažeidimo byloje priimtu nutarimu Nr. VMTN-102076214-17 atsakovės darbuotojui A. S. už minėtą administracinį teisės pažeidimą paskirta 600 Eur bauda, nutarimas įsiteisėjąs.
15. Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso miškų ūkio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o gretimas miškų ūkio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis tuo pačiu adresu, bylai nagrinėti aktualiu laikotarpiu, asmeninės nuosavybės teise priklausė D. V. (nuo 2017 m. sausio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi nuosavybės teise priklauso atsakovei). Iš Kartografinės duomenų bazės fragmentų ir sklypų brėžinių matyti, kad sklypai yra šalia vienas kito. Į bylą pateiktas leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui liudija, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2016 m. rugsėjo 22 d. atsakovei išdavė leidimą Serija A Nr. 023844, minėtą mišką kirsti, kirtimų rūšis – plynas miško kirtimas (1,6 ha), medžių rūšis: pušis, eglė, beržas.
16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, ne pagrindo liudytojo paaiškinimams ir įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią. Be to, teismo sprendimas formuoja praktiką, kad leidimas miškui kirsti yra tik formalus dokumentas ir visiškai paneigia Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir MĮ) 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą leidimų išdavimų tvarką ir miškų neteisėtais kirtimais daromos žalos reikšmę. Iš esmės apeliantė žalos atsiradimą grindžia argumentu, kad kirtimas atliktas neturint leidimo.
17. Atsakovė laikosi pozicijos, kad per klaidą buvo iškirsta tik 0,26 ha brandaus miško, kuris ir taip buvo ruošiamas kirtimui, ir kuriam leidimo išdavimas buvo tik formalumas. Dėl to savaime žala aplinkai neatsirado, o ieškovas jos neįrodė. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ginčo, jog atsakovės darbuotojas išpjovė medžius žemės sklype, kurio kirtimui leidimas išduotas nebuvo, nėra. Ginčas kilo dėl žalos aplinkai padarymo fakto.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė kasacinio teismo praktiką bei Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Taigi žalos aplinkai atsiradimo faktas nėra preziumuojamas, o turi būti įrodomas.
20. Ieškovas padarytos žalos faktą įrodinėja iš esmės teiginiais, kad dėl miško kirtimo neturint leidimo jau savaime buvo padarytas poveikis aplinkai, dėl vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien deklaratyvūs teiginiai apie neteisėto kirtimo sukeliamą apskritai žalą gamtai, negali būt laikoma tinkamu įrodymu apie žalos padarymo faktą. Ieškovė, turėdama pareigą įrodinėti žalos faktą, nepateikė realių jokių įrodymų apie faktiškai pakitusią ekosistemą, neigiamą poveikį gamtai neteisėtai iškirsto miško teritorijoje. Priešingai, su ieškiniu pateiktoje 2017 m. sausio 9 d. Plynų pagrindinių kirtimu pažymoje nurodoma, kad patikrinus miško žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pomiškio nėra, ir nenustatyta: dirvos pažeidimo dėl važinėjimo ne valksmais; miško sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimų, miško kelių ir inžinerinių įrenginių. Pateikta išvada, jog nustatytas pažeidimas – iškirstas plynai 0,26 plotas už biržės ribų. Jokių kitų objektyvių duomenų apie aplinkai padarytą žalą nepateikta.
21. Tuo tarpu atsakovė byloje teikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. lapkričio 4 d. raštą dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad kirtimai galimi žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima iki 3 ha ploto. Nurodyta, kad šiuo atveju vidinės miškotvarkos projektas nebūtinas, tačiau rengiami biržės atrėžimo ir įvertinimo dokumentai. Rašte taip pat nurodoma, kad teorinė galimybė išduoti leidimą šiam miškui kirsti galimai buvo. Šiuos atsakovės teiktus duomenis nuosekliai byloje patvirtino ir liudytoju apklaustas bylai aktualiu laiku Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiuoju specialistu dirbęs A. R., kuris patvirtino kad miškų ūkio žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), leidimą kirsti, visgi būtų išdavęs. Liudytojas taip pat teikė išsamius paaiškinimus, kad leidimą kirsti D. V. mišką išduoti būtų, ne tik galėjęs, bet privalėjęs, nes miškas brandus, šliejimas netrukdė. Paaiškino, kad tame miško plote buvo ne vieną kartą, dar prieš jį iškertant, abiejuose miško žemės sklypuose buvo ruošiamasi kirsti mišką, abejuose branda, kirsti miškui buvo ta pati. Šie liudytojo parodymai nuosekliai sutampa su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. lapkričio 4 d. rašte nurodyta informacija.
22. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šio liudytojo parodymais, abejojo jo parodymų nešališkumu, nes būtent dėl šio liudytojo – kaip buvusio Valstybinės miškų tarnybos pareigūno – tarnybinių pareigų neatlikimo, ieškinys buvo pateiktas beveik po penkerių metų nuo žalos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie šio liudytojo šališkumą, nėra įrodymų, kad šis asmuo būtų netinkamai atlikęs savo darbines pareigas, jo teikti parodymai nuosekliai sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis, todėl nėra pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais.
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien leidimo kirsti miškui neturėjimas, savaime nereiškia realios žalos aplinkai atsiradimo civilinės atsakomybės prasme. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, turėdama leidimą kirsti sau priklausantį miškų ūkio žemės sklypą, dėl darbuotojo suklydimo (ginčo dėl to nėra) iškirto greta esančio miško plotą, kurio kirtimui leidimas nebuvo išduotas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai žalos nebuvimo faktą grindė įvertinęs miško brandą, plote augančių medžių rūšis, lygino abiejų sklypų taksavimo duomenimis ir pagrįstai konstatavo, kad žala nepadaryta. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju iškirstas miškas buvo tinkamos brandos kirtimui, laikytina kad neįrodytas žalos aplinkai padarymo faktas. Nenustačius žalos aplinkai padarymo fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio, ieškovui neįrodžius visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo apeliacinis skundas atmestas, todėl iš jo priteistinos atsakovės patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme
25. Atsakovė pateikė rašytinius duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą atsakovei iš ieškovo priteistina 1210 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, atsakovei UAB „Medūnė“, juridinio asmens kodas 300605956, 1210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Mockevičius
J. K. - Butkuvienė
Birutė Simonaitienė