Civilinė byla Nr. 2A-1159-324/2011;

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06867-2010-0;

Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė;

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. birželio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovui D. V., atsakovo atstovui advokatui Linui Šarkiui, trečiajam asmeniui D. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2137-192/2011 pagal D. V. ieškinį atsakovui A. V., trečiajam asmeniui D. V. dėl išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo ieškovo išlaikymui po 500 Lt periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2007 m. spalio 24 d. iki jis studijuos aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki jam sueis 24 metai, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas neteikia ieškovui išlaikymo nuo 2007 m. spalio 24 d., kai jis sulaukė pilnametystės. Ieškovas 2009 m. įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakultetą, studijavo valstybės finansuojamoje vietoje. Trūkstant lėšų gyventi Vilniuje, ieškovo prašymu jis buvo perkeltas mokytis į Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultetą. Ieškovas yra pažangus studentas, tačiau stipendijos negauna. Jis gyvena pas motiną, dirba ¼ etato UAB „Gabileta“, jo mėnesio pajamos yra 182 Lt. Ieškovas turi menkaverčio nekilnojamojo turto bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovo mėnesinės išlaidos sudaro 1919-1979 Lt. Atsakovas dirba UAB „Margiris“ prekybos agentu, gauna nemažas pajamas, turi automobilį, nekilnojamojo turto, gyvena pasiturinčiai. Ieškovo motinos atlyginimas, atskaičius mokesčius, vidutiniškai sudaro 821,53 Lt, ji taip pat išlaiko dukterį G. P., jos priežiūrai samdo auklę, moka būsto paskolą, įmokas už lizingu ieškovo poreikiams įsigytą kompiuterį, išlaiko gyvenamąjį namą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino.  Priteisė iš atsakovo ieškovo išlaikymui periodines išmokas po 300 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2010 m. balandžio 20 d.) iki jis mokysis Kauno technologijos universitete dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip 24 metų amžiaus. Konstatavo, kad ieškovas neturi galimybės dirbti pilną darbo dieną,  pilnai save išlaikyti be tėvų paramos, todėl jam būtina atsakovo parama. Nustatęs, kad atsakovas dirba, jo pajamos yra apie 1400 Lt, atskaičius mokesčius, padarė išvadą, kad atsakovas turi galimybę materialiai paremti savo vienintelį paramos reikalingą sūnų. Sprendė, kad ieškovas, iš abiejų tėvų gaudamas po 300 Lt mėnesiui ir pats uždirbdamas 200 Lt, iš šių lėšų galės tenkinti savo poreikius. Laikė, kad ieškovas kreipėsi į teismą atsiradus reikalingumui, todėl išlaikymą iš atsakovo priteisė nuo kreipimosi į teismą dienos.

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Neteisingai nustatyta, kad ieškovui yra reikalinga parama.

Neatsižvelgta, kad ieškovas nuosavybės teise valdo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,0300 ha), esantį (duomenys neskelbtini), 6847 Lt vidutinės rinkos vertės, 1/3 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,0100 ha), esančio (duomenys neskelbtini), 7766 Lt vidutinės rinkos vertės, žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1700 ha), esantį (duomenys neskelbtini), 6500 Lt vidutinės rinkos vertės, pastatą – arklidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 350 kv. m), esantį (duomenys neskelbtini), 5540 Lt vidutinės rinkos vertės. Šis turtas yra likvidus, nėra ieškovo paskutinė gyvenamoji vieta, todėl jį realizavęs ar kitaip panaudojęs, ieškovas galėtų visiškai padengti savo pragyvenimo išlaidas visu mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpiu. Nevertinta ieškovo išsakyta pozicija, kad jis šį padovanotą turtą nori išsaugoti, todėl negali jo parduoti.

Nepasisakyta dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovas turi teisę pasinaudoti valstybės paskolos studijoms sistema. Paskolos duodamos be užstato ir pradedamos grąžinti ne vėliau kaip praėjus 2 metams po studijų baigimo. Ieškovui nepasinaudojus šia galimybe gauti piniginių lėšų pragyvenimo išlaidoms padengti, negalima tvirtinti, kad jis išnaudojo visas galimybes apsirūpinti pats.

Aplinkybė, kad ieškovui nėra skirta stipendija, rodo, kad jis nėra pakankamai pažangus. Jei studentas pakankamai nesistengia, arba objektyviai neturi gebėjimų pasiekti pakankamų stipendijai gauti rezultatų, reikėtų spręsti klausimą dėl studijų formos pakeitimo iš dieninės į vakarinę ar neakivaizdinę, kas suteiktų realią galimybę papildomai užsidirbti pragyvenimui.

Tikėtina, kad ieškovas teismui nenurodė visų savo pajamų šaltinių, bandė nuslėpti dalį turimo nekilnojamojo turto, pateikdamas duomenis tik apie vieną jam priklausantį žemės sklypą. Ieškovas iš darbo santykių su UAB „Gabileta“ turi 200 Lt pajamų per mėnesį, tretysis asmuo D. V. nurodė skirianti ieškovo išlaikymui 700-800 Lt per mėnesį, t.y. ieškovas iš viso turi apie 1000 Lt pajamų per mėnesį. Ieškovas yra nurodęs, kad jam studijuojant Vilniaus Gedimino technikos universitete jis kas mėnesį patirdavo 2723–3183 Lt išlaidų, 2010 metais perėjus į Kauno technologijos universitetą išlaidos sudarė 1919–1979 Lt per mėnesį, tačiau gaunant tik 1000 Lt per mėnesį neįmanoma tiek išleisti.

Neteisingai nustatyta, kad atsakovas turi galimybę teikti ieškovui paramą. 25 metų senumo nevažiuojantis automobilis negali būti laikomas reikšmingu atsakovo turtu, atsakovas taip pat neturi galimybių savo buto panaudoti (parduoti ar išnuomoti), kad gautų papildomų pajamų pragyvenimui. Po sprendimo įsiteisėjimo atsakovo gyvenimo kokybė pablogės iš esmės iki tokio lygio, kad bus pažeista jo savigarba ir orumas.

Neteisingai paskirstyta paramos teikimo prievolė tarp atsakovo ir trečiojo asmens D. V. Tretysis asmuo D. V. įvairiose Lietuvos vietose turi 8 žemės sklypus ir bent 5 įvairius statinius. Ji taip pat turi 100 procentų 210000 Lt vertės UAB „Gabileta“ akcijų. Ši įmonė nuosavybės teise valdo 172392 Lt vertės žemės sklypą ir 1477467 Lt vertės viešbutį, esančius (duomenys neskelbtini). Tretysis asmuo D. V. nurodė iš darbo santykių su UAB „Gabileta“ gaunanti minimalią algą, taip pat ji tvirtino 700-800 Lt teikianti kaip paramą ieškovui, todėl tikėtina, kad būdama vienintele UAB „Gabileta“ akcininke ir direktore, pati nustatydama ir išmokėdama sau minimalų darbo užmokestį, iš didelės vertės turto valdymo ji turi daug galimybių gauti naudos ir pajamų kitomis formomis.

Neatsižvelgta, kad nutraukus santuoką, atsakovas su D. V. susitarė, kad jai lieka beveik visas jų bendrai užgyventas turtas, o už tai ji įsipareigoja viena teikti visą reikalingą išlaikymą bendram vaikui D. V. Tai patvirtindama ji parašė atitinkamo turinio raštelį, tačiau šis rašytinis įrodymas nebuvo vertintas.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad yra pažangus studentas, tai patvirtina įrodymai apie mokymosi pažangumą, garbės raštai, diplomai, aplinkybės, kad tiek Vilniuje, tiek Kaune ieškovui suteikta valstybės finansuojama vieta, jis už mokslus nemoka. Vien ta aplinkybė, kad ieškovui 2010 m nebuvo mokama stipendija, nepatvirtina, kad atsakovas neturi pareigos, o ieškovas – teisės į jo paramą. Neįvertinta, kad ieškovas nuo 2010 m rugsėjo 1 d. KTU studijavo tik 2 mėn., todėl stipendijos dar negavo. Ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto rinkos vertė yra nedidelė. Šio turto pardavimas neįmanomas, nes jis yra gautas dovanų ir šeimoje sutarta išsaugoti senelių turtą. Ieškovas ir tretysis asmuo D. V. neturi kitų pajamų. D. V. turi daug finansinių įsipareigojimų kitiems asmenims, jos įmonė dirba nuostolingai, turi daug skolų, rengiamasi reorganizacijai, faktiškai visam D. V. turtui registruoti apribojimai. Atsakovas turi savo nuolatinį gyvenamąjį būstą, sukūręs šeimą, kurioje abu dirba, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, neturi daugiau išlaikytinių, specialių poreikių. Atsakovo argumentas, jog 1999 metų susitarimu D. V. prisiėmė pareigą viena išlaikyti ieškovą, prieštarauja įstatymui ir sąžiningumo principui. Atsakovas nepaisė didėjančios infliacijos, nepadidino mokamo išlaikymo, neteikė jokios paramos ieškovui besimokant paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nustatė CPK 329 straipsnio 1 dalyje, 330 straipsnyje reglamentuotus pagrindus (netinkamą įrodymų vertinimą bei neteisingą materialinės teisės normų taikymą) skundžiamam sprendimui pakeisti (CPK 320 straipsnis).

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Kasacinėje praktikoje, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims, akcentuojama, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007, kt.). Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007, 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008, 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims, priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti, tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Pažymėtina, kad turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,0300 ha), esantis (duomenys neskelbtini), 1/3 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,0100 ha), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1700 ha), esantis (duomenys neskelbtini), pastatas – arklidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 350 kv. m), esantis (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovas, realizavęs šį turtą, galėtų padengti bent dalį savo išlaidų studijų aukštojoje mokykloje metu. Ieškovo teiginiai, jog minimas turtas gautas dovanų ir šeimoje sutarta, jog jis nebus parduotas, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti ieškovo tėvui – atsakovui. Teismo posėdyje tretysis asmuo D. V. nurodė, jog ieškovas bandė parduoti jam priklausančius žemės sklypus, tačiau nesėkmingai. Įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, nebuvo pateikta, todėl apygardos teismas negali konstatuoti, jog ieškovas tokiu būdu bandė gauti papildomų pajamų savo poreikių tenkinimui. Abejonė dėl ieškovo išnaudotų visų protingų galimybių pajamoms gauti kyla ir dėl jo nenoro imti valstybės arba valstybės remiamą paskolą, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 480, yra nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos, todėl ieškovo argumentai dėl nenoro prisiimti tokio pobūdžio finansinius įsipareigojimus vertinti kritiškai, ypač įvertinus jo teiginius (nors ir nepagrįstus įrodymais) apie dideles skolas draugams.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais apie ieškovo nepakankamą pažangumą dėl jam nepaskirtos stipendijos. Sprendžia, jog pažangų ieškovo mokymąsi aukštojoje mokykloje liudija jo pateikti įrodymai apie teigiamai įvertintus atsiskaitymus ir nustatytu laiku įvykdytą studijų programą. Atsakovo argumentus dėl būtinybės ieškovui keisti studijų formą, tokiu būdu užsitikrinant galimybę papildomai užsidirbti pragyvenimui, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, sutikdama su ieškovo teismo posėdyje išsakytais motyvais, jog tokiu atveju studijos užsitęstų dar mažiausiai dvejus metus, o tai atitolintų jo siekį dirbti labiau kvalifikuotą ir didesnį darbo užmokestį garantuojantį darbą.

Apygardos teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą apie neįvertintą rašytinį įrodymą – raštelį, kuriuo tretysis asmuo D. V. atsisakė išlaikymo sūnui D. V. Teisėjų kolegija pažymi, jog tėvai negali atsisakyti vykdyti įstatyme nustatytų pareigų vaikams, todėl atsakovo ir trečiojo asmens D. V. susitarimas negali paneigti ieškovo teisės į tėvų išlaikymą.

Apygardos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas per mėnesį išleidžiamas sumas savo poreikių tenkinimui, iš dalies sutinka su atsakovo teiginiais, jog jos yra per didelės, lyginant su deklaruojamomis ieškovo ir trečiojo asmens D. V. pajamomis. Ieškovas dirba UAB „Gabileta“ ir nurodo gaunantis 182 Lt pajamų, jo motina D. V. dirba toje pačioje įmonėje direktore ir pagal pateiktą 2010 m. gruodžio mėn. pažymą uždirba vidutiniškai 688,02 Lt, tačiau ieškovo mėnesio išlaidos sudaro 1919–1979 Lt, jam gyvenant Vilniuje jos sudarė net 2723–3183 Lt. Ieškovo motina turi dar vieną išlaikytinę – dukterį G. P., ieškovas nurodė, jog jos priežiūrai samdoma auklė, D. V. moka būsto paskolą, įmokas už lizingu ieškovo poreikiams įsigytą kompiuterį, išlaiko gyvenamąjį namą, todėl darytina išvada, jog šios bei ieškovo išlaidos yra neproporcingos ieškovo ir jį savanoriškai remiančios motinos gaunamoms pajamoms. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad pragyvenimui, automobilio pirkimui jis skolinosi pinigų iš draugų, tačiau nepateikė jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Dėl to manytina, jog ieškovas ar jo motina tretysis asmuo D. V. savo poreikius tenkina iš kitų teismui nenurodytų lėšų.

Nustačius, jog ieškovas nėra pilnai išnaudojęs visų protingų galimybių pajamoms gauti, konstatuotina, kad ieškovo turimas turtas ir pajamos negali užtikrinti visų jo būtinų poreikių patenkinimo, nes dėl ekonominės situacijos šalyje ieškovui gali būti pakankamai sudėtinga realizuoti turimą turtą, gauti papildomas pajamas iš darbo santykių. Vertinant tėvų galimybes teikti išlaikymą ieškovui, nustatyta, kad atsakovo pajamos yra apie 1400 Lt, atskaičius mokesčius, nuosavybės teise jam priklauso butas ir automobilis, kitų išlaikytinių jis neturi. Ieškovo motinos D. V. turtinė padėtis, įvertinus  pateiktus duomenis apie jos nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, laikytina iš esmės geresne nei atsakovo. Tretysis asmuo D. V. įrodymais nepagrindė savo teiginių apie blogą jos vadovaujamos įmonės UAB „Gabileta“ finansinę būklę, vykdomą įmonės restruktūrizavimą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys šios informacijos taip pat nepatvirtina. Tuo tarpu atsakovas įrodymais nepagrindė apeliacinio skundo argumentų, jog dėl paramos teikimo ieškovui atsakovo gyvenimo kokybė pablogės iki tokio lygio, kad bus pažeista jo savigarba ir orumas, todėl laikytina, jog atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, jog jis negalėtų teikti ieškovui minimalios paramos, kol jis baigs aukštąją mokyklą. Visos aukštojoje mokykloje besimokančio ieškovo išlaikymo pareigos perkėlimas tik jo motinai nebūtų teisėtas.

Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimas pakeistinas ir iš atsakovo ieškovui priteistas išlaikymo dydis sumažintinas iki 100 Lt, laikant, jog ši suma atsakovui nebus per didelė išlaikymo našta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismui nutarus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinas šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1050 Lt (b.l. 7, 54, 55, 132), atsakovas – 600 Lt (b.l. 122) advokato pagalbos išlaidų, valstybei mokėtinas žyminis mokestis sudarė 68 Lt, taip pat buvo patirta 21,58 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nagrinėjamoje byloje patenkinta 20 proc. ieškovo reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas perskirstytinas, remiantis šia patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija (CPK 93, 96 straipsniai). Apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 200 Lt (b.l. 155), atsakovas – 600 Lt advokato pagalbos išlaidų (b.l. 148), atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 108 Lt žyminį mokestį (b.l. 147). Atsakovo apeliacinis skundas patenkintinas iš dalies (67 proc.), todėl atitinkamai paskirstytinos apeliacinėje instancijoje patirtos šalių bylinėjimosi (CPK 93 straipsnis). Nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 2 p.)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

nutaria:

pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą, ieškovui D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteistą išlaikymo dydį sumažinant iki 100 Lt (vieno šimto litų). Iš atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteistas advokato pagalbos išlaidas sumažinti iki 210 ( dviejų šimtų dešimt) Lt, žyminį mokestį valstybei – iki 36, 00 (trisdešimt šešių) Lt.  Priteisti iš ieškovo D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 480 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) advokato pagalbos išlaidų atsakovui A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 66 Lt (šešiasdešimt šešis litus) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš ieškovo D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 402 Lt (keturis šimtus du ) advokato pagalbos išlaidų ir 72,36 Lt (septyniasdešimt du litus 36 ct) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė              Virginija Gudynienė

Kolegijos teisėjai              Galina Blaževič

              Nijolia Indreikienė