Administracinė byla Nr. eI-5234-208/2016
Proceso Nr. 3-61-3-05990-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.33.4; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo A. R. atstovei (advokatei) I. K. ir atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei O. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015-11-30 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NMA, Agentūra) 2015-09-22 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir NMA sprendimas) ir įpareigoti pastarąją priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Pareiškėjas nurodo, jog Komisija sprendime visiškai nepasisakė dėl bylos esmės, vadovaudamasi tuo, kad terminas skundui dėl NMA sprendimo pateikti yra praleistas ir nusprendė, kad byla nutrauktina.
Komisija sprendime nurodė, kad remiantis AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, NMA sprendimas buvo įteiktas gavėjui ar pagal įgaliojimą kitam asmeniui 2015-09-26, tačiau pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-09-26 iki 2015-10-03 buvo išvykęs iš Lietuvos, kas patvirtina, kad jam NMA sprendimas negalėjo būti įteiktas 2015-09-26, todėl pagrįstai buvo prašoma įteikimo terminą skaičiuoti nuo pareiškėjo grįžimo į Lietuvą datos. NMA sprendimą priėmė pareiškėjo mama, tai patvirtina dokumentai gauti iš AB „Lietuvos paštas“. Ji nežinojo ir negalėjo žinoti pareiškėjui adresuoto laiško turinio bei svarbos, todėl jį priėmusi tiesiog įmetė į pareiškėjo pašto dėžutę, kad grįžęs namo jį rastų. Pažymi, kad šiuo atveju AB „Lietuvos paštas“ darbuotojai veikė aplaidžiai, nes jeigu NMA sprendimas buvo išsiųstas registruotu paštu, registruotas laiškas galėjo ir turėjo būti įteiktas tik pačiam adresatui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikus atitinkamos formos įgaliojimą.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad grįžęs iš kelionės dar kurį laiką lankė gimines, todėl faktiškai namo grįžo ir NMA sprendimą savo pašto dėžutėje rado tik 2015-10-10, todėl terminas skundui pateikti turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2015-10-10.
NMA sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, kad vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015-09-03 nutartį, NMA pakartotinai įvertino pareiškėjo paraišką, tačiau skundžiamas NMA sprendimas yra identiškas (tik kiek sutrumpintas) Agentūros 2014-07-08 sprendimui, todėl nėra jokių pagrįstų duomenų, kad Agentūra būtų atlikusi pakartotinį išsamų pareiškėjo paraiškos vertinimą. Agentūra, priimdama 2014-07-08 sprendimą, vadovavosi ne patikrų vietoje nustatytais rezultatais, o ankstesniais metais deklaruotais duomenimis bei Agentūros Supaprastintų tiesioginių išmokų administravimo informacinėje sistemoje – Geografinėje informacinėje sistemoje (STISGIS sistema) esančia informacija, kuri Komisijos 2014-08-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta netikslia. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame NMA sprendime nurodyti duomenys yra identiški duomenims, nurodytiems Agentūros 2014-07-08 sprendime, yra pagrindas manyti, kad Agentūra, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi tais pačiais neteisingais ir neaktualiais duomenimis.
Pareiškėjas taip pat pažymi, jog 2013 m. atliktų pareiškėjo deklaruotų duomenų patikrų metu, vertinant kontrolinius žemės sklypus, buvo nustatinėjami ne tinkamų paramai gauti ir pareiškėjo deklaruotų naudmenų ir pasėlių plotai, o netinkami plotai ir plotai, kurie Agentūros nuomone neva turėtų būti deklaruojami kitu naudmenų kodu, todėl pareiškėjas ginčydamas Agentūros sprendimo dalį dėl naudmenų kodų, tikėjosi, kad iš naujo bus įvertinti ir naudmenų plotai. Pažymi, jog Agentūros 2015-09-22 sprendime nėra nurodytos priežastys, o taip pat nepateikiami jokie įrodymai, kodėl laukų dalys (plotai) yra netinkami paraiškai, todėl pareiškėjas pagrįstai mano, kad toks Agentūros sprendimas yra nepagrįstas. Komisija 2014-08-20 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Agentūra pateikė STISGIS žemėlapius, tačiau „Agentūros atstovės paaiškinimu, šiuose žemėlapiuose pateikiamų nuotraukų data nėra žinoma <...> vizualiai įvertinus šių žemėlapių nuotraukas, iš tiesų matyti, kad juose pateikiamas vienas ir tas pats vaizdas su skirtingų laukų įbraižymu.“ Be to, Komisija nustatė, kad grafiniai duomenys netikslūs, todėl tokie duomenys negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Vadovaujasi LVAT praktika bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-03-15 įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 81.2.2 p., 81.3 p. ir nurodo, kad Agentūros pateiktų žemėlapių nuotraukos ir grafiniai duomenys yra netikslūs, o apie aeronuotraukas bei ortofotografinę medžiagą apskritai neužsimenama, todėl Agentūra privalėjo iš naujo atlikti visas patikras, t. y. nustatyti laukų ribas ir juose esančias naudmenas, bei priimti sprendimą, pagrįstą gautais naujais duomenimis.
Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Agentūra pakartotinai sprendė klausimą dėl kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame lauke Nr. 5, deklaruoto 2,87 ha ploto 5PP2, nors Komisijos 2014-08-20 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad Agentūra minėtame lauke pažeidimų nenustatė, tačiau, skundžiamame NMA sprendime nurodomas minėto lauko trūkumas, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Agentūros sprendimas yra nepagrįstas. Be to, Agentūra neatliko pakartotinių patikrinimų, kuriuos atlikti ją įpareigojo Komisija 2014-08-20 sprendimu, ir kuris teismo buvo pripažintas pagrįstu. Pažymi, kad byloje yra pateikiamos dvi Agentūros atliktų patikrinimų vietoje ataskaitos. Vienas patikrinimas buvo atliktas 2013-10-08 patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad patikrinti (duomenys neskelbtini) teritorijoje deklaruoti laukai kodu 5PT1, patikros metu neatitikimų nenustatyta. Nepaisant to, NMA sprendime nurodyti net 4 laukai, deklaruoti 5PT1 kodu, kuriuose neva nustatytas ploto trūkumas. Be paminėtų laukų, pareiškėjui taip pat buvo skiriama sankcija ir už kitus laukus, kurių deklaruotas plotas, Agentūros vertinimu, neatitiko faktinio ploto (viso 12 laukų). Pažymi, kad Agentūra jokių pareiškėjo deklaruotų laukų plotų trūkumus patvirtinančių įrodymų nėra pateikusi. Be to, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklės 33.3.1 p. numatyta, kad sankcijos skiriamos kai „deklaruotas plotas viršija faktinį nuo 3 iki 20 proc. faktinio ploto arba 2 ha“. Pažymėtina, kad Agentūra nustatė 4,97 ha ploto trūkumą tiesioginėms išmokoms gauti, kuris sudaro tik 1,73 procento, o paramai pagal veiklą gauti nustatė 2,17 ha trūkumą, kuris sudaro 2,34 procento. Antras patikrinimas buvo atliekamas 2013-10-04–16 dienomis. Ataskaitoje nurodyta, kad viename lauke (KŽS (duomenys neskelbtini)) dalis lauko yra suarta, todėl ir Agentūros sprendimuose numatytas ploto trūkumas, o dėl kitų, pastabose nurodytų laukų, Agentūra sprendimuose nepasisako. Ataskaitos pirmame priede nurodyta, kad trijuose laukuose ((duomenys neskelbtini)) dalis lauko nenušienauta (šlapia), be to, ataskaitos antrame priede pateikiama vieno lauko nuotrauka su pastaba „dalis lauko (4,50 ha) nešienauta neganyta (užpelkėjusi šlapia). Akivaizdu, kad užpelkėjusioje lauko vietoje nėra galimybės nei ganyti gyvulius nei šienauti žolės kitais būdais. Todėl baudos (sankcijų) taikymas už tokius pažeidimus, kurie nepriklauso nuo pareiškėjo valios, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Pažymi, kad Komisija 2014-08-20 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini)konstatavo, kad Agentūra, nustatydama 3,17 ha ganyklų (pievų) (5GP1) plotą, rėmėsi neteisingu vertinimu, t. y. Agentūra pati pakeitė pasėlio kodą, remdamasi neteisinga informacija. Šis neteisingas Agentūros vertinimas lėmė pareiškėjui skiriamos kompleksinės paramos susiejimo sankcijos taikymą už pakartotinį GAAB standarto „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas rėžimas“ pažeidimą.
Pareiškėjas teigia, jog atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, akivaizdu, kad kompleksinio paramos susiejimo sankcija pareiškėjui buvo skiriama visiškai nepagrįstai, remiantis ankstesniais klaidingais duomenims, nors visos aplinkybės turėjo būti vertinamos pakartotinai, o sprendimas turėjo būti priimtas remiantis naujais atliktais patikrinimais ir nustatytais duomenimis, kurie šiuo atveju nebuvo atlikti.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu patikslino, jog asmuo, priėmęs pareiškėjo korespondenciją yra ne pareiškėjo, o jo žmonos motina. Pažymėjo, jog ji negyvena kartu su pareiškėjo šeima ir nėra įgaliota priimti pareiškėjui skirtą registruotąją korespondenciją, todėl laikytina, kad pareiškėjui apskritai nebuvo įteiktas NMA sprendimas, tačiau pareiškėjas kaip rūpestingas asmuo yra pateikęs lėktuvo bilietus, patvirtinančius, jog korespondencijos pareiškėjo žmonos motinai įteikimo dieną jis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Pažymėjo, kad pareiškėjui pirmą kartą skundžiant NMA sprendimą dėl Paraiškos vertinimo teismai įpareigojo NMA Paraišką išnagrinėti iš naujo, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad bus įvertinti ir sklypų plotai. Teismai nustatė, kad NMA turi įvertinti Paraišką remdamasi įrodymais ir negalima remtis ankstesniais rezultatais, tačiau šių teismų sprendimų NMA neįgyvendino.
Atsakovė NMA, atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Pasisakydama dėl praleisto termino skundui paduoti Agentūra vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 str. 1 d. ir nurodo, jog remiantis AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, NMA sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas ir 2015-09-26, todėl Komisija pagrįstai nustatė, kad NMA sprendimo apskundimo terminas buvo praleistas ir bylą nutraukė. Pareiškėjo Skunde išdėstyti motyvai nelaikytini objektyviomis priežastimis, dėl kurių NMA sprendimo apskundimo terminas galėtų būti atnaujintas.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas Komisijai skundė tik 2014-07-08 sprendimo dalį, kuria jam pritaikyta sankcija už neteisingą deklaravimą (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 5. Komisija sprendime aiškiai nurodė, kad panaikinama ta Agentūros 2014-07-08 sprendimo dalis, kuria pareiškėjui pritaikyta sankcija už neteisingą deklaravimą (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas ir LVAT, atmetę Agentūros skundus, paliko galioti Komisijos sprendimą. Kitų Agentūros 2014-07-08 sprendime nustatytų pažeidimų ir jų pagrindu pritaikytų sankcijų teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo vertinamas nei Komisijoje, nei teismuose. Skundžiamame NMA sprendime pareiškėjui nėra taikoma sankcija už neteisingą deklaravimą (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 5, nes pastarasis pažeidimas, kaip nustatė Komisija ir palaikė teismai, Agentūros buvo nustatytas nepagrįstai. Taip pat, Agentūra sprendime netaiko sankcijų už neteisingą deklaravimą dėl analogiškos situacijos (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruotam 0,99 ha plotui 5PP-2, (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruotam 25,18 ha plotui 5PP-2, (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruotam 3,18 ha plotui 5PP-2 bei (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruotam 1,42 ha plotui 5PP-2. Pareiškėjui taikomos sankcijos už žemės ūkio ploto naudmenų neteisingą deklaravimą, GAAB reikalavimų nesilaikymą, įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą. Pažeidimų (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 5 nenustatoma. Dėl šios priežasties pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Agentūra neva pakartotinai priėmė neteisėtą identišką sprendimą.
Pasisakydama dėl nustatytų pažeidimų ir taikomų sankcijų atsakovė nurodo, jog pažeidimai nustatyti 2013 m. spalio 4–16 d. atlikus 2013 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų patikras vietoje, dalyvaujant pareiškėjui. Šiose ataskaitose matyti visi Agentūros nustatyti neatitikimai, kurių pagrindu nustatyta, kad faktinis plotas, už kurį pareiškėjui gali būti skirta pagrindinė išmoka, laikomas 287,85 ha. O įvertinus 2013 m. Paraišką, buvo pritaikytos sankcijos. 2013 m. Paraiškos administravimo metu nustatyta, jog Pareiškėjas neatitinka tinkamumo kriterijaus paramai pagal priemonę gauti už 2013 m. Paraiškoje deklaruotą 2,38 ha plotą mažo nepalankumo vietovėse (šį plotą sudaro tik ganyklų – pievų plotas), todėl parama pagal MPŪV priemonę pareiškėjui nemokama, nes pareiškėjas pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tvarkomos Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos 2012 m. duomenis neturi sutartinių gyvulių, o pareiškėjai, siekdami paramos pagal MPŪV priemonę už deklaruotus ganyklų ir pievų plotus, privalo turėti Ūkinių gyvūnų registre registruotų gyvulių – bent 0,5 SG/ha pievų ir ganyklų. Taip pat, pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatytas neteisingo deklaravimo faktas, nes tiesioginėms išmokoms gauti deklaruotas 292,82 ha plotas, o faktiškai nustatytas – 287,85 ha plotas, paramai pagal veiklą gauti deklaruotas 94,74 ha plotas, o faktiškai nustatytas – 92,57 ha plotas. Taip pat, buvo nustatyta, kad 3 proc. sumažėjo pareiškėjo įsipareigotas turėti plotas, o vadovaujantis nuostata, jog, jei per įsipareigojimų laikotarpį paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytas lauko plotas sumažinamas daugiau kaip 3 proc. ir sumažėjusių laukų plotų suma viršija 3 proc. pagal Programą (Kraštovaizdžio tvarkymo programoje –pagal veiklą) leistiną ribą, paramos gavėjas grąžina visą už sumažėjusį plotą gautą paramą ir trejiems ateinantiems metams. Įvertinus sumažėjusį plotą, apskaičiuota paramos pagal Programą (Kraštovaizdžio tvarkymo programoje – pagal veiklą) suma sumažinama 3 proc. (Pareiškėjo atveju, pradedant nuo 2013 m.), todėl pareiškėjui pagal 2013 m. Paraišką pritaikyta sankcija – parama pagal veiklą sumažinta 3 proc. Kadangi 2012 m. paraiškoje už pakartotinį GAAB standarto „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ pažeidimą apskaičiuota 50 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija, kurios dydis pasiekė 15 proc. ribą, o 2013 m. nustatytas pakartotinis GAAB 1.2 reikalavimų pažeidimas, kuris priskirtinas GAAB standartui „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“, laikoma, jog 2013 m. ir vėl pakartotinai nustatytas tas pats GAAB standarto „Minimalus gyvuliu tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ pažeidimas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-05-04 įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 16 p., pareiškėjui už 2012 m. paraiškoje nustatytą pakartotinį GAAB standarto „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ pažeidimą apskaičiuotas 50 proc. sankcijos dydis dauginamas iš 3, neatsižvelgiant į jokius apribojimus, ir taikytina 150 proc. sankcija (50 proc. x 3) dėl to paties GAAB standarto „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ pažeidimo. Tačiau, įvertinus, jog einamaisiais metais taikomų sankcijų suma negali viršyti 100 proc. mokėtinos išmokos sumos, pareiškėjui pagal 2013 m. Paraišką taikoma galutinė 100 proc. sankcija. Sankcijos pagrindinei tiesioginei išmokai pagal 2013 m. Paraišką pritaikytos vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves “ „ Natūra 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir Taisyklės) 31.5 papunkčiu, 41 p., 42.1.1 papunkčiu, 42.2.3 papunkčiu, 2009-11-30 Komisijos reglamento Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (OL 2009 L 316, p. 65), 58 str. 1 d. Paramai pagal priemonę sankcijos pritaikytos vadovaujantis Taisyklių 5.5.4 papunkčiu, 33.5.3 papunkčiu. Paramai pagal veiklą sankcijos pritaikytos vadovaujantis AGRO taisyklių bei 2011-01-27 Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (OL 2011 L 25, p. 8) (su paskutiniais pakeitimais padarytais 2012 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 937/2012 (OL 2012 L 280, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 65/2011) nuostatomis.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kad nepraleido termino kreiptis dėl NMA sprendimo, nes iš AB „Lietuvos paštas“ duomenų matyti, kad pareiškėjui jis buvo įteiktas 2015-09-26. Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad NMA netinkamai įgyvendino teismų sprendimus nurodė, kad ankstesnis ginčas vyko tik dėl vienos sprendimo dalies, todėl Paraiška buvo vertinama tik šioje dalyje.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje byloje kilo dėl Komisijos 2015-11-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), Agentūros 2015-09-22 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Iš skundžiamo Komisijos sprendimo turinio matyti, jog Komisija bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė, nes yra praleistas skundo padavimo terminas, o Komisijai teisė atnaujinti praleistus skundo padavimo terminus įstatymais ir kitais teisės aktais nesuteikta.
Taigi, visų pirma teismas turi nustatyti, ar Komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido skundo dėl Agentūros 2015-09-22 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) padavimo terminą.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog skundžiamas NMA sprendimas buvo siunčiamas registruota korespondencijos siunta ir 2015-09-26 buvo įteiktas pareiškėjo motinai J. J., todėl atsakovė teigia, jog būtent nuo šios datos turi būti pradedamas skaičiuoti skundo padavimo terminas. Tuo tarpu, pareiškėjas nurodo, jog šiuo atveju AB „Lietuvos paštas“ darbuotojai veikė aplaidžiai, registruotas laiškas galėjo ir turėjo būti įteiktas tik pačiam adresatui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikus atitinkamos formos įgaliojimą, kurio šiuo atveju nebuvo, todėl pareiškėjui negali kilti teisinės pasekmės.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 7 str. 1 d. 5 p. nustato, kad pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas privalo registruotąsias pašto siuntas įteikti siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo įgaliotam asmeniui, t. y. registruotoji siunta privalo būti įteikiama asmeniškai pasirašytinai gavėjui. Šiuo atveju nėra ginčo, jog siunta įteikta ne asmeniškai pareiškėjui, kuriam ji buvo skirta, o jo motinai. Teismui nėra pateikta jokių duomenų, jog pareiškėjo motina turėjo įgaliojimą priimti pareiškėjui skirtas pašto siuntas. Teismas taip pat pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad J. J. yra pareiškėjo motina ir priėmė siuntą, neleidžia spręsti apie tai, kad ji turėjo įgaliojimą priimti siuntą pareiškėjo vardu ar, kad šią siuntą priėmusi, perdavė ją pareiškėjui. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas Komisijai buvo pateikęs lėktuvo bilietų kopiją, iš kurios matyti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-09-26 iki 2015-10-03 buvo išvykęs iš Lietuvos (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 24–28), todėl Komisija nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, tolygių AB „Lietuvos paštas“ siuntos įteikimo įrodymui. Dėl minėtų aplinkybių teismas laiko pagrįstu pareiškėjo skundo motyvą, kad NMA sprendimą jis realiai galėjo gauti tik 2015-10-03. Šiam NMA sprendimui apskųsti Komisijai įstatymas nustatė 1 mėnesio terminą. Iš to seka, kad paskutinė diena skundui paduoti buvo 2015-11-03. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo skundas dėl NMA sprendimo pašto įstaigoje buvo gautas 2015-10-30 (Komisijos bylos Nr. 25(duomenys neskelbtini), b. l. 45), t. y. nepraleidus skundo padavimo Komisijai termino, todėl darytina išvada, kad Komisija nepagrįstai nutraukė bylą, konstatavusi, jog yra praleistas skundo dėl NMA sprendimo padavimo terminas. Teismas taip pat pažymi, Komisija, nutraukdama bylą neišsamiai įvertino pareiškėjo skunde išdėstytas faktines aplinkybes, nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų (lėktuvo bilietų), jog jis iki 2015-10-03 buvo išvykęs iš Lietuvos ir nepagrįstai konstatavo, jog registruotosios pašto siuntos įteikimas pareiškėjo motinai laikytinas tinkamu registruotosios siuntos įteikimu pareiškėjui ir terminą skaičiavo nuo 2015-09-26. To pasėkoje, neišnagrinėjusi ginčo iš esmės, Komisija priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Dėl to tenkintinas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Komisijos 2015-11-30 sprendimo panaikinimo.
Pareiškėjas skunde taip pat prašo panaikinti NMA 2015-09-22 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti pastarąją priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Šis pareiškėjų papildomo skundo reikalavimas laikytinas išankstiniu, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos30 str. 1 d., ABTĮ 5 str.). Apskųsdamas NMA sprendimą pareiškėjas pasirinko ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, o šioje byloje buvo nustatyta, kad Komisija nepagrįstai nutraukė bylą, todėl teismas, siekdamas nepažeisti pareiškėjo teisių į teisminę gynybą daro išvadą, kad Komisija turi iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl NMA sprendimo. Teismas pažymi, kad teismui išnagrinėjus pareiškėjo skundo dalį dėl NMA sprendimo, pareiškėjas prarastų galimybę savo teises ginti jo pasirinktu būdu, t. y. ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Ši teismo išvada neužkerta kelio pareiškėjui ateityje ginti savo subjektines teises teisme. Komisijai priėmus sprendimą, kuris netenkins pareiškėjo interesų, jis turės teisę Komisijos sprendimą apskųsti administraciniam teismui įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 18 str., ABTĮ 32 str.), todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti NMA 2015-09-22 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti pastarąją priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą netenkintinas, o Komisija įpareigotina pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo.
Apibendrindamas tai kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad Komisijos sprendimas nutraukti bylą dėl to, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą, negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, todėl Vyriausiosios administracinių ginčų 2015-11-30 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir skundas grąžintinas Komisijai nagrinėti iš naujo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo A. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-11-30 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai nagrinėti iš naujo.
Administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-09-22 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti pastarąją priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Iveta Pelienė
Donatas Vansevičius