Civilinė byla Nr. e2-297-1102/2023

Teisminio proceso Nr. Nr. 2-68-3-19600-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3;

 (S)

2.3.2.7; 3.1.3.6.2; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.4.1.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,

sekretoriaujant Neringai Stuglytei, 

vertėjaujant Anai Grečišnikovai,

dalyvaujant ieškovei R. M., ieškovės atstovui advokatui Eimantui Šiurpšai,

atsakovui R. K., atsakovo atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei,

trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Artūrui Gutauskui,

liudytojai J. L.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. (buv. K.) ieškinį atsakovui R. K. ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės ir susijusių klausimų, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB Šiaulių bankas, AB Medicinos bankas, UAB „(duomenys neskelbtini)”, A. B., A. P., S. P., R. P., R. K., V. R..

        Teismas

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės R. M. (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui R. K. (toliau – ir atsakovas), kuriame ieškovė galutinai prašė nutraukti šalių 2020 m. spalio 23 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti ieškovei iš atsakovo 20 000 Eur dydžio neturtinę žalą; po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams UAB „(duomenys neskelbtini)”, AB Šiaulių banko Vilniaus filialui, AB Medicinos bankui, A. B., A. P., S. P., R. P., AB SEB bankui, R. K., V. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos po santuokos nutraukimo pripažinti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (2021 m. liepos 22 d. DOK-139508; 2022 m. vasario 4 d. DOK-22764), taip pat pagal atsakovo R. K. patikslintą priešieškinį ieškovei, kuriame atsakovas galutinai prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (2021 m. spalio 25 d. DOK-198060; 2022 m. rugpjūčio 16 d. DOK-135718).

2.       Ieškovė savo poziciją patikslintame ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį, kituose procesiniuose dokumentuose grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: šalys susipažino 2020 m. viduryje, kuomet atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl vertimo paslaugų užsakymo. Susipažinus atsakovas rodė ieškovei didelį dėmesį, buvo labai rūpestingas ir mandagus ieškovės atžvilgiu; ieškovei patiko toks atsakovo elgesys, ji juo pasitikėjo. Praėjus porai mėnesių nuo pažinties pradžios, atsakovas pradėjo skųstis ieškovei dėl savo prastų gyvenamojo būsto sąlygų. Ieškovė tikėdama atsakovo teiginiais, kad jis siekia sukurti su ieškove šeimą, pasiūlė atsakovui persikraustyti gyventi į jos butą, atsakovas sutiko. Atsakovas tuo metu negalėjo susitvarkyti dokumentų dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje, nes atsakovo specialybė nebuvo įtraukta į trūkstamų Lietuvoje darbuotojų sąrašą. Atsakovas pradėjo kalbinti ieškovę, kad jiems reikia susituokti, nes tokiu būdu jie įteisintų savo santykius bei tuo pačiu jis įgytų galimybę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Ieškovė tikėdama atsakovo ketinimais sukurti šeimą sutiko sudaryti santuoką. 2020 m. spalio 2 d. šalys sudarė ikivedybinę sutartį, kuria susitarė dėl turto visiško atskirumo teisinio režimo. Šalys susituokė 2020 m. spalio 23 d. Praėjus vos porai mėnesių po santuokos sudarymo atsakovo elgesys pasikeitė, jis tapo agresyvus, vis dažniau pradėjo priekaištauti ieškovei, rodyti savo nepasitenkinimą, žemino ir įžeidinėjo ieškovę, melavo. Nusišalino nuo pareigos prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, išimtinai ieškovė dengė gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidas, pirko maistą ir pan. Dėl atsakovo elgesio ieškovė pastoviai buvo įtampoje. 2020 m. gruodžio 4 d. sutuoktiniai išvyko į kelionę į (duomenys neskelbtini), pasibaigus kelionei ieškovė grįžo į Lietuvą, o atsakovas liko (duomenys neskelbtini) motyvuodamas tuo, kad turi sutvarkyti savo asmeninius reikalus. Būdamas (duomenys neskelbtini), ieškovės žiniomis, atsakovas gyveno pas buvusią sutuoktinę jos bute. Atsakovas negrįžo į Lietuvą net per didžiąsias metų šventes, ieškovė buvo šokiruota tokio atsakovo elgesio, tačiau jis teigė, kad jis tiesiog nori praleisti šventes ir laiką su vaikais (duomenys neskelbtini), kurių ilgai nematė. Į Lietuvą atsakovas grižo 2021 m. vasario 7 d., šalių santykiai dar labiau pablogėjo. Atsakovas vengė dirbti, visiškai neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Ieškovė draugų pagalba rado atsakovui darbą, tačiau jis įsidarbinti vengė, jam vis kažkas netiko. Ieškovei taip pat tapo žinoma, kad atsakovas kelis kartus be ieškovės žinios vėlai vakare lankėsi jos darbo vietoje – biure, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nors tokio ieškovės sutikimo neturėjo. Ieškovei pradėjus aiškintis su atsakovai faktines aplinkybes apie tai, kokiu tikslu jis lankėsi ieškovės darbo vietoje, kur saugomi klientų konfidencialūs dokumentai ir kiti svarbūs įmonės daiktai, dokumentai ir pinigai, atsakovas pradėjo agresyviai elgtis, rėkė ant ieškovės, teigė, kad turi teisę įeiti bet kur, bet kada ir paimti ką nori. Pokalbio metu atsakovas patvirtino, kad ėmė pinigus be ieškovės žinios. Ieškovei bijant atsakovo dėl jo neprognozuojamo elgesio, ji 2021 m. gegužės 6 d. pakeitė savo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir biuro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), durų spynas, ir informavo apie tai atsakovą. Atsakovas tą pačią dieną atvyko į ieškovės gyvenamąją vietą, pradėjo daužyti duris, reikalavo, kad ieškovė jį įleistų į butą. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Stebint policijos pareigūnams, atsakovas surinko savo asmeninius daiktus, pareikalavo grąžinti vestuvinį žiedą, įžeidinėjo ir buvo išlydėtas policijos pareigūnų iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto. Atsakovas iki šiol negrąžino ieškovei laiptinės durų telefonspynės rakto, dėl ko ieškovė pagrįstai bijo dėl savo turto saugumo. Ieškovės teigimu, atsakovo elgesys po santuokos sudarymo sudaro pagrindą manyti, kad jis nuo pat santykių pradžios melavo ieškovei dėl savo tikrųjų ketinimų sukurti šeimą, o iš esmės, sudarydamas santuoką siekė tik savo asmeninių tikslų – įgyti teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris sudaręs santuoką su Lietuvos piliete gavo leidimą laikinai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje. Ieškovė mano, kad atsakovas fiktyviai nutraukė santuoką su buvusia sutuoktine ir savanaudiškais tikslais sudarė fiktyvią santuoką su ieškove. Nors atsakovas teigė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) darbo reikalais, tačiau ieškovė mano, kad atsakovas melavo, o tikrasis jo važiavimo tikslas į (duomenys neskelbtini) buvo pasimatyti su buvusia sutuoktine ir nuspręsti kaip toliau elgtis. Ieškovei bandant paprieštarauti dėl atsakovo bendravimo su buvusia sutuoktine, atsakovas pasakė, kad “bendravo ir bendraus su buvusia žmona, o ieškovė turi su tuo susitaikyti, kitaip ir nebus”. Santuokos iširimą iš esmės lėmė atsakovo priešiškumas ieškovės atžvilgiu, nuolatinis agresyvus elgesys, abejingumas ir nesirūpinimas šeima bei melagingi ketinimai dėl santuokos sudarymo. Šalys nuo 2021 m. gegužės mėnesio pradžios nebeveda bendro ūkio, negyvena šeimyninio gyvenimo. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas teigti, kad atsakovas pažeidė santuokoje prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas šiuo metu jau faktiškai yra nutrūkęs, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Iš atsakovo priteistina neturtinė žala, nes atsakovas visiškai nesirūpino ieškove, šeimos poreikiu tenkinimu, nei finansiškai, nei fiziškai neprisidėjo prie bendro ūkio vedimo; tapo agresyvūs ieškovės atžvilgiu, reikalavo ieškovės susitaikyt su tuo, kad jo artimas bendravimas su buvusia sutuoktine nenutrūko ir neketina nutrūkti. Atsakovas ėmėsi galimai neteisėtų nusikalstamų veiksmų pasisavindamas iš ieškovės biuro pinigus. Ieškovė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nesikreipė, nes neturi tiesioginių įrodymų apie tai, kad pinigus iš jos kontoros paėmė būtent atsakovas. Ieškovės saugumui kilo grėsmė, ji turėjo pakeisti spynas namuose ir darbe. Taigi, atsakovo elgesys santuokoje ieškovės atžvilgiu buvo absoliučiai nepriimtinas teisės ir moralės atžvilgiu. Atsakovas pasinaudojo ieškove, ją apgavo dėl santuokos sudarymo. Santuokoje jis pasikeitė, tapo agresyvus, nelojalus ieškovei kaip sutuoktinei. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė prarado saugumo jausmą, jai pašlijo sveikata, ji tapo itin jautri, atsirado padidintas nervingumas, jai buvo labai skaudu, kad atsakovas, norėdamas susitvarkyti savo teisinius reikalus dėl leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje, tokiu būdu pasinaudojo ieškove, įkalbėdamas ieškovę sudaryti santuoką. Ieškovė kentė nuolatinį emocinį skausmą, patyrė fizinį skausmą ir išsekimą, dvasinius išgyvenimus, pastovų nesaugumo jausmą, nusivylimą dėl atsakovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, prarado galimybę gyventi šeimoje ir puoselėti šeimos vertybes. Ieškovė patyrė didžiulę moralinę traumą, kurią ji vertina pinigine išraiška 20 000 Eur suma. Dėl atsakovo galimybės ieškovei sumokėti prašomo priteisti dydžio neturtinę žalą, manytina, kad svarbios aplinkybės yra ir tai, kad atsakovas yra kvalifikuotas elektrikas ir galimai gauna dideles pajamas Lietuvoje. Taip pat vertintinos ir kitos aplinkybės, kad ieškovės sunki materialinė padėtis, ji turi daug įsiskolinimų kreditoriams. 2020 m. spalio 2 d. šalys sudarė ikivedybinę sutartį, kuria susitarė dėl kiekvieno atskirai ir tarpusavio turtinių teisių ir pareigų po santuokos sudarymo, santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyriumi (separacijoje). Santuokoje joks nekilnojamas ar kilnojamas turtas, dalintinas nutraukiant santuoką, įgytas nebuvo. Turtas įgytas iki santuokos sudarymo nedalintinas. Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo; atsakovui išlaikymas taip pat nereikalingas. Ieškovė pareiškia, kad turi su atsakovu bendrus kreditinius įsipareigojimus, t. y. tokias prievoles: UAB „(duomenys neskelbtini)”, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-12910-807/2019, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankui Vilniaus filialui, pagal 2016 m. gegužės 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini; kredito suma 26 000 Eur; AB Medicinos bankui pagal 2019 m. gegužės 31 d. kredito sutartį, kredito suma 13 900 Eur; A. B., 2017 m. lapkričio 1 d. paprastojo vekselio pagrindu, skola sudaro 5 000 Eur; A. P., 2020 m. balandžio 21 d. paprastojo vekselio pagrindu, skola sudaro 2 000 Eur; S. P. (ieškovės motinai), 2018 m. sausio 20 d.  paprastojo vekselio pagrindu, skola sudaro 12 000 Eur; R. P. (ieškovės tėvui) 2018 m. spalio 20 d. paprastojo vekselio pagrindu, skola sudaro 8 000 Eur; AB SEB bankui pagal 2018 m. spalio 15 d. sutartį, vartojimo kredito suma 5000 Eur; R. K., 2018 m. vasario 28 d.  paprastojo vekselio pagrindu, skola sudaro 4 000 Eur; V. R., 2018 m. sausio 8 d. paprastojo vekselio pagrindu, skola sudaro 350 Eur; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2021 m. spalio 5 d. pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Andrius Bublys dėl darbo atlyginimo deklaravimo, skola sudaro 1208,08 Eur. Ieškovė laikosi pozicijos, kad aukščiau nurodytos prievolės pripažintinos solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis kreditoriams. Atsakovas apgavo ieškovę, naudojosi ieškove. Atsakovas gyveno pas ieškovę, naudoto ieškovės pasiskolintas lėšas. Ieškovė atsakovui ne kartą teikė pasiūlymus nutraukti santuoką bendru sutarimu, atsiskaitant su kreditoriais, tačiau atsakovas nesutinka atsikaityti, mokėti nurodytų prievolių. Šalims gyvenant santuokoje ieškovė viena mokėjo būsto kreditą už butą, kuriame sutuoktiniai gyveno, už komunalines paslaugas, jai teko samdyti asmenis, kad suremontuotų sugadintus užraktus. Todėl nurodytos skolos laikytinos bendromis ieškovės ir atsakovo skolomis. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose prigalvojo nebūtų dalykų, ieškovė savo namuose nematė atsakovo nurodomų jo daiktų. Rėmėsi įstatymų nuostatomis ir teismų praktika. Teikė paaiškinimus, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovės sąskaitos buvo areštuotos, mokėjimai už komunalines paslaugas buvo atliekami iš ieškovės mamos S. P. sąskaitos. Teikė įrodymus apie savo sveikatos būklę, dokumentų kopijas prašė susipažinus sunaikinti (2021 m. lapkričio 15 d. DOK-211294; 2021 m. gruodžio 6 d. DOK-225605; 2022 m. vasario 4 d. DOK-22764; 2022 m. birželio 29 d. DOK-113756).

3.       Atsakovas savo poziciją priešieškinyje, atsiliepime į patikslintą ieškinį, kituose procesiniuose dokumentuose grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: atsakovui 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo įteiktas ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susisijusių reikalavimų. Šalys kurį laiką derino ginčo užbaigimo taikiu būdu sąlygas, tačiau ieškovei atsisakius pasirašyti parengtus procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu bendru sutarimu, atsakovas buvo priverstas teikti priešieškinį. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad santuoka iširo vien tik dėl jo kaltės. Atsakovo manymu, ieškovė nusivylė atsakovo finansine padėtimi, dėl ko ir išvarė jį iš namų. Atsakovo teigimu, santuoka su ieškove iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Abu sutuoktiniai pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti, mylėti bei remti vienas kitą, būti lojalūs ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo, o santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Papildomai atsakovas nurodė, kad su ieškove susipažino 2020 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kai jis kreipėsi į ieškovės įmonę dėl dokumentų, reikalingu gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, vertimo. Maždaug po mėnesio, t. y. rugsėjo mėnesio pabaigoje, ieškovės prašymu atsakovas apsigyveno jos bute, pora pradėjo vesti bendrą ūkį. Ieškovės prašymu atsakovas įrenginėjo vonios kambarį, pirko statybines medžiagas, rankšluosčių džiovintuvą, žaliuzes, elektrinę viryklę. Maistą pirko abu. Šalių santykiai klostėsi gerai ir jie nutarė susituokti, atsakovas nupirko ieškovei žiedą. Ieškovės reikalavimu 2020 m. spalio 2 d. šalys nuvyko į Ukmergę, kur pasirašė ikivedybinę sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka įregistruota 2020 metų spalio 23 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos CM skyriuje. Kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose  nurodo ieškovė, sutuoktiniai kartu su nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ieškovė grįžo ankščiau, o atsakovas vėliau dėl tos priežasties, kad atsakovas liko parduoti (duomenys neskelbtini) buvusio garažo ir trijų automobilių. Atsakovui grižus į Lietuvą, ieškovė pradėjo reikalauti, kad pora gyventų už šiuos atsakovo gautus pinigus. Atsakovas su tuo nesutiko, kadangi turėjo (duomenys neskelbtini) skolų, kurios susidarė paimant paskolas pragyvenimui Lietuvoje ir norėjo tas skolas grąžinti, ką ir padarė. Kai ieškovė suprato, kad atsakovo pinigų negaus, prasidėjo nesutarimai, o 2021 m. gegužės 7 d. vakare po darbo atsakovui grižus į ieškovei priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), jis rado pakeistas spynas ir į butą patekti negalėjo. Ieškovė pareiškė, kad atsakovas yra nepageidaujamas ir liepė jam išeiti. Nuo to laiko šalys gyvena skyrium, bendro ūkio neveda, šeimyninių santykių nepalaiko. Ieškovei nesudarius galimybės atsakovui atsiimti savo asmeninius daiktus, jos gyvenamojoje vietoje, atsakovo teigimu liko jo asmeninių daiktų, t. y. rankinis medžio pjūklas, 1,50 m ilgio statybinis gulsčiukas, automobilio Mercedes A190 detalės (variklio plastikinis įsiurbimo kolektorius, galinių dešinių durelių stiklas, varikliui bėgis su degalų purkštukais, aukščiau nurodytų detalių tvirtinimo elementai (visų rūšių varžtai, veržlės ir kt.), banko „Alfa-bank“ plastikinė mokėjimo kortelė (paskutiniai kortelės skaičiai (duomenys neskelbtini)). Siekdamas greičiau užbaigti ginčą atsakovas bylos nagrinėjimo metu atsisako reikalavimo įpareigoti ieškovę grąžinti jam aukščiau nurodytus daiktus. Ieškovė kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl to, kad atsakovas neva atvažiuoja į jos namus adresu (duomenys neskelbtini), daužo duris, įžeidinėja ją ir reikalauja grąžinti daiktus, tačiau 2021 m. gegužės 21 d. buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad į policiją nei iki to, nei po to įvykio kreiptasi nebuvo. Taigi, šalys kartu pragyveno nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio pabaigos iki 2021 m. gegužės 7 d. Gyvenant kartu vedė bendrą ūkį ir kartu rūpinosi buitimi, pirko maistą ir kitus ūkyje reikalingus daiktus. Atsakovas vertina ieškovės reikalavimą atlyginti jai neva patirtą 20000 Eur įvertintą moralinę žalą kaip norą pasipelnyti. Šalys santuokoje pragyveno kiek daugiau nei šešis mėnesius, iš kurių, net ir pagal pačios ieškovės išdėstytas aplinkybes, nesutarimas kilo daugiausia paskutinius du bendro gyvenimo mėnesius. Ieškovė išvarė atsakovą iš namų, atsisakė toliau bendrauti bet kokiu būdu, pati susitaikyti pastangų nedėjo ir atsakovo tokias pastangas atmetė. Todėl ieškovės dvasinių išgyvenimų ir moralinės traumos įvertinimas 20000 Eur suma yra nepagrįstas. Dėl prievolių kreditoriams, pastebėtina, kad remiantis šalių pasirašytos ir notariškai patvirtintos ikivedybinės sutarties 3.3 punktu, pagal savo vardu prisiimtas prievoles šalys atsakys tik savo asmeninių turtu; pagal bendras prievoles ir prievoles susijusias su šeimos interesais, šalys atsakys solidariai. Ieškovė reikalauja savo asmenines prievoles pripažinti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, kadangi neva atsakovas naudojo šias paskolintas lėšas savo pragyvenimui. Yra svarbu nustatyti, kada buvo prisiimtos prievolės ir kokioms reikmėms buvo panaudotos. Ieškovė šioje byloje 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė teismui dokumentą, kurį pavadino „Skolos“, ir kuriame ties kiekvienu kreditoriumi pateikė savo komentarą. Kaip matyti iš pačios ieškovės pateikto sąrašo nei viena iš prievolių nebuvo prisiimta šeimos poreikiams patenkinti. Visos jos atsirado iki šalių pažinties pradžios, todėl reikalavimas pripažinti jas solidariomis yra negrįstas ir atmestinas. Atsakovas išlaikymo sau iš ieškovės nereikalauja. Dalintino turto nėra. Atsakovas prašė po santuokos nutraukimo nepalikti ieškovei jo pavardės. Teikė savo banko sąskaitos išrašus, mokėjimo nurodymų kopijas, kurie, atsakovo teigimu, patvirtina jo atsikirtimus į patikslintą ieškinį (2021 m. spalio 25 d. DOK-198060; 2022 m. kovo 3 d. DOK-39370; 2022 m. gegužės 3 d. DOK-78306).

4.       AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neturi suinteresuotumo byla, nes ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta ieškovės prievolė su banku nėra sudaryta, taip pat nei viena iš šalių neturi kitų prievolių bankui (2022 m. kovo 8 d. DOK-41870).

5.       UAB Medicinos bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad bankas su ieškove 2019 m. gegužės 31 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15 000 Eur kredito suteikimo būsto remontui, ieškovės prievolių įvykdymas buvo užtikrintas tretiesiems asmenims priklausančio turto hipoteka. Negrąžinto kredito likutis 2022 m. gegužės 3 d. buvo 13 627,86 Eur, pradelstų mokėjimų nebuvo. Dėl pareikštų reikalavimų kreditorius prašė spręsti teismo nuožiūra (2022 m. gegužės 2 d. DOK-78138).

6.       Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė nagrinėti bylą VMI atstovui nedalyvaujant, santuokos nutraukimui neprieštaravo, prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra (2022 m. birželio 28 d. DOK-113659).

7.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė prašymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad patyrė iš viso 2450,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, prašė jas priteisti iš pralaimėjusios šalies. Pažymėjo, kad teismų praktikoje yra pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3580/2005? 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3422/2006? 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 03 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2751/2011). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3425686/2015). Dėl to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepriklausomai nuo to, kurios šalies naudai yra priimamas sprendimas (Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-739555/2015) (2022 m. birželio 15 d. DOK-106246; 2022 m. gruodžio 20 d. DOK-206506).

8.       Ieškovė teikė rašytinį atsikirtimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodė, kad ieškovė nesutinka su kreditoriaus reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės nuomone, nors trečiasis suinteresuotas asmuo neabejotinai turi procesinę teisę pareikšti reikalavimą ir prašyti bylą nagrinėjančio teismo priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau ne kiekvienu atveju teismas privalo tenkinti šį suinteresuoto asmens prašymą. Teismų praktikoje įtvirtintas trečiojo asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ribojimas – trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima, kai išnagrinėjus bylą, baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiojo asmens teisės. Kiekvienu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal CPK 98 straipsnį, privalu įvertinti byloje esančio ginčo turinį. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių galima nustatyti, ar priimtu galutiniu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiojo asmens teisės. Nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje ieškovė yra pateikusi duomenis apie tai, kad ji turi skolinius įsipareigojimus kreditoriui UAB “ (duomenys neskelbtini)” Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-12910-807/2019 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo esamą skolą pripažinti solidaria sutuoktinių, t. y. ieškovės ir atsakovo prievole. Ieškovės keliamu reikalavimu siekiama pagerinti kreditoriaus teisinę padėtį. Kadangi ieškovė nereiškia reikalavimo, kuriuo būtų siekiama bloginti UAB “ (duomenys neskelbtini)” teisinę padėtį, todėl, darytina išvada, kad pagal ieškovės reiškiamą reikalavimą UAB “ (duomenys neskelbtini)” teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovė prašo teismo netenkinti UAB “ (duomenys neskelbtini)” prašymo priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų tuo atveju, jeigu nebus patenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti po santuokos nutraukimo skolinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidaria prievole kreditoriui. Taip pat pabrėžtina ir tai, kad spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, teismas turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (2022 m. rugpjūčio 4 d. DOK-131624).

9.       Posėdžio metu ieškovė teigė, kad kai ieškovė susipažino su atsakovu 2020 m. rugpjūčio pradžioje. Atsakovas tuomet važinėjo Mersedes markės automobiliu. Ieškovės žiniomis, neturėjo darbo, jį rėmė jų bendra pažįstamas G. A., kurį ieškovė pažinojo anksčiau. G. A. yra osteopatas, o ieškovė turi problemų su nugara nuo 18 metų amžiaus. Atsakovas pats pasisiūlė ieškovei sutvarkyti darbo kabineto palanges, aplink palanges nutinkavo, nudažė. Ieškovė už atsakovą sumokėjo 75 Eur už dokumentų vertimus. Atsakovas mokėjo ieškovei už tai, kad ji jį priregistruotų savo bute. Šalys kartu pradėjo gyventi 2020 m. rugsėjo pabaigoje. Namuose atsakovas pakeitė sugedusio gyvatuko teną, vonioje sudėjo apvadus. Matavo, pakabino žaliuzes. Tuomet kartu pirko statybines medžiagas, už kai ką mokėjo atsakovas. Tuoktis pasiūlė atsakovas. Ieškovei patiko atsakovas kaip žmogus, jis taip pat patiko ir jos draugams. Ieškovė tuokėsi tiek norėdama sudaryti santuoką, tiek padėti atsakovui greičiau gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Į (duomenys neskelbtini) pora skrido, nes atsakovas teigė, kad reikia pabaigti sutvarkyti reikalaus, parduoti ten turimą turtą. Kiek ieškovė pamena, atsakovas nurodė, kad turi ten garažą, gal tris automobilius. Ieškovė grįžo iš (duomenys neskelbtini) viena anksčiau, nes negalėjo ilgai pasilikti, turėjo grįžti dirbti, o atsakovas prabuvo ten apie du mėnesius. Ieškovės nuomone, atsakovas gal norėjo pasirodyti, pradžioje santuokos buvo paslaugus, ir bilietus į (duomenys neskelbtini) pirko. Atsakovo melas pasireiškė tuo, kad jis su ieškove bendravo gražiai, o kitiems apie ją kalbėdavo kitaip, yra sakęs, kad išsiskirs. Jos pažįstami jai persakydavo jo žodžius. Atsakovas 2020/2021 metų žiemos šventes sutiko (duomenys neskelbtini), ieškovė viena turėjo (duomenys neskelbtini) švęsti, tai yra nelojalus sutuoktinio elgesys jos atžvilgiu. Atsakovas sakė, kad gyveno kartu su buvusia šiema, kur turi atskirą kambariuką. Kalbant telefonu vis sakydavo, kad dar nepardavė mašinų, todėl negali grįžti. Kuomet atsakovas grįžo iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario mėn. pradžioje, apie 2 savaites šeimoje buvo normali atmosfera, atsakovas ieškojosi darbo, tvarkėsi dokumentus, o paskui prasidėjo priekaištai. Jis pradėjo kelti pretenzijas, neva ieškovė jam draudžianti nusiprasti, naudoti vandenį, kad nėra ko pavalgyti namuose ir pan. kai ieškovė prašydavo prisidėti prie komunalinių paslaugų apmokėjimo, jis atsakydavo – „o tu ką, nesinaudoji?“. Nenorėjo duoti pinigų, gal vieną kartą nupirko valgyti ir viskas. Sakė, kad turi siųsti pinigus savo vaikams. Kalbėjo, kad nori savo šeimą perkelti į Lietuvą. Iki 3-4 val. nakties naršydavo telefone, trukdė ieškovei miegoti, o jei ieškovė paprašydavo nebenaršyti, jis pykdavo. Tuomet ieškovei prasidėjo nerimas, nervinė įtampa, tai yra atsakovo elgesio pasekmė. Ieškovės nuomone, atsakovas norėjo ją privesti iki psichinio neadekvatumo būsenos. Atsakovės pajamos buvo iš jos darbinės veiklos mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, labai daug padėjo ieškovės tėvai, taip pat padėjo ir jos pilnamečiai vaikai, (duomenys neskelbtini) metų sūnus ir (duomenys neskelbtini) metų dukra. Neužteko pinigų sąskaitoms apmokėti, kreditams dengti. Yra skirtumas, ar ieškovė viena valgo, ar du žmonės namuose valgo. Tuo metu šalys bendravo su J. (A.) L. ir jos vyro D. šeima. Darius padėjo atsakovui įsidarbinti. Atsakovas tik 2021 m. vasario 23 d. gavo leidimą dirbti Lietuvoje, iki tol jo dokumentai vis „užkliūdavo“. Kai pradėjo dirbti, tai pat nenorėjo prisidėti prie šeimos poreikių. 2021 m. gegužės 7 d. vakarą policija buvo iškviesta dviem skambučiais – pareigūnus kvietė ir pati ieškovė, ir kaimynai, kurių paprašė atsakovas. Ieškovė paprašė atsakovo išsikraustyti, nes suprato, kad jam blogai su ja gyventi. Nesijautė saugi, kai sužinojo, kad jis vienas lankosi jos darbo biure. Apie tai sužinojo 2021 m. balandžio mėn., suprato, kai negalėjo įsijungti kompiuterio. Tą 2021 m. gegužės 7 d. vakarą atsakovas daužė duris, įžeidinėjo, vadino ieškovę „vagimi“. Su policijos pareigūnų priežiūra susidėjo tašes daiktų, pasiėmė net maistą. Iki tol ieškovė ne kartą jau buvo gražiuoju prašiusi atsakovą išsikraustyti, jis atsakydavo, kad jis niekur neis. Prievolės turi būti pripažintos solidariomis, nes atsakovas pas ieškovę gyveno, o ieškovė buvo paėmusi kreditų, už kuriuos gyveno, tvarkė gyvenamąjį būstą. Apie 100 Eur per mėnesį siekia iš viso komunaliniai mokesčiai. Ieškovės atstovas akcentavo, kad santuoka buvo kuriama fiktyviai, atsakovas tuokėsi iš savanaudiškų paskatų.

10.       Atsakovas posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove jį supažindino N. M., jis rengė dokumentus migracijos departamentui, jam reikėjo vertimų. Ieškovė versdama jo dokumentus padarė neatitikimų, klaidų, ir dėl to dokumentai „užstrigo“. Kol bendravo dėl vertimų, ieškovė pasiskundė, kad pas ją ne iki galo sutvarkytas biuras, reikia tam tikro remonto, atsakovas apsiėmė. Tvarkė ne tik palanges, bet ir rozetes, dangą. Tuomet ieškovė užsiminė ir apie sugedusį gyvatuką namuose, jis sutiko padėti, ji tuomet jį namuose vaišino kava, sumuštiniais. Buvo ir kitų darbų namuose, užsikimšusi kanalizacija, nebuvo apvadų, užuolaidų kambariuose. Tuo metu atsakovas uždarbiavo statybose, turėjo tam tikrų pajamų. Atsakovas pirkdavo ieškovei konjaką, nes jos žemas spaudimas, ji sakydavo, kad padeda. Važinėjo G. A. duotu Volvo markės automobiliu, paskui atvarė Mersedes automobilį, duodavo juo naudotis ieškovei. Šalys pradėjo artimai bendrauti, tačiau atsakovas iš pradžių negalvojo apie santuoką. Ieškovė pirma pasiūlė susituokti. Buvo tokia situacija, kad abu buvo artimi, atsakovui baiginėjosi 90 dienų terminas, kai jis gali būti Lietuvoje ir privalo išvykti, to nei vienas nenorėjo, todėl santuoka buvo kaip išeitis. Abipusiu sutarimu nusprendė susituokti, tai nebuvo atsakovo planas. Tuo metu atsakovas išleisdavo nuo 30 iki 80 Eur maisto produktams, užpildavo kuro į Mersedes automobilį, duodavo po 20, 50 Eur ieškovei grynais ar pervesdavo į kortelę, kai ji neturėdavo ir paprašydavo, yra pervedęs ir jos mamai S. P., tai matyti iš pavedimų kopijų, kurios yra byloje. Atsakovas turėjo (duomenys neskelbtini) kredito įstaigose išduotų kredito kortelių, jų pagalba galėjo taip pat turėti lėšų. Taigi atsakovas pagal savo finansines galimybes prisidėjo prie bendro šeimos ūkio vedimo, tiek savo darbu, tiek pinigais. Apmokėjo abiejų sutuoktinių skrydžio iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bilietus. Nupirko ieškovei bilietą skristi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Ieškovė tik tos kelionės metu susipažino su liudytoja J. L., todėl liudytojos parodymai vertintini kritiškai, nes liudytoja negali žinoti objektyvių aplinkybių apie šalių susipažinimo ir santuokos sudarymo aplinkybes. (duomenys neskelbtini) esantį turtą norėjo parduoti, kad jo niekas nesietų su (duomenys neskelbtini). Buvusios šeimos namai yra (duomenys neskelbtini). Posėdžiuose nuotoliniu būdu dalyvauja taip pat jungdamasis iš (duomenys neskelbtini) apylinkių. Kai pardavė turto objektus (duomenys neskelbtini), dalį gautų lėšų panaudojo padengti kreditinių kortelių įsiskolinimus. Taip pat įvažiuodamas į Lietuvą privalėjo turėti lėšų pragyvenimui, turėjo apie 7000 Eur. Tai buvo ir iš kredito kortelių nuimtos lėšos. Kai 2021 m. vasario pradžioje grįžo į Lietuvą, labai nustebo, kai ieškovė pasakė, kad jie gyvens iš jo parsivežtų pinigų, nelaikė tai bendrais pinigais. Be to žinojo, kad reikės vėl padengti kreditinių kortelių įsiskolinimus. Grįžęs į Lietuvą pirko ieškovei brangius saldainius, kitaip leido pinigus šeimos poreikiams, tačiau ieškovė pradėjo priekaištauti, kam leidžia pinigus, kad reikia taupyti. Prasidėjo konfliktai. Ieškovė pykdavo, jei atsakovas plaudavo indus po tekančiu vandeniu, sekė, kiek jis prausiasi duše, sekiodavo paskui jį ir išjunginėdavo šviesą ir pan. Pykdavo, kad jis daugiau valgo, pati sakydavo, kad ji beveik nieko nevalgo. Vienas iš didesnių nesutarimų buvo apie tai, kad namuose nebuvo durų į vonią-tualetą, tik užuolaida, dėl to nedideliame bute praktiškai nebuvo jokio privatumo. Atsakovas blogai jautėsi tiek kai pačiam reikėdavo pasinaudoti vonios/WC kambariu, tiek kai ieškovė naudodavosi. Atsakovas siūlėsi nupirkti nebrangias duris, už 70-80 Eur ir įstatyti, tačiau ieškovė nesutiko, sakė, kad durys turi būti geros, už 500-700 Eur, pigių durų ji neleis statyti. Pradėjęs dirbti, atsakovas stengėsi grąžinti savo kreditinius įsiskolinimus, tačiau ir prie bendros buities prisidėjo, kuro užpildavo, pora reguliariai važiuodavo pas ieškovės artimuosius į P(duomenys neskelbtini). Buvo sugedęs Mersedes automobilis, atsakovas tuo metu nuomojo Toyota Yaris automobilį. Neneigia, kad siuntė pinigus ir savo vaikams į (duomenys neskelbtini). Darbo užmokestis atsakovui dirbant autoservise buvo apie 660 Eur prie mokesčius arba 478 Eur „į rankas“. Atsakovo nuomone, ieškovė supratusi, kad jis grįžo ne turtuolis, juo nusivylė. Kita vertus, jeigu atsakovas užsilaikydavo darbe, kad papildomai uždirbtų, ieškovė vėlgi būdavo nepatenkinta. Nors ieškovė laiko save apgauta, atsakovas taip pat gali teigti, kad ir jis yra apgautas, nes ieškovė jo nepriėmė kaip paprasto darbininko, žmogaus, galimai norėjo tik jo pinigų. Nesutinka su jokia moraline žala. Teigė, kad 2021 m. gegužės 7 d. vakarą, kai rado ieškovės pakeistas spynas ir negalėjo pakliūti į namus, kuriuose iki tol gyveno, būtent jis kvietė policijos pareigūnus. Ieškovė tuomet išsikvietė kažkokį savo pažįstamą vyrą. Tą rytą sutuoktiniai prieš darbus namuose normaliai bendravo, per pietus ieškovė paskambino atsakovui ir pasakė apie išsikraustymą, o vakare jau buvo pakeistos spynos. Atvykę policijos pareigūnai jam liepė susirinkti daiktus, jis skubėdamas ne viską pasiėmė, ieškovė žadėjo grąžinti, negrąžino. Buvo su darbiniais drabužiais, tepaluotas, nesiprausęs, išmetamas į gatvę. Tą vakarą grįžo į darbą, viršininkas apgyvendino kemperyje, iki kol rado kur išsinuomoti. Atsakovas patyrė šoką, taip pat gali teigti, kad turi teisę į moralinės žalos atlyginimą. Atsakovas prašė ieškovės taikių skyrybų, abu buvo nuvykę pas jo advokatę, buvo parengti dokumentai, tačiau ji teigė, kad jai naudinga nenutraukti santuokos. Kaip atsakovas suprato, jai lyg buvo reikalinga jo pavardė. Dar klausimas, kas ką išnaudojo. Prieš sudarant santuoką, ieškovė žinojo, kad jis turi tris vaikus, jis to neslėpė, priešingai – gyrėsi. Jo vaikai gimę (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m ir (duomenys neskelbtini) m., taigi du dar nepilnamečiai, reikalingi išlaikymo. Ieškovės suaugę vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), su jais atsakovas nebuvo supažindintas. Atsakovas iki santuokos nieko nežinojo apie ieškovės skolas, o gyvenant santuokoje pradėjo suprasti, kad ieškovė galimai turi finansinių sunkumų. Ieškovė sakė, kad laukia teismo, jeigu teismas gerai pasibaigs, tai viskas bus gerai. Nuolat keitė advokatus. Kažkuriuo metu atsakovas suprato, kad ieškovė teismus pralošė. Ieškovė yra sakiusi, kad ji galvojo, kad už pinigus, gautus pardavus atsakovo turtą, jie gyvens. Jei atsakovas teiraudavosi apie piniginius reikalus, net komunalinius mokesčius, ieškovė visuomet susinervindavo. Atsakovas patvirtino, kad niekaip neprisidėjo prie ieškovės profesinės veiklos, bendrai nevykdė jokio verslo. Atsakovas iki santuokos buvo įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau ją perleido buvusiai sutuoktinei (duomenys neskelbtini). Atsakovo atstovė akcentavo, kad šalys yra suaugę žmonės, jau turėję patirties ankstesnėse santuokose, negalima sakyti, kad kažkuris kažkurį apgavo, tiesiog nesusiklostė santykiai.

11.       Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas posėdžio metu nurodė, kad ieškovė prieš kurį laiką dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, po kurio laiko išeidama iš bendrovės padarė bendrovei turtinės žalos, išsinešė vertėjų, klientų kontaktus, tokiu būdu pasisavino verslo dalį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei ir jos įsteigtai bendrovei MB „(duomenys neskelbtini)“ teisme buvo pareiškusi keturi reikalavimus, visus susijusius, su nurodyta situacija, kuri susiklostė 2015-2018 metais. 2019 m. tris reikalavimus teismas tenkino, apie 4000 Eur apimtyje, dėl ketvirto buvo sprendžiama toliau. 2020 m. balandžio 24 d. ir 2022 m. sausio 28 d. yra išduoti vykdomieji raštai dėl išieškojimo dėl tų pačių nurodytų neteisėtų ieškovės veiksmų. Trečiojo asmens atstovo nuomone, ieškovė neadekvačiai vertina savo prievolines pareigas. Ieškovė nevykdo savo prievolių, o ieškinio reikalavimu galimai siekia išvengti jų vykdymo ar bent sumažinti prievolių mastą. Trečiajam asmeniui nėra naudinga, priešingai nei teigia ieškovė ir jos atstovas, kad asmeninė ieškovės prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ taptų solidaria šalių prievole, nes tokiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų dėti pastangas pradėti išieškojimą iš atsakovo, kuris, bylos duomenimis, nebegyvena Lietuvoje, yra išvykęs į (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teigė, kad aktyvus dalyvavimas posėdžiuose buvo būtinas, nes ieškovė nemoka įsiskolinimo, ir iš jos pozicijos galima visko tikėtis, net ir to, kad ji gali siekti visą skolą perkelti atsakovui. Solidari prievolė nėra preziumuojama. Jei atsakovui būtų perkelta dalis prievolių, kurios kilo iš ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinio ginčo, dėl kurių yra nusprendę teismai jau išnagrinėtose bylose, atsakovas taptų asmeniu, dėl kurio teisių ir pareigų nuspręsta jam nedalyvaujant, tai būtų pagrindas atnaujinti procesus. Tai nelogiška ir neteisiška. Jei ieškovė būtų grąžinusi skolą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėtų prievolės dalyvauti šiame teismo procese.

12.       Liudytoja J. L. posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove susipažino, kai jos vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) 2020 m. pabaigoje. Šeimų situacija buvo panaši, nes liudytojos šeimoje ji (duomenys neskelbtini), o jos vyras (duomenys neskelbtini), o šalių šeimoje ieškovė (duomenys neskelbtini), o atsakovas (duomenys neskelbtini). 2020/2021 m. Naujų Metų šventę ieškovė sutiko su liudytojos šeima. Vėliau šeimos kurį laiką bendravo, paprastai per šventes, pavyzdžiui, kovo 8 d., per Velykas. Ieškovė su atsakovu atvykdavo pas liudytojos šeimą į namus, o patys pas save nėra pasikvietę. Atsakovas jai pasirodė nenuoširdus, apgaudinėjantis žmogus, pavyzdžiui nesakė tikros tiesos apie savo išsilavinimą, melagingai teigė, kad yra baigęs universitetą. Liudytoja turi pažįstamų (duomenys neskelbtini), surinko apie atsakovą informaciją. Atsakovas priekaištaudavo ieškovei, nurodinėjo, kaip ji turi elgtis. Kartą ieškovei pasakius pastabą apie atsakovo buvusią žmoną, jis pradėjo šauti, puolė ją. Atrodė, kad jis negali apsispręsti, kuri žmona jam svarbesnė – ar buvusi, ar esama. Atsakovas ne bet kokį darbą norėjo dirbti, liudytojos vyras jam siūlė įvairius variantus, galiausiai atsakovas įsidarbino autoservise. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio nebebendravo su atsakovu. Kai šalių šeimoje vyko 2021 m. gegužės 7 d. įvykis, liudytoja buvo (duomenys neskelbtini). Kiek ji suprato iš ieškovės, ieškovė tuomet buvo susinervinusi. Liudytoja nieko nežino apie ieškovės skolas, jos apie tai nekalbėdavo. Liudytojai atrodė, kad ieškovė baiminosi atsakovo skolų.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

13.       Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės R. M. (iki santuokos sudarymo – K., po santuokos sudarymo – K.; vėliau, nuo 2022 m. lapkričio mėn., – M.), gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta 2020 m. spalio 23 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – CMS), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 2). Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo

14.       Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

15.       Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, teigdama, kad atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis santuoką sudarė iš savanaudiškų paskatų, gyvenant santuokoje ilgam buvo išvykęs, kartu su ieškove nešventė Naujų metų, pradėjo priekaištauti, nedėjo pakankamai pastangų įsidarbinti, nepakankamai prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovas nesutiko su išimtinai savo kalte, teigė, kad jo nuomone santuoka iširo, nes jis nepateisino ieškovės finansinių lūkesčių, be to kildavo konfliktai buityje, dėl bendro gyvenimo viename būste ypatumų, santuoka laikytina iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys posėdžio metu patvirtino, kad šalių santykiai yra galutinai nutrūkę, atsakovas gyvena atskirai. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimo, kad ieškovė jam grąžintų buvusiuose bendruose namuose, jo teigimu, likusius jo asmeninius daiktus.

16.       Teismas, remdamasis šalių rašytiniais ir ypač žodiniais paaiškinimais posėdžių metu, konstatuoja, kad byloje nesama pakankamai įrodymų, kad atsakovas siekė santuokos norėdamas gauti leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje ir tokiu būdu pasinaudojo ieškove. Abiejų šalių parodymai dėl užsimezgusių artimų santykių, atsakovo pagalbos ieškovei pažinties pradžioje, abiejų noro būti kartu ir nesiskirti, iš esmės sutapo. Ieškovė teigė, kad tuoktis pasiūlė atsakovas, o atsakovas – kad ieškovė. Laikytina, kad šalys santuoką sudarė tikėdamosios laimingai gyventi šeimoje. Atsakovas šiuo metu, teismo žiniomis, gyvena (duomenys neskelbtini), todėl negalima daryti išvados, kad jis bet kokiu būdu sieki likti ir įsitvirtinti Lietuvoje.

17.       Ieškovė teigė, kad dėl atsakovo elgesio patyrė didelių išgyvenimų, sutriko jos sveikata, teikė savo sveikatos būklę liudijančius duomenis, kuriuos prašė teismui susipažinus, sunaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas gali būti skundžiamas ir aukštesnės instancijos teismui gali būti svarbu įvertinti ieškovės pateiktus medicininio pobūdžio duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti duomenys saugotini atskirame voke el. bylos popieriniame priede. Iš pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į gydytojus dėl tokių su sveikata susijusių klausimų: 2021 m. gruodžio 27 d. – dėl (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 30 d. – dėl (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 4 d., sausio 7 d., 2022 m. kovo 1 d., 2022 m. balandžio 29 d. – dėl (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 27 d., 2022 m. sausio 10 d. – dėl (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 19 d., 2022 m. kovo 1 d., 2022 m. balandžio 26 d., – dėl (duomenys neskelbtini). Posėdžio metu ieškovė teigė, kad po santuokos nutraukimo jai ėmė ženkliai (duomenys neskelbtini), tai siejo su nervine įtampa, kurią sukėlė atsakovo veiksmai. Taip pat nurodė, kad nuo 18 metų amžiaus turi su (duomenys neskelbtini) susijusių problemų. Įvertinus šiuos duomenis ir kitų duomenų nebuvimą, o būtent tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų kreipusis į specialistus dėl psichologinių, emocinių, nerimo sutrikimų gyvenimo su atsakovu metu ar iš karto po šeiminių santykių nutrūkimo, negalima konstatuoti, kad atsakovo veiksmai ieškovei sukėlė kokius nors ypatingai sunkius išgyvenimus. Pastebėtina, kad santykių iširimas kiekvienam asmeniui yra sudėtinga situacija, sukelianti neigiamus išgyvenimus. Atsakovės kreipimaisi dėl kitų (ne psicho-emocinių) sveikatos klausimų, tarp kurių dalis buvo dėl ieškovės nuolatinių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) problemų, taip pat kreipimųsi laikas, kuris buvo praėjus gana ilgam laikui po bendro gyvenimo pabaigos, nelaikytini tiesiogiai susiję su atsakovo veiksmais ar įrodantys jo kaltę. Neatmestina ir tai, kad ieškovės nerimą galėjo iš dalies lemti ir jos sudėtinga finansinė situacija, įsiskolinimai.

18.       Ieškovė teigė, kad atsakovas nepakankamai prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, neskubėjo įsidarbinti. Aplinkybė, kad atsakovas galimai nepateisino ieškovės lūkesčių, kad jis padės jai ženkliau finansiškai, taip pat ir padengiant jos turimus įsiskolinimus, laikytina vienu iš skirtingus šalių lūkesčius liudijančių aplinkybių, tačiau nagrinėjamu atveju nelaikytina neginčijamai įrodančia atsakovo išimtinę kaltę. Atsakovo į bylą pateikti dokumentai liudija, kad jis iš savo sąskaitų (kortelių) santuokos metu atliko mokėjimus Vilniuje esančiose RIMI, Maxima parduotuvėse, restorane Charlie Pizza, degalinėse ir pan.: 2020 m. spalio 10 d., spalio 11 d., spalio 12 d., spalio 14 d., spalio 15 d., spalio 19 d., spalio 29 d., 2021 m. vasario 13 d., vasario 15 d. Atsakovas 2021 m. gegužės 1 d. pervedė 40 Eur ieškovės motinai S. P. (2022 m. gegužės 3 d. DOK-78306). Tai įrodo atsakovo tam tikrą prisidėjimą prie šeimos poreikių. Pastebėtina, kad šalys nurodė, nepaneigė, kad ikivedybinė sutartis, kuria buvo pasirinktas turto visiško atskirumo teisinis režimas, buvo sudaryta ieškovės iniciatyva. Laikytina, kad šalys galimai neaptarė savo finansinių lūkesčių prieš sudarydami santuoką, nesusitarė, kaip ir kokiomis dalimis tenkins bendrus poreikius. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas leidimą dirbti gavo tik 2021 m. vasario 23 d. Šalys nurodė, kad atsakovas autoservise pradėjo dirbti 2021 m. kovo mėn. Šie duomenys neįrodo, kad atsakovas ypač delsė įsidarbinti, nesiekė gauti pajamų.

19.       Kitos šalių nurodytos aplinkybės, o būtent tai, kad šalims gyvenant santuokoje kildavo nesutarimų dėl buities klausimų (vandens, elektros naudojimo, buto įrengimo ypatumų), dėl požiūrio į darbo ir poilsio režimą, dėl išlaidų, dėl atsakovo asmeninių lėšų naudojimo bendriems šeimos poreikiams, dėl šalių bendravimo su savo artimaisiais ir kt., laikytini gana įprastais šeiminiais nesutarimais. Įvertinus tai, kad šalys nusprendė tuoktis ir susituokė nepraėjus nei dviem-trims mėnesiams nuo pažinties pradžios, manytina, kad šalys gerai viena kitos nepažinodamos galimai neįvertino iš dalies skirtingų savo lūkesčių, požiūrių, charakterių ypatumų, vertybinių įsitikinimų, skirtingos gyvenimiškos ir kultūrinės patirties ir dėl to kilo santykių ir suderinamumo problemų.

20.       Šalys nedėjo pastangų išsaugoti santykius, ištikus pirmai rimtai santykių krizei. Byloje nėra įrodymų, kad jie būtų kreipęsi, pavyzdžiui, į psichologus, porų konsultantus ir būtų bandę derinti skirtingumus ir ieškoti kompromisų. Konstatuotina, kad tarp sutuoktinių nebeliko abipusio lojalumo, siekio išsaugoti šeimą, todėl santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

21.       CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 20 000 Eur. Pažymėtina, kad teismui nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata netaikoma, todėl nagrinėjamu atveju neturtinė žala ieškovei iš atsakovo nepriteisiama.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

22.       Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pasikeitė pavardė iš „K.“ į „M.“, todėl pavardės pakeitimo klausimas nebėra aktualus. Šalių pavardės nekeičiamos.

Dėl tarpusavio išlaikymo 

23.       Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl turto ir prievolių padalijimo

24.       Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto ir prievolių padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

25.       Iš bylos medžiagos yra žinoma, kad šalys 2020 m. spalio 2 d. šalys sudarė ikivedybinę sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 2.6 punkte nurodoma, kad vieno sutuoktinio vardu santuokos metu prisiimti įsipareigojimai laikomi to sutuoktiniu asmeniniais įsipareigojimais, taip pat sutuoktiniai gali kartu skolintis pinigų ir tapti solidariais skolininkais. Sutarties 3.3 punktas nustato, kad pagal vieno sutuoktinio vardu priimtas prievoles atsakys tik tas sutuoktinis savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles susijusias su šeimos interesais, šalys atsakys solidariai.

26.       Iš patikslinto ieškinio, trečių asmenų atsiliepimų nustatyta, kad ieškovės vardu iki santuokos sudarymo yra įgytos tokios prievolės, tokiais pagrindais: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)”, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-12910-807/2019, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini); 2) AB Šiaulių bankui, pagal 2016 m. gegužės 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 3) AB Medicinos bankui pagal 2019 m. gegužės 31 d. kredito sutartį; 4) A. B., 2017 m. lapkričio 1 d. paprastojo vekselio pagrindu; 5) A. P., 2020 m. balandžio 21 d. paprastojo vekselio pagrindu; 6) S. P. 2018 m. sausio 20 d.  paprastojo vekselio pagrindu; 7) R. P. 2018 m. spalio 20 d. paprastojo vekselio pagrindu; 8) R. K. 2018 m. vasario 28 d. paprastojo vekselio pagrindu; 9) V. R. 2018 m. sausio 8 d. paprastojo vekselio pagrindu; 10) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2021 m. spalio 5 d. pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. B. dėl darbo atlyginimo deklaravimo.

27.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovės prievolės apimtis šiam kreditoriui yra padidėjusi, pažymėjo, kad visos ieškovės prievolės bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo iš iki santuokos ieškovės atliktų veiksmų.

28.       Ieškovė prašė prievoles pripažinti solidariomis šalių prievolėmis, argumentuodama, kad iš jos iki santuokos pasiskolintų lėšų tenkino šeimos poreikius. Atsakovas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tokiu reikalavimu nesutiko. Kiti kreditoriai pozicijos arba prieštaravimų nereiškė.

29.       Teismų praktikoje nurodoma, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui, arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Nurodyta teisės norma sistemiškai turi būti taikoma su CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 57 punktas; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019, 41-42 punktai; kt.).

30.       Pastebėtina ir tai, kad asmenys patys pasirenka savo teisių ir interesų gynimo būdą ir prisiima su tuo susijusias rizikas. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas neprisidėjo ar nepakankamai prisidėjo prie komunalinių mokesčių apmokėjimo ir kt., teikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, tačiau ieškinyje neformulavo reikalavimo iš atsakovo priteisti jai santuokos metu už atsakovą sumokėtas sumas, skirtas bendrų šeimos poreikių tenkinimui (komunaliniams mokesčiams, kurie savo esme laikytini bendrais šeimos poreikiais, išlaidomis išlaikyti šeimos namų ūkiui), nenurodė, kokią sumą prašo kompensuoti ir kt., nors teismas posėdžio metu ieškovei buvo išaiškinęs tokį jos teisių gynimo būdą. Ieškovė pasirinko reikalauti, kad jos asmeninio pobūdžio prievolės, t. y. prievolės įgytos iki santuokos sudarymo (ir iki pažinties su atsakovu), būtų laikomos solidariomis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas kasacinio teismo teisės aiškinimo taisykles, toks ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu, nes prisiimtos prievolės neatitinka nurodytų kriterijų, todėl netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

1.       Nutraukti ieškovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2020 m. spalio 23 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2.       Po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes.

3.       Pripažinti ieškovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu prisiimtas (įgytas) prievoles UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB Šiaulių bankui, AB Medicinos, A. B., A. P., S. P., R. P., R. K., V. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Ukmergės rajono savivaldybės administracijos CMS, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                          Eglė Mauricė