Civilinė byla Nr. 2S-414-340/10

Procesinio sprendimo kategorija: 113.6.1.5; 122.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,

kolegijos teisėjų D. Kačinskienės, A. Auruškevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties, kuria byla sustabdyta ir perduota Vilniaus apygardos teismui, civilinėje byloje pagal ieškovo AB DnB NORD bankas ieškinį atsakovams UAB „Čipo“ ir G. G. dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas solidariai iš atsakovų priteisti 63 074,59 Lt skolos, 14,39 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-10-23 nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-382-592/09 pagal ieškovo AB DnB NORD bankas ieškinį atsakovams UAB „Čipo“ ir G. G. dėl skolos priteisimo; perdavė civilinę bylą Nr. 2-382-592/09 Vilniaus apygardos teismui; grąžino ieškovui AB DnB NORD bankas 1 892 Lt dydžio žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija. Teismas konstatavo, jog ieškinį priėmus, paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-10-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5259-623/09 atsakovui UAB „Čipo“ iškėlė bankroto bylą. Atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai ir yra iškelta bankroto byla, todėl civilinės bylos Nr. 2-382-592/09 nagrinėjimas sustabdytas ir byla perduota bankroto bylą iškėlusiam teismui.

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-10-23 nutarties dalį dėl civilinės bylos Nr. 2-3827-592/2009 atsakovo G. G. atžvilgiu perdavimo Vilniaus apygardos teismui panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – AB DnB NORD banko ieškinį dėl skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-3827-592/2009 atsakovui G. G. perduoti nagrinėti Vilniaus m. 2 apylinkės teismui. Pažymi, jog ieškiniu prašė priteisti skolą solidariai iš atsakovų UAB „Čipo“ (kredito gavėjas) ir G. G. (laiduotojas). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 3, 26 str., įmonės bankroto byloje sprendžiamas tik tų reikalavimų, kurie nukreipti tiesiogiai į bankrutavusią įmonę, patenkinimo klausimas. Byloje yra du atsakovai ir tik vienam iš jų iškelta bankroto byla. Įmonių bankroto įstatymas nenumato, jog reikalavimai bankrutuojančios įmonės laiduotojams nagrinėjami bankroto byloje. Apelianto vertinimu, vadovaujantis CPK 136 str. 3 d. yra pagrindas išskirti civilinę bylą į dvi ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduoti bylą tik toje apimtyje, kurioje pareikšti reikalavimai bankrutuojančiai įmonei, o reikalavimus laiduotojams toliau nagrinėti ginčo teisenos tvarka.

Nustatytu terminu atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylos stabdymo ir perdavimo Vilniaus apygardos teismui klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 str. ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismui priėmus ieškinį, paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-10-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5259-623/09 atsakovui UAB „Čipo“ iškėlė bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą ir perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui CPK 163 str. 5 d., 166 str. 2 d. pagrindu.

Apeliantas nurodo, jog ieškiniu prašė priteisti skolą solidariai iš atsakovų UAB „Čipo“ (kredito gavėjas) ir G. G. (laiduotojas); vadovaujantis CPK 136 str. 3 d. yra pagrindas išskirti civilinę bylą į dvi ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduoti bylą tik toje apimtyje, kurioje pareikšti reikalavimai bankrutuojančiai įmonei, o reikalavimus laiduotojams toliau nagrinėti ginčo teisenos tvarka. Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas lemia, kad tik šalys disponuoja ginčo dalyku, tik jos turi teisę pasirinkti kam ir kokio pobūdžio reikalavimus pareikšti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis juos grįsti (CPK 13 str.). Kai ieškovas turtinio pobūdžio reikalavimus pareiškia keliems atsakovams ir vienas iš jų yra bankrutuojanti įmonė, ginčo teismingumą lemia šių reikalavimų tarpusavio ryšys. Jei skirtingiems atsakovams pareikšti reikalavimai gali būti nagrinėjami skyrium, t. y. kuomet tie reikalavimai yra autonomiški ir tarp atsakovų egzistuoja fakultatyvusis bendrininkavimas, turtinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei turi būti reiškiamas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, o visų kitų reikalavimų teismingumas ir nagrinėjimas nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu tuomet, kai atsakovu patrauktai bankrutuojančiai įmonei ir kitiems atsakovams reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai yra glaudžiai susiję ir ieškovas juos grindžia ta pačia medžiaga bei įrodinėja atsakovų solidariąją atsakomybę, t. y. kada tarp atsakovų egzistuoja privalomasis bendrininkavimas, šie reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu bankroto bylą nagrinėjančiame teisme (CPK 33 str. 4 d., 43 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1069/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovų solidariai; reikalavimas atsakovams grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir tuo pačiu teisiniu pagrindu – ieškovas įrodinėja, kad vadovaujantis CK 6.81 str. bei 2006-05-26 laidavimo sutarties Nr. 81-06L 1.1, 2.1.1 punktais, kredito gavėjas ir laiduotojas (atsakovai) atsako bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimai nėra autonomiški ir negali būti nagrinėjami atskirai. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sustabdė civilinę bylą ir visa apimtimi perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-10-23 nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Iš apelianto (ieškovo) AB DnB NORD banko valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 9,75 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo AB DnB NORD banko 9,75 Lt (devynis litus, 75 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui

Kolegijos pirmininkė                                                                                         T. Žukauskienė

Teisėjai                                                                                                             D. Kačinskienė

A. Auruškevičius