Civilinė byla Nr. 2-269/2013

Procesinio sprendimo kategorija 110.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2013 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus parkai“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus parkai“ likvidatorės J. L. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-4093-577/2012, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Disona“ ieškinį atsakovams likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus parkai“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo, kur tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Giransa“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Disona“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams LUAB „Vilniaus parkai“ ir Vilniaus miesto savivaldybei, prašydamas: nutraukti 2000 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą trišalę sutartį Nr. 00-04-28 dėl esminio UAB „Vilniaus parkai“ padaryto sutarties pažeidimo; priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ ir subsidiariai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2 233 911,67 Lt sumą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB ,,Disona“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo UAB ,,Vilniaus parkai“ 2 223 911,67 Lt vertės nekilnojamąjį turtą; atsakovo nekilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai, iš esmės neviršijant pareikšto ieškinio sumos – 2 223 911,67 Lt, areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises, esančius pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, ieškinio sumai - areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose bei atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ kasoje, tačiau leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu bei atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose bei įmonių kasose esančiomis lėšomis, išmokant įmonių darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį suvaržyti; areštuotą turtą pavesti saugoti atsakovui UAB „Vilniaus parkai“ likvidatoriui.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1224/2013, šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Atsakovas LUAB „Vilniaus parkai“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, prašydamas įpareigoti ieškovą per 14 dienų į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 125 000 Lt sumą arba pateikti teismui banko garantiją šiai sumai galimų UAB ,,Vilniaus parkai“ nuostolių atlyginimui užtikrinti.

Prašyme nurodė, kad vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo aprašytas ir areštuotas LUAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. buvo areštuota 12 skirtingų atsakovo nuosavybės teise turimų nekilnojamo turto objektų. Pažymėjo, jog dar pavasarį buvo nuspręsta parduoti vieną iš jo valdomų nekilnojamo turto objektų – prekybos patalpas, kurių bendras plotas 227,50 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo gauta Turto vertės nustatymo pažyma Nr. A-12/0404/1N, liudijanti, kad šis objektas yra 690 000 Lt vertės. Todėl atsakovas tikėjosi šį turtą parduoti už ne mažesnę, nei pažymoje nurodyta, kainą. Atsakovas iš UAB „Togri“ gavo komercinį pasiūlymą dėl minėto nekilnojamo turto objekto pardavimo už 815 000 Lt, tačiau negali perleisti šio nekilnojamojo turto objekto už pirkėjo siūlomą kainą, kadangi ieškovo iniciatyva šis objektas yra areštuotas. Anot atsakovo, tikėtina, jog jis vėliau praras galimybę parduoti šį objektą už patrauklią kainą ir, pardavęs jį vėliau, gaus 125 000 Lt mažiau. Todėl atsakovas padarė išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nulemtų atsakovo nuostolių atsiradimą, kurių atlyginimą būtina užtikrinti.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ likvidatorės J. L. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.

Teismas pažymėjo, jog pagal UAB „Vilniaus parkai“ įstatų 25.1. punktą nekilnojamo turto įkeitimo, perleidimo, investavimo ir kt. nekilnojamo turto sandoriams sudaryti yra būtinas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas, tačiau tokio pritarimo, patvirtinančio apie ketinimą ir akcininkų pritarimą nurodomą nekilnojamąjį turtą parduoti UAB „Togri“, atsakovas teismui nepateikė. Taip pat atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad minėtą nekilnojamąjį turtą buvo ar yra planuojama parduoti, o nepardavus jo dabar UAB „Togri“, atsakovas patirs nuostolius. Todėl, anot teismo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas UAB „Vilniaus parkai“ ketino ar ketina nekilnojamąjį turtą – prekybos patalpas, kurių bendras plotas 227,50 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduoti. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad nuostolių atlyginimas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar kad ieškovas gali vengti atlyginti nuostolius atsakovui palankaus teismo sprendimo atveju (CPK 12, 178 straipsniai). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas likviduojama UAB „Vilniaus parkai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas LUAB „Vilniaus parkai“ ketino ar ketina nekilnojamąjį turtą parduoti. Apelianto teigimu, vienintelė LUAB „Vilniaus parkai“ akcininkė Vilniaus miesto savivaldybė, žinodama, jog šiuo metu patalpos yra areštuotos, dėl objektyvių priežasčių negali priimti sprendimo jas parduoti ir pradėti patalpų privatizavimo procedūrą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 6 dalį jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Ginčo atveju visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas nėra reikalingas, o užtenka tik Vilniaus miesto savivaldybės pritarimo.
2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, pagal kurią teismas nebūtinai turi turėti įrodymų, jog ateityje neišvengiamai atsiras tam tikro dydžio nuostoliai. Anot apelianto, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Atsakovas, grįsdamas tikėtinų nuostolių dydį, pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog iš UAB „Togri“ jis gavo komercinį pasiūlymą dėl nekilnojamojo turto pardavimo už 815 000 Lt. Iš minėto komercinio pasiūlymo turinio matyti, kad jis galioja tik vieną mėnesį, tačiau atsakovas šio turto negali perleisti, nes yra pritaikytas areštas. Taigi, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas, nepasinaudojęs pasiūlymu, praras galimybę parduoti šį objektą už patrauklią kainą ir, pardavęs jį vėliau, tikėtinai gaus 125 000 Lt mažiau pajamų.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė ir kitos nuostolių užtikrinimo instituto taikymui būtinos sąlygos, t. y. nepateikė jokių duomenų, jog atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas ir ieškovas nebus finansiškai pajėgus nuostolių atlyginti. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad kartu su prašymu atsakovas pateikė atitinkamus įrodymus - duomenis iš Turto arešto aktų registro apie ieškovo UAB „Disona“ turtui taikomus areštus, bei nurodė jau anksčiau į bylą pateiktus įrodymus - duomenis apie nuostolingą ieškovo kelių pastarųjų metų veiklą. Atsakovo įsitikinimu, minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad paties ieškovo finansinė padėtis nėra gera ir jis jau ne pirmus metus dirba nuostolingai, todėl tikėtina, kad nebus pajėgus atlyginti galimų atsakovo nuostolių.

Atskiruoju skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo LUAB „Vilniaus parkai“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Skundžiama teismo nutartimi buvo pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas ir sudarytos sąlygos piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
2. Priešingai nei konstatavo Vilniaus apygardos teismas, atsakovo prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo išdėstytos visos faktinės aplinkybės bei pateikti jas pagrindžiantys įrodymai, kurie sudarė pagrindą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog 125 000 Lt nuostolių gali realiai atsirasti. Atsakovo LUAB „Vilniaus parkai“ pateikta 2012 m. balandžio 10 d. Turto vertės nustatymo pažyma Nr. A-12/0404/1N yra pakankamas įrodymas, įrodantis, jog ketinama parduoti patalpas, nes turto vertinimas nėra savitikslis, o buvo užsakytas ir atliktas, siekiant parduoti patalpas.
3. Tai, kad teismui nepateiktas akcininkų sprendimas pritarti patalpų pardavimui, nepaneigia ketinimo parduoti nekilnojamąjį turtą bei nuostolių atsiradimo tikimybės. Teismo nurodytas akcininkų susirinkimo - nagrinėjamu atveju vienintelio akcininko Vilniaus miesto savivaldybės - pritarimas parduoti prekybos patalpas LUAB „Vilniaus parkai“ yra gautas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 1-781 perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgaliojimus įgyvendinti juridinio dalyvio kompetencijai pagal įstatymus priskirtas teises ir vykdyti pareigas, išskyrus minėto sprendimo 1.7.1 - 1.7.9 punktuose numatytas išimtis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 30-1479 leista atsakovui LUAB „Vilniaus parkai“ viešo konkurso būdu (tik panaikinus areštą) parduoti patalpas, nustatant pradinę pardavimo kainą 690 000 Lt.
4. Prekybos patalpos bus parduodamos viešo konkurso būdu, t. y. pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma su didžiausią kainą pasiūliusiu (viešą konkursą laimėjusiu) konkurso dalyviu. Todėl prašyme LUAB „Vilniaus parkai“ negalėjo nurodyti, jog nekilnojamasis turtas bus parduodamas būtent už UAB „Togri“ pasiūlytą kainą bei konkrečiai šiam juridiniam asmeniui. Tačiau UAB „Togri“ pasiūlytos palankios pirkimo kainos ir turto vertės skirtumas laikytinas pagrindu apskaičiuoti minimalius atsakovo nuostolius.
5. Pagal formuojamą teismų praktiką, prašant taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nėra reikalavimo pagrįsti konkrečių nuostolių atsiradimo neišvengiamumą ir tiksliai apskaičiuoti jų dydį, pakanka įrodyti jų atsiradimo tikimybę.
6. Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis Civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės. Likvidatorė, siekdama likviduoti UAB „Vilniaus parkai“, visų pirma turi atsiskaityti su kreditoriais. Tam tikslui ir buvo inicijuota LUAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausančių prekybos patalpų pardavimo procedūra.
7. Priešingai, nei skundžiamoje nutartyje nurodė Vilniaus apygardos teismas, atsakovas pagrindė, kad nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių, atsakovo prašyme minimų įrodymų ir duomenų.

Atsiliepimu į atsakovo LUAB „Vilniaus parkai“ atskirąjį skundą ieškovas UAB „Disona“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovas, prašydamas užtikrinti nuostolių atlyginimą, turi įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jam ateityje gali atsirasti nuotolių, ir šių nuostolių atsiradimo priežastinį ryšį su taikytomis laikinosioms apsaugos priemonėms. Anot ieškovo, atsakovas šių aplinkybių prašyme dėl nuostolių užtikrinimo neįrodė.
2. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2012 m. rugpjūčio 30 d. išplėstinio išrašo su istorija 6.2 punktą, UAB „Vilniaus parkai“ akcininko teises įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Todėl norint parduoti bet kokį UAB „Vilniaus parkai“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, būtinas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas. Tokio tarybos sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta pritarti prekybos patalpų pardavimui, atsakovė nepateikė nei kartu su prašymu, nei su atskiruoju skundu.
3. UAB „Vilniaus parkai“ nepagrįstai teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo dėl patalpų pardavimo negalima priimti, nes patalpos yra areštuotos. Vilniaus miesto savivaldybės pritarimas parduoti patalpas galimas, nepaisant joms uždėto arešto. Tokiu atveju sprendime turi būti tik nurodyta, kad patalpos bus parduoto, panaikinus joms taikytą areštą.
4. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendime Nr. 1-382, kuriuo buvo nuspręsta likviduoti UAB „Vilniaus parkai“, nurodyta visą šios įmonės nekilnojamąją turtą perduoti Vilniaus miesto savivaldybei (sprendimo 3.1 p.). Pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo galimybė šiame sprendime nenumatyta. Šis sprendimas aiškiai išreiškia Vilniaus miesto savivaldybės poziciją dėl UAB „Vilniaus parkai“ nekilnojamojo turto perleidimo, t. y. šis turtas išimtinai turi pereiti tik Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad prekybos patalpas ketinama parduoti. Pateikti įrodymai, t. y. UAB „Togri“ pasiūlymas dėl prekybos patalpų pardavimo ir turto vertės nustatymo pažyma, nepakankami šiai aplinkybei konstatuoti. Jokių įrodymų apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl patalpų pardavimo priėmimą atsakovė nepateikė ir su atskiruoju skundu. Tokiu būdu atsakovė pažeidė CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą įrodinėjimo pareigą.
6. UAB „Vilniaus parkai“ neįrodė, kad jo nurodyti nuostoliai yra tikėtini ir realiai prognozuotini, t. y. kad apskritai ateityje jie gali atsirasti.
7. Atsiliepime į UAB „Vilniaus parkai“ prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ieškovas nurodė, kad jis neprieštarauja prekybos patalpų pardavimui. Ieškovas sutiktų panaikinti areštą šiam turtui, jei į teismo ar antstolio depozitinę sąskaitą būtų pervesta ne mažesnė negu 400 000 Lt suma. Tokia sumai šias patalpas įvertino antstolis 2012 m. kovo 19 d. turto apraše, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje. Tačiau UAB „Vilniaus parkai“ dėl patalpų pardavimo į ieškovą nesikreipė ir nebandė šio klausimo išspręsti derybų ir susitarimo būdu.
8. Pateikti atsakovo dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad UAB „Disona“ finansinė padėtis yra bloga. UAB „Disona“ yra normaliai veikianti įmonė ir atsakovės nuostolių, jei tokie atsirastų, atlyginimas nebūtų apsunkintas.

Atsiliepimu į Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą ieškovas UAB „Disona“ prašo  atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Vilniaus miesto savivaldybės atskirajame skunde teigia, kad 2008 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-781 taryba perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgaliojimus įgyvendinti juridinio dalyvio kompetencijai pagal įstatymus priskirtas teises ir vykdyti pareigas, išskyrus minėto sprendimo 1.7.1 - 1.7.9 punktuose numatytas išimtis, tačiau šio sprendimo prie atskirojo skundo nepateikia. Pagal CPK 263 straipsnio 2 dalį teismui draudžiama grįsti sprendimą įrodymais, kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje. Minėto sprendimo, kaip įrodymo, teismas ištirti neturės galimybės, kadangi jis nėra pateiktas ir prijungtas prie bylos. Todėl teismas negalės juo remtis, motyvuodamas savo nutartį.
2. UAB „Vilniaus parkai“ yra likviduojama įmonė, todėl valdybos kompetenciją šiuo metu įgyvendina likvidatorius (CK 2.110 str.). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 5 dalį ir UAB „Vilniaus parkai“ įstatų 25.1 punktą, visiems UAB „Vilniaus parkai“ nekilnojamojo turto perleidimo sandoriams sudaryti yra būtinas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Toks pritarimas turi būti gautas prieš likvidatoriui priimant sprendimą parduoti nekilnojamąjį turtą. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo pritarta patalpų pardavimui, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė.
3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 30-1479 negali būti prilyginamas UAB „Vilniaus parkai“ visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimui šios bendrovės įstatų 25.1 punkto prasme. Tokį pritarimą gali duoti tik Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų. Šis draudimas yra absoliutus, t. y. įstatymas nenumato jokių išimčių. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybės taryba negali pavesti kitiems organams (taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui) pritarti ar nepritarti nekilnojamojo turto sandoriams – t. y. perduoti savo kompetencijos, numatytos UAB „Vilniaus parkai“ įstatų 25.1 punkte. Savivaldybės taryba gali pavesti administracijos direktoriui vykdyti tik įstatymuose, o ne įstatuose numatytą juridinio asmens dalyvio kompetenciją. Tuo tarpu UAB „Vilniaus parkai“ visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija - pritarimas nekilnojamojo turto pardavimo sandorio sudarymui, numatyta šios bendrovės įstatuose. Tokia tarybos kompetencija, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 7 dalimi, negali būti perleidžiama.
4. 2012 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. 30-1479 nurodoma prekybos patalpas, esančias Savanorių per. 43, Vilniuje, parduoti viešo konkurso būdu. Taigi, prekybos patalpos bus parduotos viešo konkurso laimėtojui, o ne konkrečiam, iš anksto žinomam juridiniam asmeniui. Ar UAB „Togri“ dalyvautų viešajame konkurse ir kokią patalpų kainą pasiūlytų viešo konkurso metu, nėra žinoma. Tokiai pozicijai pritaria ir pati Vilniaus miesto savivaldybė atskirajame skunde.
5. UAB „Vilniaus parkai“ nurodytų nuostolių atsiradimo mechanizmas (negalėjimas pasinaudoti UAB „Togri“ pasiūlymu) nėra aiškus ir pagrįstas.
6. Atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad UAB „Disona“ finansinė padėtis yra bloga. UAB „Disona“ yra normaliai veikianti įmonė ir atsakovo nuostolių atlyginimas, jei tokie atsirastų, nebūtų apsunkintas.

Atsiliepimu į Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Giransa“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. UAB „Togri“ pasiūlymas dėl prekybos patalpų pardavimo ir turto vertės nustatymo pažyma nėra pakankami įrodymai konstatuoti, kad UAB „Vilniaus parkai“ ketino ar ketina parduoti prekybos patalpas, esančias Savanorių pr. 43, Vilniuje. Norint parduoti nekilnojamąjį turtą, būtinas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, tačiau šis sprendimas nebuvo pateiktas.
2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 30-1479 negali būti laikomas visuotinio akcininkų susirinko pritarimu parduoti prekybos patalpas. Be to, šiuo įsakymu yra nuspręsta prekybos patalpas parduoti viešo konkurso būdu. Todėl UAB „Vilniaus parkai“ negali pasinaudoti UAB „Togri“ komerciniu pasiūlymu įsigyti patalpas. Patalpų pirkėjas bus viešo konkurso laimėtojas, pasiūlęs didžiausią kainą, o ne konkretus iš anksto žinomas asmuo.

Atsiliepimu į UAB „Vilniaus parkai“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Giransa“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. UAB „Togri“ pasiūlymas dėl prekybos patalpų pardavimo ir turto vertės nustatymo pažyma nėra pakankami įrodymai konstatuoti, kad UAB „Vilniaus parkai“ ketino ar ketina parduoti prekybos patalpas, esančias Savanorių pr. 43, Vilniuje. Norint parduoti nekilnojamąjį turtą, būtinas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, tačiau šis sprendimas nebuvo pateiktas.
2. Atsakovo nurodytas nuostolių atsiradimo mechanizmas yra neaiškus ir nepagrįstas. UAB „Vilniaus parkai“ galimų nuostolių atsiradimas grindžiamas tik pačios atsakovės manymu, kad prekybos patalpas vėliau ji parduos už 125 000 Lt mažesnę kainą. Tokios atsakovo nurodytos aplinkybės yra hipotetinės, mažai tikėtinos, t. y. visiškai nepagrįstos.

              Atsiliepimu į Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą atsakovas UAB „Vilniaus parkai“ prašo šį atskirąjį skundą netenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, klausimą išsprendžiant iš esmės – patenkinant atsakovo LUAB „Vilniaus parkai“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atsiliepimu atsakovas LUAB „Vilniaus parkai“ sutinka su trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirieji skundai netenkintini. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė netenkinti atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ likvidatorės J. L. prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-43/2013).

Pagal CPK įtvirtintą rungimosi principą bei įrodinėjimo pareigą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, kaip minėta, gali pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimybę bei jų preliminarų dydį. Nepateikus tokių duomenų, tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB „Vilniaus parkai“, prašydamas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nurodė, jog vieną iš nagrinėjamoje byloje taikant laikinąsias apsaugos priemones areštuotų jo valdomų nekilnojamojo turto objektų siekia įsigyti UAB „Togri“, kuris už turtą (prekybos patalpas) siūlo 815 000 Lt, tačiau dėl šiam nekilnojamajam turtui taikomo areštuoto jo negali perleisti. Anot atsakovo, tikėtina, jog pardavus turtą vėliau, jis gaus 125 000 Lt mažiau. Savo prašymui pagrįsti atsakovas pateikė turto vertės nustatymo pažymą (42 b. l.) ir UAB „Togri“ pasiūlymą dėl prekybos patalpų pardavimo (43 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo LUAB „Vilniaus parkai“ prašymo netenkino, tokį procesinį sprendimą iš esmės motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepateikė teismui akcininkų pritarimo parduoti nekilnojamąjį turtą UAB „Togri“, taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad prekybos patalpas buvo ar yra planuojama parduoti, o nepardavus jo dabar UAB „Togri“ atsakovas patirs nuostolius. Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas ar kad ieškovas nebus finansiškai pajėgus nuostolius atlyginti.

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos nutartimi, teigia, kad teismui nebūtina turėti įrodymų, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras, šiuo atveju pakanka įrodyti jų atsiradimo tikimybę. Su šiuo apeliantų teiginiu apeliacinės instancijos teismas sutinka, tačiau taip pat pažymi, kad ši nuostata nereiškia, kad asmuo, prašantis nuostolių atlyginimo užtikrinimo, neturi pateikti nuostolių atsiradimo tikimybę pagrindžiančių įrodymų ir pagrįsto, preliminaraus jų paskaičiavimo. Teismas, spręsdamas būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, klausimą, turi nustatyti dvi esmines aplinkybes. Pirma, teismas turi nustatyti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba, kad nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010).

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, atsakovas LUAB „Vilniaus parkai“ pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog prašomi nuostoliai gali realiai atsirasti. Anot jo, byloje pateikta 2012 m. balandžio 10 d. Turto vertės nustatymo pažyma Nr. A-12/0404/1N yra pakankamas įrodymas, įrodantis, jog ketinama parduoti patalpas, nes turto vertinimas nėra savitikslis, o buvo užsakytas ir atliktas, siekiant parduoti patalpas. Šis apeliantas taip pat nurodo, jog LUAB „Vilniaus parkai“ vienintelio akcininko pritarimas parduoti prekybos patalpas yra gautas.

Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro 2012 m. rugpjūčio 30 d. išplėstinio išrašo su istorija (103-109 b. l.), UAB „Vilniaus parkai“ vienintelis akcininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, o akcininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Pagal UAB „Vilniaus parkai“ įstatų 25.1 punkto nuostatą, šios bendrovės nekilnojamo turto įkeitimo, perleidimo, investavimo ir kt. nekilnojamojo turto sandoriams sudaryti yra būtinas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas (68 b. l.). Taigi tam, kad atsakovas LUAB „Vilniaus parkai“ įgytų teisę parduoti prekybos patalpas, pirmiausia jis turi gauti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pritarimą (Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 4 d. 4 p., 5 d., 73 str. 6 d.).

Kartu su Vilniaus miesto savivaldybės atskiruoju skundu yra pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 30-1479 „Dėl leidimo likviduojamai UAB „Vilniaus parkai“ viešo konkurso būdu parduoti prekybos patalpas Savanorių pr. 43“ (94 b. l.). Šiuo įsakymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius leido likviduojamai UAB „Vilniaus parkai“ viešo konkurso būdu (tik panaikinus turto areštą) parduoti 227,50 kv. m., Prekybos patalpas Savanorių pr. 43, nustatant pradinę pardavimo kainą – 690 000 Lt. Vilniaus miesto savivaldybė atskirajame skunde teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę priimti minėtą sprendimą, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 1-781 „Dėl įgaliojimų perdavimo savivaldybės administracijos direktoriui. Susipažinus su šiuo sprendimu, matyti, kad vadovaujantis šio sprendimo 1.7 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvo perduoti įgaliojimai įgyvendinti juridinio asmens dalyvio kompetencijai pagal įstatymus priskirtas teises ir vykdyti pareigas, išskyrus šio sprendimo 1.7.1. -1.7.9. punktuose numatytas teises. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 1-382 „Dėl UAB „Vilniaus parkai“ likvidavimo ir VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ steigimo“ įgaliojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių spręsti visus su UAB „Vilniaus parkai“ likvidavimu susijusius klausimus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 30-1479 yra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, kaip priimtas viršijant Vilniaus miesto savivaldybės perduotus įgaliojimus. Todėl, sprendžiant nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą, yra vertinamas ir šis įrodymas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi LUAB „Vilniaus parkai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktus įrodymus, kuriais įrodinėjama nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė, sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo LUAB „Vilniaus parkai“ prašymo užtikrinti jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji rašytiniai įrodymai (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 30-1479) taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog yra reali tikimybė, kad ateityje atsiras nuostoliai, yra įrodyta. Pažymėtina, kad 2012 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 30-1479 buvo leista parduoti prekybos patalpas viešo konkurso būdu. Taigi, šiuo atveju nėra aiškus minėto nekilnojamojo turto pirkėjas. Faktinė aplinkybė, jog UAB „Togri“ pateikė LUAB „Vilniaus parkai“ pasiūlymą įsigyti prekybos patalpas už 815 000 Lt (43 b. l.), savaime neįrodo, jog ši įmonė taps konkurso laimėtoju ir minėtas nekilnojamasis turtas bus parduotas būtent už tokią kainą, nes neatmetama galimybė, jog konkurso laimėtoju taps kitas potencialus pirkėjas, ką iš esmės patvirtino ir pati Vilniaus miesto savivaldybė atskirajame skunde.

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog byloje pateiktų duomenų pagrindu taipogi negalima daryti išvados, jog atsakovas ateityje tikėtinai patirs būtent 125 000 Lt dydžio nuostolius. Kaip jau konstatuota šioje nutartyje, byloje pateiktas UAB „Togri“ pasiūlymas savaime neįrodo, jog ši bendrovė taps konkurso laimėtoju ir kad turtas bus parduotas būtent už 815 000 Lt. Abejonių, jog prekybos patalpos iš viso gali būti parduotos už 815 000 Lt, kelia ir tai, kad antstolis, vykdydamas nagrinėjamoje byloje teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, šį turtą įvertino tik 400 000 Lt (49 b. l.). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad atsakovas įrodė realią nuostolių atsiradimo ar buvimo tikimybę.

  Kaip buvo minėta, teismas, spręsdamas prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, taip pat turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas. Atsakovui neįrodžius nuostolių atsiradimo ateityje tikimybės, iš esmės nebėra prasmės vertinti ieškovo finansines galimybes atlyginti ateityje galimai atsakovui atsirasiančius nuostolius. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė, kad jo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunktinas ir ieškovas nebus finansiškai pajėgus nuostolius atlyginti.

Nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantai teigia, jog, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių ieškovo sunkią finansinę padėtį – t. y. yra pateikti duomenys iš turto arešto aktų registro apie ieškovo UAB „Disona“ turtui taikomus areštus, prie atsakovo LUAB „Vilniaus parkai“ tripliko buvo pateikti duomenys apie nuostolingą ieškovo kelių pastarųjų metų veiklą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti duomenys negali būti laikomi pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais ieškovo sunkią finansinę padėtį. Pirma, atsakovo pateiktos prie tripliko pelno (nuostolių) ataskaitos neatspindi ieškovo pelno (nuostolių) padėties dabartiniu metu (ataskaitos yra pateiktos už 2008, 2009, 2010 metus). Tai, kad tam tikras ieškovo turtas yra areštuotas, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas nebus finansiškai pajėgus atlyginti atsakovui ateityje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsirasiančius nuostolius, kadangi atsakovas nepateikė duomenų apie ieškovo turimą turtą (balanso). Nežinant, kokios sudėties ir vertės yra ieškovo turimas turtas šiai dienai, negalima nustatyti, ar visas jo turtas yra šiuo metu areštuotas.

Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų teisėjų kolegija detaliau nepasisako, kadangi dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių jie nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenys ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai                                                                                           Algirdas Gailiūnas

             Donatas Šernas

             Dalia Vasarienė