Civilinė byla Nr. 2S-1284-803/2019

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40090-2018-3

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.9.1.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skolininkei G. Ž. paskyrimo; suinteresuoti asmenys skolininkė G. Ž., išieškotojas V. M., institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl baudos skolininkei paskyrimo už kiekvieną vykdomojo dokumento nevykdymo dieną, baudą skiriant išieškotojo naudai. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-2180-1050/2018, išduotą 2018 m. lapkričio 20 d., dėl bendravimo tvarkos nustatymo, skolininkė G. Ž., išieškotojas V. M.. Šiuo vykdomuoju raštu nustatyta tokia U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo su V. M. tvarka – ieškovas V. M. turi teisę bendrauti su nepilnamete U. M. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, išskyrus kai G. Ž. su vaiku atostogauja. V. M. šeštadienį 11 val. paima U. M. iš gyvenamosios vietos ir sekmadienį 20 val. parveža ją į gyvenamąją vietą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, jeigu skolininkas nurodo, kad jis sprendimą įvykdė, bet išieškotojas su tuo nesutinka, ir nėra akivaizdžių tai patvirtinančių įrodymų, laikoma, kad tarp šalių yra ginčas, ir antstolis surašo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje nurodytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei kreipiasi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba dėl baudos paskyrimo arba teismo sprendime nustatytų pasekmių taikymo. Antstolė nurodė, kad išieškotojui nuolat teikiant antstolei informaciją apie vykdomojo dokumento nevykdymą, ji patikrino sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, ir nustatė, kad nėra laikomasi bendravimo su vaiku tvarkos, bei vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/01808 surašė atitinkamą aktą. 

2.       Skolininkė G. Ž. atsiliepimu prašė antstolės prašymo netenkinti. Nurodė, kad antstolės 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo nevykdymo aktas yra surašytas nesiaiškinant ir netiriant tikrųjų aplinkybių. Skolininkės teigimu, U. M. kategoriškai atsisako bendrauti su V. M., ji jo bijo ir jai nemalonu su juo susitikti. G. Ž. negali naudoti prievartos teismo sprendimui vykdyti, nes tai pažeistų vaiko interesus. U. M. yra beveik 12 metų amžiaus, ji jau gali pati savarankiškai išreikšti savo poziciją ir nuomonę dėl bendravimo su V. M.. Ši kategoriška pozicija nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis. G. Ž. nedaro jokių kliūčių U. M. ir suinteresuoto asmens tarpusavio bendravimui, tokių įrodymų nepateikė ir suinteresuotas asmuo. Tačiau U. M. atsisako vykti kartu su tėvu, nepaisant G. Ž. pastangų. 2018 m. gruodžio 15 d. dukra blogai jautėsi, jai perštėjo gerklę, skaudėjo galvą, kas objektyviai apribojo galimybes bendrauti su suinteresuotu asmeniu. Tokia U. M. pozicija buvo užfiksuota jau ne vieną kartą ir visą laiką nesikeičia, o tik dar labiau stiprėja. V. M. nėra U. M. biologinis tėvas, kas jai yra žinoma. Tiek 2018 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, tiek 2018 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime aiškiai konstatuota, kad santykiai su suinteresuotu asmeniu yra blogi, mergaitė norėtų, kad nereikėtų niekada su juo matytis ir bendrauti. Skolininkė pažymėjo, kad V. M. iniciatyva klausimai dėl bendravimo tvarkos su U. M. nagrinėjami jau ne pirmą kartą. G. Ž. ir V. M. santykiai yra įtempti, V. M., tenkindamas savo interesus, nuolat įtraukia įvairias institucijas. Toks suinteresuoto asmens elgesys neigiamai veikia ir taip priešiškai nusistačiusios U. M. nuomonę ir didina norą su juo nebendrauti. Sprendimo vykdymas šiuo atveju priklauso ne vien nuo G. Ž. valios, bet ir nuo vaiko noro. Vaiko teisių apsaugos skyriaus teigimu, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, sprendimo vykdyti prievarta negalima. Nors teismo nutartimi yra patvirtinta V. M. bendravimo su U. M. tvarka, vykdant teismo procesinius sprendimus būtina atsižvelgti ne tik į besąlyginį jų vykdymą, bet ir į vaiko interesus ir gerovę, į tam tikras išimtines aplinkybes. Bendravimas su suinteresuotu asmeniu prieš vaiko valią gali sukelti vaikui neigiamus psichologinius išgyvenimus bei pažeisti teisę į saugią ir stabilią emocinę aplinką. Skolininkė prašė įvertinti tai, kad baudos paskyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių teismo sprendimas nebuvo vykdomas. Skolininkės teigimu, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į tai, kad nutarties vykdymas yra susijęs su nepilnamečiu vaiku ir jo interesais, procesinių sankcijų taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytų sankcijų paskirties.

3.       Išieškotojas V. M. nurodė, kad skolininkė jau pusmetį neleidžia jam susitikti su dukra U. M., o nuolatinį trukdymą grindžia menamu U. M. nenoru su juo bendrauti, dėl esą netinkamo jo elgesio su dukra. Išieškotojo ir jo dukters susitikimuose G. Ž. pradėjo dalyvauti 2014 m. birželio mėn. 2015 m. baigta psichologinė ekspertizė aiškiai parodė, kad jokio blogumo per visą bendravimo laikotarpį dukra iš jo nepatyrė, santykiai su ja pradėjo prastėti tik dėl skolininkės G. Ž. veiksmų, dėl kurių pas dukrą išsivystė psichologinis sutrikimas – tėvų atstūmimo sindromas. V. M. taip pat nurodė, kad 2019 m. sausio 18 d. iš skolininkės telefono jam paskambino U. M. ir pareiškė, kad ji nenori su juo bendrauti, nenori, kad jis ateitų, kad ji jo nekenčia. V. M. teigimu, šis skambutis buvo sąlygotas šios civilinės bylos nagrinėjimo, nes iki tol pusę metų U. jam neskambino, jam nė karto nebuvo atidarytos durys, atvykus su ja susitikti. Išieškotojas V. M. prašė atkreipti dėmesį į tai, kad teismų sprendimuose yra nurodyta, jog vaiko norai ir interesai gali skirtis, tačiau šiuo atveju U. M. interesas bendrauti su tėvu yra svarbesnis. Šio intereso skolininkė, nuteikinėdama U. M. prieš jį, neužtikrina. Tą liudija ir tai, kad skolininkė G. Ž. teismo nustatytos bendravimo tvarkos neįgyvendina ir po 2018 m. gruodžio 17 d. akto surašymo, nenurodo, kur išvyksta, nederina išvykimo laiko, neieško kompromisinių variantų, nededa pastangų, kad susilpnėjęs jo ir U. M. ryšys būtų atkurtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimo dėl baudos paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/01808 netenkino. Teismas nustatė, kad iki 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo V. M., atvykus pasiimti U. M. į jos gyvenamąją vietą nustatytu metu, durys jam atidarytos nebuvo. Tačiau teismas sprendė, kad vien ši aplinkybė, įvertinus nagrinėjamą situaciją, jos individualumą, nesudaro pagrindo durų V. M. neatidarymą vertinti kaip skolininkės aktyvų kliudymą U. M. pasimatyti su V. M. ar kaip skolininkės nepakankamas pastangas skatinti U. M. norėti matytis su V. M.. Teismas išklausė U. M. ir, kartu įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ji pati nenori bendrauti su V. M..

5.       Spręsdamas dėl skolininkės pastangų skatinti U. M. bendrauti su V. M., teismas pažymėjo neturintis pagrindo netikėti skolininke G. Ž., kad tokias pastangas ji deda, tačiau jos dėl U. M. aiškiai išreiškiamo atsisakymo bendrauti su V. M. yra nerezultatyvios. Tokias aplinkybes patvirtina G. Ž. elektroniniai laiškai antstolei (v. b. Nr. 0177/18/01808, b. l. 14, 27), G. Ž. paaiškinimai bylos nagrinėjimo teisme metu, šiuos paaiškinimus patvirtinantys U. M. paaiškinimai, kad skolininkė yra išaiškinusi U. būtinumą bendrauti su tėvu, teismo priimtų sprendimų prasmę, taip pat ji primena apie artėjančius susitikimus su tėvu, suruošia jai daiktus tokiam susitikimui, tačiau tai U. nuomonės nekeičia, noro bendrauti su V. M. nesukelia. Taip pat teismas pažymėjo, kad durų neatidarymas, V. M. atvykus susitikti su U. M., pats savaime neleidžia suabejoti tokiais skolininkės G. Ž. paaiškinimais. Priešingai, V. M. pateikti duomenys, kad skolininkė neatidaro durų, nors pati su dukra yra namuose (pvz., namuose dega šviesa), patvirtina, kad neįsileidimas į namus yra siejamas ne G. Ž. siekiu užkirsti galimybę V. M. bendrauti su U. M., o vengimas konfliktinės situacijos, ramybės nepilnametei dukrai sudrumstimo, jai šiuo metu, nepaisant skolininkės pastangų, kategoriškai atsisakant bendrauti su V. M..

6.       Teismo vertinimu, esant tokiam kategoriškam nepilnametės nenorui bendrauti su V. M., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2017-585/2018, nustatytos bendravimo su nepilnamete U. M. tvarkos įvykdymo užtikrinimas, taip pat atsakomybė už tai negali būti perkeliama vien tik skolininkei G. Ž.. Tiek išieškotojas V. M., tiek G. Ž. turi dėti pastangas jos norui bendrauti su V. M. atkurti, ieškoti galimybių, išeičių savo ir/ar pasitelktų trečiųjų asmenų (psichologų, kt.) pagalba sukurti tokią aplinką nepilnametei, kuri skatintų ją išsaugoti ryšį su abiem tėvais. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek skolininkės, tiek išieškotojo elgesyje trūksta pagarbos vienas kitam, jiems kooperuojantis siekiant užtikrinti nepilnametės U. M. įstatymo saugomus interesus (vengiant tarpusavio konfliktų, palaikant ryšį dėl bendravimo tvarkos užtikrinimo, skatinant pačią nepilnametę ugdyti pagarbą abiem tėvams, kt.).

7.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad formalus baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, kurios tikslas sudrausminti skolininką ir paskatinti jį kuo greičiau įvykdyti privalomą teismo sprendimą, paskyrimas nėra išeitis teismo nustatytai V. M. bendravimo tvarkai su U. M. užtikrinti, nes negalimumo ją įgyvendinti priežastis yra ne skolininkės G. Ž. kliudymas U. M. bendrauti su V. M. ar nesiėmimas pastangų skatinti tokį bendravimą (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), o įstatymo saugomas kitas nepilnametės U. M. interesas augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ir nuolatinių konfliktinių situacijų (CK 3.161 straipsnio 1 dalis). Todėl antstolės pareiškimo dėl baudos paskyrimo šiuo metu netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8.       Atskiruoju skundu išieškotojas V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės pareiškimą dėl baudos skolininkei paskyrimo patenkinti. Nurodė tokius esminius argumentus:

8.1.                      teismo priimta nutartis yra šališka ir priimta nekompetentingos teisėjos;

8.2.                      Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis skolininkės nebuvo vykdoma nei karto;

8.3.                      teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.

8.4.                      procesinis sprendimas yra kaip asmeninis teisėjos kerštas už bandymą ją nuo bylos nagrinėjimo nušalinti;

8.5.                      teismas neatsižvelgė į byloje esančią psichologinę ekspertizę, kurioje nurodyta, kad mergaitės požiūris į išieškotoją susiformavo dėl skolininkės nuteikinėjimo;

8.6.                      teisėja į U. M. apklausą tyčia nepakvietė psichologo;

8.7.                      skolininkė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji dėjo pastangas teismo sprendimą vykdyti, t. y. tikrai buvo suruošusi dukros daiktus, lankėsi pas psichologus, pasiūlė išieškotojui meditaciją, kompromisinį variantą ir pan., jog išieškotojo susitikimai su dukra tikrai vyktų.

9.       Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė atsiliepime nurodė, kad su atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį patenkinti – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skolininkei G. Ž. už teismo sprendimo nevykdymą paskirti baudą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                      teismas nenurodė, kaip realiai įmanoma vykdyti nustatytą bendravimo tvarką, kokių konkrečių veiksmų turi imtis išieškotojas;

9.2.                      apsiribojant kategorišku vaiko nenoru, bendravimo tvarkos įgyvendinimas apskritai tampa neįmanomas, netgi žalingas vaiko interesams;

9.3.                      Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad mergaitės bendravimas su tėvu gali sukelti jai neigiamus psichologinius išgyvenimus bei pažeisti jos teisę į saugią ir stabilią emocinę aplinką; 

9.4.                      mergaitės nenoras bendrauti su išieškotoju iš esmės yra jai perteiktas.

10.       Skolininkė G. Ž. atsiliepime nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

10.1.                      bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas teisėjos nušalinimo klausimas, tačiau nušalinimo pagrindų nebuvo nustatyta;

10.2.                      U. M. yra paauglė, jai 12 metų, ir jos nuomonei paaiškinti specialistas nereikalingas. Įstatymas neįpareigoja teismo tokiu atveju į teismo posėdį kviesti psichologą;

10.3.                      šalių paaiškinimai byloje taip pat yra įrodymai. Teismas išvadas padarė ne tik remdamasis skolininkės paaiškinimais, bet buvo išklausyta ir pati U. M.. Išieškotojas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad mergaitė prieš teismo posėdį būtų patyrusi skolininkės spaudimą. Be to, dukros pozicija tvirta ir nesikeičia jau kurį laiką;

10.4.                      2015 m. psichologinės ekspertizės teismas neignoravo, priešingai, vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Mergaitės požiūris į išieškotoją ir santykių pobūdis nepasikeitė, netgi tapo dar labiau komplikuotas;

10.5.                      mergaitė nuomonė yra esminis kriterijus, kadangi ji yra pakankamai brandi, turi aiškią nuomonę, kuri nesikeičia jau ne vienerius metus. Tokia nuomonė susiformavo ne tik dėl skolininkės kaltės. Siekdamas prievarta su ja bendrauti, skolininkę nubausti, kreipdamasis į antstolius, keldamas bylas, išieškotojas provokuoja konfliktą ir sukelia dar didesnį vaiko pasipriešinimą jam;

10.6.                      išieškotojas nėra biologinis dukros tėvas. Ji palaiko santykius ir kokybiškai leidžia laiką su tikruoju tėvu, todėl su išieškotoju bendrauti ji neturi intereso ir šio ryšio trūkumo ji nejaučia;

10.7.                      teismo sprendimo vykdymas priklauso ne vien nuo jos valios, bet ir nuo vaiko noro. Vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, sprendimo prievarta vykdyti negalima.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė antstolės pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skolininkei paskyrimo.

12.       Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0177/18/01808 medžiagos nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė nuo 2018 m. lapkričio 22 d. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-2180-1050/2018 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Šiame vykdomajame rašte nurodyta nustatyti, kad ieškovas V. M. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. M. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, išskyrus kai G. Ž. atostogauja su vaiku. V. M. šeštadienį 11 val. paima U. M. iš gyvenamosios vietos ir sekmadienį 20 val. perduoda vaiką į gyvenamąją vietą (v. b. Nr. 0177/18/01808, b. l. 6, 8).

13.       2018 m. lapkričio 21 d. antstolė išsiuntė skolininkei G. Ž. raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo ragino skolininkę laikytis Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomajame rašte nustatytos V. M. bendravimo su nepilnamete U. M. tvarkos. Šis raginimas skolininkei įteiktas 2018 m. lapkričio 26 d. (v. b. Nr. 0177/18/01808, b. l. 11). Į jį skolininkė G. Ž. iš karto sureagavo, nurodydama, kad ji nesudaro jokių kliūčių V. M. bendrauti su dukra, skatina ją tai daryti, aiškina, kad reikia bendrauti pagal teismo nutartį, kad reikia ją vykdyti, tačiau dukra nesutinka ir nenori bendrauti, bijo V. M.. Skolininkė G. Ž. nurodo, kad prievartos prieš dukrą ji nenaudos (v. b. Nr. 0177/18/01808, b. l. 14).

14.       2018 m. gruodžio 2 d. elektroniniu laišku išieškotojas V. M. informavo antstolę, kad 2018 m. gruodžio 1 d. turėjęs įvykti susitikimas vėl neįvyko, V. M. atvykus paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos, durų niekas neatidarė (v. b. Nr. 0177/18/01808, b. l. 21). 2018 m. gruodžio 7 d. antstolė elektroniniu paštu paprašė skolininkės pateikti duomenis apie priežastis, lėmusias tai, kad 2018 m. gruodžio 1 d. turėjęs įvykti susitikimas su dukra vėl neįvyko (v. b. Nr. 0177/18/01808, b. l. 24). Atsakydama į šį paklausimą, skolininkė G. Ž. 2018 m. gruodžio 12 d. elektroniniu laišku informavo antstolę, kad 2018 m. gruodžio 1 d. susitikimas neįvyko, nes U. griežtai atsisakė atidaryti duris ir pasikalbėti su V. M., nors skolininkė ją įkalbinėjo. Pažymėjo, kad U. bijo V. M., jai nemalonu su juo susitikti, ji nenori su juo nei kalbėtis, nei tuo labiau kur nors eiti (v. b. Nr. 0177/18/01808, b. l. 27).

15.       Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, V. M. parodymų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 15 d. 10 val. antstolė kartu su V. M. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), tačiau V. M. paskambinus į duris, į jas pabeldus, niekas durų neatidarė, dėl ko antstolė 2018 m. gruodžio 17 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (v. b. Nr. 0177/18/01808, b. l. 29-30).

16.       CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

18.       Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.

19.       Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į byloje esančią psichologinę ekspertizę, kurioje nurodyta, kad mergaitės požiūris į išieškotoją susiformavo dėl skolininkės nuteikinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis išieškotojo atskirojo skundo argumentas neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad U. M. atsisakymą bendrauti su V. M. patvirtina ne tik Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis (civilinės bylos Nr. e2A-2017-585/2018), kurioje nurodyta, kad V. M. ir G. Ž. santykiai yra konfliktiški, U. M. santykis su tėvu sudėtingas, jie nėra užmezgę glaudaus tarpusavio ryšio, mergaitė aiškiai išreiškia nenorą bendrauti su tėvu, bet ir V. M. pateikti kiti rašytiniai įrodymai – 2015 m. vasario 4 d. – 2015 m. vasario 8 d. teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-23/2015. Taigi, teismas šį įrodymą ne ignoravo, kaip teigia išieškotojas, o priešingai, į jį atsižvelgė ir vertino, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši ekspertizė buvo atlikta 2015 metais, kai U. M. buvo 8 metai, todėl natūralu, kad aplinkinių nuomonė tokiam vaikui daro didelę įtaką.

20.       Tačiau svarbu pažymėti tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties priėmimo metu mergaitė jau buvo 11 metų, beįžengiantį į paauglystės tarpsnį, taigi gerokai brandesnė bei turinti jau ir savo požiūrį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Vaiko nenoras bendrauti su tėvu negali būti priežastis nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri realiai būtų sunkiai vykdoma (betarpiškas bendravimas). Vaiko nuomonė gali būti laikoma tik viena iš vertinamųjų aplinkybių, vis dėlto bendravimo tvarka turi labiausiai atitikti vaiko interesus, todėl svarbu nustatyti tikrąsias tokios vaiko nuomonės priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 202/2014).

21.       Teismui apklausiant, U. M. aiškiai išreiškė nenorą su išieškotoju bendrauti, kuris byloje esančių įrodymų kontekste yra nuoseklus. Šios aplinkybės, kad pati dukra nenori su juo bendrauti, neneigia ir pats apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skolininkės argumentu, kad išieškotojo atžvilgiu neigiama mergaitės nuomonė susiformavo ne tik dėl jos kaltės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, išieškotojas siekia, kad dukra pradėtų norėti su juo bendrauti ne draugiškomis žmogiškomis priemonėmis, o įtraukdamas antstolius bei teismą, kas sukuria papildomą įtampą ir taip konfliktiškuose santykiuose. Be to, išieškotojo pateiktame ekspertizės akte mergaitė ne kartą akcentavo ir jo smurtą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teismo procesinio sprendimo vykdymas nepriklauso vien nuo skolininkės valios ir atsakomybė už tai negali būti perkeliama vien tik skolininkei. Taip pat pagrįstai nurodė, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkė turi dėti pastangas mergaitės norui bendrauti su V. M. atkurti, ieškoti galimybių, išeičių savo ir/ar pasitelktų trečiųjų asmenų (psichologų, kt.) pagalba sukurti tokią aplinką nepilnametei, kuri skatintų ją išsaugoti ryšį su abiem tėvais. Tiek skolininkės, tiek išieškotojo elgesyje trūksta pagarbos vienas kitam, jiems kooperuojantis siekiant užtikrinti nepilnametės U. M. įstatymo saugomus interesus (vengiant tarpusavio konfliktų, palaikant ryšį dėl bendravimo tvarkos užtikrinimo, skatinant pačią nepilnametę ugdyti pagarbą abiem tėvams, kt.).

22.       Apeliantas teismo priimtą jam nepalankų teismo procesinį sprendimą vertina kaip šališką ir kaip teisėjos, kuriai jis buvo pareiškęs nušalinimą, keršto išraišką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėjos nušalinimo klausimas byloje jau yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimis, taigi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų. Teisėjos nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindų nenustatyta. Todėl preziumuojamas teismo (teisėjų) nešališkumas nepaneigtas ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinėje byloje Nr. 2VP-4338-819/2019, sprendžiant su vykdymu susijusiu procesinius klausimus, gali būti pažeidžiamas teismo ir teisėjų nešališkumo principas. Išieškotojo netenkinančio teismo procesinio sprendimo priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas.

23.       Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, todėl antstolės pareiškimas dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skolininkei paskyrimo atmestas pagrįstai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties. Remiantis išdėstytu vertintina, jog atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

24.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, skolininkė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į išieškotojo atskirojo skundą parengimą. Skolininkė įrodymų, pagrindžiančių jos apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

n u t a r i a :

apelianto atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. 

Teisėja                                                                                Rūta Petkuvienė