Administracinė byla Nr. N575-43/2012

Teisminio proceso Nr. 4-64-3-00371-2010-1

              Procesinio sprendimo kategorija 47.9; 47.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimu A. K. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1721 straipsnio 1 dalyje ir 1731 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas skiriant už tai subendrintą 350 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda A. K., vykdančiam individualią veiklą advokatui, skirta už tai, kad šis pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje už 2009 metus įrašė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, t. y. nebuvo deklaruota 36 750 Lt pajamų, be to, netinkamai organizavo vykdytos veiklos pajamų buhalterinę apskaitą, nes iš kliento N. G. gautų 3 000 Lt neįrašė iki 2010 m. kovo 30 d. į pajamų apskaitos žurnalą, taip pažeisdamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 45 punkto reikalavimus.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. K. skundą, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi jį atmetė ir Inspekcijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, jog norint taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 1721 straipsnio 1 dalį bei 1731 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti atitinkamai ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimą, neteisingų duomenų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimą bei buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Teismas pažymėjo, jog A. K. pripažįsta ATPK 1731 straipsnio 1 dalies pažeidimą bei ATPK 1721 straipsnio 1 dalies pažeidimą, tačiau nesutinka su protokole bei nutarime skirti nuobaudą nurodyta nedeklaruota pajamų suma tvirtindamas, jog pinigų (30 000 Lt) ir jokios naudos iš sandorio su trečiuoju asmeniu perleisdamas tam tikras teises dėl išieškojimo jis negavo.

Teismas nurodė, jog Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.101 straipsnio 6 dalis numato, kad piniginis vertybinis popierius suteikia teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (čekis, vekselis, obligacija), CK 1.105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų suma vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui, to paties straipsnio 4 dalis numato, kad paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. V. įmonė 2009 m. kovo 9 d. išrašė paprastąjį vekselį 30 000 Lt sumai, pagal kurį R. V. įmonė 2009 m. balandžio 14 d. įsipareigoja sumokėti A. K. 30 000 Lt. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 35 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselis gali būti išrašytas apmokėti: 1) jį pateikus; 2) per tam tikrą laiką po pateikimo; 3) per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos; 4) nustatytą dieną. Iš čia teismas padarė išvadą, jog A. K. 30 000 Lt sumą (kartu su kita neginčijama – 6 750 Lt – suma) privalėjo pateikti deklaravimui mokesčių administratoriui. Teismas pabrėžė, jog CK 6.36 straipsnio 2 dalis numato, kad piniginės prievolės gali būti įstatymo nustatyta tvarka apmokamos banknotais (monetomis), čekiais, mokamaisiais pavedimais, taip pat ir vekseliais. Vekselio išrašymas, kuris pagal įstatymą yra viena iš apmokėjimo formų, traktuojamas kaip pajamų gavimo momentas. Teismas priėjo išvadą, jog vekselio išrašymo 2009 m. metu įvyko apmokėjimas už klientui atliktas paslaugas, todėl teikiant VMI deklaraciją už 2009 metus joje turėjo būti nurodyta vekselyje įvardyta 30 000 Lt suma. Teismas pažymėjo, jog byloje nenagrinėja vekselio išrašymo bei jo apmokėjimo ar neapmokėjimo aplinkybių pagrįstumo, nes šie klausimai yra ne šios bylos ir ne šio teismo nagrinėjimo dalykas.

III.

Nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi, A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti dalyje, kurioje teismas pripažino nedeklaruotą 30 000 Lt sumą pagrįsta, pripažįstant, jog nedeklaruoti buvo tik 6 750 Lt. Apeliaciniame skunde nurodo, jog vekselis yra dokumentas, suteikiantis teisę gauti jame nurodytą sumą, tačiau nelaikytinas realiomis apmokestinamomis pajamomis, o tam, kad vekselyje nurodyta suma virstų realia finansine nauda, būtina atlikti tam tikrus veiksmus – vekselį išrašęs asmuo turi sumokėti jame nurodytą sumą arba asmuo, kurio naudai surašytas vekselis, turi kreiptis į antstolį ir pan. Teigia, jog teismas remiasi CK 6.36 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios prieštarauja mokestinėms teisės normoms, taip sukuriant teisės normų konkurenciją. Pabrėžia, jog mokestine prasme ne vekselis laikomas apmokestinimo objektu, o pinigai, gauti jį apmokėjus, ką patvirtina ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Inspekcija prašo jį atmesti palaikydama teismo nutarties motyvus. Papildomai nurodo, jog deklaracijos pateikimo terminui (2010 m. gegužės 1 d.) vekselis 2009 m. balandžio 10 d. indosamentu buvo perduotas indosantui M. K., o 2010 m. balandžio 20 d. notaras surašė vykdomąjį raštą vykdyti išieškojimo procedūrą vekselio turėtojo naudai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Inspekcijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimu vykdančiam individualią veiklą advokatui A. K. už ATPK 1721 straipsnio 1 dalyje ir 1731 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirta administracinė nuobauda dėl to, kad pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje už 2009 metus jis įrašė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, t. y. nebuvo deklaruota 36 750 Lt pajamų, ir netinkamai organizavo vykdytos veiklos pajamų buhalterinę apskaitą, pažeidžiant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies ir Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 45 punkto reikalavimus.

Ginčo dėl ATPK 1731 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra. Apeliaciniu skundu A. K. ginčija nedeklaruotą pajamų sumą tvirtindamas, jog vekselyje nurodyta pinigų suma (30 000 Lt) nedeklaruotina.

ATPK 1721 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų, įstaigų arba organizacijų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių), individualių įmonių savininkų, asmenų, įgaliotų tvarkyti ūkinių bendrijų reikalus, <...> ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimas, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 200 iki 500 Lt.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Nustatyta, kad 2009 m. kovo 9 d. išrašytas paprastasis vekselis, pagal kurį R. V. įmonė įsipareigojo sumokėti A. K. 30 000 Lt (Admin. byla Nr. 0311; b. l. 16).

Pagal CK 1.105 straipsnio 1 dalį, vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.

CK 6.930 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atsiskaitymai negrynaisiais pinigais atliekami naudojant mokėjimo pavedimus, akredityvus, čekius, vekselius, inkaso ir kitas įstatymų nustatytas atsiskaitymų priemones.

Sprendžiant, ar vekselis laikytinas pajamomis, deklaruotinamomis metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, pažymėtina, kad pajamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiamos kaip pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus numatytas išimtis.

Taigi pagal įstatyminį reguliavimą pajamomis laikoma ne tik nauda pinigais, bet ir natūra. Pajamų natūra sąvoka pateikiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurioje išdėstyta, kad pajamos natūra – tai neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms. Pabrėžtina, kad vertybiniai popieriai, tame tarpe vekselis, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 28 dalį laikytini turtu. Todėl nepaisant to, ar šiuo atveju turtas, t. y. vekselis buvo gautas neatlygintinai, ar mainais už apelianto suteiktas paslaugas, jis priskirtinas pajamoms natūra. Todėl pagal aukščiau aptartą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo reglamentavimą, A. K. 2009 m. kovo 9 d. gautas vekselis 30 000 Lt sumai turėjo būti deklaruotas metinėje apelianto pajamų mokesčio deklaracijoje.

Apeliantas metinėje pajamų deklaracijoje už 2009 metus šių pajamų, kaip ir nurodytų 6 750 Lt, dėl kurių ginčo nėra, nedeklaravo, tokiu būdu nurodydamas neteisingus duomenis apie pajamas ir taip pažeisdamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 1721 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Atsižvelgiant į tai, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apelianto A. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 1721 straipsnio 1 dalį ir 1731 straipsnio 1 dalį, skirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.