PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 16 d.

Panevėžys

            Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš kolegijos pirmininko Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Prano Šimkaus ir Eligijaus Gladučio,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant:

prokurorei V. B.,

nuteistajam J. B.,

gynėjui advokatui N. S.,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. G., nukentėjusiajai A. B.,

nukentėjusiųjų atstovei advokatei A. B.,

civilinio atsakovo Visagino sporto centro atstovei N. J.,

vertėjai Nijolei Vanagienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012-11-28 nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš  gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš J. B. priteista L. G. 4200 Lt (keturi tūkstančiai du šimtai litų) turtinei ir 25000 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti bei 500 Lt (penki šimtai litų) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, G. G. 50 000Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti, A. K., nepilnametės G. G. įstatyminei atstovei  500 Lt (penki šimtai litų) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

              J. B. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas  darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, o būtent: būdamas atsakingu Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje už elektros ūkį bei saugų ir patikimą elektros įrenginių darbą ir darbo saugos taisyklių laikymąsi (pagal Visagino akrobatikos ir sporto mokyklos direktoriaus 2002-01-29 patvirtintų pareigybių instrukcijos aprašymą), neturėdamas V. V. įmonės (duomenys neskelbtini) pateikto darbuotojų, kurie turi teisę dirbti su elektros įrenginiais sąrašo, pažeisdamas Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432 (galiojusių iki 2010-04-21) 15.6, 22, 116, 181 punktus, 2009-08-14 apie 10 valandą (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio metu mokyklos budėtojai D. L. davė leidimą išduoti raktą nuo mokyklos elektros skydinės V. V. įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojui V. G. ir taip sudarė galimybę V. G. patekti į veikiančią elektros skydinę ir ten pradėti darbus, leido savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose V. G., neįsitikinęs ar V. V. įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. G. yra nustatyta tvarka atestuotas ir jo pažymėjime yra padaryti atitinkami įrašai, 2009-08-14 V. V. įmonei (duomenys neskelbtini) vykdant šilumos mazgų montavimo darbus, t. y. netinkamai vykdė jam pavestas pareigas, dėl ko V. V. įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. G. įėjo į mokyklos elektros skydinę, neturėdamas tam leidimo ir atitinkamos elektrotechninės kvalifikacijos, negavęs rašytinio nurodymo bei leidimo dirbti elektros įrenginiuose, pradėjo darbus prie veikiančių elektros skydinės įrenginių, kuris 2009-08-14, apie 11 val., dėl sąlyčio su veikiančiais elektros skydinės įrenginiais, kontaktuojant su elektros laidininku, nuo techninės elektros poveikio - mirė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo panaikinti nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo, o jei byla nebus perduota nagrinėti iš naujo, apeliantą išteisinti, civilinius ieškinius atmesti.

Mano, kad nuosprendis priimtas išsamiai neišnagrinėjus byloje esančių aplinkybių, todėl  dalyje dėl apelianto pripažinimo kaltu ir dėl pareikštų civilinių ieškinių yra neteisėtas.

Skunde teigiama, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nelaimingo atsitikimo metu ir visą dieną apeliantas nedirbo Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje, o mokyklos budėtojos skambinimas jam nedarbo laiku buvo neteisėtas.

Teigia, kad nuosprendis surašytas naudojant neteisinius terminus, nes Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklėse nėra termino „veikianti elektros skydinė“, o nuosprendyje nurodoma, kad V. G. gavęs galimybę patekti į veikiančią elektros skydinę pradėjo joje darbus.

Tvirtina, kad teismas neanalizavo patekimo į elektros įrenginių patalpą tvarkos ir sąlygų, neteisingai taikė Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių nuostatas. Teigia, kad jokie teisės aktai nenumato specialių reikalavimų asmenims, kurie ruošia darbo vietą, kad patekti į elektros įrenginių patalpą, vienintelė sąlyga-patekimo tikslas turi būti susijęs su darbo vietos paruošimu, todėl vien užeiti į elektros įrenginių patalpą (elektros skydinę) nereikalaujamas elektriko atestatas. V. G. telefoninio pokalbio metu prašė jo leidimo atrakinti elektros skydinę, t. y. vien patalpą, tam, kad įleisti į patalpos vidų kabelį, jo niekur neprijungiant. Kabelio paklojimas jo neprijungiant yra parengiamasis darbas būsimiems elektros darbams, kuriuos turėjo atlikti kita įmonė, todėl turi būti laikomas darbo vietos paruošimu, o V. G. asmeniu, kuris ruošia darbo vietą, todėl V. G. vien patekimui į patalpą neturėjo turėti elektriko atestato, o apeliantas neturėjo iš jo reikalauti jį turėti. Teigia, kad neteisingai pritaikytos Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių nuostatos - apeliantas nebuvo leidęs dirbti V. G. veikiančiame elektros įrenginyje, todėl nepažeidė Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių 15.6 p., šią normą pažeidė tik V. G., vien patekti į patalpas, ruošiant darbo vietą V. G. galėjo, todėl jo – apelianto veiksmuose nėra neteisėtos veiklos.

Teigia, kad tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Mano, kad įrodyti priežastinio ryšio buvimą tarp leidimo patekti į elektros įrenginių patalpą ir V. G. mirties galima tik įrodžius, kad visais ar daugeliu atvejų vien patekus į elektros įrenginių patalpą žmogų trenktų elektros srovė, o byloje nėra nustatyta, kad vien patekus į elektros įrenginių patalpą galimas kontaktas su elektros srove. Mano, kad neatidarius elektros įrenginių spintos ir nesikišant į spintą, negadinant loveliuose esančių elektros laidų, kontaktas su elektros srove nei tiesiogiai, nei atsitiktinai elektros įrenginių patalpoje apskritai neįmanomas. Tvirtina, kad nuosprendyje nurodyta, kad V. G. savo iniciatyva pateko į elektros skydinę, nenurodydamas apeliantui tikrosios priežasties dėl ko jam buvo būtina patekti į draudžiamą patalpą. Teigia, kad jeigu V. G. buvo numatęs ne vien tik patekti į elektros įrenginių patalpą ir pakloti kabelį jo neprijungiant, o buvo numatęs atidaryti elektros spintą ir joje dirbti ir apeliantui apie tai nepranešė, arba jau vietoje nusprendė atlikti kabelio prijungimo darbus, jis pats atsakingas už savo veiksmus, dėl kurių ir įvyko nelaimingas atsitikimas.

Mano, kad už tai, kas vyko Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje, šio juridinio asmens patalpose ir darbo laiku, atsako pirmiausiai šis juridinis asmuo. O apeliantas 0,5 etato vakarais dirbantis darbuotojas 2009-08-14 penktadienį iki 17 val. neturėjęs ir negalėjęs būti darbe dėl nepaaiškintų priežasčių yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir vien iš jo priteista beveik 80 000 litų žalos. Mano, kad šioje byloje nepareiškus kaltinimo juridiniam asmeniui Visagino akrobatikos ir sporto mokyklai byla buvo išnagrinėta neteisėtai, galimai atsakingas juridinis asmuo išvengė baudžiamosios ir civilinės atsakomybės. Taip pat teigia, kad jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, jam pareikštame kaltinime ir teismo nuosprendyje nurodyta, kad apeliantas nesilaikė darbo saugos įstatymų, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl mano, kad jam galėjo būti reiškiamas kaltinimas ir nuteisimo atveju veika kvalifikuojama tik pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, kuris numato švelnesnę bausmę nei BK 132 straipsnio 3 dalis.

Mano, kad apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl civilinių ieškinių yra neteisingas, apeliantas yra netinkamas atsakovas, padarytą žalą privalo atlyginti darbdavys. Teigia, kad jo veiksmas - leidimas V. G. patekti į elektros įrenginių patalpą nebuvo neteisėtas, o tarp šio leidimo ir atsiradusių pasekmių nėra priežastinio ryšio, taip pat nėra jo kaltės dėl V. G. žūties, todėl nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Pagal Civilinio kodekso 6.264 straipsnį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Apelianto su V. G. nesiejo jokie asmeniniai santykiai. Apelianto manymu pagal Civilinio kodekso 6.264 straipsnį ši žala turėjo pilnai būti priteista ne iš jo – apelianto, o iš Visagino sporto centro, todėl teismas ne tik nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą, bet taip pat neteisėtai priteisė žalos atlyginimą iš apelianto, turėjęs priteisti žalą iš Visagino sporto centro.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo atstovė prašė tenkinti apeliacinį skundą, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, prokuroras, nukentėjusios ir nukentėjusiųjų atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

            Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dalyje dėl J. B. kaltės jam padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje.

            Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad J. B. pažeidė Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432 (galiojusių iki 2010-04-21) 15.6, 22, 116, 181 punktų reikalavimus (toliau – Taisyklės).

             Bylos įrodymais nustatyta, kad Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje buvo atliekami šilumos punkto renovacijos darbai, kuriuos vykdė V. V. individuali įmonė (duomenys neskelbtini), 2009-01-05 sudariusi statybos rangos sutartį su (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti šilumos punktų elektros darbus. Kaip parodė, pats J. B. iki įvykio gal prieš 3-4 dienas susitiko su V. K., kuris kaip darbų vadovas paaiškino, jog bus vykdoma šiluminio mazgo renovacija. J. B. aiškino, jog jam buvo pateiktas tik šiluminio mazgo renovacijos projektas, tačiau elektros montavimo darbų projektas pateiktas nebuvo ir V. K. paaiškino, jog susisieks su J. B., kai bus elektros montavimo dabų projektas. Elektrošaltkalviu dirbti į (duomenys neskelbtini) priimtas dirbti V. G. 2009-08-14 kreipėsi į mokyklos budėtoją D. L., prašydamas rakto nuo elektros įrenginių patalpos. Pastaroji paskambino už elektros ūkį atsakingam J. B., kuris pats kalbėjo su V. G., pastarasis pagal J. B. parodymus paaiškino, kad privedė kabelį prie skydinės ir tam, kad įmesti kabelį į vidų, paprašė leidimo patekti į elektros skydinę. J. B. teigia, kad jokios kalbos apie tai, kad V. G. ten dirbs nebuvo. J. B. budinčiajai D. L. leido elektros įrenginių patalpą atrakinti. Apie 1030  valandą R. L. iš darbo vietos pasišalino, tuo metu V. K. elektros skydinėje rado V. G. lavoną. Iš nelaimingo atsitikimo tyrimo akto bei prie jo esančių nuotraukų seka, kad V. G. buvo rastas elektros skydinės patalpoje gulintis, prie jo rasti įvairūs įrankiai ir įrankių dėžė, atidarytos elektros spintų durys ir pėdsakai, kad šioje spintose buvo atliekami elektros darbai. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad V. G. mirtis įvyko nuo techninės elektros poveikio.

              Nustatyta, jog po įvykio 2009 m. spalio 28 d. Visagino akrobatikos ir sporto mokykla bei (duomenys neskelbtini) buvo reorganizuoti jungimo būdu į naują juridinį asmenį – (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde J. B. teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog nelaimingo atsitikimo metu ir visą dieną iki įvykio jis nedirbo (duomenys neskelbtini), nenagrinėjo budėtojos skambinimo jo (J. B.) nedarbo metu teisėtumo. Apeliantas tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jis dirbo tik pusę etato, tai buvo jo papildoma darbovietė ir darbo laikas buvo nuo 17.00 val. iki 21.00 val. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis J. B. nuo 1999-01-20 (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį 0,5 etato dirbo elektriku (b. l. 175 -178, 2 tomas), nuo 2002-09-02 buvo paskirtas atsakingu už elektros ūkį (b. l. 30, 2 tomas). J. B. su minėta mokykla buvo susijęs darbiniais santykiais. Tarp šių asmenų buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis elektriko pareigoms. Nors (duomenys neskelbtini) nepateikė J. B. 2009 metų rugpjūčio mėnesio darbo grafiko ir darbo apskaitos žiniaraščių, motyvuodama, kad įstaigos archyve šių dokumentų nerasta (b. l. 146, 2 tomas), tačiau darbo sutartis, pareiginės instrukcijos aprašymas patvirtina, jog J. B. yra atsakingas už elektros ūkį ir privalo kontroliuoti elektros įrenginių techninę būklę, užtikrinti saugų ir patikimą elektros įrenginių eksploatavimą (b. l. 178, 1 tomas). N. V. įmonės (duomenys neskelbtini) pažyma nurodo, kad J. B. minėtoje įstaigoje dirbo pagal nustatytą darbo grafiką – nuo 7.30 val. iki 16.30 val. (penktadienį 15.30 val.), pertrauka nuo 11.30 val. iki 12.18 val. (b. l. 147, 2 tomas), tačiau pirmosios instancijos teisme apeliantas teigė, jog 2009-08-14 jo darbo laikas turėjo būti tarp 17.00 val. iki 18.00 val. (b. l. 56, 3 tomas), liudytoja D. Č. tvirtino, kad apeliantas dirbo ar nuo 16.00 val., ar nuo 16.30 val. elektriku puse etato ir buvo atsakingas už elektros ūkį (b. l. 59, 3 tomas).  Pirmiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad J. B. apeliaciniame skunde nurodomas darbo laikas (duomenys neskelbtini) nuo 17.00 val. iki 21.00 val. yra tik J. B. pateikta versija, kuri nėra nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Vertinant visas paminėtas aplinkybes, matyti, jog (duomenys neskelbtini) nebuvo tinkamai tvarkomi darbo apskaitos dokumentai, o J. B., būdamas atsakingas už elektros ūkį, darbines funkcijas privalėjo atlikti pagal poreikį. Ir tai, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo rasti dokumentai apie J. B. darbo laiką, ne tik nepaneigia J. B. kaltės dėl nusikaltimo, o tik dar labiau sustiprina teismo išvadą, kad J. B. netinkamai vykdė jam pavestas pareigas. Taip pat niekaip nepaneigia apelianto kaltės ir skunde nurodomi argumentai, dėl ekspertės J. R. paaiškinimo pirmosios instancijos teisme, jog atsakomybė ne darbo laiku nereglamentuota (b. l. 61, 3 tomas), kadangi ekspertė J. R. patvirtino specialisto išvadas (b. l. 181-184, 1 tomas), jog dėl V. G. mirties atsakingas ir tas asmuo, kuris davė elektros įrenginių patalpos raktą (b. l. 61,  3 t.). Aukščiau paminėti įrodymai patvirtina, jog J. B. buvo atsakingas už Visagino akrobatikos ir sporto mokyklos elektros ūkį ir privalėjo užtikrinti darbų saugos norminių aktų reikalavimų vykdymą, t. y. vykdydamas savo funkcijas, turėjo užtikrinti elektros įrenginių patalpų raktų apskaitą ir jų išdavimo tvarką pagal Taisyklių 116, 181 punktų reikalavimus, tačiau to jis nepadarė. Pats apeliantas pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad žodžiu budėtojai pasakė niekam rakto be jo nurodymo neduoti (b. l. 56, 3 tomas), raktai anskčiau visą laiką buvo pas jį (apeliantą), kol gaisrininkai neliepė raktą nuo elektros įrenginių patalpos palitkti pas budėtoją. Tokie parodymai patvirtina išvadą, jog apeliantas žinojo Taisyklių reikalavimus, ir tik jis buvo atsakingas už patekimą į elektros įrenginių patalpą. Tai, kad patekimas į elektros įrenginių patalpas yra išimtinai griežtai reglamentuotas ir kad tai suprato J. B., patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja D. Č. pirmosios instancijos teisme parodė, kad elektros įrenginių raktų šiaip niekada neima, tačiau budinti (D. L.) susiskambino su atsakingu asmeniu (J. B.) ir jam leidus davė skydinės raktą (b. l. 59-60, 3 tomas), o liudytoja D. L. pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme parodė, kad ji klausė J. B. dėl leidimo duoti raktą nuo elektros įrenginių patalpos ir tik, gavusi J. B. leidimą, atrakino elektros įrenginių patalpos duris (b. l. 58, 3 tomas). J. B. pripažino, kad jis nurodė D. L. ir leido atrakinti elektros įrenginių patalpas. Tačiau apeliantas teigia, jog nėra jokios jo kaltės dėl V. G. mirties. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas yra neteisus teigdamas, kad davęs leidimą patekti į elektros įrenginių patalpą, jis jokių taisyklių nepažeidė ir žuvusysis (V. G.) yra pats kaltas, kadangi atsidarė elektros įrenginį ir ten dirbo. Apeliantas aiškino, kad jis nedavė raktų nuo pačių elektros įrenginių spintos (skydinės), kuri buvo užrakinta spec. užraktais, o raktai nuo elektros įrenginių spintos buvo pas jį, nuo tų spintų raktų niekam nedavė. Tokie apelianto aiškinimai, ne tik nepaneigia jo kaltės, tačiau yra ir nenuoseklūs, ir nelogiški. Dar ikiteisminio tyrimo metu J. B. tvirtino, kad visada elektros dėžės buvo uždarytos, tai yra jos pačios nerakinamos, nes rakinamos pačios skydinės patalpos (b. l. 69, 2 tomas). Vėliau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. B. teigė, kad jis leido tik įeiti į elektros įrenginių patalpas, bet neleido prieiti prie skydinės spintų, spintos buvo užrakintos specialiu užraktu ir jis nežino, kas atrakino spintą (b. l. 56, 3 t.), negalėdamas įtikinamai paaiškinti, kaip pasireiškė jo neleidimas prieiti prie skydinės spintų, jeigu raktų davimo momentu jo (duomenys neskelbtini) nebuvo. J. B. aiškindamas, jog spintos buvo užrakintos, apeliacinės instancijos teisme niekaip negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl įvykio vietos metu fiksuotose nuotraukose matyti, jog spintų duryse nėra jokių užraktų ar spynų, o yra tik skylė (b. l. 143, 1 tomas). Apeliantas tvirtino, kad spyna buvo, tas spinas jis patikrina vieną kartą per metus ir jam nėra tikslo ten eiti; kodėl įvykio metu nebuvo užrakto, nežino; paskutinį kartą toje patalpoje buvo prieš puse mėnesio iki įvykio ir viskas buvo tvarkinga. Tokie apelianto parodymai nesutampa su išteisintojo V. K. parodymais, jog prieš pora dienų iki įvykio su savivaldybės atstovu aptarė darbus ir dalyvavo J. B., kuris įleido į elektros įrenginių patalpas. Nors V. K. parodymų patikimumas yra abejotinas, nes šis asmuo buvo kaltinamas pagal BK 176 str. 1 d., o vėliau išteisintas, tačiau vis tik gretinant visus bylos duomenis, akivaizdu, jog tokie apelianto prieštaringi parodymai tik sustiprina aplinkybę, jog J. B. turėjo numatyti, kad įleisdamas asmenį į elektros įrenginių patalpą, sudarė jam galimybes prieiti prie elektros įrenginio spintos, kadangi pats apeliantas nurodė, kad tokių spintų raktai standartiniai, daugumą spintų galima atrakinti su atsuktuvu, jos yra nepatikimos, tuo pačiu raktu galima atrakinti panašius užraktus (b. l. 56-57, 3 tomas). Šie apelianto parodymai tik dar labiau sustiprina teismo išvadą dėl apelianto J. B. kaltės, nes akivaizdu, jog J. B. suprato, jog įleisdamas žmogų į elektros įrenginių patalpas, kurioje esantys elektros įrenginys rakinamas  nepatikimomis spynomis, nenumatė, kad dėl jo (apelianto) veikos gali žūti kitas žmogus, tačiau pagal anskčiau aptartą situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu būtų buvęs apdairesnis ir atsargesnis. Juolab, kad J. B. leidimą atrakinti elektros įrenginių patalpą davė, būdamas visai kitoje vietoje ir neturėdamas galimybės kontroliuoti situacijos. Be to, pats apeliantas nurodė, kad elektros montavimo darbų projekto nebuvo, darbų saugos ribų aktas nebuvo sudarytas, jokių elektros montavimo darbų atlikimas nebuvo galimas, jis nežinojo, ar asmuo turi tinkamą kvalifikaciją. Todėl atmestinas apelianto skundo argumentas, jog tarp įleidimo į elektros įrenginio patalpą ir V. G. mirties nėra priežastinio ryšio, nes pats žuvusysis lindo į elektros įrenginį ir jis (apeliantas) tokio sutikimo nebuvo davęs. Apeliacinis teismas daro priešingą išvadą, o būtent: apelianto leidimas V. G. patekti į elektros įrenginių patalpą buvo neteisėtas ir tarp neteisėto įleidimo į elektros įrenginio patalpą bei V. G. mirties yra priežastinis ryšys. O tos aplinkybės, kurias viso proceso metu tvirtino apeliantas, jog jo buvo prašoma atrakinti elektros įrenginių patalpą tik tam, kad į tos patalpos vidų įleisti kabelį, tačiau kabelio niekur neprijungiant, taip pat vien užeiti į elektros įrenginių patalpą nereikalaujamas elektriko atestatas, dėl aukščiau paminėtų priežasčių, remiantis bylos įrodymais ir paminėtais motyvais, niekaip nepašalina apelianto kaltės, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje.

Taisyklių 22 punktas nurodo, kad asmuo, atsakingas už elektros ūkį, vykdydamas elektros įrenginių ekspoatavimą, privalo užtikrinti patikimą elektros įrenginių veikimą pagal EST, EĮĮT ir TET reikalavimus, daruobtojų saugą ir sveikatą; 116 punktas reikalauja, kad elektros įrenginių raktai turi būti budinčių ar kitų darbuotojų apskaitoje; tvarką nustato įmonės atsakingas už elektros ūkį asmuo; o 181 punktas nurodo, kad elektros įrenginių teritorijos, patalpos, narveliai, skydai, spintos, rinklės, komutacinių aparatų pavaros, prie kurių yra galimybė prieiti pašaliniams asmenims, privalo būti nuolat užraiknti, išskyrus atvejus, kai narveliuose, skyduose ar rinklėse vykdomi darbai; kol darbo vieta neparuošta, į teritoriją, patalpą ir pan. gali įeiti tik asmenys, ruošiantys darbo vietą. Akivaizdu, jog nurodyti Taisyklių punktų reikalavimai buvo pažeisti, nes įrodymai patvirtina, kad J. B. neįsitikinęs, ar V. V. įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. G. yra nustatyta tvarka atestuotas ir jo pažymėjime yra padaryti atitinkami įrašai, davė leidimą išduoti raktą nuo mokyklos elektros įrenginių patalpos ir sudarė galimybę patekti V. G. į minėtą patalpą.

Apeliantas ginčija darbų vietos ruošimo ir kitas sąvokas nurodytas nuosprendyje. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo nuosprendyje yra netinkamai vartojamos sąvokos „veikianti elektros skydinė“, „elektros skydinė“, tačiau šios skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos sąvokos negali būti pagrindu pripažinti nuosprendį neteisėtu ir nepagrįstu J. B. atžvilgiu, nes iš viso procesinio sprendimo turinio yra visiškai aiškus ir suprantamas vartojamų sąvokų turinys, t. y. elektros skydinė įvardijama elektros įrenginių patalpa, o veikianti elektros skydinė įvardijama elektros įrenginys (spinta). Beje, ir pats apeliantas apeliacinio preoceso metu vartojo sąvokas skydinė, spinta ir pan. Todėl apeliaciniame skunde minimi sąvokų netikslumai nėra esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurių pagrindu skundžiamą nuosprendį dėl J. B. nuteisimo reikėtų pripažinti neteisėtu.

Darbo vietos ruošimas – tai organizacinių ir techninių priemonių visuma, skirta užtikrinti darbuotojams saugią darbo aplinką vykdant darbus elektros įrenginiuose bei įspėti pašalinius asmenis apie šioje darbo aplinkoje egzistuojantį elektros pavojų ir uždrausti jiems į šią aplinką patekti. Apeliantas teigia, jog teismas neanalizavo patekimo į elektros įrenginių patalpas tvarkos ir sąlygų. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog V. G. veiksmai, t. y. kabelio pratempimas buvo darbo vietos ruošimas ir vien užeiti į elektros įrenginių patalpą (elektros skydinę) nereikalaujama elektriko atestato. Visi bylos įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojų parodymai - patvirtina, jog žuvusysis V. G. neruošė darbo vietos, o dirbo elektros įrenginių patalpoje, elektros įrenginyje. Iš esmės pats apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, aiškino, jog kaltas V. G., nes jis dirbo elektros įrenginyje. Jau aptartais motyvais, kolegijos išvada yra ta, kad apelianto leidimas V. G. patekti į elektros įrenginių patalpą buvo neteisėtas.

J. B. pripažintas kaltu ir dėl to, kad leido savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose V. G. ir taip pažeidė Taisyklių 15.6 punkto reikalavimus. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė apeliantui inkriminuota nepagrįstai, nes byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, jog būtent apeliantas J. B. leido V. G. savarankiškai dirbti. Bylos įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad J. B. davė leidimą išduoti raktą nuo mokyklos elektros įrenginių patalpos, tačiau nė vienas įrodymas nepatvirtina, kad V. G. konkrečiai iš J. B. būtų gavęs kokius nors nurodymus ar leidimą dirbti elektros įrenginiuose. Tokių aplinkybių nenurodė nė vienas liudytojas, taip pat nė vienas rašytinis įrodymas tokių aplinkybių nepatvirtina. Priešingai iš specialisto išvados Nr. 11-608(10) matyti, kad šį taisyklių punktą galimai pažeidė pats V. G.. Esant tokioms aplinkybėms iš nuosprendžio šalinama aplinkybė, kad J. B., pažeisdamas Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432 (galiojusių iki 2010-04-21) 15.6 punktą, leido savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose V. G..

                  Nuteistojo J. B. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu J. B. atžvilgiu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl nuteistojo J. B. kaltės jam atlikus inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, ką patvirtina ir visų pirmiau nurodytų aplinkybių bei skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl nuteistojo kaltė įvykdžius BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką yra įrodyta, nes jis dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas  darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, o būtent: būdamas atsakingu (duomenys neskelbtini) už elektros ūkį bei saugų ir patikimą elektros įrenginių darbą ir darbo saugos taisyklių laikymąsi (pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2002-01-29 patvirtintų pareigybių instrukcijos aprašymą), neturėdamas V. V. įmonės (duomenys neskelbtini) pateikto darbuotojų, kurie turi teisę dirbti su elektros įrenginiais sąrašo, pažeisdamas Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432 (galiojusių iki 2010-04-21) 22, 116, 181 punktus, 2009-08-14 apie 10 valandą (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio metu mokyklos budėtojai D. L. davė leidimą išduoti raktą nuo mokyklos elektros skydinės V. V. įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojui V. G. ir taip sudarė galimybę V. G. patekti į veikiančią elektros skydinę ir ten pradėti darbus, neįsitikinęs ar V. V. įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. G. yra nustatyta tvarka atestuotas ir jo pažymėjime yra padaryti atitinkami įrašai, 2009-08-14 V. V. įmonei (duomenys neskelbtini) vykdant šilumos mazgų montavimo darbus, t. y. netinkamai vykdė jam pavestas pareigas, dėl ko V. V. įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. G. įėjo į mokyklos elektros skydinę, neturėdamas tam leidimo ir atitinkamos elektrotechninės kvalifikacijos, negavęs rašytinio nurodymo bei leidimo dirbti elektros įrenginiuose, pradėjo darbus prie veikiančių elektros skydinės įrenginių, kuris 2009-08-14, apie 11 val., dėl sąlyčio su veikiančiais elektros skydinės įrenginiais, kontaktuojant su elektros laidininku, nuo techninės elektros poveikio - mirė.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį sprendė ir civilinio ieškinio klausimą, t. y. iš J. B. nukentėjusiajai G. G. priteisė 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajai L. G. priteisė 4 200 Lt turtinei ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nustatyta, jog baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusios G. G. ir L. G. pareiškė civilinį ieškinį J. B. ir V. K. (b. l. 149-152, 2 tomas), prašydamos priteisti atitinkamai G. G. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o L. G. 4200 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tačiau, kaip jau minėta, V. K. pagal BK 176 str. 1 d. buvo išteisintas ir nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai juos tenkinant iš dalies buvo priteisti tik iš J. B..

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinio ieškinio išsprendimo klausimą sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pagal Civilinio kodekso 6.264 straipsnį nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai turėjo būti priteisti ne iš jo – apelianto, o iš (duomenys neskelbtini).

Pagal BPK 109 str., 111 str. 1 d. baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti padarytą žalą. CK 6.264 str. 1 d. nurodyta, kad darbdavio civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu jų darbuotojas žalos padaro eidamas savo darbines (tarnybines) pareigas. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu vykdant darbdavio nurodymus ir jo interesais. Esminę reikšmę šio normos taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas žalos padarymo metu atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne veikė savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. Darbuotoju laikomas pagal darbo ar civilinę sutartį dirbantis asmuo ir veikiantis ne savo rizika, o kitos šalies (darbdavio) nurodymu, jos kontroliuojamas (CK 6.264 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teismas netinkamai taikė CK 6.264 str. taisykles. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis J. B. nuo 1999-01-20 (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį 0,5 etato dirbo elektriku (b. l. 175 -178, 2 tomas), nuo 2002-09-02 buvo paskirtas atsakingu už elektros ūkį (b. l. 30, 2 tomas). Akivaizdu, jog J. B. su minėta mokykla buvo susijęs darbiniais santykiais. Tarp šių asmenų buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis elektriko pareigoms. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis J. B. ne dėl asmeninių interesų o vykdydamas darbines funkcijas, suteikė nukentėjusiajam V. G. galimybę patekti į elektros įrenginių patalpą ir akivaizdu, jog tai yra sąlyga nuteistojo darbdavio – (duomenys neskelbtini) – civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 str. atsirasti, nes, kaip minėta, apelianto leidimas V. G. patekti į elektros įrenginių patalpą buvo neteisėtas ir tarp neteisėto įleidimo į elektros įrenginio patalpą bei V. G. mirties yra priežastinis ryšys. 

Apeliacinės instancijos teisme civiliniu atsakovu buvo pripažinta (duomenys neskelbtini). Civilinio atsakovo atstovė apeliacinės instancijos teisme su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais nesutiko ir tvirtino, kad civiliniam atsakovui tokia pareiga nekyla, nes J. B. nėra kaltas, o be to, (duomenys neskelbtini) civiliniu atsakovu buvo pripažinta tik apeliacinės instancijos teisme ir todėl buvo pažeisti civilinio atsakovo teisės bei teisėti interesai dalyvauti byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Su tokiais civilinio atsakovo atstovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir daro išvadą, jog tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą klausimas gali būti sprendžiamas ir apeliacinio bylos nagrinėjimo stadijoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-325/2006, 2K-655/2007, 2K-141/2009, 2K-485/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teisme civilinio ieškovo atstovė aktyviai dalyvavo procese – teisme susipažino su visa bylos medžiaga ir nustatyta tvarka pasidarė reikiamų dokumentų nuorašus (b. l. 13, 4 tomas), dalyvavo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir davė paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės.

Teismas pripažįsta, jog dėl J. B. nusikalstamos veikos nukentėjusioms G. G. ir L. G. buvo padaryta neturtinė, o L. G. ir turtinė žala. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė civilinių ieškinių dydžių klausimą ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės ir turtinės žalos dydžius, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, bylos dokumentus (b. l. 142-143, 2 tomas) ar neteisingai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Turtinės žalos dydis nustatytas įvertinus dokumentus ir visas bylos aplinkybes, o neturtinės žalos atlyginimas priteistas asmenims, turintiems teisę į tokios žalos atlyginimą, priteistos realios, teismų formuojamą praktiką atitinkančios, sumos, be to, nustatant neturtinės žalos dydžius, buvo atsižvelgta ir į paties nukentėjusiojo V. G. elgesį įvykio metu. Kolegija daro išvadą, jog nuteistojo apeliacinis skundas dėl civilinių ieškinių priteisimo tenkinamas ir daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteistos nukentėjusiems neturtinės ir turtinės žalos dydis yra nustatytas teisingai ir turi būti priteistas iš civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini).

              BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas gavo nukentėjusiųjų atstovės prašymą priteisti  nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nustatyta, jog nukentėjusiųjų išlaidos kasacinės ir apeliacinės instancijos teisme sudaro 2500 Lt (b. l. 136-137, 3 tomas, 23, 4 tomas), o būtent:

nukentėjusiųjų atstovė A. B. kasacinės instancijos teismui pateikė kvitus už kasacinio skundo surašymą ir už atstovavimo kasacinės instancijos teisme išlaidų apmokėjimą (b. l. 136-137, 3 tomas), tačiau šios išlaidos nebuvo priteistos, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi pagal nukentėjusios L. G. ir nukentėjusios G. G. atstovės pagal įstatymą A. K. kasacinį skundą byla iš naujo buvo perduota nagrinėti apeliacine tvarka (b. l. 144-147, 3 tomas). Apeliacinės instancijos teismui  nukentėjusiųjų atstovė pateikė 2014-08-26 pinigų priėmimo kvitą Nr. 668044, iš kurio matyti, jog už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusios L. G. išlaidos sudaro 500 Lt (b. l. 23, 4 tomas). Atsižvelgiama į baudžiamosios bylos apimtį, jos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teisme, į tai, jog kasacinėje instancijoje buvo patenkintas nukentėjusiųjų kasacinis skundas, o byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėta du kartus, antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymus tyrimas ir įvyko net keturi teismo posėdžiai, į tai, jog apeliacinėje instancijoje apelianto buvo ginčijami  klausimai tiesiogiai liečiantys nukentėjusiųjų interesus byloje, nukentėjusiosios buvo priverstos kreiptis į advokatę profesionalios pagalbos, apeliacinėje instancijoje nuteistojo skundas tenkinamas tik iš dalies ir daroma išvada, kad nukentėjusiųjų turėtos proceso išlaidos turi būti apmokėtos, priteisiant jas iš nuteistojo J. B..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p. ir BPK 328 str. 3 ir 4 p.,

n u s p r e n d ž i a :

J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

            Iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad J. B., pažeisdamas Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432 (galiojusių iki 2010-04-21) 15.6 punktą, leido savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose V. G..

           Pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo J. B. priteista nukentėjusiajai G. G. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajai L. G. 4 200 Lt (keturi tūkstančiai du šimtai litų) turtinei ir 25 000 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti ir

priteisti iš civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) - nukentėjusiajai G. G. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajai L. G. 4 200 Lt (keturis tūkstančius du šimtus litų) turtinei ir 25 000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

           Iš J. B. priteisti nukentėjusios G. G. atstovei pagal įstatymą A. K. 1000 litų ir nukentėjusiajai L. G. 1500 litų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai              Jolanta Raščiuvienė

              Pranas Šimkus

              Eligijus Gladutis