Civilinė byla Nr. e2-1082-933/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01802-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.1.5.2; 2.6.6.2; 2.6.18.3; 2.6.2.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių akcinės bendrovės „Kauno tiltai“, uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „FEGDA“, uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl skolos priteisimo, atliktų įskaitymų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovai prašė pripažinti neteisėtais atsakovės atliktus įskaitymus ir juos panaikinti bei priteisti 102 231,05 Eur iš atsakovės solidariai ieškovų naudai už atliktus darbus pagal 2015-12-16 sutartį Nr. S-1056 ir sutartį Nr. S-1057, 11 341,20 Eur palūkanų už vėlavimą atsiskaityti, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1.                      Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2015-07-08 paskelbė atvirą konkursą „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė ruožo nuo 0,0 iki 6,0 km rekonstravimas, ruožų nuo 20,06 iki 22,16 km ir nuo 21,6 iki km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“, pirkimo Nr. 166285. Ūkio subjektų grupė, kurią sudarė AB „Kauno tiltai“, UAB „Lemminkainen Lietuva“ (dabar UAB „YIT Lietuva“), UAB „FEGDA“, UAB „Kelprojektas“, 2015-11-12 sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. 17719 ir pateikė bendrą pasiūlymą. Jungtinės veiklos sutartimi pagrindiniu partneriu buvo paskirta AB „Kauno tiltai“, kuri buvo įgaliota atstovauti partnerius santykiuose su užsakovu ir trečiaisiais asmenimis.

1.2.                      Užsakovas su rangovu 2015-12-16 sudarė dvi sutartis, t. y. Nr. S-1056 (toliau ir Sutartis 1) dėl projekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė ruožo nuo 0,0 iki 6,0 km rekonstravimas“ bei Nr. S-1057 (toliau ir Sutartis 2) dėl projekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė ruožų nuo 20,06 iki 22,16 km ir nuo 27,6 iki 36,9 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“. Ieškovai tinkamai įvykdė sutartis ir baigė darbus: pagal Sutartį 1 – 2017-06-27, o pagal Sutartį 2 – 2017-10-04. Rangovui tinkamai įvykdžius sutartis, užsakovas vienašališkai nusprendė nesumokėti rangovui 102 231,05 Eur tokiais pagrindais: 26 737,30 Eur dėl neva nekokybiškai atliktų darbų pagal Sutartį 1; 15 283,54 Eur dėl neva nekokybiškai atliktų darbų pagal Sutartį 2; 60 210,21 Eur delspinigių dėl neva pradelsto darbų atlikimo termino pagal Sutartį 2.

1.3.                      2017-10-23 užsakovas vienašališkai sumažino Sutarties 1 kainą 26 737,30 Eur remdamasis Lietuvos automobiliu kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009-01-12 įsakymu Nr. V-16 patvirtintu Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksniu įrengimo taisyklių IT ASFALTAS 08 226 punktu. Užsakovas nurodė, kad buvo nustatytas faktinis mažesnis vidutinis paklotas apatinis asfalto sluoksnis, t. y. 9,4 cm, nei nurodytas projektinis storis 10 cm. Kadangi viršutinis asfalto sluoksnis buvo faktiškai paklotas 2 mm storesnis nei projektinis, kainos perskaičiavimas buvo atliktas remiantis tokiais duomenimis – faktinis storis 9,6 cm, lyginant su 10 cm projektiniu storiu. Tai reiškia, kad faktiškai apatinis asfalto sluoksnis buvo mažesnis 4 procentais, nei projektinis storis. 2018-06-21 užsakovas vienašališkai sumažino Sutarties 2 kainą 15 283,54 Eur remdamasis tais pačiais argumentais kaip ir Sutarties 1 atveju. Kaina buvo sumažinta dėl trijų skirtingų sluoksnių neatitikimo konkrečiose atkarpose, t. y.: 1) pirmoje atkarpoje nustatytas faktinis mažesnis vidutinis paklotas apatinis asfalto sluoksnis, t. y. 7,7 cm, nei nurodytas projektinis storis 8 cm. (reiškia, kad faktiškai apatinis asfalto sluoksnis buvo mažesnis 3,75 procento, nei projektinis storis); 2) antroje atkarpoje nustatytas faktinis mažesnis vidutinis paklotas apatinis asfalto sluoksnis, t. y. 7,6 cm, nei nurodytas projektinis storis 8 cm (reiškia, kad faktiškai apatinis asfalto sluoksnis buvo mažesnis 5 procentais nei projektinis storis); 3) trečioje atkarpoje nustatytas faktinis mažesnis vidutinis paklotas apatinis asfalto sluoksnis, t. y. 4,7 cm, nei nurodytas projektinis storis 5 cm (reiškia, kad faktiškai apatinis asfalto sluoksnis buvo mažesnis 6 procentais, nei projektinis storis). 2017-12-20 užsakovas vienašališkai paskaičiavo 60 210,21 Eur delspinigių dėl tariamo vėlavimo atlikti darbus pagal Sutartį 2. Užsakovas nurodė, kad darbai pagal Sutartį 2 turėjo būti baigti 2017-08-15, tačiau buvo užbaigti tik 2017-10-04, t. y. 50 dienų vėliau. Užsakovas pritarė, kad vėlesnį darbų vykdymą 20 dienų lėmė užsakovo neveikimas, todėl skaičiavo delspinigius už 30 dienų. Delspinigiai buvo paskaičiuoti nuo visos Sutarties 2 kainos su PVM (6 690 023,45 Eur x 0,03% x 30 d.). Užsakovas 2017-12-20 rašte nurodė, kad vienašališkai išskaičiuoja (įskaito) 25 532,86 Eur priskaičiuotų delspinigių sumą iš rangovo pateiktos 2017-12-13 sąskaitos, o 2018-04-20 raštu pranešė, kad vienašališkai išskaičiuoja (įskaito) likusią 34 677,35 Eur delspinigių sumą iš rangovui pagal Sutartį 2 grąžinamų sulaikytų pinigų sumos. Užsakovas 2019-01-28 vienašališkai įskaitė pagal Sutartį 1 paskaičiuotą 26 737,30 Eur piniginių išskaitų sumą ir pagal Sutartį 2 paskaičiuotą 15 283,54 Eur piniginių išskaitų sumą iš Rangovui mokėtinos sulaikytų pinigų sumos pagal 2018-12-18 Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 10.

1.4.                      Užsakovas neteisėtai sumažino sutarčių kainas. Rangovas darbus atliko kokybiškai, vadovaudamasis sutarčių nuostatomis ir sutarčių sudarymo metu galiojusiais teisės aktais, įskaitant Taisykles. Asfalto sluoksnių nuokrypiai nuo 3,75 iki 6 procento neviršijo Taisyklių 80 punkte ir 14 lentelėje numatytų nuokrypio ribinių verčių – 10 procentų. Sutarties 1 33 punkte ir Sutarties 2 35 punkte buvo numatyta užsakovo teisė taikyti sutarčių kainos mažinimą tik už ribinių verčių ar leistinų nuokrypių viršijimus. Sutartyse nebuvo numatyta užsakovo teisė mažinti sutarčių kainą už mažesnius nuokrypius. Sutarčių sudarymo metu galiojusi Taisyklių 226 punkto redakcija, kuri numatė kainos perskaičiavimą ją didinat ar mažinant, galėjo būti taikoma tik tada, kai tai buvo nurodyta konkrečioje sutartyje. Iki 2017 metų Taisyklių 226 punktas buvo taikomas tik tais atvejais, kai po sutarties pasirašymo pasikeitus aplinkybėms užsakovo nurodymu buvo klojamas storesnis ar plonesnis asfalto sluoksnis nei sudarytoje sutartyje. Užsakovas 2017-04-28 pakeitė Taisykles, įskaitant ir 226 punktą, ir juose numatytus reikalavimus asfalto sluoksniams, nuokrypio ribines vertes ir piniginių išskaitų taikymo pagrindus. Pakeitus Taisykles, 226 punktas tapo pagrindine ir vienintele Taisyklių nuostata taikyti pinigines išskaitas asfalto sluoksnių storio neatitikimo atvejais. 2017 m. pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir praktikai, užsakovas nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė naujus piniginių išskaitų skaičiavimo principus ir Taisykles sutartims, kurioms galiojo 2015 m. Taisyklių redakcija.

1.5.                      Atsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į rangovą 102 231,05 Eur sumai. Užsakovo atlikti įskaitymai yra neteisėti bei laikytini nepagrįstu užsakovo praturtėjimu. Ieškovai ginčijo atsakovės poziciją dėl sutarčių kainos mažinimo, netesybų taikymo ir įskaitymo atlikimo. Atsakovė turėjo sumokėti rangovui visas sumas už atliktus darbus pagal sutartis ir pateikti reikalavimus rangovui dėl sutarčių kainos mažinimo ir delspinigių taikymo teismine tvarka. Vykdant sutartis, visi užsakovo ar techninio prižiūrėtojo darbų eigoje fiksuoti defektai buvo ištaisyti, techninis prižiūrėtojas patvirtino, kad darbai baigti tinkamai, o ribinės vertės ir leistini nuokrypiai nebuvo viršyti.

1.6.                      Vadovaujantis Sutarties 2 8 punktu, rangovas visus Sutarties 2 darbus įsipareigojo atlikti iki 2017-07-15 užsakovo ir rangovo susitarimu, vadovaujantis Sutarties 2 9 punktu. Dėl objektyvių priežasčių darbų atlikimo terminas buvo pratęstas 1 mėnesiui – iki 2017-08-15. Pagal techninio prižiūrėtojo patvirtinimą, Sutarties 2 darbai buvo formaliai baigti 2019-10-04, t. y. 50 dienų vėliau nei nustatytas terminas. Užsakovas sutiko, kad dėl nuo Rangovo nepriklausančių priežasčių (dėl užsitęsusių projektų audito procedūrų), Rangovui būtų neskaičiuojami delspinigiai už 20 dienų, o paskaičiavo delspinigius rangovui už 30 dienų. Sutarties 2 darbų vykdymo uždelsimą lėmė paties užsakovo, valstybės bei savivaldos institucijų veiksmai ir neveikimas, iš viso trukę 278 dienas, todėl yra pagrindas netaikyti ieškovei delspinigių už 30 dienų (60 210,21 Eur) dėl valstybės (savivaldos) veiksmų ir dėl atsakovės veiksmų. 

1.7.                      Jeigu teismas vertintų, kad nėra teisinio pagrindo ieškovams netaikyti civilinės atsakomybės dėl Sutarties 2 vykdymo uždelsimo, ieškovai turėtų būti atleisti nuo civilinės atsakomybės pagal  CK 6.64, 6.253 ir 6.259 straipsnius. Didžioji dalis darbų pagal Sutartį 2 buvo užbaigti laiku. Darbai pagal Projektą 1 buvo užbaigti 2017-08-14, t. y. iki Sutarties 2 numatyto termino (2017-08-15). Darbai pagal Projektą 2 buvo faktiškai užbaigti 2017-09-04. Atsakovė pripažino, kad 20 dienų uždelsimą įtakojo jos veiksmai dėl Projektų audito procedūros, todėl šis ruožas taip pat buvo baigtas laiku. Darbai pagal Projektą 3 buvo baigti 2017-09-29. 2017-09-04 Projekto 3 ruože buvo atlikta beveik 100 procentų darbų. Nuo 2017-09-04 iki 2017-09-29 buvo atliekami baigiamieji smulkūs darbai, taip pat nustatytų defektų taisymas. Dėl Sutarties 2 darbų vykdymo uždelsimo 30 dienų užsakovas nepatyrė nuostolių. Sutarties 2 darbų vykdymo laikotarpiu automobilių eismas keliu Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė nebuvo nutrauktas, kelias nebuvo uždarytas, konkrečiuose ruožuose automobilių eismas būdavo tik ribojamas. Rangovo prievolės pažeidimo atveju netesybos Sutartyje 2 susietos ne su neužbaigtų laiku darbų verte, o su bendra visa, net su PVM Sutarties įvykdymo kaina (32 punktas), nors užsakovui vėluojant atsiskaityti už darbus netesybos skaičiuojamos tik nuo laiku neapmokėtos sumos, bet ne nuo visos sutarties kainos (37 punktas). Siekiant teisingo atsakomybės balanso, delspinigiai rangovui turėtų būti skaičiuojami nuo neatliktų darbų dalies. 

1.8.                      Šalys skirtingai aiškina sutarčių, projektavimo techninių sąlygų ir Taisyklių nuostatas. Neaiškios konkurso dokumentų sąlygos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Užsakovo atlikti įskaitymai 102 231,05 Eur sumai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl turi būti panaikinti, o su Rangovu turi būti visiškai atsiskaityta už atliktus darbus pagal rangovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į rangovą 102 231,05 Eur sumai. Užsakovo atlikti įskaitymai neatitinka nei CK 6.130 straipsnio, nei teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų, kadangi užsakovas nepagrįstai ir neteisėtai sumažino sutarčių darbų kainą ir taikė netesybas rangovui; rangovas nesutiko su vienašaliu sutarčių kainų sumažinimu jam pritaikytomis netesybomis. Užsakovui informavus rangovą apie paskaičiuotus delspinigius, rangovas išreiškė nesutikimą su vienašaliu sutarties kainos mažinimu ir delspinigių skaičiavimu. Užsakovas turėjo sumokėti rangovui visas sumas už atliktus darbus pagal sutartis ir pateikti savo reikalavimus rangovui dėl sutarčių kainos mažinimo ir delspinigių taikymo teismine tvarka. Pagal Sutarties 1 35 punktą ir Sutarties 2 37 punktą, užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus sutartyse numatyta tvarka, moka rangovui Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovai paskaičiavo 11 341,20 Eur palūkanų dėl uždelsto atsiskaitymo pagal Sutartis (e. b. 1 t. 1-19 b. l.).

2.       Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į ieškinį prašė ieškovų ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1.                      Ieškinys teisme gautas 2019-12-12, t. y. praėjus beveik 2 metams nuo atsakovės 2017-12-20 rašto Nr. (6.9)2-5584, kuriuo atsakovė informavo ieškovus apie apskaičiuotus delspinigius, praėjus daugiau nei dviem metams nuo 2017-10-23 akto Nr. PI-43, kuriuo buvo atliktas asfalto dangos įrengimo kainos perskaičiavimas pagal ĮT ASFALTAS 08 (sutartis Nr. S-1056), praėjus beveik pusantrų metų nuo 2018-06-21 akto Nr. Nr. PI-48, kuriuo buvo atliktas asfalto dangos įrengimo kainos perskaičiavimas pagal ĮT ASFALTAS 08 (sutartis Nr. S-1057), t. y. nuo to laiko, kada ieškovai, būdami verslininkais, sužinojo apie savo teisės tariamą pažeidimą. Ieškovai praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių ieškinio pateikimo (senaties) terminą dėl netesybų išieškojimo pagal 2017-12-20 raštą Nr. (6.9)2-5584 ir CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 metų ieškinio pateikimo (senaties) terminą reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų (kokybės), ir nėra pagrindo šių terminų atnaujinti. Atsakovė prašo ieškovų reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

2.2.                      Viešojo pirkimo dokumentuose buvo pateiktos nuorodos į viešojo pirkimo metu galiojusios redakcijos Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisykles ĮT ASFALTAS 08, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009-01-12 įsakymu Nr. V-16 (ĮT ASFALTAS 08). Ieškovai klaidingai tapatina skirtingas ĮT ASFALTAS 08 nuostatas, t. y. XIII skyriuje ir 1 priede įtvirtintą išskaitų už ribinių verčių ar leistinų nuokrypių taikymą su XV skyriuje įtvirtintu sluoksnio įrengimo kainos perskaičiavimu. 2018-06-21 buvo surašyti du aktai, t. y. Nr. PI-47, kuriuo buvo pritaikytos piniginės išskaitos, ir Nr. PI-48, kuriuo buvo atliktas asfalto dangos įrengimo kainos perskaičiavimas. Atsakovės atliktas asfalto dangos įrengimo kainos perskaičiavimas atitiko tiek ĮT ASFALTAS 08 226 punkto nuostatą, tiek kitas XV skyriaus nuostatas. Sutartyse buvo aiškiai nurodyta, kad statybos darbų kaina priklauso nuo faktiškai nupirktų statybos darbų apimčių ir rangovui apmokama už faktiškai atliktus darbus (Sutarčių 3 punktas, sutarties Nr. S-1056 13 punktas, sutarties S-1057 15 punktas). Ieškovai faktiškai atliko mažiau darbų, nei atsakovė buvo nurodžiusi atlikti. Viešojo pirkimo dokumentuose buvo nurodyti sluoksnių storiai, kuriuos ieškovai turėjo įrengti (Techninių specifikacijų 4.1.1 p. ir Papildomų techninių sąlygų 5 p.), o sutartyse buvo aiškiai nurodyta, kad statybos darbų kaina priklauso nuo faktiškai nupirktų statybos darbų apimčių ir rangovui apmokama už faktiškai atliktus darbus.

2.3.                      Pagal sutartis šalys susitarė, jog jos galėjo būti pratęstos tik vieną kartą, bet neilgiau kaip vienam papildomam mėnesiui. Šalys dėl ieškovų 2017-03-21 rašte Nr. S17-86 nurodytų aplinkybių pasinaudojo sutartyje numatyta galimybe vieną kartą pratęsti darbų pabaigos terminą ir papildomu susitarimu pratęsė šį terminą iki konkrečios darbų atlikimo datos. Ieškovų 2017-03-21 rašte Nr. S17-86 nurodytos aplinkybės, atsiradusios iki papildomo termino nustatymo, neturėjo įtakos šio papildomai nustatyto termino pažeidimui. Minėtame rašte nurodytų aplinkybių vertinimą atsakovė ieškovams teikė ne kartą (2017-08-08 raštu Nr. (7.2E)2E-1437, 2017-10-10 raštu Nr. (7.2E)2E-2160), be to, siūlė kreiptis į trečiuosius asmenis dėl žalos atlyginimo, dėl kurių veiksmų ar neveikimo žala atsirado. Byloje nėra duomenų, ar ieškovai, laikydami, kad dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento netinkamo veikimo ar neveikimo, praleido sutarties Nr. S-1057 nustatytus terminus, būtų kreipęsi į minėtus subjektus su reikalavimu atlyginti nuostolius, t. y. atsakovės ieškovams taikytus delspinigius. Ieškovai savo nuomonę ir pastabas dėl kelių saugumo audito ataskaitoje nurodytų pastabų pateikė tik 2016-04-05 Kelių projektų kelių saugumo auditu vertinimo komisijai posėdžio metu žodžiu, t. y. kada jau buvo svarstoma pritarti audito ataskaitoje nurodytoms pastaboms. Nei saugaus eismo audito procedūros, nei kitos aplinkybės, atsiradusios iki papildomo termino nustatymo, neturėjo įtakos šio papildomai nustatyto termino pažeidimui, todėl ieškovams pažeidus ir papildomą terminą atsakovė, vadovaudamasi sutarties Nr. S-1057 32 punktu, pagrįstai ir teisėtai už termino pažeidimą taikė delspinigius iki faktinės darbų pagal sutartį Nr. S-1057 pabaigos.

2.4.                      Atsakovė rangovams ne laiku vykdant sutartis, ne tik patiria nuostolius, bet nukenčia ir viešasis interesas. Ieškovų prievolės įvykdymo dėl termino praleidimo pažeidimo laikotarpiu keliu besinaudojantiems asmenims buvo apsunkintas susisiekimas, suvaržytas eismo dalyvių judėjimas, išaugusios keliu besinaudojančių asmenų kelionės laiko sąnaudos. Nors rekonstruotais valstybinės reikšmės kelio Vievis-Maišiagala-Nemenčinė ruožais ribotas eismas vyko, jis faktiškai vyko per ieškovių statybvietes, o atsakovė pilnai nedisponavo ruožais, kuriuose ieškovai vykdė darbus ir negalėjo vykdyti jai teisės aktais pavestos funkcijos –  užtikrinti saugių ir kokybiškų susisiekimo sąlygų. Dėl eismo ribojimo keliu lengvaisiais automobiliais besinaudojantiems asmenims kelionės laiko sąnaudos išaugo 991,68 Eur per parą, krovininiais automobiliais besinaudojantiems asmenims kelionės laiko sąnaudos išaugo nuo 199,15 Eur iki 447,02 Eur. Ieškovai turėjo galimybes ginčyti tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, tiek Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmus ar neveikimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokių veiksmų ieškovai būtų ėmęsi.

2.5.                      Atsakovės įsitikinimu, nėra nei faktinių, nei teisinių pagrindų ieškovams netaikyti civilinės atsakomybės ar juos nuo jos atleisti. Visos būtinos įskaitymo sąlygos egzistavo pranešimų apie įskaitymą pateikimo metu. Nesant pagrindo priteisti ieškovams jų nepagrįstai reikalaujamas sumas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą dėl palūkanų (e. b. 2 t. 6-18 b. l.).

3.       Teismas 2020-01-20 nutartimi nutarė pasirengimą nagrinėti bylą vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu (e. b. 2 t. 21-22 b. l.).

4.       Ieškovai dublike prašė atmesti atsakovės prašymą dėl ieškinio senaties taikymo ir ieškovų ieškinį tenkinti visiškai. Dublike nurodė, kad:

4.1.                      CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta norma taikoma reikalavimams, kuriais kreditorius prašo priteisti ir išieškoti netesybas iš skolininko. CK 6.667 straipsnio 1 dalis taikoma reikalavimams, kuriais užsakovas, nustatęs atliktų darbų trūkumus, prašo tuos trūkumus ištaisyti ar kompensuoti taisymo išlaidas ir pan. Byloje nurodyti ieškinio senaties pagrindai būtų taikomi, jei atsakovas reikštų reikalavimus ieškovams dėl netesybų priteisimo ar atliktų darbų trūkumų. Ieškovai reiškia reikalavimą atsakovei dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo, kuriam taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, remiantis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, ir palūkanų priteisimo, kuriam taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas, remiantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi. Šie ieškinio senaties terminai nėra praleisti. Atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties taikymo ieškinio reikalavimams yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atmestinas.

4.2.                      Ieškovai nėra pripažinę kainų perskaičiavimo ieškinyje nurodytais pagrindais kituose pirkimuose. 2017-05-31 Susitarimo Nr. 1 nuostata patvirtina, kad ieškovai ir atsakovė pripažino, kad Sutarties 2 vykdymas užsitęsė dėl trečiųjų asmenų kaltės, t. y. atsakovė pripažino, kad yra pagrindas pratęsti Sutarties 2 terminą. Tokiu būdu atsakovė taip pat pripažino, kad yra pagrindas atleisti ieškovus nuo civilinės atsakomybės dėl trečiųjų asmenų veiksmų (CK 6.253 straipsnio 4 dalis). Sutartis 2 buvo pratęsta tik 1 mėnesiui tik dėl to, kad tiek buvo numatyta Sutarties 2 tekste. Ieškovai iki 2017-09-04 buvo įvykdę didžiąją dalį prievolės, iki 2017-09-01 buvo įvykdę apie 87 procentų visų darbų. Atsakovo paskaičiuoti delspinigiai vien šiuo pagrindu turėtų būti mažinami iki 7 827 Eur (60 210,21 Eur * 0,13).

4.3.                      Atsakovės atlikti įskaitymai 76 698,19 Eur sumai neatitiko galiojimo ir vykdytinumo reikalavimų, kurie įtvirtinti teismų jurisprudencijoje sprendžiant ginčus dėl atliktų įskaitymų, todėl turi būti panaikinti taip pat ir šiuo pagrindu. Atsakovė vienašališkai sumažino Sutarties 1 kainą 26 737,30 Eur ir Sutarties 2 kainą 15 283,54 Eur remdamasi tuo, kad darbai pagal Sutartį buvo atlikti su trūkumais, t. y. neva buvo paklotas plonesnis asfalto sluoksnis nei numatyta sutartyse. Tokiam atsakovės reikalavimui dėl atliktų darbų trūkumų pagal CK 6.667 straipsnį taikomas sutrumpintas 1 metų senaties terminas. Atsakovė apie Sutarties 1 tariamą pažeidimą – netinkamai atliktus darbus – sužinojo 2017-03-02, kai buvo atlikti bandymai. Atsakovė pranešė ieškovams apie atliktų darbų trūkumus ir ketinimą atlikti išskaitas tik 2017-10-23. Atsakovė atliko 26 737,30 Eur įskaitymą iš ieškovams mokėtinų sumų tik 2019-01-28, t. y. praėjus beveik 2 metams po sužinojimo apie savo pažeistas teises – darbų trūkumus. Tai reiškia, kad 2019-01-28 buvo praleistas reikalavimo dėl darbų trūkumo senaties terminas ir šis reikalavimas nebuvo galiojantis ir vykdytinas. 

4.4.                      2017-12-20 atsakovė vienašališkai paskaičiavo 60 210,21 Eur delspinigius rangovui dėl tariamo vėlavimo atlikti darbus pagal Sutartį 2. Tokiam atsakovės reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas. Atsakovė delspinigius paskaičiavo už nuo 2017-09-04 iki 2017-10-04. Nuo šių datų yra skaičiuojamas 6 mėnesių senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių išieškojimo. Atsakovė dalį paskaičiuotos delspinigių sumos, t. y. 34 677,35 Eur, įskaitė su ieškovams mokėtina suma 2018-04-24, t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo reikalavimo į delspinigius atsiradimo dienos. Tai reiškia, kad 2018-04-24 buvo praleistas reikalavimo dėl darbų trūkumo senaties terminas ir šis reikalavimas nebuvo galiojantis ir vykdytinas. Atsakovė tinkamai nepranešė ieškovams apie nurodytus įskaitymus, todėl jie yra neteisėti ir naikintini (e. b. 2 t. 42-47 b. l.).

5.       Atsakovė triplike prašė tenkinti prašymą dėl ieškinio senaties, nes ieškovai praleido ieškinio senatį, nepateikė prašymo jį atnaujinti ir nėra pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad: 

5.1.                      Tai, jog ieškinio dalykas suformuluotas kaip įskaitymo sandorio ginčijimas, nepaneigia esminės aplinkybės, jog ieškiniu ginčijamas delspinigių pagrįstumas. Esminis ginčo objektas yra delspinigiai, o įskaitymo sandoriai tėra šio ginčo sprendimo forma. Ginčijant delspinigių įskaitymo sandorį taikytinas sutrumpintas (6 mėnesių) ieškinio senaties terminas.

5.2.                      Sutartyse buvo įtvirtinti darbų atlikimo terminai, taikytinos atsakomybės forma – 0,03 procento delspinigiai, delspinigiai skaičiuotini nuo visos sutarties kainos. Ieškovai galėjo numatyti ir įvertinti galimas sutarties Nr. S-1057 savalaikio nevykdymo pasekmes. Ieškovai nuolat dalyvauja atsakovės viešuosiuose pirkimuose, kaip profesionalūs statybų verslo ir viešųjų pirkimų dalyviai, todėl privalėjo atsakingai įvertinti prisiimamą riziką sudarydami sutartis. Nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai darbus ieškovai vėlavo atlikti, visas sutarčių objektas negalėjo būti perduotas atsakovei. Statybos darbai nebuvo laikomi baigtais, atitinkančiais teisės aktų keliamus saugumo ir kitus reikalavimus. Objekto priežiūra ir valdymas nebuvo perduoti atsakovei, todėl ji negalėjo šiuo objektu disponuoti (e. b. 2 t., 51-60 b. l.).

6.       Atsakovė reiškė prašymą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (e. b. 2 t. 80-81 b. l.). Ieškovė UAB „YIT Lietuva“ nurodė, kad palaiko ieškovų poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose, taip pat palaiko ieškovės AB „Kauno tiltai“ poziciją ir prašymus pateikiamus teismui žodžiu ir raštu bylos nagrinėjimo metu bei paveda AB „Kauno tiltai“ atstovauti UAB „YIT Lietuva“ interesus šios bylos nagrinėjimo procese (e. b. 2 t. 84 b. l.). Ieškovė UAB „Kelprojektas“ nurodė, kad palaiko ieškovų poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose, taip pat palaiko ieškovės AB „Kauno tiltai“ poziciją ir prašymus pateikiamus teismui žodžiu ir raštu bylos nagrinėjimo metu bei paveda AB „Kauno tiltai“ atstovauti UAB „Kelprojektas“ interesus šios bylos nagrinėjimo procese (e. b. 2 t. 85 b. l.). Ieškovė UAB „FEGDA“ nurodė, kad palaiko ieškovų poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose, taip pat palaiko ieškovės AB „Kauno tiltai“ poziciją ir prašymus pateikiamus teismui žodžiu ir raštu bylos nagrinėjimo metu bei paveda AB „Kauno tiltai“ atstovauti UAB „FEGDA“ interesus šios bylos nagrinėjimo procese (e. b. 2 t. 86 b. l.).

7.       Ieškovė AB „Kauno tiltai“ 2020-04-09 prašyme prašė nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-1082-933/2020 rašytinio proceso tvarka, šalių atstovams nedalyvaujant; teismo nuožiūra spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais reikalavimų; atsakovės prašymą dėl ieškinio senaties taikymo ieškovų reikalavimams atmesti; taikyti senatį atsakovės reikalavimams dėl netinkamos darbų kokybės pagal CK 6.667 straipsnį ir atsakovės reikalavimams dėl netesybų pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir tais pagrindais atliktiems įskaitymams viso 76 698,19 Eur; prijungti prie bylos įrodymus apie atlikus įskaitymus. Pažymėjo, kad:

7.1.                      Ieškovų reikalavimams nėra taikytini sutrumpinti ieškinio senaties terminai, o taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, todėl atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį ieškovų reikalavimams atmestinas.

7.2.                      Ieškovai prašo taikyti senatį atsakovės reikalavimams dėl netinkamos darbų kokybės pagal CK 6.667 straipsnį (26 737,30 Eur + 15 283,54 Eur) ir atsakovės reikalavimams dėl netesybų (34 677,35 Eur) pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir tais pagrindais atliktiems įskaitymams 76 698,19 Eur. Atsakovės atlikti įskaitymai 76 698,19 Eur turi būti pripažinti negaliojančiais, nes atsakovės reikalavimai nebuvo vykdytini. Ieškinio reikalavimai 76 698,19 Eur turi būti tenkinami vien šiuo pagrindu.

7.3.                      Ieškovų reikalavimai išmokėti likusius 5 procentus sulaikytų pinigų tapo galiojantys, vykdytini ir apibrėžti tik pateiktus sutartyse nurodytus dokumentus, t. y. pagal Sutartį 1 – 2019-01-08, pagal Sutartį 2 – 2018-12-19 (e. b. 2 t. 98-103 b. l.).

8.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime pažymėjo, kad atmeta ieškovų argumentus, neva analizuojamo projekto derinimas buvo vilkinimas dėl jos kaltės. Nurodė, kad:

8.1.                      2016-02-10 UAB „Kelprojektas“ Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą (sav. reg. Nr. A34(1)-862) „Valstybės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė ruožo nuo 28,894 km iki 36,875 km Maišiagalos sen. Vilniaus raj. sav. rekonstravimo projekto“ Melioracijos techninėms sąlygoms gauti. Prie prašymo buvo pridėta numatomo rekonstruoti kelio Nr. 108 atkarpos schema, o ne inžinerinis planas. Pagal pateiktą medžiagą itin sudėtinga nustatyti, kokie statiniai yra kelio struktūroje (pralaidos, tiltai ir t. t.). Prašomos techninės sąlygos Nr. 11 buvo parengtos tą pačią dieną, nors galiojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1996-07-01 įsakymo Nr. 283 „Dėl techninių sąlygų statiniams melioruotoje žemėje projektuoti išdavimo taisyklės“ (suvestinė redakcija nuo 2015-09-10) numato, kad techninės sąlygos rengiamos per 7 kalendorines dienas. Taigi, Vilniaus rajono savivaldybės administracija nevilkino jos kompetencijai priskirtų veiksmų.

8.2.                      2016-05-02 UAB „Kelprojektas“ pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai derinti Melioracijos tomą Nr. 3 (žymuo 7436/108-03-TDP-M). Derinimo metu projekto vadovė R. T. paaiškino, kad melioracijos dalyje dėl įrašytų sąlygose reikalavimų: 4.2.punkte „Rekonstruojant pralaidas, nekeisti esamų vamzdžio dugno aukščio“ ir 4.3.punkte „Projektiniai sprendiniai turi užtikrinti pertvarkomų melioracijos sistemų dalių funkcionavimą“ ji nesprendžia. Atstovė paaiškino, kad pralaidų dalį tvarko kiti įmonės inžinieriai. Atsižvelgus į tai, kad būtina įvertinti/palyginti rekonstruojamų pralaidų aukščius pagal turimus melioracijos archyvinius duomenys su projektiniais pasiūlymais ir topografinės nuotraukos informacija, derinime Nr. 544 buvo įrašyta pastaba Nr. 1 – Kelio techninį projektą derinti papildomai. 

8.3.                      2016-08-26 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius vertino paraišką patikrinti projektą Nr. CP-08-160713-05514. Vertindami UAB „Kelprojektas“ Projekto 3 sprendinius Žemės ūkio skyriaus specialistai pastebėjo, kad 2016-05-02 derinime Nr. 544 įrašyta pastaba Nr. 1 neįvykdyta – kelio techninis projektas Žemės ūkio skyriui derinti nepateiktas, be to, projektiniai sprendiniai į Infostatybos sistemą įkelti be išankstinės patikros. Įvertinę suderintos melioracijos dalies (Žymuo – 7436/108-03-TDP-M) atitikimą, specialistai pastebėjo, kad brėžinyje (Žymuo – 7436/108-03.02-TDP-S.B-2) nėra melioracijos pertvarkymo sprendinių. Atsižvelgdamas į tai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius projektui nepritarė su pastaba – „Plano 7436/108-03.02-TDP-S.B-2 sprendiniuose nenurodyti dalies 7436/108-03-TDP-M drenažo pertvarkymo sprendiniai“.

8.4.                      Patikrinę kelio Nr. 108 pk. 302+53 rekonstruojamos pralaidos parametrus, Žemės ūkio skyriaus specialistai nustatė, kad griovio „K“ aukščiai skiriasi nuo turimos melioracijos archyvinės dokumentacijos. Pagal Giedraitiškių k. v. melioracijos projekto Nr. 2 1965 m. griovio „K“ altitudė (kelio pk. 302+53) yra 154,18 m, o rekonstruojamos kelio pralaidos aukštis 155,89 m (LAS07 aukščių sistema). Melioracijos planinėje dokumentacijoje (profilyje) minėtoje vietoje atvaizduotas tiltas. Projekto rengėjas nenurodė, kada tiltas buvo rekonstruotas į pralaidą, nepaaiškino, kodėl projekto sprendiniuose pakeltas griovio dugnas. Dėl aukščių skirtumo nustatyta, kad neįvykdytas 2016-02-10 techninių sąlygų Nr. 11 4.3 punkto reikalavimas – „Projektiniai sprendiniai turi užtikrinti pertvarkomų melioracijos sistemų dalių funkcionavimą“.

8.5.                      Žemės ūkio skyriaus specialistai konstatavo, kad projektiniai sprendiniai gali padaryti žalą valstybei nuosavybes teise priklausančiam melioracijos turtui: gali būti pažeidžiamas hidrodinaminis režimas, užtvindoma drenažo žiotis Nr. 40-a ir melioracijos griovys „K“. Įvertinus tai, kas išdėstyta, projektui nepritarta su pastaba: „Rekonstruojamos kelio pk. 302-53 pralaidos aukščiai neatitinka (nesuderinti) melioracijos archyvinę dokumentaciją (Giedraitiškių mel. proj. Nr. 2 1965 m. ištek. 154,18 m pagal Baltijos matavimo sist.). Profilyje nenurodytas išvalomas grunto kiekis iš esamos pralaidos. Nepateikti sprendimai dėl žemutinio bjefo sutvarkymo griovio „K“ dugnui suformuoti. Nepagrįstas pralaidos skersmens sumažinimas“.  Ieškovų teiginiai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius, nepritardamas Projektui 3, nurodė, kad „UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ neturi reikiamos kvalifikacijos“ yra klaidinantys, nes tokio nepritarimo motyvo derindamas Projektą 3 (Infostatybos tikrinimo reg. CPR-160826-66476) nenurodė. Minėtas nepritarimas buvo nurodytas kitam projektui (Projekto patikrinimo išvados reg. Nr. CPR-160905-69301).

8.6.                      2016-10-03 UAB „Kelprojektas“ Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė (Savivaldybės reg. Nr. A32(1)-7423) naują prašymą techninėms sąlygoms gauti. Žemės ūkio skyrius 2016-10-07 parengė Projekto 3 technines sąlygas Nr. ŽŪ13-101(4.7), 2016-10-10 UAB „Kelprojektas“ ir UAB „URBAN LINE“ Žemės ūkio skyriui pateikė Kelio Nr. 108 rekonstravimo projektą (Žymuo Nr. 7136/108-03.02-TDP-S.B) peržiūrėti ir derinti, 2016-10-10 Skyrius suderino (Nr. 1321) kelio rekonstravimo projektą.  2016-11-04 UAB „Kelprojektas“ pakartotinai įkėlė Projektą 3 į Infostatybos sistemą (Paraiškos tikrinti projektą reg. Nr. CP-08-161104-11501), kuriam 2016-11-17 Žemės ūkio skyrius pritarė, projekto patikrinti išvados reg. Nr. CPR-161117-103630. Taigi atmetami ieškovų argumentai, kad savivaldybė vilkino jos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą. Administracijos Žemės ūkio skyrius apie kelyje esančias pralaidas pirmą kartą buvo informuotas 2016-08-26, kai į Infostatybos sistemą derinti buvo pateikti Projekto 3 sprendiniai. Savivaldybėje turimoje melioracijos archyvinėje dokumentacijoje (Giedraitiškių k. v. mel. proj. Nr. 2 1965 m.) nurodyta, kad kelio Nr. 108 pk. 302+53 yra tiltas. Dugnas griovio minėtoje vietoje 154,18 m, o projekto rengėjai tinkamai nenurodė, kada tiltas buvo ar bus rekonstruotas į pralaidą. 

8.7.                      „Infostatybos“ sistemoje įkelti projektiniai sprendiniai neišvengiamai blogintų hidrodinaminį melioracijos griovio „K“ režimą. Ieškovai ieškinyje nutyli, kad pagrindinė „Infostatybos“ sistemoje nurodyta Projekto 3 atmetimo priežastis – „Plano 7436/108-03.02-TDP-S.B-2 sprendiniuose nenurodyti dalies 7436/108-03-TDP-M drenažo pertvarkymo sprendiniai“. Projekto rengėjai galimai padarė klaidą, neįtraukdami į projektą dalies melioracijos sistemos sprendinių (Žymuo – 7436/108-03.02-TDP-S.B-2), tačiau ieškovai neteisėtai ir nepagrįstai nurodo, kad kitos institucijos atsakingos dėl netinkamo ir ne laiku projekto parengimo (e. b. 2 t. 109-111 b. l.).

9.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė atmeti ieškovų argumentus, neva Departamentas nepagrįstai ilgai derino Projektus. Nurodė, kad:

9.1.                      Pateikti Departamento atsakymai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, motyvuoti, atsakymai nebuvo skųsti. Ieškovai kalba apie du skirtingus projektus, t. y. du kelio ruožus: 27 priede yra raštas kai nagrinėjamas kelio ruožas yra nuo 27,600 km iki 28,894 km, 28 priede yra raštas kai nagrinėjamas kelio ruožas yra nuo 28,894 iki 36,875 km, 30 priede vėl kalbama apie raštą, kai nagrinėjamas kelio ruožas yra nuo 27,600 km iki 28,894 km. Ieškovai ieškinyje kalba kaip apie vieną projektą, todėl nėra aišku kurio projekto derinimas netenkina ieškovų.

9.2.                      Pirmajame Departamento 2016-09-01 rašte Nr. (38-18)-VR-1.7-2181 buvo pateiktos 4 pastabos. Departamentas Projektą išnagrinėjo pagal kompetenciją nepažeisdamas nustatyto termino. Savivaldybės administracijos atsakingas darbuotojas, kilus abejonių dėl pastabų pagrįstumo, galėjo organizuoti pasitarimą, tačiau pasitarimas organizuotas nebuvo. Antrajame Departamento 2016-11-25 rašte Nr. (38-18)-VR-1.7-4524 buvo pateiktos 4 pastabos: į 3 pastabas, kurios buvo teikiamos 2016-09-01 rašte nebuvo atsižvelgta ar atsižvelgta nepilnai, 4  pastaba buvo dėl priešerozinių priemonių pateikimo. Nors 4 rašte pateikta pastaba buvo nauja, vis tiek Projektas nebūtų suderintas, kadangi nebuvo pilnai atsižvelgta į pirmąsias 3 pastabas. Trečiajame Departamento 2017-01-13 rašte Nr. (38-18)-VR-1.7-244 buvo pateiktos 2 pastabos. Nors paskutinė 2-oji rašte pateikta pastaba buvo nauja, vis tiek Projektas nebūtų buvęs suderintas, kadangi vis dar nebuvo pilnai pataisyta pastaba dėl pelkių. Pastabos nebuvo atmestos, o UAB „Kelprojektas“ Departamento sprendimo neskundė. Ketvirtajame Departamento 2017-03-15 rašte Nr. (38-18)-VR-1.7-2014 buvo pritarimas Projektui su sąlyga, kuri reiškė, kad jokie Projekto darbai negalės būti daromi, kol nebus atliktas „išmiškinimas“, t. y. miškų plotų pašaliniams iš Valstybės miškų kadastro. Ieškovai neteisėtai ir nepagrįstai nurodo, kad kitos institucijos atsakingos dėl netinkamo ir ne laiku projektų parengimo (e. b. 2 t. 114-118 b. l.).

Teismas

k o n s t a t u o j a

10.       Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

11.       Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Dėl teismo nustatytų aplinkybių                 

12.       2015-11-12 tarp AB „Kauno tiltai“, UAB „Lemminkainen Lietuva“ (dabar UAB „YIT Lietuva“), UAB „FEGDA“ ir UAB „Kelprojektas“ buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuria partneriai, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai ir dalyvauti perkančiosios organizacijos paskelbtame konkurse pateikiant bendrą pasiūlymą, o laimėjus konkursą, pasirašyti su perkančiąja organizacija rangos sutartį ir tinkamai vykdyti ja prisiimtus įsipareigojimus (1.1 punktas). Partneriai susitarė, kad atsakomybės dydis nebus ribojamas įnašo į bendrą jungtinę veiklą suma ar bet kokia kita suma (3.1.3 punktas). Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų tikslu bendrus reikalus tvarko ir partnerius atstovauja pagrindinis partneris AB „Kauno tiltai“ (3.2.3 punktas). Sąskaitas atsiskaitymams įgaliotas teikti pagrindinis partneris AB „Kauno tiltai“. Mokėjimai pagal rangos sutartį iš perkančiosios organizacijos bus mokami į pagrindinio partnerio AB „Kauno tiltai“ nurodytą banko sąskaitą (3.6.2 punktas). Atsakomybę prieš perkančiąją organizaciją už rangos sutarties vykdymą prisiima visi partneriai solidariai (6.2 p.) (e. b. 1 t. 21-26 b. l.).

13.       2015-12-16 tarp atsakovės ir ieškovų buvo sudaryta pirkimo sutartis Nr. 2 (S-1057), kuria rangovas įsipareigojo pagal užsakovo patvirtintą techninę specifikaciją (techninę užduotį) parengti valstybinės reikšmės kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė ruožų nuo 20,06 iki 22,76 km ir nuo 27,60 iki 36,90 rekonstravimo techninį darbo projektą, suderinti jį su visomis institucijomis ir užsakovu; pagal suderintą užsakovo patvirtintą Techninį darbo projektą, gavus statybą leidžiantį dokumentą, atlikti numatytus statybos darbus; vykdyti Techninio darbo projekto vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovui už darbus sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais (1 punktas). Sutartyje nurodytų statybos darbų kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų statybos darbų apimčių, reikalingų sutarčiai tinkamai įvykdyti (3 punktas). Rangovas darbus pradeda įsigaliojus sutarčiai ir baigia per 13 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Į šį laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d. (8 punktas). Sutarties vykdymo metu dėl nepalankių gamtinių sąlygų, dėl trečiųjų asmenų neveikimo arba netinkamo veikimo, dėl atsiradusių papildomų darbų, būtinybės atlikti gamtosaugos ir (ar) archeologinius tyrinėjimus vieną kartą gali būti nukelta darbų atlikimo termino pabaiga, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Termino pabaigos nukėlimas įforminamas papildomu šalių susitarimu (9 punktas). Užsakovas turi teisę be atskiro išankstinio rangovo įspėjimo sulaikyti ir(ar) išskaičiuoti iš rangovui pagal šią sutartį mokėtinų sumų visas ir bet kokias nuostolių kompensavimo ir(ar) netesybų (delspinigių, baudų) sumas, rangovo mokėtinas užsakovui, t. y. užsakovui vienašališkai įskaitant vienarūšį priešpriešinį reikalavimą dėl atitinkamos sumos. Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą (21 punktas). Rangovas darbus privalo atlikti laikydamasis darbų grafike nustatytų terminų (28 punktas). Darbai laikomi visiškai baigtais, pasirašius statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją apie statybos užbaigimą (31 punktas). Sutarties 32 punkte numatyti 0,03 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos sutarties sumos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią sutartį mokėtinų sumų (be PVM), kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą (32 punktas). Galutinis rangovo atliktų statybos darbų įvertinimas ir atsiskaitymas atliekamas remiantis kontrolinių bandymų rezultatais. Ribinių verčių ar leistinų nuokrypių viršijimai laikomi defektais už kurios taikomis piniginės išskaitos. Piniginės išskaitos už ribinių verčių ir leistinų nuokrypių nesilaikymą apskaičiuojamos pagal ĮT ASFALTAS 08, apie tai raštu informuojant rangovą (35 punktas). Užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje numatyta tvarka ir terminais, moka rangovui Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, išskyrus atvejį, numatytą Sutarties 19 punkte (37 punkte) (e. b. 1 t. 28-40 b. l.). Teiktas tinklinis darbų grafikas (e. b. 1 t. 42 b. l.).

14.       Į bylą teiktas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009-01-12 įsakymas Nr. V-16 dėl Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklių ĮT ASFALTAS 08 patvirtinimo. Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklėse ĮT ASFALTAS 08 (toliau ir Taisyklės) išdėstyti reikalavimai darbams, atliekamiems įrengiant dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės keliuose. Taisyklės taip pat gali būti taikomos vietinės reikšmės keliams (gatvėms), kitoms eismo zonoms (1 punktas). Pakloto sluoksnio mažesnio storio arba svorio nuokrypis negali viršyti 14 lentelėje nurodytų ribinių verčių (šiuo atveju ne daugiau kaip 10 procentų) (80 punktas). Užsakovas turi teisę, remdamasis 1 priedu ir rangovui sutikus, padaryti išskaitas, kai yra nesilaikoma ribinių verčių ar leistinų nuokrypių (203 punktas). Jeigu atsiskaitant už atliktus darbus reikia atsižvelgti į mažesnį ar didesnį už nurodytą projekte (sutartyje) sluoksnio storį, tai sluoksnio įrengimo kaina perskaičiuojama pagal storių pokyčio santykį (atsiskaitymo vienetinė kaina) (226 punktas) (e. b. 1 t. 48-52 b. l.). 2017-04-28 priimtas įsakymas dėl nurodytų Taisyklių pakeitimo, o jų 226 punkte numatyta, kad atsiskaitant už atliktus darbus pagal 14 lentelėje nustatytą mažesnį už nurodytą projekte (sutartyje) sluoksnio storį, sluoksnio įrengimo vienetinė kaina perskaičiuojama faktinio pakloto ir projekte (sutartyje) nurodyto storio santykį padauginus iš sutartyje nurodytos atsiskaitymo vienetinės kainos arba atsiskaitant pritaikomas storio koeficientas, apskaičiuojamas iš faktinio pakloto ir projekte (sutartyje) nurodyto storio santykio. Apskaičiuotas storio koeficientas naudojamas dauginant iš atsiskaitymo kainos (e. b. 1 t. 53-54 b. l.).

15.       Atsakovė 2017-12-20 rašte Nr. (6.9)2-5584 nurodė, kad rangovas įsipareigojo atlikti darbus iki 2017-08-15, tačiau darbai buvo užbaigti tik 2017-10-04. Delspinigių skaičiavimo laikotarpis sutrumpintas 20 dienų ir delspinigiai paskaičiuoti už 30 dienų bei sudaro 60 210,21 Eur (e. b. 1 t. 56, 139 b. l.). Atsakovės 2018-06-21 akte Nr. PI-48 nurodyta: vienetinės kainos pritaikymas pagal 226 punktą bei nurodyta piniginių išskaitų suma 15 283,54 Eur (e. b. 1 t. 57-58, 59-66 b. l.).

16.       2015-12-16 tarp atsakovės ir ieškovų buvo sudaryta pirkimo sutartis Nr. 1 (S-1056), kuria rangovas įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą techninį darbo projektą „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė ruožo nuo 0,0 iki 6,0 km rekonstravimas“ atlikti darbus bei parengti vykdomų darbų darbo projektinę dokumentaciją, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovui už darbus sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais (1 punktas). Sutartyje nurodytų statybos darbų kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų statybos darbų apimčių, reikalingų sutarčiai tinkamai įvykdyti, tačiau neviršys statinio statybos skaičiuojamos kainos, nustatytos vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708 (3 p.). Rangovas darbus pradeda įsigaliojus sutarčiai ir baigia per 13 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Į šį laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d. (7 punktas). Sutarties vykdymo metu dėl nepalankių gamtinių sąlygų, dėl trečiųjų asmenų neveikimo arba netinkamo veikimo, dėl atsiradusių papildomų darbų, būtinybės atlikti gamtosaugos ir (ar) archeologinius tyrinėjimus vieną kartą gali būti nukelta darbų atlikimo termino pabaiga, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Termino pabaigos nukėlimas įforminamas papildomu šalių susitarimu (8 punktas). Užsakovas turi teisę be atskiro išankstinio rangovo įspėjimo sulaikyti ir (ar) išskaičiuoti iš rangovui pagal šią sutartį mokėtinų sumų visas ir bet kokias nuostolių kompensavimo ir(ar) netesybų (delspinigių, baudų) sumas, rangovo mokėtinas užsakovui, t. y. užsakovui vienašališkai įskaitant vienarūšį priešpriešinį reikalavimą dėl atitinkamos sumos. Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą (19 punktas). Rangovas darbus privalo atlikti laikydamasis darbų grafike nustatytų terminų (26 punktas). Darbai laikomi visiškai baigtais, pasirašius statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją apie statybos užbaigimą (29 punktas). Sutarties 30 punkte numatyti 0,03 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos sutarties sumos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią sutartį mokėtinų sumų (be PVM), kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą (30 punktą). Galutinis rangovo atliktų statybos darbų įvertinimas ir atsiskaitymas atliekamas remiantis kontrolinių bandymų rezultatais. Ribinių verčių ar leistinų nuokrypių viršijimai laikomi defektais už kurios taikomos piniginės išskaitos. Piniginės išskaitos už ribinių verčių ir leistinų nuokrypių nesilaikymą apskaičiuojamos pagal ĮT ASFALTAS 08, apie tai raštu informuojant rangovą (33 punktas). Užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje numatyta tvarka ir terminais, moka rangovui Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, išskyrus atvejį, numatytą Sutarties 17 punkte (35 punktas) (e. b. 1 t. 67-79 b. l.). Teiktas tikslinis darbų grafikas (e. b. 1 t. 81 b. l.). 

17.       2017-05-31 pasirašytas susitarimas, kuriuo Sutarties S-1057 darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2017-08-15 (e. b. 1 t. 95 b. l.).

18.       Atsakovė rašte (į 2017-10-23 raštą Nr. S17-859) nurodė, kad <...> sluoksnio įrengimo kainos perskaičiavimas taikomas neatsižvelgiant į tai, ar sluoksnio storis yra mažesnis už statybos sutartyje numatytą storį daugiau nei taisyklių 14 lentelėje nurodytos atitinkamos ribinės vertės (e. b. 1 t. 88-89, 90-92 b. l.).  Į bylą teikti ieškovės AB „Kauno tiltai“ raštai dėl darbų užbaigimo pagal sutartis (e. b. 1 t. 93, 94, 99, 103-107 b. l.), raštai dėl darbų terminų (e. b. 1 t. 134-136, 137-138, 140-142 b. l.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-25 raštas Nr. (38-18)-VR-1.7-4524 dėl rekonstravimo projekto (e. b. 1 t. 100-101, 112-113 b. l.), 2016-05-25 raštas Nr. (38-18)-VR-1.7-203 dėl rekonstravimo projekto (e. b. 1 t. 111 b. l.), 2017-01-13 raštas Nr. (38-18)-VR-1.7-244 dėl rekonstravimo projekto (e. b. 1 t. 114 b. l.), 2017-01-16 raštas Nr. (38-18)-VR-1.7-275 dėl rekonstravimo projekto (e. b. 1 t. 127 b. l.), 2016-09-01 raštas Nr. (38-18)-VR-1.7-2181 dėl rekonstravimo projekto (e. b. 1 t. 128-129 b. l.), 2017-02-15 raštas Nr. (38-18)-VR-1.7-1166 dėl rekonstravimo projekto (e. b. 1 t. 133 b. l.).    

19.       Atsakovė 2017-10-23 akte Nr. PI-43 nurodė, kad <...> vienetinės kainos pritaikymas pagal 226 punktą (projektinis storis 10,0 cm nustatytas vidutinis sluoksnio storis 9,4 cm. 2 mm kompensuojama viršutiniu sluoksniu, kurio faktinis vidutinis storis yra 3,2 cm, projektinis 3,0 cm), iš viso piniginių iškaitų taikyta už 26 737,30 Eur sumą (e. b. 1 t. 115, 116-123 b. l.).

20.       Ieškovės AB „Kauno tiltai“ 2020-01-30 pažymoje nurodyta, kad pagal sutartį S-1056 rangovui turėjo būti sumokėta 243 063,46 Eur sulaikytų pinigų. Užsakovas 2019-01-28 sumokėjo 216 326,16 Eur sulaikytų pinigų. Užsakovas atlikdamas šį mokėjimą vienašališkai įskaitė 26 737,30 Eur. Pagal sutartį S-1057 rangovui turėjo būti sumokėta 552 894,50 Eur sulaikytų pinigų. Pirmą sulaikytų pinigų dalį – 241 769,90 Eur užsakovas sumokėjo 2018-04-24, užsakovas, atlikdamas šį mokėjimą, vienašališkai įskaitė 34 677,35 Eur. Antrą sulaikytų pinigų dalį – 255 253,99 Eur užsakovas sumokėjo 2018-12-27, užsakovas atlikdamas šį mokėjimą vienašališkai įskaitė 15 283,54 Eur. 2020-04-03 pažymoje nurodyta, kad pagal Sutartį S-1056 Rangovui turėjo būti sumokėta 247 540,53 Eur sulaikytų pinigų. Užsakovas 2019-01-28 sumokėjo 216 326,16 Eur sulaikytų pinigų. Užsakovas, atlikdamas šį mokėjimą, vienašališkai įskaitė 31 214,37 Eur (26 737,30 Eur ir 4 477,07 Eur). P. S. S-1057 Rangovui turėjo būti sumokėta 552 894,50 Eur sulaikytų pinigų. Pirmą sulaikytų pinigų dalį – 276 447,25 Eur užsakovas sumokėjo 2018-04-24. Antrą sulaikytų pinigų dalį – 220 576,64 Eur (iš 276 447,25 Eur) Užsakovas sumokėjo 2018-12-27. Užsakovas, atlikdamas šį mokėjimą, vienašališkai įskaitė 55 870,61 Eur (15 283,54 Eur + 34 677,35 Eur + 5 909,72 Eur).

21.       Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių ieškovės reikalavimai susideda iš kelių dalių, ginčijamos atsakovės perskaičiuotos sumos, taikyti delspinigiai, prašoma delspinigius sumažinti, taip pat pripažinti atliktus įskaitymus negaliojančiais. Kadangi atsakovė nuo ieškovų ieškinio reikalavimų visų pirma ginasi ieškinio senatimi, o tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), teismas visų pirma pasisako dėl ieškinio senaties (ne)taikymo.

Dėl ieškinio senaties ieškovų reikalavimams

22.       Atsakovė ieškovų reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl prašo šiuo pagrindu ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnis). Ieškovai su tokiais atsakovės argumentais nesutiko, pažymėjo, kad atsakovė taiko neteisingas teisės normas dėl ieškinio senaties.

23.       CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Taigi ieškinio senaties sampratą aiškinanti norma nustato, kad tai terminas, per kurį kreditorius, nenorėdamas neigiamų padarinių tuo atveju, jei skolininkas prašys taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), privalo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Šios ir kitos ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos tiesiogiai įtvirtina ieškinio senaties taikymą tik teismo procese. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismo tvarka, skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismo tvarka reiškiamiems ir(ar) privestinai vykdomiems reikalavimams. Kitoks ieškinio senaties normų aiškinimas pažeistų sutarties šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir skolininko teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties termino eiga prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

24.       Teismas pažymi, kad ieškovė kreipėsi su ieškiniu ne dėl netesybų priteisimo, o dėl vienašališko įskaitymo pripažinimo negaliojančiu bei įsiskolinimo priteisimo. Nors ieškovė ir ginčija atsakovės apskaičiuotus delspinigius, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovų pareikštiems reikalavimams taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

25.       Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (CK 6.667 straipsnio 1 dalis). Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju dalis ieškinio reikalavimu siejama su kainos perskaičiavimu pagal sutarties sąlygas, o ne darbų trūkumu, todėl nėra pagrindo taikyti šios nuostatos byloje.

26.       Taigi šiuo atveju nėra pagrindo atmesti ieškovų ieškinio remiantis ieškinio senaties institutu.

Dėl kainos perskaičiavimo

27.       Kaip nurodyta ieškinyje, rangovui tinkamai įvykdžius sutartis, užsakovas vienašališkai nusprendė nesumokėti: 26 737,30 Eur dėl neva nekokybiškai atliktų darbų pagal Sutartį 1; 15 283,54 Eur dėl neva nekokybiškai atliktų darbų pagal Sutartį 2.

28.       Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklėse ĮT ASFALTAS 08 (toliau ir Taisyklės) reglamentuoti reikalavimai darbams, atliekamiems įrengiant dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės keliuose. Šios taisyklės yra kelių ir gatvių tiesimo bei kitų eismo zonų įrengimo (statybos) sutarties sudėtinė dalis, jeigu jos nurodomos sutarties konkrečiosiose sąlygose arba techninėse specifikacijose (Taisyklių 3 punktas).

29.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016, 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020). Sprendžiant dėl sutarties, sudarytos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, sąlygų aiškinimo, svarbu analizuoti ir vertinti ne tik ginčo sutartį, bet ir paties viešojo pirkimo sąlygas, kuriose gali būti įtvirtintos esminės būsimos sutarties nuostatos ar net šios sutarties projektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015).

30.       Kaip nurodyta aukščiau, sutarčių nuostatos numatė, kad sutartyse nurodytų statybos darbų kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų statybos darbų apimčių, reikalingų sutarčiai tinkamai įvykdyti, tačiau neviršys <...> (Sutarčių 3 p.). Sutarties 1 33 punktas numato, kad galutinis rangovo atliktų darbų statybos darbų įvertinimas ir atsiskaitymas atliekamas remiantis kontrolinių bandymų rezultatais. Ribinių verčių ir leistinųjų nuokrypių viršijimai laikomi defektais už kuriuos taikomos piniginės išskaitos. Piniginės iškaitos už ribinių verčių ir leistinų nuokrypių nesilaikymą apskaičiuojami pagal ĮT ASFALTAS 08, apie tai raštu informuojant rangovą. Iš esmės tokio turinio nuostata numatyta ir Sutarties 2 35 punkte.  

31.       Sutarties 1 11.2 punktas numatė, kad rangovas įsipareigoja atlikti darbus savo rizika pagal suderintą ir užsakovo patvirtintą Techninį darbo projektą. Techninio darbo projekto sprendiniai turi būti detalizuojami darbo projektu; 13 punktas numatė, kad už faktiškai atliktus darbus užsakovas apmoka per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai užsakovas priima pažymą apie atliktus darbus ir gauna PVM sąskaitą-faktūrą arba lygiavertį dokumentą; 33 punktas numatė, kad galutinis rangovo statybos darbų įvertinimas ir atsiskaitymas atliekamas remiantis kontrolinių bandymų rezultatais. Sutarties 2 12.3 punkte rangovas įsipareigojo atlikti numatytus statybos darbus pagal suderintą ir užsakovo patvirtą Techninį darbo projektą, pradėti statybos darbus tik gavus statybą leidžiančius dokumentus ir perėmus statybvietę įstatymų nustatyta tvarka; 15 punktas numatė, kad už faktiškai atliktus darbus užsakovas apmoka rangovui per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai užsakovas priima pažymą apie atliktus darbus ir gauna PVM sąskaitą-faktūrą arba lygiavertį dokumentą; 35 punktas numatė, kad galutinis rangovo atliktų statybos darbų įvertinimas ir atsiskaitymas atliekamas remiantis kontrolinių bandymų rezultatais.  

32.       Pagal Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisykles ĮTASFALTAS 08, kuriuose išdėstyti reikalavimai darbams, atliekamiems įrengiant dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės keliuose: Asfalto konstrukcijos paprastai yra sudarytos iš asfalto pagrindo sluoksnio, jeigu reikia – iš asfalto apatinio sluoksnio, ir iš asfalto viršutinio sluoksnio arba tam tikrais atvejais tik iš pagrindo-dangos sluoksnio (12 punktas); Asfalto pagrindo sluoksnis (APS) yra asfalto konstrukcijos apatinė dalis; šis sluoksnis paprastai įrengiamas ant pagrindo sluoksnio be rišiklių (PSBR) ar ant kito tinkamo pagrindo (pvz., sustiprinto apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio) ir jam įrengti naudojamas asfaltbetonis (asfalto pagrindo sluoksnio mišinys – AC P) (13 punktas); Asfalto apatinis sluoksnis (AAS) yra asfalto sluoksnis, esantis po asfalto viršutiniu sluoksniu, ir jam įrengti naudojamas asfaltbetonis (asfalto apatinio sluoksnio mišinys – AC A) (14 punktas). Asfalto viršutiniam sluoksniui (AVS) įrengti naudojamas skaldos ir mastikos asfaltas (SMA) arba asfaltbetonis (asfalto viršutinio sluoksnio mišinys – AC V), arba mastikos asfaltas (MA), arba poringasis asfaltas (PA) (15 punktas). Asfalto pagrindo-dangos sluoksnis (APDS) yra vienas asfalto sluoksnis. Šis sluoksnis atlieka asfalto pagrindo sluoksnio ir asfalto viršutinio sluoksnio funkciją ir jam įrengti naudojamas pagrindo-dangos asfalto mišinys (AC PD) (16 punktas). Taisyklių 80 punktas numato, kad Pakloto sluoksnio mažesnio storio arba svorio nuokrypis negali viršyti 14 lentelėje nurodytų ribinių verčių (kurios numato asfalto pagrindo sluoksnį ?10 procentų); 203 punktas numato, kad užsakovas turi teisę, remdamasis 1 priedu ir rangovui sutikus, padaryti išskaitas, kai yra nesilaikoma ribinių verčių ar leistinųjų nuokrypių: tarp jų sluoksnio storio; 226 punktas numato, kad jeigu atsiskaitant už atliktus darbus reikia atsižvelgti į mažesnį arba didesnį už nurodytą projekte (sutartyje) sluoksnio storį, tai sluoksnio įrengimo kaina perskaičiuojama pagal storių pokyčio santykį (atsiskaitymo vienetinė kaina); 171 punktas numato, kad kontrolinius bandymus galima atlikti tuo pačiu metu su vidinės kontrolės bandymais. Vidinės kontrolės bandymų, atliktų kartu su užsakovu (užsakovui ar techniniam prižiūrėtojui dalyvaujant nuo bandymo (matavimo) pradžios iki pabaigos), rezultatai gali būti pripažįstami kaip kontrolinių bandymų rezultatai. Kartu su vidinės kontrolės bandymais atliktų kontrolinių bandymų rezultatus, jeigu įmanoma ir tikslinga (pvz., jei jie yra reprezentatyvūs), galima naudoti atsiskaityti už darbus (žr. XV skyrių).

33.       Bylos medžiaga patvirtina, kad buvo nustatyta, jog:

33.1.                      i) pagal Sutartį 1 buvo nustatytas faktinis mažesnis vidutinis paklotas apatinis asfalto sluoksnis, t. y. 9,4 cm, nei nurodytas projektinis storis 10 cm. Kadangi viršutinis asfalto sluoksnis buvo faktiškai paklotas 2 mm storesnis, nei projektinis, tai kainos perskaičiavimas buvo atliktas remiantis tokiais duomenimis – faktinis storis 9,6 cm, lyginant su 10 cm projektiniu storiu, t. y. faktiškai apatinis asfalto sluoksnis buvo mažesnis 4 procentais, nei projektinis storis; ii) sumažinant kainą buvo remtasi Taisyklių 226 punktu, kuris reglamentuoja būtent atsiskaitymo tvarką; iii) kaina pagal Sutartį 1 buvo sumažinta 26 737,30 Eur suma; iv) ieškovai nepateikė įrodymų, kurie leistų pripažinti atliktą asfalto sluoksnio paskaičiavimą neteisingu;

33.2.                      i) pagal Sutartį 2, kaip nurodo ieškovai, kaina buvo sumažinta dėl trijų skirtingų sluoksnių neatitikimo konkrečiose atkarpose, t. y.: 1) pirmoje atkarpoje nustatytas faktinis mažesnis vidutinis paklotas apatinis asfalto sluoksnis, t. y. 7,7 cm, nei nurodytas projektinis storis 8 cm; 2) antroje atkarpoje nustatytas faktinis mažesnis vidutinis paklotas apatinis asfalto sluoksnis, t. y. 7,6 cm, nei nurodytas projektinis storis 8 cm; 3) trečioje atkarpoje nustatytas faktinis mažesnis vidutinis paklotas apatinis asfalto sluoksnis, t. y. 4,7 cm, nei nurodytas projektinis storis 5 cm.; ii) sumažinant kainą buvo remtasi Taisyklių 226 punktu, kuris reglamentuoja būtent atsiskaitymo tvarką; iii) Sutarties 2 kaina buvo sumažinta 15 283,54 Eur suma; iv) ieškovai nepateikė įrodymų, kurie leistų pripažinti atliktą asfalto sluoksnio paskaičiavimą neteisingu.

33.3.                      Vertinant sudarytų sutarčių sąlygas ir išdėstytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad: pirma, atsakovė turėto galimybę perskaičiuoti sutarčių kainas; antra, sutarčių sąlygos bei nurodytas reguliavimas patvirtina, kad nors šiuo atveju asfalto sluoksnis neviršijo 14 lentelėje nurodytų ribinių verčių (Taisyklių 80 punktas), tačiau sluoksniui esant mažesniam negu jis nurodytas projektinėje dokumentacijoje, atsakovė (užsakovė) turėjo teisę perskaičiuoti atsiskaitymo kainą, o sutarčių sąlygos numatė, kad darbų kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų statybos darbų apimčių ir atsiskaitoma už faktiškai atliktus darbus. Nors ieškovai, ginčydami kainos perskaičiavimą, šiuo atveju remiasi CK 6.667 straipsniu, kuris numato, jog reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis; jeigu pagal rangos sutartį darbų rezultatas buvo priimtas dalimis, ieškinio senaties terminas prasideda priėmus visą darbų rezultatą, tačiau pažymėtina, kad kaina perskaičiuota ne nustačius darbų trūkumus, tačiau pagal sutartyse ir teisiniame reguliavime nustatytas taisykles, būtent įvertinus faktiškai nupirktų statybos darbų apimtis bei tai, jog atsiskaitoma už faktiškai atliktus darbus.

34.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo sutikti su ieškovų argumentais, kad mokėtinos kainos pagal aptariamas sutartis ieškovams buvo perskaičiuotos nepagrįstai ir neteisingai.

Dėl pritaikytų netesybų

35.       Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė paskaičiavo ieškovams 60 210,21 Eur delspinigių dėl pradelsto darbų atlikimo termino pagal Sutartį 2. Atsakovė nurodė, kad darbai pagal Sutartį 2 turėjo būti baigti 2017-08-15, tačiau darbai buvo užbaigti tik 2017-10-04, t. y. 50 dienų vėliau. Atsakovė skaičiavo delspinigius už 30 dienų.

36.       Pagal bylos medžiagą ieškovų atžvilgiu delspinigiai buvo paskaičiuoti už 30 dienų, taigi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas ieškinio senaties terminas nepraleistas.

37.       Pagal atsakovės 2017-12-20 raštą Nr. (6.9)2-5584 <...> pagal sutartį ir pasirašytą 2017-05-31 susitarimą Nr. 1 rangovas iki 2017-08-15 įsipareigojo atlikti kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė ruožų 20,06 – 22,76 km ir 27,6 – 36,9 rekonstravimo darbus, tačiau darbai buvo užbaigti tik 2017-10-04 <...> delspinigių suma apskaičiuota už 30 kalendorinių dienų <...> delspinigiai išskaičiuojami iš pateiktos 2017-12-13 sąskaitos faktūros KT001 Nr. 004882 (25 532,86 Eur), o likusi delspinigių dalis, kuri sudaro 34 677,35 Eur, bus išskaičiuota iš sulaikytų pinigų sumos jų grąžinimo metu.

38.       Ieškovai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė delspinigius paskaičiavo nuo 2017-09-04 iki 2017-10-04, nuo šių datų yra skaičiuojamas 6 mėnesių senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių  išieškojimo. Ieškovai nurodė, kad atsakovė dalį paskaičiuotos delspinigių sumos, t. y. 34 677,35 Eur, įskaitė su ieškovams mokėtina suma 2018-04-24, t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo reikalavimo į delspinigius atsiradimo dienos. Pažymi, kad tai reiškia, jog 2018-04-24 buvo praleistas senaties terminas ir šis reikalavimas nebuvo galiojantis ir vykdytinas.

39.       Teismas, vertindamas 2017-12-20 rašto Nr. (6.9)2-5584 turinį bei jame nurodytas gramatines formuluotes, pažymi, kad įskaitymas susideda iš dviejų dalių:

39.1.                      pirma, nurodyta, jog delspinigiai išskaičiuojami iš pateiktos 2017-12-13 sąskaitos faktūros KT001 Nr. 004882. Iš nurodytos sąskaitos faktūros išskaičiuojama delspinigių suma sudaro 25 532,86 Eur. Taigi vertinant, tai, kad: i) darbai buvo užbaigti 2017-10-04; ii) ieškovams paskaičiuoti delspinigiai už 30 dienų; iii) kad buvo pateikta ieškovų 2017-12-13 sąskaita faktūra KT001 Nr. 004882; iv) atsakovės raštas datuojamas 2020-12-20, darytina išvada, jog atliekant delspinigių išskaitymą 25 532,86 Eur sumai ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

39.2.                      antra, nurodyta, jog delspinigių suma 34 677,35 Eur bus išskaičiuota iš sulaikytų pinigų sumos jų grąžinimo metu. Ieškovai vienoje teiktoje pažymoje (2020-01-30) nurodė, kad pagal sutartį Nr. S-1057 rangovui turėjo būti sumokėta 552 894,50 Eur sulaikytų pinigų (pirmą sulaikytų pinigų dalį – 241 769,90 Eur užsakovas sumokėjo 2018-04-24, užsakovas, atlikdamas šį mokėjimą vienašališkai įskaitė 34 677,35 Eur); kitoje pažymoje (įvardinta patikslinta) (2020-04-03) nurodė, kad pagal sutartį S-1057 rangovui turėjo būti sumokėta 552 894,50 Eur sulaikytų pinigų (pirmą sulaikytų pinigų dalį – 276 447,25 Eur užsakovas sumokėjo 2018-04-24; antra sulaikytų pinigų dalį – 220 576,64 Eur (iš 276 447,25 Eur) užsakovas sumokėjo 2018-12-27. Užsakovas, atlikdamas šį mokėjimą, vienašališkai įskaitė 55 870,61 Eur (15 283,54 Eur + 34 677,35 Eur + 5 909,72 Eur). Teismas pažymi, kad ieškovai teikė mokėjimo išrašus: 2019-01-28, 2018-12-27, 2018-04-24: 2018-04-24 mokėjimo išraše nurodyta, kad sulaikytų pinigų grąžinimas pagal sutartį Nr. S-1057; 2018-12-17 mokėjime išraše nėra nurodyta, kad išskaitoma būtent rašte nurodyta suma (t. y. 34 667,35 Eur), todėl vertinant atsakovės 2017-12-20 rašto turinį darytina išvada, kad išskaita buvo atlikta 2018-04-24. Taigi: i) darbai buvo užbaigti 2017-10-04; ii) ieškovams paskaičiuoti delspinigiai už 30 dienų; iii) išskaitos iš sulaikytų pinigų sumos buvo atliktos 2018-04-24.  

39.3.                      Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

39.4.                      Delspinigiai skaičiuoti nuo Sutartyje nustatyto prievolės įvykdymo termino pabaigos iki tol, kol prievolė buvo realiai įvykdyta, todėl atsakovė, norėdama nepraleisti ieškinio senaties termino, dėl delspinigių sumokėjimo už kiekvieną praleistą termino dieną turėjo kreiptis per 6 mėnesius, nes prievolė pažeidžiama kiekvieną dieną iki prievolės tinkamo įvykdymo ir tą kiekvieną dieną prasideda ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių pareikšti. Tai reiškia, kad priklausomai nuo to, kada prievolė buvo įvykdyta ir kada buvo pareikalauta mokėti netesybas, kai kuriems praleisto prievolės vykdymo termino laikotarpiams ieškinio senaties terminas gali būti praleistas, o kai kuriems – nepraleistas. Visam prievolės vykdymo termino praleidimo laikotarpiui reikalavimas mokėti netesybas bus laikomas pavėluotu dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, jeigu toks reikalavimas pateikiamas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paskutinės prievolės vykdymo termino pažeidimo dienos (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-05-12 civilinė byla Nr. 2A-837-381/2020).

39.5.                      Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties termino eiga prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovė reikalavimus dėl delspinigių ieškovams turėjo teisę pareikšti nuo 2017-08-16 (darbai turėjo būti baigti iki 2017-08-15) per šešis mėnesius už kiekvieną dieną (darbai buvo baigti 2017-10-04) t. y. 2018-04-05. Šiuo atveju atsakovė vienašalį įskaitymą atliko 2018-04-24. Pažymėtina, kad teisines pasekmes sukelia tik realiai atliktas įskaitymas, o ne ketinimas tą įskaitymą atlikti kada nors ateityje.

39.6.                      Nors pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė reikalauti delspinigių neišnyksta, tačiau tokiu atveju ribojama asmens teisė į pažeistų jo teisių teisminę gynybą. Šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, objektyviai sutrukdžiusių atsakovei per 6 mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino pažeidimo pareikalauti ieškovės sumokėti sutartyje nurodytus delspinigius. Nes esant sulaikytai pinigų sumai, atsakovė, paskaičiavusi delspinigius, iš karto galėjo atlikti jų įskaitymą, nepraleisdama 6 mėnesių ieškinio senaties termino (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Taigi sutiktina su ieškovų argumentais, kad atsakovė dėl 34 677,35 Eur delspinigių įskaitymo praleido ieškinio senaties terminą.

40.       Sutarties 2 31 punktas numatė, kad darbai laikomi visiškai baigtais, pasirašius statybos užbaigimo aktą ir deklaraciją apie statybos užbaigimą; 32 punktas, kad rangovas, neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku ir neįgijęs teisės į termino pratęsimą, ar neužbaigęs darbų per pratęsimo laikotarpį, taip pat nesilaikęs pagal darbų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią sutartį mokėtinų sumų (be PVM), kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą-faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Delspinigių suma apskaičiuojama už apmokėjimui pateiktą laikotarpį.

41.       Sutarties 2 2 punkte nurodyta, kad priimta sutarties suma, nustatyta viešojo pirkimo metu yra 6 690 023,45 Eur su PVM. Pasisakant dėl delspinigių skaičiavimo pažymėtina, kad: pirma, kaip išdėstyta aukščiau, teismas laikė pagrįstais ir teisėtais atsakovės veiksmus, pagal kuriuos buvo perskaičiuota pagal Sutartį 2 atliktų darbų kaina ir ji sumažinta 15 283,54 Eur suma. Antra, tiek sutarties sąlygos, tiek teismų praktika patvirtina, kad netesybos rangovui turi būti skaičiuojamos nuo Sutarties sumos (be PVM), rangovui pateikus PVM sąskaitą-faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Teismų praktikoje pasisakyta, kad pačios netesybos negali būti apskaičiuojamos pridedant papildomą pridėtinės vertės mokesčio dydį, nes PVM objektas yra prekių ir paslaugų tiekimas už atlygį, o netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma, bet ne atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-686/2016).

42.       CK 6.253 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties ir savigynos. CK 6.256 straipsnio 4 dalis numato, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Dėl šios teisės normos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 33 punktas). CK 6.259 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės.  

43.       Pasisakant dėl ieškovų įrodinėtinų aplinkybių, kurios siejamos su delspinigių skaičiavimu, pažymėtina, kad: pirma, ieškovai darbų atlikimo termino praleidimą sieja su netinkamais Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių perėmėjas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas) veiksmais. Minėti subjektai į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, kad minėti subjektai būtų atlikę neteisėtus veiksmus, o tai būtų turėję įtakos darbų pabaigos terminui. Be to, teismas taip pat vertina kaip neįrodytus ieškovų teiginius esą Sutarties 2 darbų vykdymo uždelsimą lėmė paties užsakovo veiksmai ir neveikimas. Kaip nurodyta aukščiau, atsakovė nustatė, kad darbų atlikimo termino vėlavimas sudarė 50 dienų, tačiau 20 dienų sumažino delspinigių skaičiavimo terminą, o ieškovams taikė delspinigius už likusias 30 dienų. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kad 30 dienų darbų atlikimo termino vėlavimą būtų lėmę atsakovės ir(ar) trečiųjų asmenų veiksmai ir (ar) neveikimas.

44.       Antra, sutarties 2 nuostatos numatė delspinigių skaičiavimą nuo „visos priimtos Sutarties sumos“. Minėta sutarties nuostata yra galiojanti, materialaus teisinio reikalavimo dėl jos pripažinimo negaliojančia nėra pareikšta, o ieškovų aiškinimas, esą netesybos turėtų būti skaičiuojamos tik nuo neatliktų darbų sumos neatitinka sutarties sąlygų (žr. taip pat ir Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus 2020-05-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-838-790/2020).  

45.       Trečia, ieškovai taip pat kėlė klausimą, kad delspinigių dydis yra neprotingai didelis, atsakovė nepatyrė nuostolių dėl Sutartyje 2 nustatyto termino praleidimo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2018-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, 32 punktas; 2020-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas). Taigi vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, jog 0,05 procentų delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną savaime nepripažįstama per didele (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-378/2015; 2018-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2020-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 52 punktas).

46.       Ištyrus bylos medžiagą sutiktina su ieškovais, kad atsakovė neįrodė tikslaus nuostolių dydžio, tačiau pažymėtina tai, kad šioje byloje tikslus nuostolių dydis nesudaro ginčo dalyko, nes šalys susitarė dėl netesybų dydžio ir atsakovė neturi pareigos įrodinėti nuostolius, tuo labiau, kad ieškovai yra verslininkai, prisiimantys verslo neigiamų padarinių rizikas. Todėl ieškovų procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo laikyti paskaičiuotus delspinigius neprotingai dideliais bei juos sumažinti, nes toks mažinimas prieštarautų sutarties šalių valiai sudarant sutartį, būtų nesilaikoma sutartinių įsipareigojimų.

47.       Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad: pirma, netesybos šiuo atveju turėjo būti skaičiuotos nuo paties atsakovės sutarties sumažintos kainos sumos (6 690 023,45 Eur - 15 283,54 Eur); antra, netesybos turėjo būti skaičiuojamos nuo sumos be PVM; trečia, kaip išdėstyta aukščiau atsakovė, atlikdama įskaitymo dalį 34 667,35 Eur dydžio sumai, praleido ieškinio senaties terminą, kurį prašo taikyti ieškovai, o atsakovė neįrodė bei teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą tą terminą atnaujinti. Dėl išdėstytų aplinkybių yra pagrindas mažinti atsakovės ieškovams apskaičiuotas netesybas nuo 60 210,21 Eur sumos iki 12 790,05 Eur ((5 273 044,53 Eur * 30 * 0,03 procento) – 34 667,35 Eur). Laikydamas nurodytą delspinigių dydį pagrįstu ir teisėtu, teismas taip pat įvertina sutarties 2 vertę (i), termino praleidimo laikotarpį (ii) bei ieškovams už termino praleidimą taikytą delspinigių dydį atsižvelgiant į sutarties sumą (iii).

Dėl atsakovės atliktų įskaitymų ir ieškovų reikalavimų priteisti skolą

48.       Kaip nurodyta ieškovų procesiniuose dokumentuose, užsakovas 2017-12-20 rašte nurodė, kad vienašališkai išskaičiuoja (įskaito) 25 532,86 Eur priskaičiuotų delspinigių sumą iš rangovo pateiktos 2017-12-13 sąskaitos, o 2018-04-20 raštu pranešė, kad vienašališkai išskaičiuoja (įskaito) likusią 34 677,35 Eur delspinigių sumą iš rangovui pagal Sutartį 2 grąžinamų sulaikytų pinigų sumos. Užsakovas 2019-01-28 vienašališkai įskaitė pagal Sutartį 1 paskaičiuotą 26 737,30 Eur piniginių išskaitų sumą ir pagal Sutartį 2 paskaičiuotą 15 283,54 Eur piniginių išskaitų sumą iš Rangovui mokėtinos sulaikytų pinigų sumos. Taigi atsakovė iš viso yra atlikusi 102 231,05 Eur įskaitymą.     

49.       Kaip minėta, aptariamų sutarčių nuostatos numatė galimybę atsakovei atlikti įskaitymus, taip pat pareigą apie atliktą įskaitymą raštu informuoti rangovą.  

50.       Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

51.       Teismas nesutinka su ieškovų argumentais, kad atsakovė tinkamai nepranešė ieškovams apie nurodytus įskaitymus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). CK 6.131 straipsnio 2 dalies nuostatos prasme esminis yra paties pranešimo apie įskaitymą faktas – prievolėms įskaityti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, o pranešimo apie įskaitymą forma ir turinys nėra prievolių pabaigą įskaitymu nulemiantys veiksniai. Paties įskaitymo faktas gali būti įformintas įvairiais būdais, svarbiausia, kad prievolės šalies pasirinktas įforminimo būdas aiškiai atspindėtų jos valią įskaityti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019).

52.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad aplinkybių, lemiančių ieškinio senaties termino skaičiavimą, vertinimas gali būti reikšmingas sprendžiant teisme ginčą dėl delspinigių įskaitymo teisėtumo. Kasacinis teismas nurodė, kad šaliai pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, šių aplinkybių vertinimas lemia praleisto ieškinio senaties termino apskaičiavimą arba konstatavimą, kad jis nepraleistas, atitinkamai – kreditoriaus teisės į delspinigius apimtį. Kol teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su senaties termino skaičiavimu, reikalavimas sumokėti delspinigių sumą, apskaičiuotą neatsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą, negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

53.       Teismas, įvertinęs ieškovų nurodytas aplinkybes dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, nenustatė savarankiškų pagrindų, kurie leistų atsakovės atliktus įskaitymus pripažinti negaliojančiais. Bylos medžiaga patvirtina, kad: i) atsakovė pagal sudarytas sutartis galėjo atlikti įskaitymus; ii) įskaitymams atlikti egzistavo nurodytos sąlygos, tačiau teismas šioje byloje nustatė, kad ieškovams nepagrįstai buvo paskaičiuota 60 210,21 Eur suma, kuri šiuo teismo sprendimu sumažinta iki 12 790,05 Eur. Dėl išdėstytų aplinkybių yra pagrindas panaikinti atsakovės atlikto įskaitymo dalį 47 420,16 Eur dydžio sumai (60 210,21 Eur – 12 790,05 Eur) bei priteisti nurodytą sumą iš atsakovės solidariai ieškovų naudai už atliktus darbus pagal 2015-12-16 sutartį Nr. S-1057.

Dėl ieškovės reikalavimo dėl palūkanų priteisimo

54.       Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 11 341,20 Eur palūkanų už vėlavimą atsiskaityti, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

55.       Pagal Sutarties 2 37 punktą, užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus sutartyse numatyta tvarka, moka rangovui Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, išskyrus atvejį, numatytą Sutarties 19 punkte. Sutarties 2 19 punktas numatė, kad vėluojant finansavimui iš biudžeto, mokėjimai atliekami finansavimo vėlavimo laikotarpiui. Užsakovas, vėluojant finansavimui iš biudžeto palūkanų nemoka. Byloje atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti ją nuo palūkanų mokėjimo ieškovams Sutarties 2 19 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu panaikino atsakovės atlikto įskaitymo dalį 47 420,16 Eur dydžio sumai (60 210,21 Eur – 12 790,05 Eur) bei nurodytą sumą priteisė iš atsakovės solidariai ieškovų naudai už atliktus darbus pagal 2015-12-16 sutartį Nr. S-1057, į ieškovų ieškinyje nurodytus skaičiavimus (žr. ieškinio 7 punktą), kurių atsakovė neginčijo, yra pagrindas priteisti ieškovams 6 252,67 Eur (4 522 Eur už 34 677,35 Eur sumą ir 1 730,67 Eur už 12 742,81 sumą (25 532,86 Eur – 12 790,05 Eur)) palūkanų už termino atsisakyti už atliktus darbus praleidimą.   

56.       Ieškovai taip pat prašė priteisti iš atsakovės solidariai ieškovų naudai 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovai procesines palūkanas prašė priteisti pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį.

57.       CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Šalys sutartyje numatė, kad už prievolės atsiskaityti praleidimą taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovams iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

59.       Ieškovai ieškiniu reiškė 113 572,25 Eur dydžio reikalavimus, teismas šiuo sprendimu ieškovų reikalavimus tenkino iš dalies, priteisdamas 53 672,83 Eur sumą (47 420,16 Eur + 6 252,67 Eur), t. y. teismas patenkino 47,26 procento ieškovų pareikštų reikalavimų. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 827 Eur žyminis mokestis ir ieškovei AB „Kauno tiltai“ 2 420 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Žyminį mokestį byloje sumokėjo ieškovė AB „Kauno tiltai“ (e. b. 1 t. 20 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tenkintas ir atmestas ieškovų reikalavimų dalis, yra pagrindas priteisti ieškovei AB „Kauno tiltai“ 863,44 Eur žyminio mokesčio ir 1 143,69 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovių akcinės bendrovės „Kauno tiltai“, uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „FEGDA“, uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188710638, atliktą vienašalį įskaitymą 47 420,16 Eur (keturiasdešimt septyniems tūkstančiams keturiems šimtams dvidešimt eurų 16 ct) dydžio sumai neteisėtu ir jį panaikinti.

Priteisti ieškovams akcinei bendrovei „Kauno tiltai“, j. a. k. 133729589, uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“, j. a. k. 133556411, uždarajai akcinei bendrovei „FEGDA“, j. a. k. 11801759, uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“, j. a. k. 234004210, solidariai 47 420,16 Eur (keturiasdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų 16 ct) skolą už atliktus darbus vykdant 2015 m. gruodžio 16 d. sutartį Nr. S-1057, 6 252,67 Eur (šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt du eurus 67 ct) palūkanų, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (53 672,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188710638.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno tiltai“, j. a. k. 133729589, 2 007,13 Eur (du tūkstančius septynis eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188710638.

Kitą ieškinio dalį atmesti.  

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                  Irmantas Šulcas