Civilinė byla Nr. 3K-3-97/2011

Procesinio sprendimo kategorija 26.6 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. kovo 7 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Prano Žeimio (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. P. ir Ž. P. ieškinį atsakovui A. M. dėl tikrovės neatitinkančios, ieškovų garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl garbės ir orumo gynimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovai J. P. ir Ž. P. prašė įpareigoti atsakovą A. M. viešai paneigti tikrovės neatitinkančius, ieškovų garbę ir orumą žeminančius duomenis ir priteisti ieškovo J. P. naudai 52 738,65 Lt turtinei žalai ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o ieškovės Ž. P. naudai – 25 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Ieškovų reikalavimai grindžiami tuo, kad 2008 m. sausio 29 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu atsakovas posėdyje dalyvavusiems asmenims paskleidė duomenis, jog 2008 m. sausio 28 d. įvykusio ieškovų ir atsakovo susitikimo metu atsakovui buvo pareikštas toks ultimatumas: „Grąžini 17 000 Lt partijai ir tada tu laisvas, gali būti su tuo mandatu Taryboje. Jeigu ne – dėk mandatą ant stalo ir tada Taryboje Darbo partiją atstovaus kiti“. Dėl tokių atsakovo veiksmų, ieškovų teigimu, jie patyrė neturtinę žalą, kurią vertina po 25 000 Lt, nes paskleista informacija turėjo neigiamos įtakos ieškovų reputacijai ir geram vardui. Ieškovas J. P. taip pat teigia, kad jis patyrė ir turtinę žalą, kurią sudaro 26 041,38 Lt išlaidos Seimo rinkimų politinei kampanijai finansuoti ir 26 697,27 Lt negautų pajamų, kurias ieškovas būtų gavęs kaip Seimo nario atlyginimą, jei nebūtų neteisėtų atsakovo veiksmų. Šią aplinkybę ieškovai įrodinėja gyventojų apklausa, kuri parodė, kad 2008 m. lapkričio 12 d. vykusių Seimo rinkimų metu net 1,7 proc. rinkėjų neskyrė pirmumo balso koalicijos „Darbo partija + jaunimas“ kandidatui J. P. būtent dėl atsakovo paskleistos informacijos. Ieškovo įsitikinimu, jei jis būtų gavęs šių rinkėjų pirmumo balsus, būtų išrinktas į Seimą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendime nurodė, kad atsakovo paaiškinimais 2008 m. sausio 28 d. ieškovės Ž. P. iniciatyva įvyko atsakovo ir ieškovų pokalbis Darbo partijos Širvintų skyriaus būstinėje. Ieškovai siūlė atsakovui pakeisti sprendimą atsisakyti narystės Darbo partijoje. Atsakovui atsakius, kad savo sprendimo jis nekeis, ieškovas J. P. pareikalavo grąžinti į partijos skyriaus kasą 17 000 Lt, išleistų rinkimams į Širvintų rajono savivaldybės tarybą, nes rinkimų kampanijai į tarybą Darbo partijos Širvintų skyrius išleido apie 100 000 Lt, partija taryboje gavo penkis mandatus, todėl vieno mandato kaina yra apie 20 000 Lt. Atsakovas, kaip tuometis Darbo partijos narys, gavo vieną mandatą, rinkimų kampanijai atsakovas davė 3 000 Lt asmeninių lėšų, todėl atsakovo mandato kaina yra apie 17 000 Lt. Apie šį pokalbį atsakovas nedelsdamas informavo Širvintų rajono merą K. Pakalnį ir Širvintų rajono savivaldybės tarybos narę J. Barbaravičienę, manydamas, kad toks reikalavimas gali būti pateikiamas ir kitiems buvusiems Darbo partijos nariams. Pasitarus su K. Pakalniu ir J. Barbaravičiene, nuspręsta apie tokį reikalavimą pranešti prokuratūrai ir informuoti savivaldybės tarybos posėdyje. Ieškovė Ž. P. patvirtino, kad 2008 m. sausio 28 d. jos iniciatyva vyko ieškovų ir atsakovo pokalbis, kurio metu ieškovai siūlė atsakovui pakeisti sprendimą atsisakyti narystės Darbo partijoje, tačiau neigė, kad atsakovui buvo pateiktas reikalavimas grąžinti partijos Širvintų skyriui 17 000 Lt, išleistų rinkimų kampanijai.

Teismas nustatė, kad atsakovas tarybos 2008 m. sausio 29 d. posėdyje informavo, jog 2008 m. sausio 28 d. pokalbio su ieškovais metu jam siūlyta likti Darbo partijos nariu, o atsakovui atsisakius, pareikštas reikalavimas: „Grąžini 17 000 Lt partijai ir tada tu laisvas, gali būti su tuo mandatu Taryboje. Jeigu ne – dėk mandatą ant stalo ir tada Taryboje Darbo partiją atstovaus kiti“.

Teismas sprendė, kad tarybos posėdyje atsakovo paskelbta informacija apie ieškovus laikytina žinia, nes duomenys yra apie įvykį, kurio buvimą arba nebuvimą galima nustatyti įrodinėjimo priemonėmis. 2008 m. sausio 30 d. Širvintų rajono apylinkės prokuratūroje registruotas 2008 m. sausio 29 d. atsakovo pareiškimas apie tai, kad 2008 m. sausio 28 d. pokalbio su ieškovais metu jam buvo pareikštas reikalavimas grąžinti į Darbo partijos Širvintų skyriaus kasą 17 000 Lt, išleistų rinkiminei kampanijai. Teismas sprendė, kad sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimas. Atsakovas sąžiningai dėl ieškovų pareikšto reikalavimo kreipėsi į prokuratūrą, byloje nėra įrodymų, kad į šią instituciją buvo kreiptasi kitais tikslais. Tarybos 2008 m. sausio 28 d. posėdyje atsakovo paskelbta informacija ir kreipimosi į prokuratūrą laikas iš esmės sutapo, dėl to ir atsakovo paskelbta informacija tarybos posėdyje nelaikytina ieškovų orumą žeminančių žinių paskelbimu. Be to, žinia buvo paskelbta apie viešus asmenis: ieškovė Ž. P. šios žinios paskelbimo metu buvo Darbo partijos Širvintų skyriaus pirmininkė ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos vadovė, ieškovas J. P. – Seimo narys, Darbo partijos narys. Teismas nurodė, kad viešas asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, todėl viešas asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos netikslumai ir agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Teismas padarė išvadą, kad, tarybos posėdyje paskelbdamas informaciją apie ieškovų pareikštą reikalavimą, atsakovas elgėsi sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti tarybos narius apie Darbo partijos Širvintų skyriaus veiklą. Byloje nėra įrodymų, kad informacija buvo paskelbta kitais tikslais, todėl yra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės už tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimą (CK 2.24 straipsnio 6 dalis).

Teismas taip pat nurodė, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal atsakovo pareiškimą, buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų apie ieškovų padarytą nusikalstamą veiką. Nutarimas tokiu pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą laikytinas pakankamu tikrovės neatitinkančių žinių paneigimu.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškovų J. P. ir Ž. P. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir nuspręsta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį iš dalies:

Įpareigoti atsakovą A. M. artimiausiame Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje paskelbti tokio turinio paneigimą: „Aš, A. M., pareiškiu, kad 2008 m. sausio 29 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje mano išsakyti teiginiai, jog 2008 m. sausio 28 d. susitikimo su Ž. P. ir J. P. metu man buvo pareikštas ultimatumas grąžinti partijai 17 000 Lt arba atsisakyti tarybos nario mandato, neatitinka tikrovės“.

Priteisti iš A. M. Ž. P. ir J. P. naudai po 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: žinių paskleidimą, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir paskleistų žinių neatitiktį tikrovei. Teismas pagal bylos įrodymų duomenis sprendė, kad informacija paskleista apie ieškovus, o ne apie Darbo partiją. Tai patvirtina ir atsakovo pareiškimo prokuratūrai turinys. Šios aplinkybės paneigia atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kad tarybos posėdyje nebuvo įvardyti reikalavimus grąžinti pinigus pateikę asmenys, o apeliantai atsakovą tik pakvietė į partijos būstinę.

Konstatavus, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos asmens garbei ir orumui ginti, ieškovai gali pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos būdais. Ieškovams įstatymas suteikia teisę reikalauti paneigti paskleistus duomenis ir (ar) taikyti duomenis paskleidusiam asmeniui civilinę atsakomybę (CK 2.24 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovai pasirinko abu nurodytus teisių gynimo būdus. Tikrovės neatitinkantys ir ieškovų garbę bei orumą žeminantys duomenys buvo paskleisti savivaldos institucijos posėdyje, todėl tokių duomenų paneigimas turi atitikti jų paskleidimo formą, todėl ikiteisminio tyrimo nutraukimas nelaikytinas tikrovės neatitinkančių žinių paneigimu. CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tokie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ar jo veikla. Bylos ginčo atveju paskleista informacija, kad ieškovai reikalavo iš atsakovo grąžinti partijai tam tikrą pinigų sumą, t. y. atliko neteisėtą veiką, užtraukiančią baudžiamąją atsakomybę (BK 181, 249 straipsniai). Dėl tokių ne tik amoralių, bet ir neteisėtų duomenų paskleidimo taikytina civilinė atsakomybė, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiausiu viešo asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojamo vaidmens; priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs; akcentuojama, kad viešas asmuo, būdamas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis A. S. v. A. J. ir kt. byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis A. S. v. UAB „Šilo bitė“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-280/2005; 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis K. D. v. B. M. byloje Nr. 3K-3-747/2001; 2000 m. vasario 24 d. nutartis V. Ž. v. UAB „Lietuvos rytas“ byloje Nr. 3K-7-130/2000).

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė ne tik į nurodytus kriterijus, bet ir į paskelbtų duomenų pobūdį, paskelbimo vietą, į tai, kad informacija buvo paskleista visuomenės informavimo priemonėse, taip pat įvertino tai, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantų nurodyta nervinė įtampa ir emocinis sutrikimas buvo didesni nei galima pagrįstai tikėtis nagrinėjamo pažeidimo atveju. Todėl, teismo vertinimu, protingas priteistinas neturtinės žalos dydis yra 1 000 Lt kiekvienam ieškovui.

Dėl ieškovo J. P. turtinės ir neturtinės žalos, siejamos su nepatekimu į Seimą ir rinkimų kampanijai išleistomis lėšomis, teismas pripažino šį reikalavimą neįrodytu, nes visuomenės apklausos rezultatai nėra patikimas duomenų šaltinis dėl tikslaus rinkėjų skaičiaus palaikymo per rinkimus.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė faktą, kad paskleisti ginčo duomenys yra ne apie ieškovus, o apie partiją, nes, kaip teismas nurodė, atsakovas turėjo tikslą informuoti Širvintų rajono tarybos narius apie Darbo partijos Širvintų rajono skyriaus veiklą – vykęs ieškovų ir atsakovo pokalbis susijęs su atsakovo naryste Darbo partijoje. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad duomenys paskleisti apie ieškovus, nes jie duomenų paskleidimo metu veikė Darbo partijos vardu, o duomenų pobūdis atskleidė partijos veiklą. Dėl to byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, patvirtinančių vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. garbę ir orumą žeminančių teiginių apie ieškovą paskleidimą (CK 2.24 straipsnis).

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 11 d. nutartyje V. Š. v. L. J., E. J. byloje Nr. 3K-3-507/2006 nurodė, kad sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Dėl to, kasatoriaus teigimu, tuo pačiu metu informavimas tarybos posėdyje apie Darbo partijos veikimo metodus ir kreipimasis į prokuratūrą su prašymu atlikti ikiteisminį tyrimą buvo atliktas remiantis kasatoriaus (atsakovo) vidiniu įsitikinimu. Vertindama asmens vidinio įsitikinimo išraišką kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. spalio 27 d. nutartyje J. K. v. I. S.-Ž. byloje Nr. 3K-3-579/2004 išaiškino, kad, nors ir nustatyta, jog viešame laiške tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti, tačiau tokias žinias paskleidęs asmuo yra subjektyviai įsitikinęs kitaip, dėl to tokie jo įsitikinimai negali būti paneigiami.

3. CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės asmuo, jei tikrovės neatitinkantys veiksmai paskelbti apie viešą asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, ir jei juos paskelbęs asmuo įrodo, kad veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, kai skleidžiant duomenis apie viešą asmenį ir jo veiklą buvo siekiama pateikti informaciją tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis K. J. v. UAB „Pūkas“, VšĮ „Pūko kūrybinis centras“ byloje Nr. 3K-3-205/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis V. Š. v. L. J., E. J. byloje Nr. 3K-3-507/2006). Kasatoriaus (atsakovo) teigimu, jis, paviešindamas duomenis, siekė sąžiningai informuoti tarybos narius apie Darbo partijos narių santykius, tai, kasatoriaus vertinimu, yra svarbiau už atskirų asmenų garbę ir (ar) orumą.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai Ž. P. ir J. P. prašo atsakovo A. M. kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Faktas, kad paskleista informacija yra tiesiogiai apie ieškovus, o ne apie Darbo partiją, nustatytas apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasaciniame skunde nenurodoma, kurias materialiosios ar proceso teisės normas pažeidė teismas, konstatuodamas tokį faktą.

2. Atsakovo civilinė atsakomybė grindžiama jo atliktais neteisėtais veiksmais paskleidžiant ginčo duomenis Širvintų rajono tarybos posėdyje 2008 m. sausio 29 d., o ne atsakovui 2008 m. sausio 31 d. kreipusis su pareiškimu į Širvintų rajono apylinkės prokuratūrą. Tai skirtingi atsakovo veiksmų epizodai, kuriuos atsakovas siekia sujungti ir taip pateisinti savo veiksmus taryboje. Būdamas savivaldybės tarybos nariu atsakovas, kaip politikas, žinojo Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintą tarybos kompetenciją, ginčo duomenų paskleidimo tokioje aplinkoje ir tokia forma prasmę ir padarinius. Asmens kreipimasis į valstybės institucijas laikytinas sąžiningu, jei kreipiamasi dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešama apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus. Tačiau teisėsaugos institucijų atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovo pareiškimą, taip pat aplinkybių neatitikties tikrovei konstatavimas nagrinėjamoje byloje nesudaro jokio pagrindo teigti nei kad atsakovo teisės ar interesai buvo pažeisti, nei kad apskritai buvo padarytas teisės pažeidimas. Dėl to nesutinkama su kasacinio skundo teiginiu, kad sutampa esminės šios bylos ir atsakovo cituojamos bylos Nr. 3K-3-507/2006 faktinės aplinkybės. Be to, atsakovo duomenys paskleisti kaip įvykęs realus faktas – tai nebuvo atsakovo įsitikinimų paskelbimas ar informavimas apie esamą ar numatomą kreipimąsi į teisėsaugos institucijas.

3. Nesutinkama su atsakovo išreikštu noru būti atleistam nuo civilinės atsakomybės pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį ir nurodoma, kad pagal šią teisės normą svarbu nustatyti, ar ginčo duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai, t. y. siekė informuoti visuomenę apie viešą asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Sąžiningumas pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį nepreziumuojamas, dėl to pareiga įrodinėti sąžiningumą tenka atsakovui, kuris neįrodė esąs sąžiningas tikrovės neatitinkančių žinių skleidėjas. Vertinant asmens sąžiningumą svarbus kriterijus yra žinių paskleidimo tikslas – šiuo atveju buvo siekiama įžeisti, pažeminti ar kitaip pakenkti ieškovams, nes atsakovas pažemino ieškovus visuomenės, artimųjų akyse, apkaltindamas juos nusikaltimų padarymu.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl viešojo asmens garbės ir orumo gynimo

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Lietuvos apeliacinis teismas sprendime pagal bylos šalių paaiškinimus, duotus byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, iš esmės konstatavo, kad šalys sutinka ir byloje nėra ginčo dėl trijų iš nurodytų keturių aptartų būtinų asmens garbės ir orumo gynimui faktų sudėties: paskleistos žinios, žeminančios asmens garbę ir orumą bei neatitinkančios tikrovei. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktame kasaciniame skunde išdėstytas teiginys, kad kreipimasis į prokuratūrą apie galimo nusikaltimo padarymą nėra savaime asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas, tačiau kasaciniame skunde taip pat pripažįstama, kad savivaldybės tarybos narių viešas informavimas ir tokios informacijos pateikimas į žiniasklaidą yra viešas žinių paskleidimas.

Bylos šalys kasaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą išdėstė teisinius argumentus dėl to, ar paskleistos žinios yra apie ieškovus, ar apie susijusią pagal tokių žinių turinį politinę partiją. Šiuos argumentus įvertina ir dėl jų pasisako bylą kasacine tvarka teisės taikymo aspektu nagrinėjanti teisėjų kolegija (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo sprendime įvertinta, kad atsakovo ginčo teiginiai, išsakyti Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje, kiekvienam protingam žmogui sukelia aiškų įspūdį, jog kalbama būtent apie ieškovus; atsakovas suvokė paskleidžiantis duomenis apie ieškovų, o ne politinės partijos veiksmus, tai patvirtina ir jo pareiškimo prokuratūrai turinys. Kiekvienas asmuo gali skirtingai suvokti skelbiamos informacijos prasmę, tačiau iš skelbiamos informacijos pobūdžio turėtų būti aiškiai matyti, kad tai yra asmens skleidžiami samprotavimai ir (ar) įsitikinimai. Dėl to paskleidusio informaciją dėl faktų apie ieškovų padarytus teisės pažeidimus atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip jo subjektyvaus įsitikinimo reiškimas, dėl to pripažintini teisiškai nepagrįstais kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, jog atsakovas išreiškė vien tik subjektyvius vidinius įsitikinimus, nes jo paskleista informacija buvo pateikta kaip rimta ir tikroviška, atsakovui siekiant pagrįsti faktų, išdėstytų paskleistoje informacijoje, tikrumą. Byloje surinktų įrodymų visumą ištyręs ir įvertinęs apeliacinės instancijos teismas teisiškai pagrįstai sprendė, kad neįrodytas paskleistoje informacijoje išdėstytų faktų tikrumas.

Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tokie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ar jo veikla. CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma tada, jeigu nustatomi visi civilinės atsakomybės pagrindai, bet, derinant teisę skleisti informaciją su teise į garbės ir orumo gynimą, konkrečiu atveju gali būti netaikomos civilinės atsakomybės priemonės. Jos gali būti netaikomos, kai: 1) informacija paskleista apie viešojo asmens veiklą; 2) informacijos paskelbimu sąžiningai siekiama informuoti visuomenę apie to asmens veiklą. Viešieji asmenys pagal įtvirtintą įstatymo nuostatą ir Lietuvos teismų praktiką nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 24 d. nutartis V. Ž. v. UAB „Lietuvos rytas“ byloje Nr. 3K-7-130/2000; 2001 m. gegužės 14 d. nutartis S. Č. v. Tauragės rajono meras ir kt. byloje Nr. 3K-3-529/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis A. S., M. V. ir kt. v. A. J., S. K. ir kt. byloje Nr. 3K-3-142/2006; kt). Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovai, apie kuriuos paskleista informacija, tiek ir ją paskleidęs atsakovas yra informacijos paskleidimo metu vieši asmenys pagal einamas pareigas. Tarpusavio santykiuose viešieji asmenys turėtų vadovautis didesnės tarpusavio pagarbos etiketo standartu, ypač tai taikytina politikams, kuriems keliami didesni moraliniai elgesio reikalavimai. Tačiau vienam viešam asmeniui santykiuose su kitu viešu asmeniu, atsižvelgiant į visuomenės interesą gauti visapusišką ir išsamią informaciją apie viešų asmenų veiklą, nėra pripažįstama tokios pat apimties pažeistų teisių gynyba, kaip ir viešo asmens su žiniasklaida ar kitais privačiais asmenimis atvejais.

Atleidimas nuo civilinės atsakomybės aptariamo CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje siejamas su nevisiškai tikslios informacijos ar net agresyvios kritikos paskleidimu, kuri, skirtingai nei privataus asmens atveju, viešo asmens atžvilgiu turi būti toleruojama. Be to, aptariamus duomenis paskleidęs asmuo turi veikti sąžiningai – siekti informuoti visuomenę apie viešą asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriais visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis D. J. v. UAB „Ekstra žurnalas“ byloje Nr. 3K-3-193/2009; 2009 m. vasario 10 d. nutartis R. M. v. Lenkų rinkimų sąjunga ir kt. byloje Nr. 3K-3-51/2009). Pagal surinktus įrodymus nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskleisti duomenys buvo apie tai, kad ieškovai reikalavo iš atsakovo grąžinti partijai tam tikrą pinigų sumą, ir tai reiškė ieškovų viešą apkaltinimą neteisėtos veikos padarymu. Tokie veiksmai, kuriais atsakovas apkaltino ieškovus, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tai suvokė ir atsakovas, kreipdamasis su pareiškimu į prokuratūrą (Baudžiamojo kodekso 181, 249 straipsniai). Dėl to viešai paskleistas ginčo duomenų turinys leido aiškiai suprasti, kad atsakovas apkaltino ieškovus kaip fizinius asmenis, o ne politinę partiją, kurios nariais bylos šalys yra, kriminalinio nusikaltimo padarymu. Asmens viešas žinių pateikimas kaip tikrų, kurių pobūdis ir paskleidimo tikslas yra viešai pasmerkti kitus asmenis dėl jų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, negali būti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei tuo labiau kaip informacijos netikslumas. Tokių žinių savivaldybės tarybos posėdyje viešas paskleidimas, jų nepagrindus faktais, aiškiai buvo nukreiptas sumenkinti ieškovų reputaciją, dėl to šis atsakovo veiksmas negali būti įvertinamas kaip sąžiningas. Kita vertus, tai nesuponuoja išvados, kad asmens kreipimasis į teisėsaugos institucijas, pateikiant informaciją apie kitų asmenų padarytus (daromus) tikrus ar įsivaizduojamus teisės pažeidimus, būtų pripažįstamas nesąžiningu veiksmu. Apeliacinės instancijos teismas sprendime pagrįstai įvertino, kad ginčo duomenys buvo paskelbti ne kreipiantis į teisėsaugos institucijas, kompetentingas atlikti tyrimą dėl tokių duomenų, o padarius viešą apkaltinamąjį pareiškimą savivaldybės tarybos posėdyje. Kasacinio skundo argumentai dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės nepripažintini teisiškai pagrįstais, nes atsakovo vėlesnis kreipimasis į prokuratūrą nėra pagrindas atleisti jį nuo civilinės atsakomybės CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu, kadangi tikrovės neatitinkantys duomenys buvo nepateisinamai ir nesant jokio pradėto tyrimo paskleisti anksčiau, ieškovų atžvilgiu neigiami padariniai jų garbei ir orumui atsirado dar iki atsakovo kreipimosi į prokuratūrą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendime pagrįstai sprendė, kad tikrovės neatitinkančių ir ieškovų garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimas turi būti atliktas ta pačia forma, kaip ir duomenų paskleidimas, t. y. savivaldybės tarybos posėdyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad svarbiausiu viešo asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs; akcentuojama, kad viešas asmuo, būdamas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 24 d. nutartis V. Ž. v. UAB „Lietuvos rytas“ byloje Nr. 3K-7-130/2000; 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis K. D. v. B. M. byloje Nr. 3K-3-747/2001; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis A. S. v. UAB „Šilo bitė“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-280/2005; 2006 m. vasario 22 d. nutartis A. S., M. V. ir kt. v. A. J., S. K. ir kt. byloje Nr. 3K-3-142/2006). Lietuvos apeliacinis teismas sprendime motyvavo priteistiną neturtinės žalos dydį, atsižvelgęs į nurodytus kriterijus, taip pat į paskelbtų duomenų pobūdį, paskelbimo vietą, į tai, kad informacija buvo paskleista žiniasklaidoje, į sukeltus padarinius ieškovams. Kasaciniu skundu atlygintinos neturtinės žalos dydis nėra ginčijamas.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytų pagrindų kasacinio skundo argumentais naikinti apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo, dėl to jis paliktinas nepakeistas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Iš atsakovo priteistina 44,45 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. M. valstybei 44,45 Lt (keturiasdešimt keturis litus 45 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai	Dangutė Ambrasienė
	Janina Stripeikienė
	Pranas Žeimys