Administracinė byla Nr. eI3-697-872/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00990-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.7; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui,
atsakovės atstovei Aldonai Baltakienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos bendros Lietuvos ir Danijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos kopija“ skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja bendra Lietuvos ir Danijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltijos kopija“ pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. V1(19.1)-159 ,,Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies pagrindu išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui susigražinimo iš bendros Lietuvos ir Danijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kopija“ (toliau – ir Įsakymas) skundžiamoje dalyje, t. y. sumoje 5 203,38 Eur; 2) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovė skundžiamu Įsakymu nepagrįstai siekia susigražinti visą pareiškėjai suteiktą subsidiją remiamam darbo užmokesčiui ne tik už galimo pažeidimo laikotarpį, tačiau ir už ankstesnį, nesusijusį su galimu pažeidimu, laikotarpį pagal kitą prašymą, už kurį nebuvo ir nėra jokio pažeidimo.
Atkreipia dėmesį, kad atsakovei pateikė du atskirus prašymus dėl subsidijų remiamam darbo užmokesčiui. Vienas prašymas buvo pateiktas 2020 m. gegužės 14 d., o antras – 2021 m. kovo 12 d. Taigi, buvo pateikti du skirtingi prašymai už du visiškai skirtingus ir atskirus laikotarpius dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 41 straipsnio 21 dalies rėmimo subsidijos.
Pastebi, jog už periodą pagal pareiškėjos atsakovei pateiktą 2020 m. gegužės 14 d. prašymą ,,Dėl subsidijos remiamam darbo užmokesčiui už 2020 metus“, jokių pažeidimų nustatyta nebuvo, minėtas periodas ir rėmimas pagal šį prašymą pasibaigęs, taigi priešingai nei nurodoma skundžiamame Įsakyme, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti iš pareiškėjos sugrąžinti už šį buvusį laikotarpį subsidiją remiamam darbo užmokesčiui.
Nurodo, kad kitas periodas, už kurį pareiškėja kreipėsi į atsakovę dėl subsidijos remiamam darbo užmokesčiui buvo pateiktas pagal atskirą 2021 m. kovo 12 d. prašymą, jau pasibaigus pirmojo prašymo galiojimui ir pagal jį mokamoms subsidijoms remiamam darbo užmokesčiui. Už antrą periodą pagal 2021 m. kovo 12 d. prašymą, kaip teigia atsakovė savo pretenzijoje, buvo fiksuojamas pažeidimas, tačiau pareiškėja su tuo nesutinka. Teigia, kad šiuo atveju kyla klausimas dėl institucijų neteisingo darbuotojo darbo laiko vertinimo už antrą periodą, tačiau pareiškėją tikrinusios institucijos (Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) patikrinimo sprendimo neapskundė ne todėl, kad su juo sutiko, o todėl, kad neteisingai įvertino jo pasekmes.
Atkreipia dėmesį, kad pažeidimas dėl remiamojo darbo užmokesčio yra už antrą periodą pagal pareiškėjos 2021 m. kovo 12 d. prašymą ir šio prašymo pagrindu atsakovės priimtą sprendimą. Remiantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 42 dalimi, įmonė privalo grąžinti visą iki pažeidimo nustatymo dienos išmokėtą šio straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui sumą, gautą už darbuotoją, dėl kurio buvo nustatytas pažeidimas. Taigi, pareiškėjos atsakomybė dėl 2021 m. kovo 12 d. prašymo pagrindu mokamos subsidijos galėtų kilti tik už periodą nuo 2021 m. vasario mėnesio (mokėtos subsidijos pagal antrą prašymą data) iki 2021 m. balandžio 29 d. (pažeidimo fiksavimas), nes Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 42 dalyje imperatyviai nustatyta, kad gražintina subsidija neapima vėlesnių laikotarpių, t. y. laikotarpių po pažeidimo.
Pažymi, kad jei pažeidimas, kaip nurodo atsakovė, yra fiksuotas 2021 m. balandžio 29 d. patikrinimo metu, tokiu atveju pareiškėja privalėtų gražinti atsakovei gautą subsidiją remiamam darbo užmokesčiui už darbuotojus tik bendrai 2 146,16 Eur sumai, už laikotarpį nuo tokios subsidijos pagal 2021 m. kovo 12 d. prašymą mokėjimo pradžios iki fiksuotos pažeidimo datos. Atkreipia dėmesį, kad minėtos aplinkybės atsispindi ir skundžiamame Įsakyme, kuriame nurodyta, jog pažeidimas buvo fiksuotas pagal 2021 m. kovo 12 d. prašymą dėl darbuotojų: M. B., kuris dirbo 2021 m. balandžio 29 d., J. M., kuri dirbo 2021 m. balandžio 27 d., M. S., kuris dirbo 2021 m. balandžio 26 d., nors šiems darbuotojams darbo laiko žiniaraštyje buvo pažymėta „PN“ (prastova). Atsakovė šių darbuotojų (bendrai) rėmimui 2021 m. balandžio 15 d. pavedimu Nr. 60010441 pervedė 482,16 Eur subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. vasario mėnesį, 2021 m. balandžio 23 d. pavedimu Nr. 60011109 – 874,50 Eur subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. kovo mėn., 2021 m. gegužės 25 d. pavedimu Nr. 60013298 – 789,50 Eur subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. balandžio mėn., viso 2 146,16 Eur sumai, todėl grąžintina suma taip pat negali viršyti 2146,16 Eur sumos.
Akcentuoja, kad atsižvelgiant į Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 42 dalies nuostatas ir nurodytas aplinkybes, reikalauti iš pareiškėjos sugrąžinti subsidijų už bendrą 7 349,54 Eur sumą už du skirtingus ir atskirus laikotarpius, kaip nurodyta skundžiamame Įsakyme, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, jog neginčija Įsakymo dalyje dėl 2146,16 Eur sumos grąžinimo, tačiau nesutinka dėl 5 203,38 Eur sumos grąžinimo.
Atsakovė atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad darbdavių pasiūlymus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalį reglamentuoja Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).
Pažymi, kad remiantis Aprašo 201 punktu, darbdaviai, pirmą kartą kreipiantis dėl subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, turi pateikti užpildytą Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymą išmokėti subsidiją kartu su Aprašo 208 punkte nurodytais dokumentais už praėjusį kalendorinį mėnesį, o vėlesniais mėnesiais teikiamas tik prašymas išmokėti subsidiją kartu su Aprašo 208 punkte nurodytais dokumentais. Aprašo 205 punkte nustatyta, kad Klientų aptarnavimo skyrius, gavęs Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymą išmokėti subsidiją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymo išmokėti subsidiją gavimo dienos: kai nustato, jog netinkamai užpildytas Pasiūlymas dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir (ar) Prašymas išmokėti subsidiją, arba pateikti ne visi Aprašo 208 punkte nurodyti dokumentai, siūlo darbdaviui patikslinti Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir (ar) Prašymą išmokėti subsidiją per 3 darbo dienas; patikrina, ar darbdavys atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, 35 straipsnio 6 dalyje ir 41 straipsnio 21 dalyje nustatytas sąlygas; sudaro darbdavių, pageidaujančių gauti subsidiją darbo užmokesčiui sąrašą ir teikia Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjui siūlydamas: skirti subsidiją darbo užmokesčiui arba jos neskirti.
Atkreipia dėmesį, kad remiantis Aprašo 208 punktu, darbdaviai, kuriems priimtas sprendimas skirti subsidiją darbo užmokesčiui mėnesiui pasibaigus ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos pateikia Prašymą išmokėti subsidiją ir šiuos dokumentus: darbo užmokesčio išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiančius dokumentus, dokumento, patvirtinančio paskelbtą prastovą kopiją ir pranešimo dėl paskelbtos prastovos, gauto iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI), kiekvienam darbuotojui kopiją.
Pažymi, kad gavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI) 2021 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. SD-01-19025 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame buvo nurodyta, jog VDI patikrinimo UAB „Baltijos kopija“ metu nustatė, jog J. M., M. B. ir M. S. dirbo paskelbtų prastovų metu ir tokiais veiksmais buvo pažeistos DK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos. Atsižvelgdama į tai, Užimtumo tarnyba 2021 m. spalio 5 d. raštu Nr. SD(19.1)-13232 „Dėl informacijos pateikimo apie UAB „Baltijos kopija“ kreipėsi į VDI prašydama pateikti informaciją, susijusią su UAB „Baltijos kopija“ atžvilgiu nustatytų pažeidimų ir administracinio nusižengimo tyrimo teisenos eigą.
Atkreipia dėmesį, kad VDI 2021 m. spalio 6 d. raštu Nr. SD-1-19611 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė UAB „Baltijos kopija“ taikytos administracinės atsakomybės dokumentą - 2021m. gegužės 13 d. Administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-569-2021, kuriame buvo nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad ,,<...> V. V., būdamas bendros Lietuvos ir Danijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kopija“, įm. k. 110669916 (toliau – įmonė) vadovu neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi darbo kodekso nuostatų, kadangi iš darbuotojų paaiškinimų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad įmonės paskelbtų prastovų (DK 47 str. 1 d. 2 p. nustatytu atveju) metu darbuotojai paskelbtos prastovos metu ėjo į darbą, o darbuotojams nebuvo žymimas faktiškai dirbtas darbo laikas 2021 m. balandžio mėn. pvz: M. B. dirbo 2021-04-29, J. M. dirbo 2021-04-27, M. S. dirbo 2021-04-26 d., tačiau šiems darbuotojams darbo laiko žiniaraštyje pažymėta „PN“ (prastova). Tuo pažeistos LR Darbo kodekso 47 str. 3 d. 2 p. nuostatos“. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, jog už minėtą pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 Eur iki 880 Eur. Tokiu būdu UAB „Baltijos kopija“ vadovui V. V. VDI Vilniaus teritorinis skyrius skyrė administracinę nuobaudą - 120 Eur dydžio baudą, o V. V. patvirtino savo parašu, jog su protokolu susipažino, pažeidimą pripažįsta ir dėl to gailisi.
Nurodo, kad įvertinus VDI 2021 m. spalio 6 d. rašte Nr. SD-1-19611 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą informaciją, jog bauda yra sumokėta ir baigta administracinio nusižengimo teisena, buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, kuriuo Užimtumo tarnybos Vilniaus KAD Vilniaus miesto 6-asis skyrius (toliau – ir Vilniaus miesto 6-asis skyrius) buvo įpareigotas per 3 darbo dienas raštu informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą ir inicijuoti išmokėtų subsidijų darbo užmokesčiui pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalį susigrąžinimo procesą, išsiunčiant pretenziją UAB „Baltijos kopija“ dėl išmokėtos subsidijos susigrąžinimo. Taigi, Vilniaus miesto 6-asis skyrius 2022 m. vasario 2 d. raštu Nr. SD(19.1) – 1270 pareiškėjai pateikė pretenziją „Dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos grąžinimo“ (toliau – ir Pretenzija), kurioje išdėstė Įsakymo priėmimo faktines aplinkybes ir teisinį pagrindą ir pridėjo skundžiamą Įsakymą. Pretenzijoje, be kita ko, pažymėjo, jog atsižvelgiant į VDI Vilniaus teritorinio skyriaus protokole pateiktą informaciją, kad užimti asmenys J. M. ir M. B. dirbo DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu, Užimtumo tarnyba už minėtus darbuotojus pareiškėjai nepagrįstai išmokėjo subsidiją darbo užmokesčiui 7 349,54 Eur sumai ir vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 42 dalyje įtvirtinta nuostata bei Užimtumo įstatymo 61 straipsniu, pasiūlė UAB „Baltijos kopija“ iki 2022 m. kovo 31 d. grąžinti visą nepagrįstai pervestą subsidijos darbo užmokesčiui sumą.
Atsakovė cituoja pareiškėjos skunde nurodytus argumentus ir patikslina, kad buvo pateikti Pasiūlymai įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo. Nurodo, kad pasiūlymas, kaip jau buvo minėta teikiamas pirmą kartą darbdaviui kreipiantis dėl subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu ir prašymas išmokėti subsidiją kartu su Aprašo 208 punkte nurodytais dokumentais už praėjusį kalendorinį mėnesį, o vėlesniais mėnesiais teikiamas tik prašymas išmokėti subsidiją kartu su Aprašo 208 punkte nurodytais dokumentais. Taigi, pareiškėja, yra pateikusi Užimtumo tarnybai visą eilę prašymų išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova.
Pažymi, kad nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstyta pozicija, jog pareiškėja atsakovei pateikė du skirtingus prašymus, todėl ir atsakomybė pareiškėjai galėtų kilti tik už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 12 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. Cituoja Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 42 dalies nuostatas ir akcentuoja, kad darbdavys privalo grąžinti visą iki pažeidimo nustatymo dienos jam išmokėtą Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui sumą, gautą už darbuotoją, dėl kurio buvo nustatytas pažeidimas.
Atkreipia dėmesį, kad minėtos Užimtumo įstatymo nuostatos buvo cituojamos ir pareiškėjai pateiktoje Pretenzijoje, taigi turėjo būti visiškai aišku, kad VDI nustačius, jog darbuotojas dirbo prastovos metu, darbdavys privalo grąžinti visą išmokėtos subsidijos sumą, gautą už darbuotoją, dirbusį prastovos metu.
Nurodo, kad siekiant sumažinti administracinę naštą darbdaviams, Aprašo 202 punkte nustatyta, kad Pasiūlymas dėl subsidijos darbo užmokesčiui gavimo teikiamas Užimtumo tarnybai tik pirmą kartą, o vėliau kiekvieną mėnesį teikiamas tik Prašymas ir kiti dokumentai, reikalingi subsidijai gauti. Atkreipia dėmesį, kad Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nėra numatyta, jog subsidija darbo užmokesčiui mokama tam tikrais etapais ar atskirais laikotarpiais (pirmo ar antro karantino metu). Be to, Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 42 dalyje nėra įtvirtinta galimybė grąžinti išmokėtą subsidiją darbo užmokesčiui pagal atskirus pasiūlymus ar prašymus. Tai reiškia, kad darbdavys privalo grąžinti visą subsidiją darbo užmokesčiui už tuos darbuotojus, dėl kurių buvo nustatytas pažeidimas, nepriklausomai nuo to kiek kartų buvo teiktas pasiūlymas dėl subsidijos darbo užmokesčiui, nustatytos Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje.
Pažymi, kad Užimtumo tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas yra saistoma teisės aktų reikalavimų ir negali pasielgti kitaip nei nustatyta galiojančiuose teisės aktuose, todėl Užimtumo įstatyme esant aiškiai įtvirtintai nuostatai dėl reikalavimo darbdaviui ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos grąžinti visą jam išmokėtą subsidijos sumą, už darbuotoją, dirbusį prastovos metu, priimdama pareiškėjos pageidaujamą sprendimą, veiktų neteisėtai. Taigi, atsakovės nuomone, pareiškėjos argumentas, jog darbdavys privalo grąžinti subsidiją darbo užmokesčiui tik už antrą laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. kovo 12 d., yra nepagrįstas.
Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentu, jog ji neturi grąžinti gautos subsidijos po pažeidimo nustatymo dienos, t. y. po 2021 m. balandžio 29 d. Atkreipia dėmesį, kad protokolas buvo surašytas 2021 m. gegužės 13 d., tačiau informaciją apie pareiškėjos vadovo įvykdytą administracinį nusižengimą iš VDI atsakovė gavo tik 2021 m. spalio 6 d., kai Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpis buvo jau pasibaigęs 2021 m. rugpjūčio 31d.
Nurodo, kad Užimtumo įstatymo 61 straipsnyje įtvirtinta, jog nustačius, kad asmeniui buvo pritaikytos užimtumo rėmimo priemonės pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, asmens dalyvavimo užimtumo rėmimo priemonėse išlaidos, kurios buvo finansuotos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir lėšomis, arba išlaidos, atsiradusios atlikus kitus neteisėtus veiksmus, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus arba duomenis, ir kitų kaltų asmenų.
Pažymi, kad jei atsakovei būtų buvę žinoma apie protokolą ir skirtą baudą, Užimtumo tarnybos sprendimas, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 42 dalimi, galimai būtų priimtas ankščiau ir subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas UAB „Baltijos kopija“ būtų nutrauktas bei įmonė negalėtų dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse 12 mėnesių nuo sprendimo nutraukti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo priėmimo dienos. Jei pareiškėja, žinodama ir suvokdama savo prisiimtus įsipareigojimus, būtų laiku informavusi Užimtumo tarnybą apie surašytą protokolą, nebūtų susidariusi nepagrįstai išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui permoka po padaryto pažeidimo. Taigi, subsidijos darbo užmokesčiui suma buvo nepagrįstai išmokėta Pareiškėjui po ANP surašymo dienos dėl to, jog pareiškėja nepateikė Užimtumo tarnybai informacijos apie VDI Vilniaus teritorinio skyriaus nustatytą pažeidimą.
Apibendrindama atsiliepime nurodytus argumentu, atsakovė pažymi, kad Įsakymas ir pretenzija yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jų priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos 2022 m. sausio 28 d. Įsakymo dėl pareiškėjai išmokėtų lėšų subsidijoms darbo užmokesčiui susigrąžinimo dalyje, t. y. sumos 5 203,38 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal byloje esančius rašytinius duomenis nustatyta, jog pareiškėja Užimtumo tarnybai pateikė 2020 m. gegužės 14 d. ir 2021 m. kovo 12 d. Pasiūlymus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (toliau – ir Pasiūlymai), 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. birželio 11 d., 2020 m. birželio 17 d., 2020 m. rugpjūčio 12 d., 2020 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. spalio 14 d., 2020 m. lapkričio 12 d., 2020 m. gruodžio 11 d., 2021 m. kovo 12 d., 2021 m. balandžio 12 d., 2021 m. gegužės 12 d., 2021 m. birželio 14 d. ir 2021 m. liepos 13 d. Prašymus išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova (toliau – ir Prašymai), darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus už prastovoje buvusius darbuotojus, tame tarpe už J. M. ir M. B..
Vilniaus KAD direktoriaus 2020 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. VI(19.1)-1297 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo” 1.1. punkto 1 priedo 47 eilute pareiškėjai buvo skirta subsidija už 2020 m. balandžio mėnesį prastovoje buvusią darbuotoją J. M.. Taip pat, Vilniaus KAD direktoriaus 2020 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VI(19.1)-1816 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo” 1.1. punkto 1 priedo 8 eilute pareiškėjai buvo skirta subsidija už 2020 m. gegužės mėnesį prastovoje buvusius darbuotoją J. M.. Vilniaus KAD direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. VI(19.1)-4199 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo” 1.1. punkto 1 priedo 10 ir 17 eilutėmis pareiškėjai buvo skirta subsidija už 2020 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus: J. M. ir M. B..
Vilniaus KAD direktoriaus 2020 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. VI(19.1)-4693 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo” 1.1. punkto 1 priedo 9 ir 16 eilutėmis pareiškėjai buvo skirta subsidija už 2020 m. rugsėjo mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus J. M. ir M. B.. Vilniaus KAD direktoriaus 2020 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. VI(19.1)-5209 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo” 1.1. punkto 1 priedo 9 ir 16 eilutėmis pareiškėjai buvo skirta subsidija už 2020 m. spalio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus J. M. ir M. B.. Vilniaus KAD direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. VI(19.1)-6040 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo” 1.1. punkto 1 priedo 8 ir 13 eilutėmis pareiškėjai buvo skirta subsidija už 2020 m. lapkričio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus J. M. ir M. B.. Vilniaus KAD direktoriaus 2021 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. VI(19.1)-2138 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo” 1.1. punkto 1 priedo 13 ir 19 eilutėmis pareiškėjai buvo skirta subsidija už 2021 m. vasario mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus J. M. ir M. B.. Vilniaus KAD direktoriaus 2021 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. VI(19.1)-2177 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo” 1.1. punkto 1 priedo 13 ir 19 eilutėmis pareiškėjai buvo skirta subsidija už 2021 m. kovo mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus J. M. ir M. B.. Vilniaus KAD direktoriaus 2021 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. VI(19.1)-2669 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo” 1.1. punkto 1 priedo 22 ir 28 eilutėmis pareiškėjai buvo skirta subsidija už 2021 m. balandžio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus J. M. ir M. B.. Vilniaus KAD direktoriaus 2021 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. VI(19.1)-2968 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo” 1.1. punkto 1 priedo eilutėmis pareiškėjai buvo skirta subsidija už 2021 m. gegužės mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus J. M. ir M. B.. Vilniaus KAD direktoriaus 2021 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. VI(19.1)-3317 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo” 1.1. punkto 1 priedo 13 ir 17 eilutėmis pareiškėjai buvo skirta subsidija už 2021 m. birželio mėnesį prastovoje buvusius užimtus asmenis J. M. ir M. B..
Nustatyta, jog Vilniaus KAD gavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. SD-01-19025 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame buvo nurodyta, jog VDI patikrinimo UAB „Baltijos kopija“ metu nustatė, jog J. M., M. B. ir M. S. dirbo paskelbtų prastovų metu ir tokiais veiksmais buvo pažeistos DK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos. Atsižvelgdama į tai, Užimtumo tarnyba 2021 m. spalio 5 d. raštu Nr. SD(19.1)-13232 „Dėl informacijos pateikimo apie UAB „Baltijos kopija“ kreipėsi į VDI prašydama pateikti informaciją, susijusią su UAB „Baltijos kopija“ atžvilgiu nustatytų pažeidimų ir administracinio nusižengimo tyrimo teisenos eigą.
VDI 2021 m. spalio 6 d. raštu Nr. SD-1-19611 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė UAB „Baltijos kopija“ taikytos administracinės atsakomybės dokumentą – 2021 m. gegužės 13 d. Administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-569-2021, kuriame buvo nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad ,,<...> V. V., būdamas bendros Lietuvos ir Danijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kopija“, įm. k. 110669916 (toliau – įmonė) vadovu neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi darbo kodekso nuostatų, kadangi iš darbuotojų paaiškinimų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad įmonės paskelbtų prastovų (DK 47 str. 1 d. 2 p. nustatytu atveju) metu darbuotojai paskelbtos prastovos metu ėjo į darbą, o darbuotojams nebuvo žymimas faktiškai dirbtas darbo laikas 2021 m. balandžio mėn. pvz.: M. B. dirbo 2021-04-29, J. M. dirbo 2021-04-27, M. S. dirbo 2021-04-26 d., tačiau šiems darbuotojams darbo laiko žiniaraštyje pažymėta „PN“ (prastova). Tuo pažeistos LR Darbo kodekso 47 str. 3 d. 2 p. nuostatos“. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, jog už minėtą pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 Eur iki 880 Eur. Tokiu būdu UAB „Baltijos kopija“ vadovui V. V. VDI Vilniaus teritorinis skyrius skyrė administracinę nuobaudą - 120 Eur dydžio baudą, o V. V. patvirtino savo parašu, jog su protokolu susipažino, pažeidimą pripažįsta ir dėl to gailisi.
Įvertinus VDI 2021 m. spalio 6 d. rašte Nr. SD-1-19611 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą informaciją, jog bauda yra sumokėta ir baigta administracinio nusižengimo teisena, buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, kuriuo Užimtumo tarnybos Vilniaus KAD Vilniaus miesto 6-asis skyrius (toliau – ir Vilniaus miesto 6-asis skyrius) buvo įpareigotas per 3 darbo dienas raštu informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą ir inicijuoti išmokėtų subsidijų darbo užmokesčiui pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalį susigrąžinimo procesą, išsiunčiant pretenziją UAB „Baltijos kopija“ dėl išmokėtos subsidijos susigrąžinimo.
Vilniaus miesto 6-asis skyrius 2022 m. vasario 2 d. raštu Nr. SD(19.1) - 1270 pareiškėjai pateikė pretenziją „Dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos grąžinimo“ (toliau – ir Pretenzija), kurioje išdėstė Įsakymo priėmimo faktines aplinkybes ir teisinį pagrindą ir pridėjo skundžiamą Įsakymą. Pretenzijoje, be kita ko, pažymėjo, jog atsižvelgiant į VDI Vilniaus teritorinio skyriaus protokole pateiktą informaciją, kad užimti asmenys J. M. ir M. B. dirbo DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu, Užimtumo tarnyba už minėtus darbuotojus pareiškėjai nepagrįstai išmokėjo subsidiją darbo užmokesčiui 7 349,54 Eur sumai ir vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 42 dalyje įtvirtinta nuostata bei Užimtumo įstatymo 61 straipsniu, pasiūlė UAB „Baltijos kopija“ iki 2022 m. kovo 31 d. grąžinti visą nepagrįstai pervestą subsidijos darbo užmokesčiui sumą.
Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Įsakymu dalyje dėl 5 203,38 Eur sumos sugrąžinimo. Teigia, jog atsakovė skundžiamu Įsakymu nepagrįstai siekia susigražinti visą pareiškėjai suteiktą subsidiją remiamam darbo užmokesčiui ne tik už galimo pažeidimo laikotarpį, tačiau ir už ankstesnį laikotarpį pagal kitą prašymą, už kurį nebuvo jokio pažeidimo. Sutinka, jog jos atsakomybė dėl 2021 m. kovo 12 d. prašymo pagrindu mokamos subsidijos galėtų kilti tik už periodą nuo 2021 m. vasario mėnesio (mokėtos subsidijos pagal antrą prašymą data) iki 2021 m. balandžio 29 d. (pažeidimo fiksavimas).
Užimtumo įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 12 29 iki 2022 02 01) 41 straipsnio 42 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui buvo paskirta ir mokama šio straipsnio 21 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, vykdo (vykdė) darbo funkcijas jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu, darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos privalo grąžinti visą iki šio pažeidimo nustatymo dienos jam išmokėtą šio straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui sumą, gautą už darbuotoją, dėl kurio buvo nustatytas pažeidimas, ir dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sprendimo nutraukti šio straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo.
Užimtumo įstatymo 61 straipsnyje nurodyta, jog nustačius, kad asmeniui buvo pritaikytos užimtumo rėmimo priemonės pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, asmens dalyvavimo užimtumo rėmimo priemonėse išlaidos, kurios buvo finansuotos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir lėšomis, arba išlaidos, atsiradusios atlikus kitus neteisėtus veiksmus, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus arba duomenis, ir kitų kaltų asmenų.
Darbo kodekso (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 01 01 iki 2022 02 02) 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
Įvertinusi galiojantį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, jog Užimtumo tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas yra saistoma teisės aktų reikalavimų ir negali pasielgti kitaip negu numatyta galiojančiuose teisės aktuose. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 42 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuoroda, jog VDI nustačius pažeidimą, darbdavys privalo grąžinti visą iki šio pažeidimo nustatymo dienos jam išmokėtą šio straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui sumą, gautą už darbuotoją, dėl kurio buvo nustatytas pažeidimas. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 42 dalyje nėra numatyta galimybės grąžinti išmokėtą subsidiją darbo užmokesčiui pagal atskirus pasiūlymus ar prašymus ar už laikotarpį pagal paskutinį įmonės įsakymą, kuriuo skelbiama ar tęsiama prastova. Tai reiškia, kad darbdavys privalo grąžinti visą subsidiją darbo užmokesčiui už tuos darbuotojus: J. M., M. B. ir M. S., dėl kurių buvo nustatytas pažeidimas, nepriklausomai nuo to kiek kartų buvo teiktas pasiūlymas dėl subsidijos darbo užmokesčiui, numatytos Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje, nei nuo to kiek kartų buvo skelbiama (tęsiama) prastova Pareiškėjos įsakymais.
Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą Įsakymą, išsamiai ir visapusiškai neištyrė ginčo situacijos, taigi, nesilaikė viešojo administravimo principų. Kaip matyti iš skundžiamo Įsakymo turinio, Užimtumo tarnyba, kaip faktiniu pagrindu, rėmėsi VDI Užimtumo tarnybai suteikta informacija ir AN protokolu Nr. VDI-ANR_P-569-2021, kuriame konstatuota, jog darbuotojai: J. M., M. B. ir M. S. dirbo prastovų metu, t. y. buvo pažeistos Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos. Prastovos klausimai reguliuojami DK normomis ir atitinkamai šis klausimas patenka į VDI kompetenciją, tačiau ne į Užimtumo tarnybos kompetencijos ribas. Prastovos pagrįstumo bei darbo funkcijų vykdymo jos metu klausimas šioje byloje buvo išspręstas VDI administracinio nusižengimo byloje. Be to, byloje nėra ginčo, jog VDI patikrinimo sprendimo pareiškėja neskundė, nors teigia neteikusi skundo tik todėl, jog neteisingai supratusi pasekmes.
Nesutiktina su pareiškėjos argumentu, jog ji neturinti grąžinti gautos subsidijos po pažeidimo nustatymo dienos, t. y. po 2021 m. balandžio 29 d.
Pagal bylos duomenis matyti, jog AN protokolas buvo surašytas 2021 m. gegužės 13 d., tačiau informaciją apie pareiškėjos vadovo įvykdytą administracinį nusižengimą iš VDI atsakovė gavo tik 2021 m. spalio 6 d., kai Įstatyme nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpis buvo jau pasibaigęs 2021 m. rugpjūčio 31d. (Užimtumo įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 5 punktas; 2021 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. XIV-351 redakcija). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja, teikdama 2021 m kovo 12 d. Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo, patvirtino, jog žino ir suvokia, kad Užimtumo tarnybai iš VDI gavus duomenis apie tai, jog darbuotojas, už kurį yra paskirta ir mokama subsidija darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu, subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas bus nutrauktas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius turės grąžinti visą už tą darbuotoją išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą.
Taip pat pastebėtina, jog Prašyme išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova nurodyta, jog „ Prašymas išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, yra neatsiejama Pasiūlymo dėl subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu gavimo dalis“. Taigi, jau po AN protokolo surašymo dienos, t. y. 2021 m. gegužės 13 d., pareiškėja vis tiek teikė 2021 m. birželio 14 d. ir 2021 m. liepos 13 d. prašymus dėl subsidijos išmokėjimo už 2021 m. gegužės ir birželio mėnesiais prastovoje buvusius darbuotojus: J. M. ir M. B., nors VDI jau buvo nustačiusi, kad jie dirbo prastovos metu.
Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė, vykdydama teisės aktų reikalavimus, pagrįstai reikalauja sugrąžinti pareiškėjai išmokėtą subsidiją darbo užmokesčiui - 7349,54 Eur, nes Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 42 dalyje imperatyviai nurodyta, kad darbdavys privalo grąžinti visą subsidijos sumą per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, gautą už darbuotoją, VDI nustačius, jog šis darbuotojas dirbo prastovos metu.
Pažymėtina, jog individualiems administraciniams aktams yra taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai. VAĮ nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010).
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo Tarnybos Vilniaus KAD Įsakymo forma atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, jame nurodytos teisės normos, kuriomis Užimtumo tarnyba vadovavosi, t. y. skundžiamame Įsakyme nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas. Skundžiamame įsakyme taip pat nurodyti ir motyvai, kodėl priimtas skundžiamas Įsakymas, o būtent, kad VDI surašius AN protokolą, buvo pažeista Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 42 dalies nuostata, dėl ko Užimtumo tarnybai atsirado pareiga laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Užimtumo tarnybos Vilniaus KAD įsakymais paskirtas ir išmokėtas lėšas (subsidijas darbo užmokesčiui) 7349,54 Eur susigrąžinti iš UAB ,,Baltijos kopija“. Taigi, teismas pritaria atsakovo teiginiui, jog Užimtumo tarnyba neturėjo pareigos kvestionuoti VDI kaip kompetentingos institucijos konstatuotų faktų ir išvadų.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualias teisinio reglamentavimo nuostatas, teismas konstatuoja, kad Tarnybos Vilniaus KAD priimtas Įsakymas skundžiamoje dalyje yra argumentuotas, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo numatytų reikalavimų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Darytina išvada, jog teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Tarnybos Vilniaus KAD 2022 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. VI(19.1)-159, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos bendros Lietuvos ir Danijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos kopija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jovita Einikienė
Saulius Jakaitis
Fausta Vitkienė