Nr. DOK-797
Teisminio proceso Nr. 2-54-3-01174-2024-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2026 m. vasario 25 d. paduotu ieškovės V. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, pastatų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pažeistų teisių gynimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi tvarkos pakeitimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys dėl atsakovo iškeldinimo, leidimo atlikti paprastojo remonto darbus ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo patenkintas, ir perdavė ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio nuostatas. Teismo išvada, kad patalpos atidalinimas į dvi atskiras patalpas negalimas nepakeitus galiojančios naudojimosi patalpa tvarkos tarp bendraturčių, prieštarauja CK 4.81 straipsniui. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės bendraturčiams susitarti dėl naudojimosi dar nesuformuotomis patalpomis tvarkos nustatymo. Reikalavimu leisti atlikti paprastojo remonto darbus yra dar tik siekiama iš sandėlio suformuoti dvi atskiras patalpas. Tik atlikus minėtus paprastojo remonto darbus ir suformavus dvi atskiras patalpas teisiškai bus galimas nustatytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pakeitimas.
2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovo iškeldinimas galimas tik pakeitus nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kad patalpų pertvarkymas yra pagrindas keisti nustatytą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-976/2003). Išvadą, kad tik išsprendus reikalavimus dėl bendro turto naudojimosi tvarkos pakeitimo, spręstina dėl taikytino bendraturčio teisių gynimo būdo ir dėl jo teisės atlikti bendro turto pertvarkymą be bendraturčio sutikimo, apeliacinės instancijos teismas pagrindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-976/2003. Šioje nutartyje kasacinis teismas sprendė dėl jau įvykusio rūsio patalpos pertvarkymo įtakos sprendžiant dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkai nustatyt iš naujo. Taigi, kol nėra atliktas sandėlio pertvarkymas į dvi atskiras patalpas, nėra pagrindo reikšti reikalavimą dėl bendraturčių susitarimu nustatytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pakeitimo.
3. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta iškeldinti atsakovą su visais daiktais iš ½ dalies sandėlio, ir grąžino nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas pats vienas naudojasi visu sandėliu, nors pagal susitarimą turi teisę naudotis tik ½ jo dalimi. Todėl teismo išvada, kad atsakovas teisėtai naudojasi ginčo patalpa, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas iškeldintas ne iš sandėlio, o tik iš jos ½ dalies.
4. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad sandėlis skirtas bendram naudojimui, netinkamai aiškino bendraturčių susitarimo sąlygas ir netinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Susitarimas sandėlį naudoti bendrai tarp bendraturčių sudarytas nebuvo. Kiekvienas iš bendraturčių, pagal jam tenkančią dalį, įgijo teisę naudotis ½ dalimi sandėlio. Atsakovui užėmus visą sandėlį, ieškovė turėjo teisę reikalauti iškeldinti atsakovą iš šios patalpos dalies – tiek siekdama apginti savo, kaip savininkės, teisę naudotis patalpos dalimi, tiek siekdama įgyvendinti teisę padalinti sandėlį į dvi atskiras patalpas.
5. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama bylą nagrinėjančio teismo teisė nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką pagal kitokį, nei siūlė šalys, projektinį pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo diskrecijos teisę koreguoti vienos iš ginčo šalių pateiktą naudojimosi žemės sklypų tvarkos projektą.
6. Nepagrįsta teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas ginčo šalies pateikto plano korekciją, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl Žemės įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimo yra deklaratyvaus pobūdžio, neargumentuota ir neleidžia suprasti, kuo pagrįstas toks sprendimas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad ieškovės pateikta bendrosios nuosavybės naudojimo tvarkos schema neatitinka reikalavimų, pažeidė proceso teisės normas, nustatančias teismui pareigą motyvuoti savo išvadas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-943/2026).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 25 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimu nurodymu Nr. 106.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas