Civilinė byla Nr. 2A-369-340/09
Procesinio sprendimo kategorija: 121.15; 121.18; 121.21; 128.2
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. liepos 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,
kolegijos teisėjų R. Gudžiūnienės, A. Maciejevskio,
sekretoriaujant J. Markovičiūtei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei S. Jovaišienei,
suinteresuoto asmens (apelianto) atstovui T. Džiautui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Alytaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu prašydamas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas T. M., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 10 ha žemės (duomenys neskelbtini), kurią paveldėjo po savo tėvų mirties; pripažinti, kad nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti. Nurodė, kad jo tėvas T. M., iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę, kurią paveldėjo po savo tėvų mirties. 1997-05-13 kreipėsi į Varėnos r. apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau nepakako dokumentų; prašymo nagrinėjimas 1997-12-17 nutartimi buvo sustabdytas iki bus paruoštas (duomenys neskelbtini) žemės sklypų planas. 2008-02-29 raštu žemėtvarkos skyrius informavo, kad pagal gautus 1937 m. (duomenys neskelbtini) žemės savininkų sąrašus jo tėvui priklausė 1/12 valako žemės dalis, sąrašas tik papildomas dokumentas, liudijantis tėvo nuosavybę, ir remiantis tik juo nuosavybės teisės negali būti atkuriamos. Kartu buvo nurodyta, kad iki šiol nėra nustatytas (duomenys neskelbtini) valako dydis. Pareiškėjas nurodė, kad jam ir kitiems (duomenys neskelbtini) žmonėms yra žinoma, kad T. M. valdė 10 ha žemės. Dėl tais laikais buvusio valako dydžio gali paliudyti buvęs Marcinkonių miškų ūkio bei Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojas J. K., dirbęs 1958-2002 m. laikotarpiu, surinktų duomenų pagrindu išsiaiškinęs, kad (duomenys neskelbtini) valako dydis buvo 120 ha. Nurodė, kad jau anksčiau priimtuose Varėnos r. apylinkės teismo sprendimuose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje 1 valakas sudarė apie 120 ha, pagal šią teismo praktiką prašo nustatyti valako dydį byloje. Pareiškėjas nurodė, kad terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleido dėl to, kad ilgą laiką iš Valstybės archyvo nepavykdavo gauti žemės valdymą patvirtinančių dokumentų; 1997 m. byla buvo sustabdyta iki bus paruoštas (duomenys neskelbtini) žemės sklypų planas; Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius, 2000 m. gavęs (duomenys neskelbtini) žemės savininkų sąrašus, apie tai neinformavo ir nieko nedarė, kad toks planas būtų paruoštas apeinant ir nustatant nors apytikres kaimo turėtų žemių ribas.
Varėnos r. apylinkės teismas 2008-11-25 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. (T.) M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), iki įvykdytos nacionalizacijos valdė 10 ha žemės, kurią buvo paveldėjęs po savo tėvų mirties; faktas nustatytas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu; atnaujino I. M. praleistą terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo į buvusio žemės savininko T. (T.) M. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 10 ha žemės (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad Valstybinio žemės mokesčio, nustatyto 1937 metams, eilės aplinkinių kaimų mokėtojų sąraše yra nurodytas ir (duomenys neskelbtini) gyventojų sąrašas, kurio vienoje iš eilučių Nr. 9 (originalaus lenkiško dokumente eilės Nr. 71) nurodoma: M. T. ir 1/12 v. (dokumento pastaboje paaiškinama, kad „v.“ reiškia valaką). (duomenys neskelbtini) ribojasi su kaimais: (duomenys neskelbtini) – 1 valako dydis 120 ha, (duomenys neskelbtini) – 1 valako dydis 120 ha, (duomenys neskelbtini) – 1 valako dydis 120 ha, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) lenkiškas) – 1 valako dydis 60 ha, (duomenys neskelbtini) – sklypinis kaimas. Teismas konstatavo, jog dar 1997 m. pradėtoje byloje iškilo valako dydžio klausimas, kadangi neaiškus pareiškėjo tėvo valdytos žemės kiekis; byla buvo sustabdyta 1997-12-17 nutartimi, nuo šios nutarties priėmimo jau praėjo daugiau nei 10 metų, tačiau institucijos nieko nepadarė įvykdant teismo nutartį: (duomenys neskelbtini) žemės sklypų planas neparengtas, nepaskaičiuotas valako dydis ir kt. Tokius veiksmus privalėjo atlikti ne pareiškėjas, o žemėtvarkos tarnybos ar skyriai, kontroliuojamos Alytaus apskrities viršininko administracijos. Teismas laikė, jog pateikti Varėnos r. apylinkės teismo 1994 m. ir 1998 m. priimti sprendimai civilinėse bylose yra susiję su byloje esančiu dokumentu – Valstybinio žemės mokesčio, nustatyto 1937 metams, mokėtojų sąrašu, tačiau vadovautis jau priimtais teismo sprendimais nėra galimybių, nes teismo sprendimais nustatyti valako keitimai į hektarus nepatvirtinti jokiais dokumentais ir skaičiavimais. Teismas nustatė, jog valako dydis nebuvo paskaičiuotas (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkos tarnyboje, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriuje, jo negalėjo nurodyti ir liudytoju apklaustas V. T., miškotvarkos instituto inžinierius, kuris turėjo parengti kaimo planą. (duomenys neskelbtini) projektas iki šiol neparengtas, ir dėl to, kad toje vietovėje neįmanoma nustatyti buvusių savininkų sklypų dydžio, nes žmonės negalėdavo tiksliai parodyti natūroje, kurioje vietoje buvo jų tėvų turėta žemė, nes toje vietovėje viskas yra labai pakitę dėl suformuotų tvenkinių. Suinteresuotas asmuo per ilgą nuosavybės atkūrimo laikotarpį nesprendė šios problemos ir teismui nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kad valako dydis (duomenys neskelbtini) buvo mažesnis nei 120 ha. Pareiškėjas tvirtindamas, kad valako dydis (duomenys neskelbtini) yra 120 ha, motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini) žemė yra nederlinga, tokia pati kaip (duomenys neskelbtini) kaime ir kituose gretimuose kaimuose. Pareiškėjo poziciją patvirtino ir jo prašomas apklausti liudytojas J. K., dirbęs (duomenys neskelbtini) miškų ūkyje ir jo pareigos buvo: sklypų dalinimas, perskirstymas. Liudytojas nurodė, kad 1991 m., atgavus nepriklausomybę, ministerija pareikalavo pateikti nusavintos žemės sąrašą; buvo nustatyta, kad kaimo naudmenis sudaro 132 ha, žemė buvo prasta, todėl buvo nustatyta, kad valako dydis buvo 120 ha, visą kitą plotą sudarė miškai. Teismas laikė, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo parodymais, kadangi jis yra detaliai išstudijavęs (duomenys neskelbtini) situaciją dėl buvusio žemės kiekio; 120 ha valako dydį patvirtino ir liudytojas J. B., kuris nacionalizacijos momentui buvo jau 15 metų amžiaus bei tęsiantis faktiniam žemės naudojimui iki pokario metų buvo pajėgus įsiminti informaciją apie (duomenys neskelbtini) valako dydį. Dzūkijos nacionalinio parko direkcija pateikė teismui pažymą, kad (duomenys neskelbtini) valako dydis buvo 120 ha. Teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido įstatymų numatytus terminus pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau pareiškėjas aiškiai buvo išreiškęs valią susigrąžinti tėvo valdytą žemę, todėl laikė, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o taip pat atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą.
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Varėnos r. apylinkės teismo 2008-11-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo I. M. pareiškimą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo, kad jo tėvas iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdė 10 ha žemės, atmesti. Apelianto nuomone, teismas neteisingai ir nepagrįstai išnagrinėjo bylą ir priėmė skundžiamą sprendimą. Pažymi, kad neginčija sprendimo dalyje dėl įstatymų nustatytų terminų atnaujinimo, tačiau nesutinka su sprendimu dalyje dėl juridinio fakto nustatymo, t. y. kad (duomenys neskelbtini) 1 valakas buvo lygus 120 ha žemės. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus. Pažymi, kad valako dydis yra priklausomas nuo žemėsderlingumo, kuo mažiau derlingesnė žemė, tuo didesnis valako dydis. (duomenys neskelbtini) vietovė buvo pelkėta ir drėgna, todėl žemė negali būti smėlinga ir nederlinga. Apeliantui nesuprantamas teismo sprendimas prie bylos prijungti medžiagą iš laikraščio iškarpos – straipsnis nesusijęs su valako dydžio nustatymu (duomenys neskelbtini), nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, o tik istoriko samprotavimais. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo J. K. parodymais, kuris 1991 m. buvo miškų inžinieriumi, ir pagal šias pareigybes nebuvo susijęs su valako dydžio nustatymu. Atkreipia dėmesį, kad teikti įrodymus dėl norimo nustatyti valako dydžio turi pats pareiškėjas, o ne suinteresuotas asmuo. Pareiškėjas gi nepateikė neginčijamų įrodymų dėl valako dydžio (duomenys neskelbtini), teismo sprendimas visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas oficialiais dokumentais bei teisiniais argumentais, vadovaujamasi liudytojų spėjimais, kurie prieštarauja matininko atliktiems matavimams, bei neaiškios kilmės buvusio miškų inžinieriaus skaičiavimais ir laikraščio iškarpomis; nepagrįstai remtasi ir Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos pažyma, kadangi (duomenys neskelbtini) teritorija nepatenka į Dzūkijos nacionalinio parko sudėtį. Informuoja,kad Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius nepajėgus atkurti nuosavybės teises visiems savininkams, nes (duomenys neskelbtini) ribos, pagal matininko bei žemėtvarkos skyriaus specialistų teiginius negali viršyti 60 ha.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo Alytaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atmesti, Varėnos r. apylinkės teismo 2008-11-25 sprendimą palikti nepakeistą. Mano, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog valako dydis (duomenys neskelbtini) sudarė 120 ha ir atitinkamai T. M. valdė 10 ha žemės.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo išskirstytas į vienkiemius (rėžinis kaimas). Valstybinio žemės mokesčio, nustatyto 1937 m. mokėtojų sąrašo duomenimis, pareiškėjo tėvas T. (T.) M. valdė nuosavybės teise 1/12 valako žemės (duomenys neskelbtini), tačiau patikimų istorinių duomenų, kokio dydžio buvo valakas šiame kaime, neišliko, taigi pareiškėjas I. M. tam, kad nustatyti, kokio ploto žemės sklypą valdė nuosavybės teise natūra jo tėvas, du kartus kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Pirmą kartą kreipėsi 1997 m.; 1997-12-17 Varėnos r. apylinkės teismo nutartimi byla buvo sustabdyta, iki bus paruoštas (duomenys neskelbtini) žemės sklypų planas (civilinė byla Nr. 2-0462/1997, b.l. 13). Paskutinis esantis šioje byloje dokumentas – tarpinis Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-10-27 atsakymas į teismo 2000-09-08 raštą apie tai, kad jokių išvadų dėl pareiškėjo ir kitų asmenų žemės valdymo skyrius pateikti negali, o grįžus iš neapmokamų atostogų Valstybinio miškotvarkos instituto darbuotojams, klausimas bus išspręstas iš esmės (b.l. 16).
Po maždaug aštuonerių metų, 2008-02-29 pareiškėjui I. M. to paties Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja O. S. atsakė, kad iki šiol nebuvo nustatytas (duomenys neskelbtini) valako dydis ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodant žemės sklypo ribas ir plotą hektarais, pagal kurį buvęs savininkas nuosavybės teisėmis iki žemės nacionalizavimo 1940 m. valdė žemę (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-424-308/2008, b.l. 7).
Tačiau pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į tai, kad I. M. jau buvo kreipęsis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo 1997 m., neišsprendė civilinės bylos Nr. 2-0462/1997 atnaujinimo klausimo, priėmė I. M. prašymą dėl bylos atnaujinimo bei patikslintą pareiškimą ir užvedė naują civilinę bylą Nr. 2-424-308/2008; tokiu būdu susiklostė teisiškai negalima situacija, kai teismo žinioje atsirado dvi bylos, iškeltos dėl to paties pareiškimo; nors patikslintu pareiškimu pareiškėjas prašė atnaujinti nuosavybės dokumentų pateikimo terminą, praleistą dėl svarbios priežasties, tačiau šis reikalavimas nelaikytinas savarankišku. Teismas, neišsprendęs prašymo dėl bylos atnaujinimo ir iškėlęs naują civilinę bylą pagal tapatų pareiškimą, pažeidė CPK 167 str., 296 str. 1 d. 4 p. nuostatas. Pirminiame pareiškime pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. M. (duomenys neskelbtini) valdė nuosavybės teise 5 ha žemės, apie ką gali paliudyti J. M. ir A. M., patikslintame pareikškime pareiškėjas prašė pripažinti faktą, kad T. M. valdė 10 ha žemės sklypą ir rėmėsi kitais įrodymais – 1937 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašo duomenimis ir liudytojo J. K. parodymais apie (duomenys neskelbtini) valako dydį – t. y. patikslintame pareiškime pareiškėjas iš esmės pakeitė savo poziciją: jis atsisakė įrodinėti, kiek žemės faktiškai valdė jo tėvas ir prašė nustatyti valdomos žemės kiekį išvestiniu būdu – (duomenys neskelbtini) valakas buvo 120 ha, tėvas valdė 1/12 valako, arba 10 ha žemės sklypą. Teismas bylos nagrinėjimo metu I. M. pareiškimuose esančių prieštaravimų nevertino, jų nepašalino, todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesiniai pažeidimai galėjo turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui; šis pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 str. 1 d.).
Pagal pareiškėjo patikslintą pozicija fakto, kiek žemės natūra valdė jo tėvas T. M., įrodinėjimas buvo iš esmės pakeistas kitu faktu – kokio dydžio buvo (duomenys neskelbtini) valakas. Byloje nustatyta, kad apeiti (duomenys neskelbtini) ribas nėra galimybės, nes dalis kaimo teritorijos apie 1950-uosius metus buvo rekonstruota į tvenkinių žemę ir užlieta tvenkiniais, tačiau tokia faktinė situacija nepateisina beprecedentinio Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus neveikimo nuosavybės teisės į žemę (duomenys neskelbtini) atkūrimo procese, tuo labiau, kad abejonių jog pareiškėjo tėvas valdė žemės sklypą nuosavybės teise, apeliantas neturi, reikia nustatyti (duomenys neskelbtini) teritorijos plotą. Teisinių santykių dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atkūrimo atsiradimo momentu galiojo Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997-10-31 įsakymu Nr. 634 patvirtinti Metodiniai nurodymai dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos; sutinkamai su šių metodinių nurodymų 3.3 punktu žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus specialistas privalo užtikrinti reikiamą sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, plotų nustatymą iš planų. Analogišką teisinį reguliavimą numato ir galiojantis 2002-09-26 Nr. 376 Žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl žemės ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo pakeitimo“. Galiojančių metodinių rekomendacijų 44-45 punktai numato, kad piliečiai, pageidaujantys susigrąžinti žemę ar mišką į vienkiemius neišskirstytų kaimų teritorijose, klausimus bei pasiūlymus dėl projektuojamų žemės sklypų ir dydžio aptaria susirinkime; galutinį sprendimą dėl piliečių pretenzijų žemės tvarkymo departamento teikimu priima apskrities viršininkas. Byloje nėra duomenų, kad toks pretendentų susirinkimas butų įvykęs ir butų buvęs priimtas galutinis apskrities viršininko sprendimas šiuo klausimu.
Dėl išdėstyto kolegija atmeta apelianto skundo argumentą, kad teikti įrodymus dėl norimo nustatyti valako dydžio bei dokumentus turi pats pareiškėjas, tai yra jo prerogatyva, o ne suinteresuoto asmens –apskrities viršininko administracijos. Ta aplinkybė, kad apeliantui pavaldus Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius neatliko savo darbo nuo 1997 m., nepateisina apelianto mėginimo užkrauti pareiškėjui įrodinėjimo naštą šioje byloje. Paminėti 1997 m. metodiniai nurodymai numato galimybę nustatyti kaimo žemės ribas panaudojant Lenkijos žemės tvarkymo įstaigų parengtus žemėvaldos iki 1918 m. sudarytus planus, sulyginant su kitais turimais dokumentais, 1941-1945 m. kaimų skirstymo į vienkiemius planus ir panašiai. Nagrinėjamoje byloje pateikti Druskininkų – Varėnos miškų masyvo plotų kaitos planai, parengti iš 1930-1940 Lenkijos miškotvarkos planų ir vokiečių topografinių žemėlapių, Kabėlių žuvininkystės ūkio tvenkinio planas (b.l. 31-34); apelianto atstovas T. Džiautas nepateikė kolegijai jokių paaiškinimų, kodėl Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai nemėgino nustatyti (duomenys neskelbtini) valako dydį šių planų ekspertizės būdu. Kolegija iš dalies sutinka su pareiškėjo pateiktų įrodymų apeliaciniame skunde išdėstyta kritika – pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi 1997-09-02 rajoninio laikraščio „Merkio kraštas“ išspausdintu istoriko V. A. straipsniu, kuriame nurodyta, kad 20 amžiaus pradžioje valako dydis (duomenys neskelbtini) kaime viršijo 100 ha. Istoriko nuomonės publikacija spaudoje negali būti vertinama kaip rašytinis įrodymas; be to, publikacijos turinys nėra susijęs su nagrinėjamos bylos konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Byloje taip pat apklausti liudytojai – buvęs (duomenys neskelbtini) miškų ūkio inžinierius J. K., kuris, išanalizavęs istorinius vietovės planus teigė, kad (duomenys neskelbtini) valako dydis sudarė 120 ha ir matininkas V. T., kurio nuomone, valako dydis (duomenys neskelbtini) sudarė 60 ha plius minus 5 ha. Apelianto vertinimu, teismas be pagrindo rėmėsi liudytojo J. K. parodymais, kad liudytojo V. T. nuomonė yra arčiau tiesos, tuo labiau, kad Varėnos rajono žemėtvarkos specialistės Ž. G. nuomone, V. T. samprotavimus patvirtino ir šio regiono ortofoto medžiaga. Tačiau kolegija, manydama, kad Varėnos rajono žemėtvarkos specialistams neatlikus (duomenys neskelbtini) ploto nustatymo, analizuoti šių liudytojų parodymus apie valako dydį, pagrįstą jų pačių paskaičiavimais, nėra pagrindo, nes, kaip buvo paminėta, norminiai aktai įpareigoja atlikti tokia analizę žemėtvarkos skyriaus specialistus. Pažymėtina, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovas nepateikė kolegijai jokių papildomų įrodymų pagal kolegijos nutarties nurodymus, jų tarpe ir apeliaciniame skunde paminėtos ortofoto medžiagos bei žemėtvarkos skyriaus specialistės paaiškinimų. Dėl išdėstyto kolegija laiko, jog nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista pirmosios instancijos teisme, pagal byloje surinktus įrodymus nustatyti (duomenys neskelbtini) valako dydį ir, atitinkamai, pareiškėjo tėvo valdomos žemės sklypo plotą, neįmanoma.
Nagrinėjama byla turi dar vieną svarbų aspektą – piliečių, valdžiusių žemės sklypus į vienkiemius neišskirstytų kaimų teritorijose, nuosavybės teisė turėjo tam tikrų ypatumų, nes pagal Civilinių įstatymų sąvado X t. 550-555 str. normas šios nuosavybės teisės dalyviai žemę, turimą rėžiais, valdė bendru susitarimu, nors kiekvieno iš jų turimas žemės plotas bei rūšis buvo nustatyti ir aiškūs. Šie nuosavybės teisės ypatumai suponuoja ir jos atkūrimo proceso ypatumus: remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei poįstatyminių aktų, jų tarpe ir paminėto Žemės ūkio ministro 2002-09-26 Įsakymo normomis atkūrimo procese nustatomi tokios bendrosios nuosavybės teisės dalyviai, kiekvieno iš jų valdytų žemės rėžių dydis ir galimybės atkurti nuosavybės teisę natūra.
Nagrinėjamoje byloje 1937 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašo duomenimis nustatyta, kad rėžiniame (duomenys neskelbtini) iš viso buvo 11 savininkų, trijų iš jų – P. K. (C.), M. J. ir M. K. palikuoniams teismo sprendimais buvo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai apie žemės valdymą nuosavybės teise. Taip, 1994-12-01 teismo sprendimu buvo nustatytas faktas, kad P. K. (pagal sąrašą – 1/12 valako savininkas) nuosavybės teise valdė 4 ha žemės (b.l. 50), 1998-08-12 teismo sprendimu buvo nustatyta, kad J. M. (pagal sąrašą jis turėjo 1/18 valako žemės) valdė nuosavybės teise 4,67 ha žemės (b.l. 57), K. M. (pagal sąrašą – 1/18 valako) – 1,67 ha žemės (b.l. 58). Byloje pateikti dar 7 Varėnos r. apylinkės teismo sprendimai, kuriais nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad A. G., A. V., V. B., J. V., S. J., A. B. ir V. M. taip pat valdė žemės sklypus nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) (b.l. 51-56, 59). Ar šis pretendentų sąrašas yra baigtinis, byloje duomenų nėra, nors kolegija buvo įpareigojusi apeliantą tokius duomenis pateikti. Kolegija sutinka su atkirtimo apeliaciniam skundui argumentu, kad 1994-1998 m. Varėnos rajono teismo sprendimų duomenimis remtis, nustatant (duomenys neskelbtini) valako dydį, negalima, nes nei viename iš teismo sprendimų valako dydis nebuvo aptariamas; faktai apie žemės valdymą nuosavybės teise buvo teismo nustatinėjami išimtinai pagal pareiškėjų paaiškinimus ir liudytojų parodymus. Tačiau jie visi yra bendrosios nuosavybės teisės į žemę rėžiniame (duomenys neskelbtini) dalyviai, todėl teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje yra reikšmingas nuosavybės teisių į bendrąją nuosavybę atkūrimui, jis įtakos visų pretendentų teises į šią nuosavybę, t.y. palies jų interesus ir teises į žemės sklypus tame pačiame kaime. Būtent todėl pagal teismų formuojamą praktiką į bylą dėl juridinio fakto, jog žemė, turėta rėžiais, buvo valdoma konkretaus dalininko, nustatymo, įtraukiami kiti dalininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skurimus teisėjų kolegijos 2003-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-885/2003). Pirmosios instancijos teismas galimybės įtraukti į bylos nagrinėjimą kitus bendrosios nuosavybės teisės dalyvius nesvarstė, neįvertino atkūrimo proceso ypatumų į vienkiemius neišskirstytų kaimų teritorijose, nesivadovavo teismų praktika tokios kategorijos bylose, pažeisdamas CPK 4 str. nuostatas; šis procesinis pažeidimas taip pat laikytinas esminiu, turėjusiu įtakos priimto sprendimo teisėtumui.
Kolegija sprendžia, kad materialinių teisės normų netinkamas aiškinimas ir taikymas nagrinėjamoje byloje bei procesinių normų pažeidimai, kurių negalima pašalinti apeliaciniame procese, bei bylos esmės neatskleidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
n u t a r ė :
Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkė T. Žukauskienė
Teisėjai R. Gudžiūnienė
A. Maciejevski