Byla Nr. ATP-799-81/2013
Proceso Nr. 4-69-3-02747-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimo L. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimu L. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., ir nubaustas 100 (vieno šimto) litų bauda, taip pat administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir nubaustas 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., galutinė administracinė nuobauda paskirta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
L. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimą , prašo jį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, Kauno AVPK 2013-04-15 jam surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas yra aiškiai neteisėtas ir priimtas grubiai pažeidžiant teisės normas, nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjus faktines aplinkybes, todėl teismas turėjo atlikti pagrindinę savo funkciją - teisingai išspręsti šalių ginčą. Apeliantas mano, kad teismas priėmė jam nepalankų sprendimą vadovaudamasis aiškiai faktines aplinkybes iškraipančiu administracinės teisės pažeidimo protokolu. Tokia situacija pažeidžia ne bis in idem principą, reiškiantį, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už nepadarytas veikas. Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu kilusios bet kokios abejonės turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o nekaltumo prezumpciją turi paneigti protokolą surašiusi ir bylą inicijavusi institucija. Apeliantas mano, kad byloje šie veiksmai nebuvo atlikti, nebuvo įrodyta jo kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Kadangi byloje nėra objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, skundžiamas nutarimas turi būti naikinamas.
Apeliantas mano, kad ir pripažinus jį kaltu, jo atžvilgiu galėjo būti taikomos ATPK 301 str. 1 d. nuostatos, leidžiančios skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta arba neskirti jokios, nes visos aplinkybės tai leido daryti. Administracinės teisės pažeidimas buvo padarytas dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių: dėl vandentiekio avarijos susidariusi slidi kelio danga, apie tai nebuvo perspėjančių ženklų, žalą padarė tik savo automobiliui, nieko nesugadino ar kitaip nepablogino viešosios tvarkos ar kitų asmenų interesų, iš įvykio vietos nuvažiavo tik įsitikinęs kad jo pagalba niekam nereikalinga, todėl visos aplinkybės turi būti vertinamos kaip šalinančios jo kaltę.
Dėl teismo priimto nutarimo apeliantas mano, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, išvadas padarė nesant tinkamų įrodymų, vadovaudamasis prielaidomis ir netiesioginiai įrodymais, prieštaraujančiais oficialiems įrodymams. Tiek Kauno AVPK, surašydama protokolą, tiek teismas rėmėsi tik suinteresuotų liudytojų Sandros A. P. ir V. R. parodymais, kurios pačios buvo patekusios į eismo įvykį dėl tos pačios priežasties, kaip ir L. S.. Jų paaiškinimuose policijai ir parodymuose, duotuose teismo posėdyje, yra aiškių neatitikimų ir prieštaravimų, kurie rodo, kad liudytojos yra nepatikimos ir jų parodymais negalima vadovautis priimant sprendimą byloje. Policijos pareigūnai neapklausė kitų liudytojų, kurie turėjo žinių apie įvykį, nenustatė ir neapklausė stotelės pavėsinės savininko, nenustatė žalos dydžio, nesiaiškino kokiu būdu ir kada, bei kokiomis aplinkybėmis stotelė buvo apgadinta, nes toks stotelės apgadinimas automobiliu be skaudžių pasekmių neįmanomas. Pareigūnai netinkamai apžiūrėjo įvykio vietą, nepateikė jos fotonuotraukų, nenurodė smūgio vietos aukščio. Teismas jo paties ir liudytojo A. B. parodymus neteisingai vertino kritiškai, kaip bandymą išvengti atsakomybės, nors liudytojų Z. M. ir R. Z. parodymai patvirtina jų teisingumą ir paneigia apelianto kaltę. Teismo sprendimas priimtas ne tik objektyviai nevertinant bylos aplinkybių, bet tik įvardijant panašumus, iškraipant faktines aplinkybes. Teismas neįvertino byloje nustatytų prieštaravimų ir nesistengė jų pašalinti pareikalaudamas papildomos medžiagos ir apklausdamas visus liudytojus. Medžiaga šališkai surinkta jau pradinėje stadijoje, ją išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, todėl nutarimas turi būti naikinamas.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyba (toliau – Institucija) atsiliepimu nesutinka su L. S. skundu, prašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Institucija mano, kad L. S. kaltė yra įrodyta byloje surinkta medžiaga ir jų visumos pakanka bylai teisingai išspręsti.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad L. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, siekiant pagrįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 d., numatytus teisės pažeidimus.
LR ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
LR ATPK 130 str.1d. nurodyta, kad atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia nepaklusimas uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirais įrodymais. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Duomenų, dėl kurių tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d nutartis administracinėje byloje Nr. 575-237/2011).
Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes vertinami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).
Pažymėtina, jog tik teismas sprendžia, pakanka ar ne surinktų duomenų nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad šioje byloje yra išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės ir surinkti visi įrodymai, kurie pagrindė L. S. kaltę. Byloje dėl fakto, jog eismo įvykis buvo, ir kad jo metu buvo apgadintas L. S. priklausantis automobilis, ginčo nekyla. L. S. pripažįsta, kad įvyko eismo įvykis, tačiau jo metu jis apgadino tik savo automobilį. L. S. kategoriškai neigia savo kaltę dėl LR ATPK 127 str. 2 d. padarymo, t.y., kad jis nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į maršrutinio transporto stotelės pavėsinę ir ją apgadino. Jis mano, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų pagrįsti jo kaltę.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria nuomonei, kad byloje nėra surinkta tiek objektyvių duomenų, kad jie leistų daryti neginčijamą išvadą, jog L. S. kaltas dėl sukelto eismo įvykio ir turi būti nubaustas už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. Byloje policijos pareigūnai neatliko visų būtinų eismo įvykiui užfiksuoti veiksmų. Byloje esančios fotolentelės, eismo įvykio schema, tarnybiniai pranešimai, bylos dalyvių paaiškinimai nepatvirtina, kad būtent L. S. sugadino svetimą turtą. Eismo įvykio vietos schema nėra informatyvi, nėra padarytos įvykio vietos fotografijos, nėra specialistų išvadų, nenustatytas įvykio mechanizmas, taip pat ar pastatas sugadintas L. S. automobiliu, neįvertinta kokie sugadinimai padaryti pastatui. Byloje nesurinkti jokie kiti daiktiniai įrodymai, leidžiantys identifikuoti automobilį – jokių duženų, nuolaužų, automobilio ratų pėdsakų nerasta. Liudytojas R. Z. teismo posėdyje parodė, kad ant pavėsinės sienos buvo raudonų dažų, jokių šukių įvykio vietoje nebuvo, tuo tarpu L. S. automobilis juodos spalvos. Byloje taip pat nėra paneigta L. S. versija, kad dauguma techninės apžiūros akte (b. l. 10) nustatytų automobilio apgadinimų buvo padaryti kito įvykio metu. Apklausti liudytojai patvirtina tik automobilio rato sugadinimą, tačiau kitų sugadinimų niekas nematė. Byloje nenustatyta, ar esamas automobilio sugadinimas gali būti šio įvykio pasekmė. Liudytojų parodymai, kuriais grindžiama L. S. kaltė, taip pat nėra nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Liudytojos S. A. P. ir V. R. pirminiuose paaiškinimuose (b. l. 8 ir 9) teigė, kad matė kaip automobilis „Citroen Xsara“ atsitrenkė į stotelės paviljoną, tačiau duodamos parodymus teisme, šio fakto jau nepatvirtino. Liudytojas Z. M. tvirtino taip pat matęs šį faktą, tačiau jo parodymuose irgi yra neatitikimų: techninės apžiūros akte nustatyta, kad galėjo buvo sugadintas automobilio kairės pusės priekinis ratas, o liudytojas tvirtina, kad vairuotojas pasikeitė dešinės pusės ratą (b. l. 63). Be to, tarnybiniame pranešime (b. l. 5) nurodyta, Z. M. nurodė, kad stotelę apgadino tamsus automobilis, bet negalėjo nurodyti automobilio markės, valstybinio numerio, nes buvo per toli. Kiti bylos baigtimi nesuinteresuoti liudytojai taip pat negalėjo patvirtinti, kad būtent automobilis „Citroen Xsara“ atsitrenkė į stotelę. Liudytojas A. B. patvirtino L. S. versiją, tačiau jo parodymai, dėl šališkumo, vertintini kaip gynybiniai.
Taigi, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d nutartis administracinėje byloje Nr. 575-237/2011).
Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė LR ATPK 284 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nepašalinti prieštaravimai tarp surinktų įrodymų, nesurinkti pakankamai išsamus įrodymai. Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą, kad būtent L. S. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta maršrutinio transporto stotelės pavėsinė.
Dėl atsakomybės pagal LR ATPK 130 str. 1 d. KET 234 nurodo, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Tačiau byloje neištyrus visų aplinkybių dėl L. S. kaltės pagal LR ATPK 127 str. 2 d., nėra pagrindo teigti, jog jis turėjo pareigą apie eismo įvykį pranešti policijos pareigūnams, vadinasi L. S. atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. galės būti sprendžiama tik įrodžius jo kaltę dėl LR ATPK 127 str. 2 d. padarymo.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti L. S. veikos. Paminėtų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimas yra naikinamas, L. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, neanalizuojant kitų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 4 p., 2 d. teismas
n u t a r i a:
L. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimą panaikinti;
L. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Regina Cemnolonskienė