Civilinė byla Nr. 2A – 265 – 198 / 2012
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02285-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
44.5.2.5; 121.14; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Margaritos Dzelzienės
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. I. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-40-825/2012 pagal ieškovės Jolantos D. I., ieškinį atsakovui Vaikų globos namams „Saulutė“, tretiesiems asmenims E. A., E. S., dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė prašė priteisti iš Vaikų globos namų „Saulutė“ jos naudai 1234,30 litus turtinei žalai atlyginti ir 75000 litų neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad jos duktė I. M., gim. (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugsėjo mėnesį gyveno Vaikų globos namuose „Saulutė“. 2009 m. rugsėjo 8 d. I. M., būnant Vaikų globos namų „Saulutė“ teritorijoje, ant jos užgriuvo netinkamai pritvirtinti futbolo vartai ir I. M. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Įvykio metu jos dukra buvo palikta be priežiūros, nors to vaikų globos administracija negalėjo daryti. Vaikų globos namuose „Saulutė“ nebuvo užtikrintos saugios vaikų globos namuose buvimo sąlygos. Vaikų globos namų administracijai buvo žinoma, kad futbolo vartai nėra pritvirtinti ir, kad jie bet kada gali griūti ir sužaloti vaikus. Tarp administracijos darbuotojų veiksmų - neveikimo yra priežastinis ryšys su pasekmėmis. Administracijos darbuotojai privalo užtikrinti saugias vaikų globos namuose vaikams buvimo sąlygas. Futbolo vartų netvirtinimas keletą metų yra būtent administracijos darbuotojų aplaidumas, nes futbolo vartai, veikiami kokios nors jėgos, bet kada galėjo užgriūti ant vaiko ar vaikų ir juos sužaloti. Mano, jog yra padaryta jai ir jos mažamečiui vaikui I. M. turtinė ir neturtinė žala. Turtinę žalą sudaro: vaistų pirkimo išlaidos ir išlaidos kelionėms į įvairias gydymo įstaigas, kur buvo gydoma jos duktė, taip pat, sergančio vaiko papildomo maitinimo išlaidos. I. M. po jai padaryto kūno sužalojimo patyrė dideles fizines ir moralines kančias. Ieškovė taip pat labai pergyveno dėl dukters sužalojimo, naktimis nemiegojo. Nurodė, kad vaistus pirko pagal gydytojų išrašytus receptus, vaistų pasą ir sau raminamus vaistus pirko, nes pergyveno.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš Vaikų globos namų „Saulutė“ J. D. I. 466,11 Lt (turtinės žalos), likusioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš Vaikų globos namų „Saulutė“ valstybei 50 Lt žyminio mokesčio.
Nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. vaikų globos namuose „Saulutė“, esančiuose Vydūno g. 6, Kėdainiuose, vaikų globos namų teritorijoje, prispausta futbolo vartais buvo sužalota šių namų auklėtinė mažametė I. M., gimusi (duomenys neskelbtini). Auklėtoja E. A. atsakė už jai patikėtų vaikų gyvybę, saugumą ir sveikatą per visą jos buvimo laiką įstaigoje. Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ „Auklėtojos pareigybinė instrukcija“ (b.l. 121, 122) 2 punkte numatyta, auklėtojas „atsako už jai patikėtų vaikų gyvybę, saugumą ir gyvybę“. Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ direktoriaus pavaduotojas ūkiui ir bendriesiems reikalams E. S. vadovaujantis pareiginėmis instrukcijomis (b.l. 117, 118), privalėjo rūpintis „įstaigos ūkine veikla, pastatų, įrengimų, ugdymo priemonių ir inventoriaus apsauga“, 5.5. punktu „kad visi įrengimai būtų tinkamai ir saugiai eksploatuojami, o jiems sugedus - laiku taisomi“. Pripažino, kad neteisėti trečiojo asmens E. A. veiksmai, nesirūpinimas jai patikėtais globotiniais, jos kaltė, kad pažeidė savo pareigines instrukcijas ir Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ vidaus tvarkos taisykles, neteisėti trečiojo asmens E. S. veiksmai netikrinant įstaigos teritorijoje esančių įrengimų saugumo, jo kaltė, kad pažeidė savo pareigines instrukcijas ir Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ vidaus tvarkos taisykles, yra priežastiniame ryšyje su žala, vaiko sužalojimu. Kadangi samdantis darbuotojus asmuo tinkamai nekontroliavo samdomų darbuotojų, jų pareigų atlikimo, pripažino, kad tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų yra priežastinis ryšys, atsakovas privalo atlyginti žalą. J. D. I., nors 2009 metais Kėdainių vaiko teisių apsaugos tarnyba buvo paėmusi jos dukrą iš jos ir nukreipę ją gyventi Vaikų globos namuose „Saulutė“, yra nukentėjusios mama, rūpinosi ja po įvykio, todėl turėjo nuostolių dėl įvykio. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad po apsilankymų pas apylinkės vaikų ligų gydytoją metu, I. M. buvo išrašomas kompensuojamas vaistas Pancreatinum. Teismas laikė tinkamais ir įrodančiais ieškovės išlaidas sprendime išvardintus keleivio bilietus, nepripažino įrodymais, pagrindžiančiais ieškovės turėtus nuostolius, pateiktus 49 vienetus Kauno miesto vienkartinių bilietų, 29 vienetus Kėdainių miesto vienkartinių bilietų, 2009 m. spalio 4 d. keleivio bilieto Kaunas – Škėmiai, 2009 m. gruodžio 24 d. keleivio bilieto Vilainiai – Kaunas, nesant įrodymų, kad jie būtų buvę naudojami nurodytu vaiko gydymo bei reabilitacijos laikotarpiu. Ieškovei pateikus vaistų pirkimo išlaidas (ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 66 – 0423 – 10 lapai 27 – 32), pagrįstomis išlaidomis pripažino tik vaisto Feroglobin pirkimą, nes jis pirktas pagal 2010 m. vasario 19 d. receptą. Kadangi visi kiti vaistai pirkti be gydytojų receptų ar rekomendacijų, šių išlaidų nepripažino ieškovės nuostoliais. Laikė, kad vaiko papildomo maitinimo išlaidų ieškovė nepagrindė. Pripažino ieškovės 466,11 litus už keleivio bilietų ir vaistų Feroglobin pirkimą pagrįstais jos nuostoliais. Nurodė, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu ir teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Kadangi ieškovė pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos jai, o ne vaikui, ieškinio šioje dalyje netenkintino. Atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai I. M. įvykio metu, taip pat dabar nuo 2012 m. sausio 5 d. nustatyta laikinoji globa, jos globėju paskirti Vaikų globos namai „Saulutė“, jis kaip atstovas privalėtų spręsti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo I. M. pagrįstumą. Teismas rašytinio proceso tvarka CPK 48 str. pagrindais šalį pakeičia jos teisių perėmėju, tačiau šiuo atveju pripažino, kad yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Vadovaujantis CPK 79 str., 93 str. iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) valstybei.
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2012-02-13 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo jos naudai 75000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad byloje įrodyta, jog jos dukra I. M. vaikų globos namų teritorijoje buvo prispausta futbolo vartais, sunkiai sutrikdyta jos sveikata. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovei padarytus nuostolius, priteisė jos naudai 466,11 Lt turtinės žalos, tačiau nepagrįstai atsisakė priteisti neturtinę žalą. Teismas nurodė, kad šiuo metu atsakovas yra I. M. atstovas ir turėtų spręsti dėl reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo I. M. pagrįstumą. Tačiau atstovas nereikalaus iš savęs neturtinės žalos atlyginimo I. M..
Atsakovas Vaikų globos namai „Saulutė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu ir teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Kai asmuo savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą, ieškinys dėl žalos atlyginimo visais atvejais tenkinamas atstovaujamojo naudai. Kadangi ieškovė pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo jai, teismas pagrįstai ieškinio šioje dalyje netenkintino.
Tretysis asmuo E. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovės prašoma priteisti 75000 Lt neturtinė žala jos naudai niekuo nepagrįsta. Ieškovė visiškai nesirūpino savo vaiku, 2008-10-14 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl laikinosios globos nustatymo I. M.“ I. M. vaiko globėju paskirti Vaikų globos namai „Saulutė“. Po nelaimingo atsitikimo kurį laiką vaikas gyveno su ieškove, tačiau 2012-01-05 jai vėl nustatyta laikinoji globa, globėju paskiriant atsakovą.
Apeliacinis skundas atmestinas, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. vaikų globos namuose „Saulutė“, esančiuose Vydūno g. 6, Kėdainiuose, vaikų globos namų teritorijoje, prispausta futbolo vartais buvo sužalota šių namų auklėtinė mažametė I. M., gimusi (duomenys neskelbtini). Auklėtoja E. A. atsakė už jai patikėtų vaikų gyvybę, saugumą ir sveikatą per visą jos buvimo laiką įstaigoje. Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ „Auklėtojos pareigybinė instrukcija“ (b.l. 121, 122) 2 punkte numatyta, kad auklėtojas „atsako už jai patikėtų vaikų gyvybę, saugumą ir gyvybę“. Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ direktoriaus pavaduotojas ūkiui ir bendriesiems reikalams E. S. vadovaujantis pareiginėmis instrukcijomis (b.l. 117, 118), privalėjo rūpintis „įstaigos ūkine veikla, pastatų, įrengimų, ugdymo priemonių ir inventoriaus apsauga“, 5.5. punktu „kad visi įrengimai būtų tinkamai ir saugiai eksploatuojami, o jiems sugedus - laiku taisomi“. 2000-05-11 Kėdainių rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 66-1-423-10 dėl neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Baudžiamojo Kodekso 137 str. 3d. 2011-05-23 Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-423-10 E. A. ir E. S. atžvilgiu nutrauktas, jų veiksmuose nesant nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Baudžiamojo Kodekso 137 str., 229 str. sudėties požymių (b.l. 4-8). Byloje spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo sužalotos mergaitės motinos naudai.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo vaiko sužalojimo, teisingumo sumetimais neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad dėl dukters sužalojimo ji patyrė didelių išgyvenimų, nemiegojo naktimis, jai buvo paskirti raminamieji vaistai. Bylos faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, susijusias su ieškovės kaip motinos tinkamu pareigų atlikimu, jos ryšį su vaiku. 2004-02-02 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ likusiai be tėvų globos I. I. (dabar M.) nustatyta vaiko laikinoji globa, globėju paskirti Vaikų globos namai „Saulutė“. 2004-08-27 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu aukščiau minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios. 2007-11-05 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl I. M. laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“, nustatyta vaiko laikinoji globa, globėju paskirtas Josvainių socialinis ir ugdymo centras. 2008-02-28 minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios. 2008-10-14 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl laikinosios globos nustatymo I. M.“ nustatyta vaiko laikinoji globa, vaiko globėju paskirti Vaikų globos namai „Saulutė“. 2009-10-20 minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios (b.l. 57-62). 2009-10-20 Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ direktoriaus įsakymu I. M. išbraukta iš globos namų sąrašų, kadangi mergaitė grįžo gyventi pas motiną J. D. I. (b.l. 116). 2012-01-05 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl laikinosios globos nustatymo I. M.“ likusiai be tėvų globos I. M. vėl buvo nustatyta vaiko laikinoji globa, globėju paskirti Vaikų globos namai „Saulutė“ (b.l. 141). Iš byloje esančios medžiagos (šeimos aplankymo aktų, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK pateiktų pažymų, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės I. A. paaiškinimo, V. I. paaiškinimų, J. D. I. paaiškinimų, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos išduotos I. M. charakteristikos, R. I. paaiškinimų, VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos, Kėdainių rajono savivaldybės Truskavos seniūnijos pažymos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybos pažymų) nustatyta, kad ieškovė dažnai girtauja, girtavimas tęsiasi mėnesiais, išgėrusi negali tinkamai pasirūpinti savo dukra I. M., palieka ją vieną namuose ar pas kitus asmenis (b.l.63- 97, 107, 110, 112, 143-145). Ieškovė, būdama blaivi pasirūpina savo dukterimi, po sužalojimo vežė ją pas gydytojus, pirko vaistus, mergaitę slaugė, tačiau laikotarpiai, kada ji būna blaivi, trumpi, nes ieškovė nesugeba atsisakyti savo žalingų įpročių. Iš byloje esančių šeimos aplankymo aktų, vaikų globos namų “Saulutė”, kuriuose šiuo metu yra ieškovės dukra, nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovės problemos, susijusiosios su girtavimu, dukros nepriežiūra, tęsiasi jau daugiau nei aštuonerius metus (nuo 2004 metų), situacija pagerėdavo tik epizodiškai, ieškovės girtavimas pasiekė netoleruotiną lygį. Ieškovė ne kartą įspėta socialinių darbuotojų dėl pareigos auklėti dukrą nevykdymo galimų pasekmių, išvadų nepadarė, todėl yra pagrindas išvadai, kad pati ieškovė tinkamai nevykdo pareigos auklėti ir prižiūrėti dukrą (CK 3.155 str.). Dėl šios priežasties ir buvo priimti sprendimai dėl laikinosios globos nustatymo ieškovės dukrai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė vengia rūpintis savo nepilnamete dukra dėl abejingumo savo pareigoms dukros atžvilgiu, netinkamo gyvenimo būdo vedimo įpročių ir nenoro keisti padėtį, todėl pripažinti, kad ieškovės ir dukters emocinis ryšys būtų labai artimas ir ieškovei padaryta neturtinė žala pagrindo nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė reikalauja priteisti neturtinę žalą jos pačios, o ne dukros naudai, todėl šiuo atveju nėra reikšminga, kad atsakovas, būdamas I. M. atstovu, nereikalaus iš savęs neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimai nebuvo pažeisti (CK 1.5 straipsnis) ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Birutė Jonaitienė
Margarita Dzelzienė
Laimutė Sankauskaitė