Civilinė byla Nr. e3K-3-181-823/2024

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00051-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.11.1.1; 3.4.2.11.2

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų 

Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius, akcinė bendrovė „Luminor Bank AS“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, antstoliai Aleksandras Selezniovas, Santa Selezniovienė, Viktorija Vėliuvienė, Jonas Petrikas, Reda Vizgaudienė, Giedrius Jonauskas, Asta Rimaitė-Žičkuvienė, Lina Pužienė, L. N. ir S. M.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) normų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimus, kurie nenurašomi pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, aiškinimo ir taikymo.

2.       Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjui iškelta bankroto byla. Nutartis dėl pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 19 d.

3.       Bankroto administratorė 2022 m. balandžio 28 d. pateikė prašymą priimti sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus.

4.       Plungės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi nutarė užbaigti pareiškėjo bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus pareiškėjo kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma 7 358 494,34 Eur: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) – 402 331,75 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus – 4230,11 Eur, UAB „Intrum Lietuva“ – 4 865 636,94 Eur, AB SEB banko – 1 860 392,87 Eur, UAB „Legal Balance“ – 225 571,49 Eur, antstolės A. Rimaitės-Žičkuvienės – 118,40 Eur ir antstolės R. Vizgaudienės – 212,78 Eur. Teismas taip pat nutarė nenurašyti 652,19 Eur dydžio VMI finansinio reikalavimo. 

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi patenkino VMI atskirąjį skundą, panaikino Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria nurodytas nenurašytinas VMI finansinis reikalavimas, ir grąžino šį klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad dėl proceso teisės normų pažeidimo, padaryto pirmosios instancijos teismui priimant 2022 m. balandžio 28 d. nutartį, nebuvo vertinamos aplinkybės, kuriomis kreditorė VMI grindžia savo atskirąjį skundą, t. y. dėl nenurašytinų finansinių reikalavimų dydžio pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį.

6.       Kreditorė VMI laikėsi pozicijos, kad jos finansiniame reikalavime nurodytos baudos, kurias sudaro 51 929,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) bauda, 547,38 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSDĮ) bauda ir 104,81 Eur bauda dėl administracinio teisės pažeidimo, iš viso 52 584,64 Eur, pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį negali būti nurašytos baigiantis fizinio asmens bankrotui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7.       Plungės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi baigė pareiškėjo bankroto bylą, nurašė likusius nepatenkintus pareiškėjo kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma 7 306 564,89 Eur, ir nutarė nenurašyti 52 584,64 Eur dydžio VMI finansinio reikalavimo.

8.       Teismas nustatė, kad, pasibaigus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiui, liko nepatenkinti bendros 7 306 564,89 Eur sumos kreditorių reikalavimai. 2022 m. balandžio 11 d. sudarytas ir pareiškėjo, bankroto administratorės ir kreditorių susirinkimo pirmininkės UAB „Intrum Lietuva“ įgalioto asmens pasirašytas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas. Prieštaravimų dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto ir bankroto bylos užbaigimo bei nepatenkintų finansinių reikalavimų nurašymo nepareikšta.

9.       Teismas, įvertinęs bankroto proceso eigą, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą bei kitus rašytinius įrodymus, nenustatė FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų nutraukti bankroto bylą. Teismas priėmė nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą, nurašant likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus, nes jie nepatenka į FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų nenurašytinų finansinių reikalavimų sąrašą, išskyrus 52 584,64 Eur dydžio VMI kreditoriaus reikalavimą, kuris yra nenurašomas.

10.       Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo D. M. atskirąjį skundą, 2022 m. spalio 13 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.

11.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas nutarė nenurašyti 52 584,64 Eur dydžio VMI finansinio reikalavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

12.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatoje įtvirtinta išimtis, jog, baigus fizinio asmens bankroto procesą, nenurašomi reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų, taip pat ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ), pažeidimus. Nagrinėjamai bylai aktualus FABĮ 29 straipsnio 7 dalies pakeitimas buvo padarytas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu (2021 m. birželio 29 d. Nr. XIV-451) (toliau – ir FABĮ pakeitimo įstatymas Nr. XIV-451). Šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad 9 straipsnio 1 dalyje išdėstyta FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcija taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi, įstatymų leidėjas išreiškė valią, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalies pakeitimas būtų taikomas ir anksčiau pradėtiems fizinių asmenų bankroto procesams. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nenurašyti 52 584,64 Eur dydžio VMI finansinio reikalavimo.

13.       Apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar FABĮ pakeitimo įstatymo Nr. XIV-451 9 straipsnio l dalis, 13 straipsnio l, 4, 5 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas nurodė, kad jam nekyla abejonių, jog FABĮ pakeitimo įstatymo Nr. XIV-451 9 straipsnio l dalies, 13 straipsnio l, 4, 5 dalių reguliavimas yra suderintas su Konstitucija ir jai neprieštarauja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo metu, kai buvo pradėta pareiškėjo bankroto byla, jis neturėjo ir negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad visi jo įsiskolinimai (paskirtos baudos) bus nurašyti, nes jis, pradėdamas bankroto procesą, turėjo siekti maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais, o ne skolų nurašymo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14.       Pareiškėjas kasaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį, sumažinant nenurašytinų likusių nepatenkintų finansinių reikalavimų sumą nuo 52 584,64 Eur iki 104,81 Eur; teismui priėmus pareiškėjo kasacinį skundą, spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar FABĮ pakeitimo įstatymo Nr. XIV-451 9 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 1, 4, 5 dalys neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek pagal įstatymo pakeitimus FABĮ 29 straipsnio 7 dalis negali bloginti fizinių asmenų, kurių bankroto procesai pradėti ir nebaigti iki šio įstatymo įsigaliojimo, padėties. Kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje išdėstytas reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas yra išsamus ir negali būti aiškinamas plačiai. Vykstant pareiškėjo bankroto procesui pasikeitė FABĮ 29 straipsnio 7 dalis, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, įstatymo leidėjas tiesiogiai neįtvirtino, kad nenurašytini kreditorių reikalavimai apima ir baudas už MAĮ pažeidimus. Pareiškėjo vertinimu, FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodyta sąvoka „kitų įstatymų pažeidimai“ turi būti siejama tik su pažeidimais, susijusiais su administracinio nusižengimo arba nusikalstamos veikos padarymo faktu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui baudos buvo skirtos ne dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, o pagal MAĮ, todėl FABĮ 29 straipsnio 7 dalies išimtis dėl nenurašytinų reikalavimų negalėjo būti taikoma.

14.2.                      Jei kasacinis teismas vis dėlto nuspręstų, kad pareiškėjas netinkamai aiškina FABĮ 29 straipsnio 7 dalį ir kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje esanti sąvoka „kitų įstatymų pažeidimai“ apima ir MAĮ pažeidimus, tokiu atveju pareiškėjas mano, kad yra teisinis pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl FABĮ pakeitimo įstatymo Nr. XIV-451 9 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1, 4, 5 dalių atitikties Konstitucijai. Pareiškėjo kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo metu galiojusi FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcija nenustatė, kad nenurašomi reikalavimai apima ir baudas už kitų įstatymų, tarp jų ir MAĮ, pažeidimus. Kasacinis teismas, aiškindamas tuo metu galiojusios redakcijos FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, buvo konstatavęs, kad nuostata dėl nenurašomų reikalavimų, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, neapima administracinių nuobaudų, kurios skirtos pagal MAĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-313/2019). Pareiškėjas, turėdamas teisėtą lūkestį ir žinodamas vieną iš FABĮ paskirčių – palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį suteikiant jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, pradėjo savo paties, kaip fizinio asmens, bankroto procesą. Vykstant pareiškėjo bankroto procesui FABĮ buvo pakeistas, praplečiant nenurašomų reikalavimų sąrašą. Toks įstatymo pakeitimas ir juo labiau jo įsigaliojimo bei taikymo momentas akivaizdžiai pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinės valstybės principus, nes pablogina asmens, kuriam iškelta bankroto byla, teisinę padėtį.

15.       Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius atsiliepime į kasacinį skundą prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                       2021 m. birželio 29 d. buvo priimtas FABĮ pakeitimo įstatymas Nr. XIV-451, kuriuo FABĮ 29 straipsnio 7 dalis papildyta norma, kad „plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip“. FABĮ pakeitimo įstatymo Nr. XIV-451 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad 9 straipsnio 1 dalyje išdėstyta FABĮ 29 straipsnio 7 dalis taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi, įstatymų leidėjas išreiškė valią, jog FABĮ 29 straipsnio 7 dalies pakeitimas būtų taikomas ir anksčiau pradėtiems bankroto procesams, kaip nagrinėjamu atveju.

16.       Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į kasacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      FABĮ nustatyta „kitų įstatymų pažeidimų“ sąvoka yra aiški ir negali būti aiškinama kaip išvestinė, siejant ją su administracinio nusižengimo arba nusikalstamos veikos padarymo faktu. FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nenurodytas konkretus „kitų įstatymų“ sąrašas, pagal kurį kaip išimtis nenurašomi reikalavimai pasibaigus fizinio asmens bankroto bylai, todėl ši sąvoka aiškintina kaip apimanti baudas už bet kurio įstatymo pažeidimą (-us).

16.2.                      Įstatymų leidėjas suteikė teisės aktuose nustatytiems subjektams, vykdantiems įstatymų įgyvendinimo kontrolę, nustačius fizinius asmenis, pažeidusius įstatymą (-us), teisę skirti įstatyme nustatyto dydžio baudas už įstatymų pažeidimus. Baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus skiriamos MAĮ nustatyta tvarka. Šias baudas skiria mokesčio administratoriaus – už mokesčio administravimą atsakingos institucijos – pareigūnas, atlikęs patikrinimą. Pareiškėjo, kaip mokesčių mokėtojo, veiksmuose buvo nustatyta įstatymų pažeidimų ir už tai jam specialiųjų mokesčių įstatymų pagrindu taikyta atsakomybė – GPM ir PSDĮ baudos, kaip ekonominės sankcijos. Baudos valstybės naudai apskaičiuotos ir taikytos mokesčių administratoriaus, kaip už mokesčių administravimą atsakingos valstybės institucijos, turinčios įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje (MAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Taigi, skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje FABĮ 29 straipsnio 7 dalis aiškinama ir taikoma teisingai, nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

IV. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. KT36-N5/2024 esmė

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar: FABĮ 29 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad po bankroto proceso į nenurašomų reikalavimų sąrašą yra įtraukiami reikalavimai, kylantys iš pareigos sumokėti baudas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir teisinės valstybės principui; ar 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-451 13 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje išdėstyta FABĮ 29 straipsnio 7 dalis taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir teisinės valstybės principui.

18.       Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. KT36-N5/2024 pripažino, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2021 m. birželio 29 d. redakcija; TAR 2021 m. liepos 8 d., Nr. 15469) tiek, kiek pagal ją baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, neprieštarauja Konstitucijai.

19.       Konstitucinis Teismas nutarime nurodė, kad įstatymų leidėjo pasirinkta ginčijamos FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) formuluotė „reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus <...> kitų įstatymų pažeidimus“ yra nukreipianti į kitus įstatymus, kuriais remiantis fiziniams asmenims gali būti skiriamos baudos už įvairų neteisėtą, įstatymams prieštaraujantį elgesį. Kaip antai, pagal MAĮ, baudos gali būti skiriamos už mokesčių įstatymų pažeidimus (inter alia (be kita ko), kai mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino) (139 straipsnis (2022 m. gruodžio 13 d. redakcija); pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, baudos gali būti skiriamos, jeigu pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), taip pat jeigu nustatoma, kad apmokestinamasis asmuo arba bet koks kitas asmuo, nesantis PVM mokėtoju, tačiau šio įstatymo nustatyta tvarka privalėjęs mokėti į biudžetą PVM, jo nesumokėjo (123 straipsnis (2022 m. gruodžio 13 d. redakcija)); pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą, baudos gali būti skiriamos darbdaviui, nelegaliai įdarbinusiam kitą asmenį (56 straipsnis (su 2021 m. gruodžio 23 d. pakeitimu)), už nedeklaruotą darbą (58 straipsnis (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimu)) ir kt.

20.       Konstitucinio Teismo vertinimu, FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (2021 m. birželio 29 d. redakcija) įtvirtintas ginčijamas teisinis reguliavimas yra pakankamai aiškus ir apibrėžtas ir, kaip minėta, pagal jį, baigus fizinio asmens bankroto procesą, turi būti nenurašomi būtent tie reikalavimai, kurie atsiranda dėl fizinio asmens veiksmų, kuriais pažeisti įstatymų nustatyti reikalavimai, kai už tokius įstatymų pažeidimus įstatymo nustatyta tvarka kompetentingų valstybės institucijų tam asmeniui paskirta valstybei mokėtina bauda. Taigi, įstatymų leidėjas, nustatydamas minėtus baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomus reikalavimus, juos susiejo su aiškiais kriterijais – jie gali atsirasti tik dėl įstatymų pažeidimų, tik esant įstatymų nustatyta tvarka kompetentingos valstybės institucijos priimtam atitinkamam sprendimui ir tik kai tokiu sprendimu asmeniui paskirta valstybei mokėtina bauda. Vadinasi, šioje konstitucinės justicijos byloje nėra konstitucinių argumentų teigti, kad toks teisinis reguliavimas yra neaiškus ar nepakankamai apibrėžtas.

21.       Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. KT36-N5/2024 taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo (TAR, 2021-07-08, Nr. 15469) 13 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal ją FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata, pagal kurią baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

22.       Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal pradedant fizinio asmens bankroto procesą galiojantį teisinį reguliavimą nustatyta fizinio asmens turimų skolinių įsipareigojimų apimtis (nustatoma įvertinus, be kita ko, ir baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomus reikalavimus) ne tik lemia, ar bankroto byla fiziniam asmeniui gali būti iškelta, bet ir leidžia fizinio asmens bankroto procesą inicijuojančiam asmeniui pagrįstai tikėtis, kad atitinkami skoliniai įsipareigojimai, vadovaujantis fizinio asmens bankroto proceso pradžios metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, priskirti prie baigus fizinio asmens bankroto procesą nurašomų reikalavimų, tokie išliks viso fizinio asmens bankroto proceso metu. Kitaip tariant, fizinio asmens bankroto procesą inicijuojantis asmuo, vadovaudamasis pradedant fizinio asmens bankroto procesą galiojusiu teisiniu reguliavimu, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad bus sudarytos sąlygos atkurti jo mokumą būtent pagal tas skolinių įsipareigojimų pobūdį apibrėžiančias taisykles, kurios galiojo jam inicijuojant bankroto procesą.

23.       Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu, kuriuo reikalaujama laikytis taisyklių, kurių nebuvo bankroto bylos iškėlimo metu, t. y. tokių taisyklių, kurių fizinis asmuo negalėjo žinoti inicijuodamas bankroto procesą, yra sudarytos prielaidos paneigti fizinio asmens bankroto proceso pradžios metu susiformavusį jo lūkestį, kad, remiantis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, baigus fizinio asmens bankroto procesą bus nenurašomi tik tie skoliniai įsipareigojimai, kurie tokie buvo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu.

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 17 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimus, kurie nėra nurašomi pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, aiškinimo ir jų taikymo laike

25.       Kasacinėje byloje keliamas klausimas dėl FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 įstatymo Nr. XIV-451 redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. liepos 9 d.), nustatančios, kad baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus „kitų įstatymų pažeidimus“, aiškinimo ir galimybės šią teisės normą taikyti fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems iki atitinkamos redakcijos FABĮ 29 straipsnio 7 dalies įsigaliojimo.

26.       Pareiškėjas kasaciniu skundu ginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pripažinti nenurašytina VMI finansinio reikalavimo dalį, kurią sudaro 51 929,45 Eur GPM bauda ir 547,38 Eur PSDĮ bauda. Teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis nenurašytina pripažinta VMI 104,81 Eur finansinio reikalavimo dalis dėl baudos už administracinį teisės pažeidimą, kasaciniu skundu neginčijamos.

27.       Byloje nustatyta, kad fizinio asmens bankroto byla pareiškėjui iškelta 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi (įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 19 d.). Bankroto bylos iškėlimo metu galiojusios FABĮ redakcijos 29 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad plane nustatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

28.       Kasacinis teismas, aiškindamas pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo metu galiojusios FABĮ redakcijos 29 straipsnio 7 dalį, yra nurodęs, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje išdėstytas reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas yra išsamus, taigi negali būti aiškinamas plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016, 34 punktas; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 24 punktas). Administracinio nusižengimo aiškinimui yra aktualios būtent Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatos ir tik ANK nustatytos veikos patenka į šio FABĮ straipsnio taikymo sritį, todėl nenurašomi reikalavimai pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį neapima baudų, paskirtų mokesčio administratoriaus MAĮ pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-313/2019, 29 punktas).

29.       2021 m. birželio 29 d. Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu Nr. XIV-451 (įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 9 d.) FABĮ 29 straipsnio 7 dalis buvo pakeista, nustatant, kad į pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašą taip pat yra įtraukiami reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus. Vadovaudamiesi šia nuostata ir atsižvelgdami į tai, kad pagal aptariamo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalį šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje išdėstyta FABĮ 29 straipsnio 7 dalis taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylą nagrinėję teismai ginčijamą VMI finansinio reikalavimo dalį pripažino nenurašytina.

30.       Šios nutarties 21 punkte minėta, kad Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu pripažino, jog FABĮ pakeitimo įstatymo Nr. XIV-451 13 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal ją FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata, pagal kurią baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, taikoma ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

31.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 30 punkte nurodytas aplinkybes ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutarime išaiškino, jog fizinio asmens bankroto procesą inicijuojantis asmuo turi teisę pagrįstai tikėtis, kad bus sudarytos sąlygos atkurti jo mokumą būtent pagal tas skolinių įsipareigojimų pobūdį apibrėžiančias taisykles, kurios galiojo jam inicijuojant bankroto procesą, daro išvadą, kad sprendžiant likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų nurašymo klausimą šioje byloje turi būti taikomas teisinis reglamentavimas, galiojęs pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo metu. Pagal pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, kreditorių reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti baudas, paskirtas mokesčio administratoriaus MAĮ pagrindu, prie reikalavimų, kurie nėra nurašomi baigus fizinio asmens bankroto procesą, nebuvo priskirti (šios nutarties 28 punktas). Taigi, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai VMI finansinio reikalavimo dalį, kurią sudaro 51 929,45 Eur GPM bauda ir 547,38 Eur PSDĮ bauda, pripažino nenurašytina.

32.       Konstatavus, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 9 d., netaikytina pareiškėjo fizinio asmens bankroto procesui, kasacinio skundo argumentai dėl šioje teisės normoje įtvirtintos sąvokos „kitų įstatymų pažeidimus“ netinkamo aiškinimo nagrinėjamai bylai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

33.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimus, kurie negali būti nurašomi pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, ir dėl šios priežasties netinkamai išsprendė klausimą dėl nenurašytinų kreditorių reikalavimų pareiškėjo bankroto byloje. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pripažinti nenurašytina VMI finansinio reikalavimo dalį, kurią sudaro 51 929,45 Eur GPM bauda ir 547,38 Eur PSDĮ bauda, o Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį pakeisti, sumažinant nenurašytiną VMI finansinį reikalavimą iki 104,81 Eur, o nurašomą VMI finansinį reikalavimą atitinkamai padidinant 52 476,83 Eur (51 929,45 Eur + 547,38 Eur) suma iki 402 879,13 Eur (350 402,30 Eur + 52 476,83 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

34.       Pareiškėjas, paduodamas kasacinį skundą, sumokėjo 105 Eur žyminio mokesčio. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sumokėtas žyminis mokestis jam grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

35.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 13 d. ir 2024 m. spalio 24 d. pažymas apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 16,72 Eur (10,40 Eur + 6,32 Eur) tokio pobūdžio išlaidų. Patenkinus pareiškėjo kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalis pripažinti nenurašytina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo dalį, kurią sudaro 51 929,45 Eur bauda dėl neapskaičiuoto ir nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio ir 547,38 Eur bauda dėl neapskaičiuotų ir nesumokėtų privalomojo socialinio draudimo įmokų, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.

 Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį pakeisti, nustatant, kad nurašomi bankrutavusio D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma 7 359 041,72 Eur, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 402 879,13 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus – 4230,11 Eur, uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ – 4 865 636,94 Eur, akcinės bendrovės SEB banko – 1 860 392,87 Eur, uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ – 22 5571,49 Eur, antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės – 118,40 Eur ir antstolės Redos Vizgaudienės – 212,78 Eur; nenurašomas 104,81 Eur dydžio Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditoriaus reikalavimas.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) 16,72 Eur (šešiolika Eur 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas –5660.

Grąžinti pareiškėjui D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 6 d. sumokėtą 105 (vieno šimto penkių) Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos        Goda Ambrasaitė-Balynienė

        Sigita Rudėnaitė

        Dalia Vasarienė