Civilinė byla Nr. e2A-2200-945/2025

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01488-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6; 1.2.4.8; 1.4.2.3; 3.2.4.11; 3.3.1.21

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Dianos Labokaitės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armindas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armindas“ ieškinį atsakovui A. A. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Armindas“ (toliau – ieškovė, darbdavys) prašė teismo pripažinti, kad ieškovė buvo visiškai atsiskaičiusi su atsakovu A. A. (toliau – atsakovas, darbuotojas) darbo santykių pasibaigimo dieną (2024 m. sausio 19 d.), priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2024 m. sausio 19 d. Šiuo laikotarpiu atsakovas buvo 3 kartus komandiruotas dirbti į užsienio valstybes. Pirmosios komandiruotės metu jam buvo mokami dienpinigiai, sudarę 80 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimu nustatytų maksimalių dienpinigių dydžio, antrosios ir trečiosios komandiruočių metu – 50 proc. Vyriausybės nutarimu nustatytų maksimalių dienpinigių dydžio. Dienpinigiai darbuotojui buvo išmokėti pagal ieškovės vadovo 2022 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 5/22-06-01 patvirtintą tarptautinio vežimo transporto priemonės vairuotojų dienpinigių mokėjimo tvarką (toliau – Tvarka), kurioje buvo nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijai pagal darbuotojo atliekamų darbo funkcijų sudėtingumą (darbo krūvį) ir darbuotojo patiriamus nepatogumus komandiruotėje, o patys dienpinigiai pagal šiuos kriterijus diferencijuoti 50 proc., 80 proc. ir 100 proc. Vyriausybės patvirtintų maksimalių dydžių. Atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su Tvarka, dienpinigių mažinimo kriterijais, sutiko dirbti tokiomis (sumažintų dienpinigių) sąlygomis. Darbo santykių laikotarpiu įmonėje dėl ne nuo ieškovės priklausiusių priežasčių nebuvo darbo tarybos ir (ar) darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, todėl papildoma darbuotojo informavimo ir konsultavimo procedūra nebuvo atlikta. Darbo užmokestis už 2023 m. gruodžio mėn. atsakovui buvo apskaičiuotas ir išmokėtas teisingai, taikant suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojas neįrodė, kad dirbo daugiau valandų, nei buvo numatyta jo darbo sutartyje, todėl darbo užmokesčio įsiskolinimo už šį laiką nėra. Atsakovas neturi teisės ir į netesybas, kadangi, žinodamas tikrąją padėtį dėl dienpinigių mažinimo, sutiko dirbti tokiomis sąlygomis, iki darbo santykių pabaigos nereiškė prieštaravimų, todėl darbdavys negalėjo numatyti, kad darbuotojas prieštaraus dienpinigių dydžiams ir jų mažinimo kriterijams.

3.       Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė priteisti jam 1 780,02 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų ir 4 000 Eur netesybų. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad darbdavys neturėjo pagrindo taikyti darbuotojui mažesnių nei Vyriausybės nustatytų dienpinigių normų dydžių, nes nenustatyta, jog darbuotojas prieš išvykdamas į komandiruotę žinojo, kokie bus taikomi dienpinigių mažinimo kriterijai. Su komandiruočių įsakymais darbuotojas taip pat nebuvo supažindintas. Darbdavio nurodyti dienpinigių mažinimo kriterijai (mažesnis darbo krūvis, kai darbuotojas komandiruotės metu dirba dviese vienoje kabinoje, mažesnis darbo sudėtingumas, kai darbuotojas į komandiruotę vyksta su konteinerinėmis / platforminėmis puspriekabėmis, didesnis darbo sudėtingumas, kai darbuotojas į komandiruotę vyksta su užuolaidinėmis / tentinėmis puspriekabėmis) nelaikytini objektyviais, sudarančiais pagrindą mažinti darbuotojui priklausančius dienpinigius, kadangi nurodyti kriterijai nemažina darbuotojo patiriamų išlaidų komandiruotės metu. Atsakovas 2023 m. lapkričio mėn. dirbo 20 dienų, 2023 m. gruodžio mėn. – 14 dienų, todėl darbo užmokestis darbuotojui buvo priskaičiuotas ir išmokėtas pažeidžiant darbo sutarties sąlygas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. liepos 2 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovės atsakovui 1 762,02 Eur (atskaičius mokesčius) išmokų, susijusių su darbo santykiais, 4 000 Eur (neatskaičius mokesčių) DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų, priteisė iš ieškovės atsakovo įgaliotajam atstovui Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai 2 623,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Teismas nustatė, kad darbdavys lokaliniu teisės aktu nustatė mažesnius dienpinigių dydžius nei Vyriausybės nutarimu nustatyti maksimalūs dienpinigių dydžiai, t. y. 50 proc., 80 proc. ir 100 proc. pagal darbo pobūdį – mažesnį darbo krūvį ir mažesnį darbo sudėtingumą. Teismo vertinimu, darbdavio pasirinkti kriterijai niekaip neįtakoja konkretaus darbuotojo komandiruotėje patiriamų išlaidų dėl darbo ne gyvenamojoje ir (ar) įprastinėje darbo vietoje, tokio ryšio byloje nesugebėjo pagrįsti ir pati ieškovė. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamo darbo ginčo atveju ieškovė, įgyvendindama jai Vyriausybės nutarimu suteiktą dienpinigių mažinimo subjektinę teisę, vietiniame (lokaliniame) teisės akte tai padarė netinkamai, ne pagal Vyriausybės nutarimu patvirtinto aprašo reikalavimus, suformuotą teismų praktiką, todėl dienpinigių mažinimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Padaręs tokią išvadą, teismas pripažino darbuotojui teisę į 100 proc. Vyriausybės nutarimu numatytų maksimalių dienpinigių. Teismas nustatė, kad pagal komandiruočių dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščius 100 proc. dienpinigiai darbuotojui sudarė 4 575,94 Eur, faktiškai darbuotojui buvo apskaičiuota ir išmokėta 2 869,03 Eur, todėl darbdavys darbuotojui skolingas 1 706,91 Eur dienpinigių.

6.       Teismas konstatavo, kad ieškovė 2023 m. gruodžio mėn. apskaitė 12 atsakovo faktiškai dirbtų dienų, tačiau, priskaičiuodama atsakovui darbo užmokestį už tą patį laiką, jį gruodžio mėn. apskaičiavo už 11 dirbtų dienų, šio neatitikimo teismui ieškovės atstovas negalėjo įtikinamai paaiškinti. Teismo vertinimu, suminė darbo laiko apskaita nagrinėjamu atveju nepanaikina pareigos darbdaviui mokėti darbuotojui darbo užmokestį už tiek dienų, kiek jis faktiškai dirbo, nepriklausomai nuo to, ar šis buvo aprūpintas darbu (faktiškai dirbo) visas 8 darbo valandas, ar mažiau. Darbuotojas reikalavimą priteisti darbo užmokesčio įsiskolinimą grindė jo vairuotojo kortelės (elektroninės darbo ir poilsio laiko apskaitos) duomenimis, rodančiais, kad 2023 m. gruodžio mėn. atsakovas dirbo 13 dienų. Šiuos duomenis teismas vertino kaip įrodymą, kurio patikimumas nekelia abejonių dėl objektyvios prigimties, priešingai nei suinteresuoto ginčo rezultatu darbdavio apskaitos dokumentai. Teismas nusprendė, kad darbuotojui už 2023 m. gruodžio mėn. turėjo būti priskaičiuotas 679,49 Eur darbo užmokestis, faktiškai atsakovui buvo sumokėta 624,38 Eur, t. y. nebuvo išmokėta 55,11 Eur darbo užmokesčio. Teismas pažymėjo, kad darbo užmokesčio už 2023 m. gruodžio mėn. trūkumas yra įžvelgiamas ir pačios ieškovės darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitoje, sumuojant 2023 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn., nes darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose per šį laikotarpį kaip atsakovo faktiškai dirbtos dienos apskaityta 51 darbo diena, o atlyginimo skaičiavimo žiniaraščiuose už tą patį laikotarpį atlyginimas apskaičiuotas tik už 50 darbo dienų.

7.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamo darbo ginčo atveju vidutinis atsakovo darbo užmokestis per mėnesį sudarė 1 642,11 Eur (neatskaičius mokesčių), su juo neatsiskaityta daugiau nei 1 m. 5 mėn., todėl netesybos sudarytų 9 852,66 Eur. Darbo ginčą privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjusi darbo ginčų komisija išieškotiną netesybų sumą sumažino daugiau nei perpus ir buvo nutarusi išieškoti 4 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad su darbuotoju nėra tinkamai atsiskaityta ne dėl jo kaltės, neatsiskaityta yra daugiau nei 17 mėn., darbdavys be pateisinamų priežasčių ne tik 17 mėn. uždelsė tinkamai atsiskaityti su darbuotoju, bet ir daugiau nei metus nevykdė darbo ginčų komisijos sprendimo dėl 1 642,11 Eur sumos skubaus išieškojimo, todėl 4 000 Eur netesybų suma yra proporcinga darbdavio veiksmams, uždelsimo laikui, taip pat teisinga, protinga ir sąžininga darbuotojo atžvilgiu.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Dienpinigiai atsakovui buvo mažinami teisėtai, todėl nėra dienpinigių įsiskolinimo atsakovui. Dienpinigių mokėjimo tvarka yra reglamentuota lokaliniame teisės akte – Tvarkoje, su kuria atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas 2023 m. rugsėjo 21 d., o su jos pakeitimu – 2023 m. spalio 2 d. Vadovaujantis šalių sudarytos darbo sutarties 5.4 punktu, darbuotojas sutiko, kad dienpinigiai komandiruotėms užsienyje arba Lietuvoje yra nuo 50 proc. iki 100 proc. konkrečiai valstybei nustatytos dienpinigių normos, apskaičiuotos pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius.

1.2.                       Teismas nepagrįstai rėmėsi teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2941-1097/2024, kadangi paminėtos bylos faktinės aplinkybės ir procesinį sprendimą pagrindžiantys argumentai (lot. ratio decidendi) esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Šio individualaus ginčo atveju atsakovas prieš kiekvieną komandiruotę buvo raštu (pasirašytinai) supažindinamas su komandiruotėje jam mokėtinu dienpinigių dydžiu, t. y. prieš kiekvieną komandiruotę atsakovui buvo atskleista, kokio dydžio sumos jam bus mokamos, tačiau ieškovė niekada negavo pastabų, jog šių sumų atsakovui gali neužtekti ar jų neužteko komandiruotės išlaidoms padengti. Atsakovui prieš kiekvieną komandiruotę buvo įvardinami konkretūs dienpinigių mažinimo kriterijai, dienpinigių mažinimo intervalas (jų apskaičiavimo mechanizmas), atsižvelgiant į tai, su kokia transporto priemone (įskaitant vairuotojų skaičių) bus vykstama į komandiruotę. Prieš atsakovą siunčiant į komandiruotę, jis galėjo reikalauti į komandiruotę vykti su užuolaidine / tentine puspriekabe ir gauti Vyriausybės nutarimu nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius, tačiau atsakovas nereiškė tokio pageidavimo. Faktas, jog atsakovas prieš kiekvieną komandiruotę žinojo tikslią dienpinigių sumą, kuri jam bus mokama komandiruotėje, patvirtina buvus ieškovės ir atsakovo susitarimą dėl konkrečios komandiruotės metu mokėtinų mažesnių dienpinigių dydžių, šalių susitarimas neprieštaravo imperatyvioms teisės aktų normoms. Ieškovės lokaliniu aktu nustatyti dienpinigių mokėjimo kriterijai yra objektyvūs, jie taikomi vienodai visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo kiekvieno darbuotojo individualių asmeninių savybių ir ypatumų, darbdavio valios išraiškos, todėl negali būti pripažinti diskriminaciniais.

1.3.                       Teismas tinkamai neįvertino faktinės aplinkybės, kad atsakovas dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbas turi savo specifiką – vairuotojai paprastai ilsisi darbdavio apmokėtose (mokamose) aikštelėse, kuriose išvystyta gera infrastruktūra – yra galimybė pavalgyti, nemokamai nusiprausti, pasinaudoti kitomis paslaugomis. Tokia darbo specifika mažina darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kadangi darbuotojas neturi mokėti už gyvenamąją vietą. Teismas neįvertino ir atsakovui suteiktos garantijos gauti visų jo komandiruotėje patirtų nakvynės ir gyvenamojo ploto, maisto, kelionės išlaidų, taip pat kitų su komandiruote susijusių išlaidų, kurių nepadengė atsakovui išmokėti dienpinigiai, atlyginimą. Atsakovas į ieškovę niekada nesikreipė šiuo klausimu, kas reiškia, kad atsakovui pakako išmokėtų dienpinigių padengti padidėjusias išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę.

1.4.                       Ieškovė ieškinyje itin detaliai pasisakė dėl pareigos atlikti informavimo ir konsultavimo procedūras (kaip vienos iš sąlygų dienpinigiams mažinti), tačiau šie argumentai teismo liko neįvertinti ir dėl jų nebuvo pasisakyta.

1.5.                       Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi atsakovo atliktais skaičiavimais. Šie skaičiavimai atlikti remiantis prielaida, jog atsakovui turėjo būti mokamas darbo užmokestis pagal valandinį tarifą, tačiau tokio susitarimo tarp šalių nebuvo, todėl nebuvo pagrindo remtis šiais skaičiavimais. Šalių darbo sutartis nenustatė, kad atsakovui bus mokamas valandinis darbo užmokestis, todėl atsakovui buvo mokamas pastovus darbo užmokestis, o gruodžio mėn. su atsakovu buvo atliktas atsiskaitymas pagal faktinius duomenis. Byloje esantys gruodžio mėn. atsakovo darbo užmokesčio priskaičiavimų žiniaraščiai patvirtina, kad šis mėnuo turėjo 19 darbo dienų (152 darbo valandas). 2023 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, jog atsakovas 2023 m. gruodžio mėn. 2 darbo dienas atostogavo, 6 darbo dienas buvo išėjęs nemokamų atostogų, todėl atsakovui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas už 11 darbo dienų. Darbo užmokestis už darbą nakties metu ir atostoginiai atsakovui sumokėti atskirai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ne tik tinkamai apskaičiavo atsakovui priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas, tačiau ir faktiškai jas išmokėjo. Teismo išvada, kad ieškovė neapskaitė dalies atsakovo dirbtų darbo dienų, prieštarauja ieškovės pateiktų buhalterinių dokumentų turiniui, nėra motyvuota, kadangi sprendime tik deklaratyviai nurodyta, jog teismas patikrino atsakovo skaičiavimus, tačiau realiai tai nebuvo padaryta.

1.6.                       Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad atsakovui mokėtini dienpinigiai buvo mažinami neturint tam pagrindo, netesybos atsakovui nepriteistinos, nes atsakovas niekada neginčijo ieškovės dienpinigių apskaičiavimo tvarkos, jai neprieštaravo, todėl ieškovė negalėjo numanyti, jog ateityje dėl to gali kilti ginčas. Dėl to laikytina, kad su atsakovu uždelsta atsiskaityti išskirtinai dėl jo kaltės (atsakovui išsižadėjus su ieškove faktiškai sudarytų susitarimų).

9.       Atsakovas atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                       Dienpinigių mažinimas galimas tik esant aiškioms ir objektyvioms priežastims, susijusioms su komandiruotės sąlygomis, kurios lemia mažesnes darbuotojo išlaidas. Ieškovės nustatyti dienpinigių dydžiai priklauso išimtinai nuo ieškovės valios išraiškos, nėra objektyvieji, nes niekaip nemažina darbuotojo komandiruotės metu patirtų išlaidų.

2.2.                       Turi būti vadovaujamasi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2941-1097/2024, nes jame suformuluotos taisyklės, jog dienpinigių mažinimas galimas tik esant aiškioms ir objektyvioms priežastims, susijusioms su komandiruotės sąlygomis, kurios lemia mažesnes darbuotojo išlaidas.

2.3.                       Nei dienpinigių mokėjimo tvarkoje, nei komandiruočių įsakymuose nėra nurodyta objektyviųjų dienpinigių mažinimo kriterijų, o tie, kuriuos darbdavys įvardija objektyviais, tokie nėra, nes neatitinka objektyviųjų kriterijų. Darbuotojui mokamų dienpinigių mažinimas neatitiko konkretumo reikalavimo, buvo neapibrėžtas, nekonkretizuotas, prieš komandiruotę darbuotojas nebuvo informuotas apie dienpinigių dydžius, dėl to neaišku, pagal kuriuos Tvarkoje nurodytus kriterijus dienpinigiai mažinti konkrečioms atsakovo komandiruotėms, kaip apskaičiuotas konkretus dienpinigių dydis kiekvienai komandiruotei. Darbdavio sukurtas neapibrėžtumas dėl kiekvienu atveju mokėtino dienpinigių dydžio (dienpinigių mažinimo dydžio) pažeidė DK 24 straipsnio reikalavimus.

2.4.                       Darbo sutartimi sutartas darbo užmokestis – 1 386 Eur, 2023 m. gruodžio mėn. buvo 152 darbo valandos, 19 darbo dienų, taigi atlyginimas už valandą yra 9,12 Eur, už dieną – 72,95 Eur. Remiantis vairuotojo kortelės duomenimis, buvo paskaičiuotos bendros darbo valandos (62,45 val.), atostoginiai (147,41 Eur), išminusuoti mokesčiai ir gauta 55,11 Eur nepriemoka. Darbdavys nepaneigė šių skaičiavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2024 m. sausio 19 d. dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, jog jis buvo komandiruojamas į užsienį laikotarpiais nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2023 m. spalio 31 d., nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 lapkričio 25 d. ir nuo 2023 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 17 d. Maksimalūs atsakovui mokėtinų dienpinigių dydžiai, apskaičiuoti vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo patvirtintu Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašu (nutarimo redakcija, įsigaliojusi 2023 m. rugpjūčio 1 d.), sudarė 4 575,94 Eur, tačiau faktiškai darbdavys apskaičiavo ir išmokėjo 2 869,03 Eur dienpinigių, t. y. už pirmąjį laikotarpį mokėtinus dienpinigius sumažindamas iki 80 proc., už antrąjį ir trečiąjį laikotarpius – iki 50 proc. maksimalaus dienpinigių dydžio. Šalims nekvestionuojant nurodytų dienpinigių dydžių skaičiavimo teisingumo, nesutarimas kilo dėl dienpinigių mažinimo teisėtumo. Be to, šalys pateikė skirtingus atsakovo darbo užmokesčio už 2023 m. gruodžio mėn. skaičiavimus, ieškovei tvirtinant, kad ji su atsakovu tinkamai atsiskaitė, o atsakovui teigiant, jog susidarė 55,11 Eur darbo užmokesčio nepriemoka. Pirmosios instancijos teismui patenkinus atsakovo reikalavimus ir priteisus atsakovui iš ieškovės tiek nepagrįstai sumažintų dienpinigių dalį, tiek ir darbo užmokesčio nepriemoką, o kartu ir netesybas už vėlavimo atsiskaityti laiką, ieškovė apeliaciniu skundu kvestionuoja sprendimo dalis dėl atsiskaitymo tinkamumo ir pagrindų taikyti netesybas egzistavimo.

Dėl dienpinigių mažinimo teisėtumo

12.       Vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) (toliau – Aprašas) 2 punktu, dienpinigiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte; kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte negali būti nustatomi mažesni kaip 50 proc. Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai; prieš nustatant dienpinigių dydžius ir (ar) jų mokėjimo tvarką vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros; jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu.

13.       Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad dienpinigių mažinimas yra Vyriausybės nutarimu nustatyto teisinio reglamentavimo išimtis, kurios taikymui būtinas tam tikrų sąlygų egzistavimas: a) konkrečių dienpinigių dydžių nurodymas, juos diferencijuojant pagal objektyvius kriterijus; b) išimties įtvirtinimas konkrečios rūšies dokumente (kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte); c) darbuotojų atstovų dalyvavimas dokumento rengimo ir priėmimo procedūroje (kolektyvinės sutarties rengime ir tvirtinime arba dalyvaujant informavimo ir konsultavimo procedūrose, jeigu dienpinigių mažinimas numatomas vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte); d) darbuotojo supažindinimas raštu su jam mokėtinu dienpinigių dydžiu.

14.       Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad sumažinti dienpinigių dydžiai buvo įtvirtinti tinkamos rūšies dokumente – Tvarkoje. Pirmosios instancijos teismas dienpinigių mažinimą neteisėtu pripažino dėl darbdavio pasirinktų kriterijų, pagal kuriuos nustatyti skirtingi dienpinigių dydžiai. 

15.       Tvarkos 4 punkte darbdavys nustatė tris konkrečius dienpinigių dydžius, aiškiai įvardindamas, nuo kokių sąlygų priklauso vieno ar kito dydžio dienpinigių mokėjimas: a) jeigu darbuotojas į komandiruotę vyksta vilkiku su užuolaidinėmis / tentinėmis puspriekabėmis, dėl didesnio sudėtingumo patiriant papildomus nepatogumus jam mokama nesumažinta (100 proc.) dienpinigių norma; b) jeigu darbuotojas į komandiruotę vyksta vilkiku su konteinerinėmis / platforminėmis puspriekabėmis, dėl mažesnio sudėtingumo patiriant mažesnius nepatogumus jam mokama sumažinta 80 proc. dydžio dienpinigių norma; c) jeigu darbuotojas komandiruotės metu dirba dviese kabinoje su kitu darbuotoju, dėl mažesnio darbo krūvio, tolygaus darbų paskirstymo jam mokama sumažinta 50 proc. dydžio dienpinigių norma.

16.       Pirmosios instancijos teismas darbdavio pasirinktus dienpinigių diferencijavimo kriterijus pripažino neobjektyviais, akcentuodamas, kad dienpinigių funkcija yra sietina išskirtinai tik su išlaidų, kurias darbuotojas patiria komandiruotės metu, kompensavimu, todėl, teismo vertinimu, ir objektyviais konkrečių diferencijuotų dienpinigių dydžių nustatymo kriterijais gali būti pripažįstamos tik aplinkybės, susijusios su išlaidomis komandiruočių metu, o ne su darbo pobūdžiu susiję klausimai, kaip nustatyta ieškovės patvirtintoje Tvarkoje. Teisėjų kolegija su tokiu aiškinimu nesutinka dėl šių priežasčių:

7.1.                      Nacionaliniuose teisės aktuose nėra tiesiogiai įvardijamas dienpinigių mokėjimo tikslas. Vadovaujantis DK 107 straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, kai komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Ši tvarka yra nustatyta Apraše, kuriame darbdavio pareiga mokėti dienpinigius taip pat nėra tiesiogiai siejama su darbuotojo komandiruotės metu patiriamomis išlaidomis ar kokiu nors kitu tikslu.

7.2.                      Aptariamo reglamentavimo aiškinimas, pagal kurį dienpinigiai siejami išskirtinai tik su komandiruotės metu patiriamų išlaidų kompensavimu, kritikuotinas ir tuo aspektu, kad darbdavio pareiga kompensuoti darbuotojui su komandiruote susijusias išlaidas atskirai įtvirtinta DK 107 straipsnio 2 dalyje, tačiau jokia teisės aktų nuostata nesuponuoja išvados, jog, atlyginęs visas darbuotojo komandiruotės metu turėtas išlaidas, darbdavys įgytų teisę nemokėti darbuotojui dienpinigių, kadangi pareiga mokėti dienpinigius yra absoliuti, be jokių išimčių.

7.3.                      DK priedo Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai 2 punkte nurodoma, kad į Lietuvos nacionalinę teisės sistemą yra perkelta 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/957 (toliau – Direktyva). Direktyvos perkėlimą ir joje įvardintų dienpinigių mokėjimo tikslų reikšmę aiškinant nacionalinės teisės normas savo praktikoje yra akcentavęs ir kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023). Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurias turi užtikrinti į užsienio valstybę darbuotoją siunčiantis darbdavys, įskaitant ir tam tikrą darbuotojui mokėtiną darbo užmokestį (Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punktas). Vadovaujantis Direktyvos 3 straipsnio 7 dalimi, dienpinigiai laikomi darbo užmokesčio dalimi, išskyrus atvejus, kai jie yra mokami kompensuojant komandiruotės faktines išlaidas, kaip antai kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidas; jeigu pagal darbo santykiams taikytinas darbo sąlygas nenustatyta, ar dienpinigių dalys mokamos kaip faktinių išlaidų kompensavimas, ir, tuo atveju, kai taip yra, kurios tai yra dalys, arba kurios yra darbo užmokesčio dalimi, tuomet laikoma, kad visi dienpinigiai mokami kaip išlaidų, susijusių su komandiruote, kompensavimas. Toks reguliavimas aiškintinas kaip reiškiantis, kad dienpinigiai gali būti vertinami dvejopai – kaip darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalis, darbo užmokestį skaičiuojant Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punkto tikslais, arba kaip darbdavio mokama suma, atliekanti komandiruojamo darbuotojo kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidų kompensavimo funkcijas, todėl kilus ginčui turi būti vertinama konkrečiu atveju darbuotojui mokėtų dienpinigių paskirtis (toks išaiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023 suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę). Pažymėtina, kad, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023 grąžinus bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, Vilniaus apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2023 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1197-1012/2023 darbuotojui mokėtus dienpinigius pripažino jo pajamomis žalos darbuotojo sveikatai atlyginimo apskaičiavimo tikslais.

7.4.                      Konstatavus, kad DK 107 straipsnio 3 dalis ir Aprašas turi būti aiškinami kaip reiškiantys, jog dienpinigiai gali būti mokami tiek išlaidų kompensavimo tikslu, tiek ir kaip atlygio už darbą dalis, svarbu pabrėžti, kad, laikydamasis Direktyvos 3 straipsnio 7 dalies reikalavimų, darbdavys Tvarkoje aiškiai nurodė, jog pagrindinis dienpinigių mokėjimo tikslas yra užtikrinti darbo užmokesčio dydį pagal tos šalies, į kurią darbuotojas komandiruojamas, nacionalinius teisės aktus (darbuotojui mokami dienpinigiai kartu su mokamu darbo užmokesčiu neturi būti mažesni negu darbo užmokestis pagal tos šalies, į kurią darbuotojas komandiruojamas, nacionalinius teisės aktus) (Tvarkos 9 punktas), o komandiruotės metu darbuotojo patirtos iš anksto suderintos ir pagrįstos nakvynės ir gyvenamojo ploto išlaidos (bet ne daugiau kaip 50 Eur per dieną), maisto išlaidos, kelionės išlaidos, taip pat kitos su komandiruote susijusios išlaidos yra atskirtos nuo komandiruotės dienpinigių ir kompensuojamos atskira tvarka pagal darbuotojo pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (Tvarkos 10 punktas). Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad nagrinėjamu atveju dienpinigių mokėjimo paskirtis buvo komandiruotės išlaidų kompensavimas, jog dienpinigiai negali būti siejami su papildomu atlygiu darbuotojui, nėra jokio pagrindo.

7.5.                      Aprašo 2 punkto formuluotėje, numatančioje galimybę nustatyti mažesnius konkrečius dienpinigių dydžius, juos diferencijuojant pagal objektyvius kriterijus, tokių objektyvių kriterijų sąvoka nėra detalizuota. Kaip galima spręsti iš skundžiamo sprendimo turinio, objektyvių kriterijų siejimas su komandiruotės išlaidas lemiančiomis aplinkybėmis buvo sąlygotas klaidingos prielaidos, kad dienpinigiai yra skirti būtent išlaidų kompensavimui. Konstatavus, kad darbdavys dienpinigius mokėjo kaip papildomą atlygį už darbą, darbdavio pasirinkti dienpinigių dydžių diferencijavimo kriterijai, orientuoti į darbo pobūdžio specifiką bei nuo jos priklausantį darbo sudėtingumą, negali būti vertinami kaip netinkami, neobjektyvūs Aprašo 2 punkto prasme.

17.       Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, konstatavęs kriterijų dienpinigiams mažinti neobjektyvumą, pirmosios instancijos teismas nebevertino kitų nutarties 12–13 punktuose aptartų sąlygų egzistavimo, dėl ko liko neatskleista eilė ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteismine tvarka ginčą nagrinėjusi darbo ginčų komisija konstatavo, kad nebuvo įvykdyta informavimo ir konsultavimo procedūra, ką taip pat įvardijo kaip papildomą pagrindą dienpinigių mažinimą pripažinti neteisėtu. Teisėjų kolegija sutinka su ieškinyje cituojamoje Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje Nr. e2A-1112-777/2023 suformuluota teisės aiškinimo taisykle, pagal kurią socialinei partnerystei reikia tiek darbdavio, tiek darbuotojų įsitraukimo, darbuotojams esant pasyviems daugelis socialinės partnerystės formų tampa neįgyvendinamomis, o situacija, kai darbdavio lygmeniu nėra veikiančios profesinės sąjungos, bei darbo taryba nėra išrinkta net ir darbdaviui dedant pastangas, negali tapti kliūtimi darbdavio galimybėms priimti vidaus administravimo aktus. Nagrinėjamu atveju darbdavys pateikė įrodymus apie inicijuotus, bet nesėkme pasibaigusius darbo tarybos rinkimus, todėl, ne dėl darbdavio kaltės nesant subjekto, su kuriuo turėtų būti vykdomos informavimo ir konsultavimosi procedūros, šių procedūrų neįgyvendinimas negali būti vertinamas kaip pagrindas kvestionuoti Tvarkos, o kartu ir joje įtvirtintų dienpinigių mažinimo taisyklių, teisėtumą.

18.       Kaip minėta nutarties 12–13 punktuose, vertinant dienpinigių mažinimo teisėtumą aktualu ne tik tai, ar dienpinigių dydžiai modifikuojami vadovaujantis objektyviais kriterijais, ar tinkamos formos vidiniame dokumente tokie dydžiai bei jų mažinimo kriterijai nustatyti, ar buvo laikytasi informavimo bei konsultavimosi procedūrų, bet ir tai, ar darbuotojas prieš išvykdamas į komandiruotę buvo tinkamai supažindintas su dienpinigių, kurie jam bus mokami, dydžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nutarties 15 punkte aptarta Tvarkos 4 punkto redakcija patvirtinta 2023 m. rugsėjo 29 d., ieškovė į bylą pateikė įrodymus, jog su Tvarka ir jos vertimu į atsakovui suprantamą kalbą jis buvo supažindintas 2023 m. spalio 2 d., t. y. pirmąją komandiruotės dieną. Kita vertus, 2023 m. spalio 2 d. įsakyme, kuriuo atsakovas siunčiamas į komandiruotę, aiškiai nurodoma, kad bus mokami 80 proc. arba 100 proc. dydžio dienpinigiai, iš Tvarkos 4 punkto perkeliant nuostatas, susijusias su kiekvieno dydžio dienpinigių mokėjimu: jeigu darbuotojas į komandiruotę vyksta vilkiku su užuolaidinėmis / tentinėmis puspriekabėmis, dėl didesnio sudėtingumo patiriant papildomus nepatogumus jam mokama nesumažinta (100 proc.) dienpinigių norma; jeigu darbuotojas į komandiruotę vyksta vilkiku su konteinerinėmis / platforminėmis puspriekabėmis, dėl mažesnio sudėtingumo patiriant mažesnius nepatogumus jam mokama sumažinta 80 proc. dydžio dienpinigių norma. Galimybė mokėti atsakovui sumažintus 50 proc. dydžio dienpinigius įsakyme nebuvo numatyta.

19.       Ieškovė akcentavo, kad 2023 m. spalio 2 d. įsakymas vėliau buvo tikslinamas, 2023 m. lapkričio 24 d. įsakyme tiksliai nurodant tiek komandiruotės trukmę, tiek valstybes, kuriose kiekvieną konkrečią komandiruotės dieną buvo atsakovas, tiek ir darbuotojui mokamų dienpinigių dydį. Įvertinusi šio įsakymo turinį teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, skirtingai nei 2023 m. spalio 2 d. įsakymo atveju, darbdavys nepateikė įrodymų, jog 2023 m. lapkričio 24 d. įsakymas buvo išverstas į atsakovui suprantamą kalbą, taip pat kad su įsakymu atsakovas buvo supažindintas, kita vertus, 2023 m. lapkričio 24 d. įsakymas priimtas komandiruotei baigiantis (pagal šį įsakymą atsakovo komandiruotė truko nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2023 m. lapkričio 25 d.). Dėl nurodytų priežasčių šis įsakymas negali būti vertinamas kaip skirtas atsakovo informavimui apie mokėtinus dienpinigius, jame iš esmės darbdavys imasi fiksuoti komandiruotės rezultatą. Kitaip tariant, siųsdamas darbuotoją į komandiruotę darbdavys nurodė mokėsiantis ne mažesnius nei 80 proc. dydžio dienpinigius, o pasibaigus komandiruotei vienašališkai nusprendė už antrąjį mėnesį (lapkritį) mokėti 50 proc. dydžio dienpinigius, kas negali būti vertinama kaip teisėtas veiksmas.

20.       Darbuotojui vykstant į antrąją komandiruotę 2023 m. gruodžio 1 d. įsakyme jau buvo numatyti visi trys dienpinigių dydžiai, įskaitant ir 50 proc. dydžio dienpinigius, kuriuos vėliau priimtu patikslinamuoju 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu darbdavys ir nurodė kaip mokėtinus darbuotojui. Kita vertus, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kokiu pagrindu tiek 2023 m. lapkričio 24 d. įsakymu dėl pirmosios komandiruotės, tiek ir 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu dėl antrosios komandiruotės buvo nustatyti konkretūs mokėtinų dienpinigių dydžiai. Už 2023 m. spalio mėn. dienpinigiams darbdavys taikė 80 proc. dydį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas vairavo vilkiką su konteinerinėmis / platforminėmis puspriekabėmis. Už 2023 m. lapkričio – gruodžio mėn. darbdavys taikė 50 proc. dienpinigių dydį, nepateikdamas jokių įrodymų, kad darbuotojas komandiruotės metu dirbo dviese kabinoje su kitu darbuotoju. Net jeigu 2023 m. lapkričio mėn. darbuotojas ir būtų dirbęs kabinoje kartu su kitu darbuotoju, pripažinus, kad dėl netinkamo informavimo 50 proc. dydžio dienpinigiai jam negalėjo būti mokami, byloje nėra ne tik įrodymų, bet nėra ir šalių pozicijų dėl to, kokį vilkiką atsakovas vairavo ir kokio dydžio – 80 proc. ar 100 proc. – dienpinigiai jam turėjo būti skaičiuojami.

21.       Teisėjų kolegija pažymi, kad 2025 m. birželio 12 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas kėlė klausimą dėl to, kuo darbdavys įrodinėja aplinkybę, jog atsakovas dalį komandiruotės laiko dirbo su kitu darbuotoju, kas, vadovaujantis Tarkos 4 punktu būtų tapę pagrindu mokėti atsakovui 50 proc. sumažintus dienpinigius, tačiau tiek ieškovė, tiek ir pirmosios instancijos teismas laikėsi nepagrįstos formalios pozicijos, jog šią aplinkybę savaime patvirtina darbdavio vienašališkai priimti 2023 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymai. Tokiu būdu bylai reikšmingi duomenys dėl sąlygų mažinti dienpinigius egzistavimo liko nesurinkti ir neištirti, nors dėl to byloje kilo ginčas, t. y. liko neatskleista bylos esmė.

22.       Nutarties 20–21 punktuose aptartos aplinkybės vertintinos kaip proceso pirmosios instancijos teisme, o kartu skundžiamo sprendimo trūkumai, kurių nėra galimybės pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Dėl darbo užmokesčio nepriemokos

23.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 55,11 Eur darbo užmokesčio už 2023 m. gruodžio mėn. nepriemoką, savo poziciją grįsdamas tuo, kad darbdavio pateikti apskaitos dokumentai yra prieštaringi, todėl nelaikytini patikimais, o atsakovo į bylą pateikti skaičiavimai yra grindžiami vairuotojo kortelės duomenimis. Apeliaciniame skunde, kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė didelį dėmesį skyrė aplinkybei, kad šalys buvo susitarę dėl suminės darbo laiko apskaitos su trijų mėnesių apskaitos laikotarpiu taikymo, tačiau neįvardijo jokių argumentų, kurie leistų spręsti, kad pirmaisiais dviem apskaitinio laikotarpio mėnesiais (2023 m. spalį ir lapkritį) atsakovas gavo tarifinį darbo užmokestį, tačiau neišdirbo darbo laiko, dėl kurio buvo susitarta darbo sutartimi, dėl ko darbdavys būtų įgijęs teisę už 2023 m. gruodžio mėn. mokėti mažesnį darbo užmokestį, neatitinkantį darbuotojo dirbto darbo laiko.  

24.       Ginčas tarp šalių taip pat kilo dėl to, kiek dienų 2023 m. gruodžio mėn. dirbo atsakovas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad darbo laiko apskaitoje ieškovė užfiksavo, jog atsakovas nurodytą mėnesį dirbo 12 dienų, gi darbo užmokestį apskaičiavo nurodydama, kad atsakovas dirbo 11 darbo dienų, kas tapo pagrindu teismui šiuos duomenis vertinti kaip nepatikimus. Kita vertus, atsakovo pateiktuose vairuotojo kortelės duomenyse darbo laikas gruodžio mėn. fiksuojamas 13 dienų, kas atitinka atsakovo pateiktus skaičiavimus. Apeliaciniame skunde atsakovo pateiktų duomenų patikimumo ieškovė neginčija, akcentuodama, kad skirtingus darbo užmokesčio skaičiavimus nulėmė aplinkybė, jog atsakovas skaičiuoja jo dirbtas darbo valandas, nors šalys susitarė, kad atlyginimas bus mokamas už darbuotojo dirbtas darbo dienas. Viena vertus, tokia darbdavio pozicija yra akivaizdžiai nepagrįsta, kadangi, vadovaujantis DK 112 straipsniu, darbo laikas skaičiuojamas ne darbo dienomis, bet darbo valandomis (darbdavio išdėstyta pozicija iš esmės reikštų, kad, nepriklausomai nuo to, ar konkrečią dieną darbuotojas dirbo 1 val., ar 12 val., darbo užmokestis jam turėtų būti mokamas už visą darbo dieną, t. y. 8 val.). Kita vertus, apeliacinio skundo ribose akcentuotina, kad atsakovo pateiktas skaičiavimas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, sietinas su dienų, kuriomis pagal vairuotojo kortelės duomenis fiksuotas darbo laikas, skaičiumi.

25.       Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo motyvų dėl ieškovės vykdytos darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos ydingumo, neįrodo atsakovo pateikto skaičiavimo trūkumų, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo nėra jokio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

26.       Konstatavus, kad apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, ji paliekama nepakeista. Nustačius, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo atsakovo reikalavimo dėl dienpinigių nepriemokos priteisimo ir nustatytų trūkumų negalima pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ši sprendimo dalis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Reikalavimą dėl dienpinigių priteisimo perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo apeliacine tvarka vertinti skundžiamo sprendimo dalis dėl netesybų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl šios sprendimo dalys taip pat naikinamos ir perduodamos spręsti pirmosios instancijos teismui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimo dalį dėl 55,11 Eur darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo palikti nepakeistą.

Kitą sprendimo dalį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Marius Bartninkas

                Algimantas Kukalis

        Diana Labokaitė