Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-296-982/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-09172-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.11; 2.14.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. sausio 11 d.

  Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 186 str., ir

nustatė:

2015 m. lapkričio 12 d., 10.33 val., Kaune, Ašigalio g. 37-36, J. V. Š. žinomai melagingai iškvietė specialiąją policijos tarnybą, pranešdama apie tai, kad yra sumuštas jos kaimynas. Kauno AVPK padaryta 3,55 Eur turinė žala. Šiais veiksmais J. V. Š. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 186 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. V. Š. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino. Nurodė, kad policijos pareigūnus kvietė ne todėl, kad yra sumuštas kaimynas, nes kaimyno niekas nemušė, o todėl, kad būtų surastas jos sūnus ir kad apklaustų netoli buvusius jaunuolius, gal jiems kas nors žinoma apie jį.

ATPK 186 str. pažeidimo faktą ir J. V. Š. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 3, 4), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 5), raštas dėl žalos, patirtos policijai reaguojant į melagingus pranešimas, apskaičiavimo (b. l. 6), pranešimas dėl vykimo į melagingą pranešimą (b. l. 7), raštas dėl informacijos pateikimo (b. l. 8), nutarimas pratęsti pareiškimo apie administracinį teisės pažeidimą nagrinėjimo terminą (b. l. 9), prašymas dėl turtinio nuostolio atlyginimo (b. l. 10), pažyma apie melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidas (b. l. 11), J. V. Š. paaiškinimas (b. l. 12), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 14).

Pažymėtina, kad ATPK 186 str. dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. V. Š.suprato, kad kreipiasi į specialiąsias tarnybas, kurių pagrindinė pareiga yra užtikrinti neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į asmenų pagalbos prašymus, pateikė melagingus duomenis, suvokdama, jog šių tarnybų pagalba nereikalinga, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str. ir yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

J. V. Š. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, teisės pažeidimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Jos atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat ir tai, kad į policija ji paskambino būdama susirūpinusi dėl dingusio sūnaus ir jo paieškos, J. V. Š. sankcijos ribose paskirta nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 186 str. sankcijoje, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

   Kauno apskrities VPK pateikia prašymą ir prašo įpareigoti J. V. Š. atlyginti Kauno apskrities VPK padarytą turtinį nuostolį – 3,55 Eur, kadangi dėl šio nepagrįsto iškvietimo padarytas turtinis nuostolis (pareigūnų sugaištas darbo laikas, tarnybinio automobilio eksploatavimas).

  Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str. 1 d. pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Nagrinėjamojoje byloje yra pateikti paskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 3,55 Eur turtinį nuostolį.

  Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti. Nagrinėjamoje byloje pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko Kauno apskrities VPK galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo.

  Dėl nurodytų priežasčių Kauno apskrities VPK prašymas priteisti iš J. V. Š. 3,55 Eur patirtų nuostolių, reaguojant į melagingą pranešimą, netenkintinas.

   Teismas taip pat pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str., kuris reglamentuoja įpareigojimą atlyginti padarytą nuostolį, pirmoje dalyje aprašytos teisės normos seka, kad ji nėra imperatyvi ir spręsti klausimą dėl turtinio nuostolio atlyginimo yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str. 1 d. numatytų organų teisė, o ne pareiga. Be to, to paties straipsnio antroje dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas ir civilinio proceso tvarka. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau paminėtos praktikos analogiškose bylose laikosi ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1169-498/2013 ir Nr. ATP-1340-175/2013).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 301 str., 31str., 186 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

J. V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str., ir skirti įspėjimą.

  Kauno apskrities VPK prašymo priteisti iš J. V. Š. 3,55 Eur patirtų nuostolių, reaguojant į melagingą pranešimą, netenkinti. 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                              Darius Urbonas