Civilinė byla Nr. e2A-517-516/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01255-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 3.2.8.1; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. G. ir D. G. apeliacinį skundą ir trečiojo asmens D. S. prisidėjimą prie atsakovų apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovams E. G. ir D. G. (tretieji asmenys – antstolis A. M., D. S. ir M. S.) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir atidalinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad atsakovui E. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4 696 vnt. paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Pilviškių hidroelektrinės akcijų ir jas atidalinti iš jungtinės sutuoktinių nuosavybės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakovu E. G. 2008 m. lapkričio 17 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria susitarė, jog E. G. už 1 600 000 Lt sumą E. G. parduos hidroelektrinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta indeksu 1H1p) su visais jos priklausiniais ir hidroelektrinės įranga, esančius (duomenys neskelbtini), bei perleis nuomos teisę į 0,6297 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat leidimą hidroelektrinėje gaminti elektros energiją (pagal leidimą Nr. LG-0046) bei sutartį su RST parduoti pagamintą elektros energiją.
3. Ieškovas taip pat paaiškino, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo E. G. su E. G. 2008 m. lapkričio 17 d. sudaryta preliminariąja sutartimi įsipareigojo: pirma, panaikinti viso parduotino turto įkeitimą; antra, gauti žemės savininko sutikimą, kad jis tokiomis pat sąlygomis, kokias turi E. G., sudarys žemės nuomos sutarties pakeitimą ir nuomininko teisių perkėlimą E. G.; trečia, reorganizuoti E. G. įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, visiškai atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais; ketvirta, perdaryti visus E. G. įmonės turimus leidimus hidroelektrinei gaminti elektros energiją pertvarkytos uždarosios akcinės bendrovės vardu; penkta, parduoti E. G. šios įmonės 100 proc. akcijų; šešta, gauti visus reikiamus valdžios institucijų ir kitus leidimus, sprendimus, sutikimus, patvirtinimus ir įgaliojimus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti.
4. Ieškovo teigimu, vykdydamas preliminariąją sutartį, jis atsakovui E. G. sumokėjo 627 920 Lt avansą, iš kurio 600 000 Lt dalį (po 300 000 Lt) ieškovas 2008 m. lapkričio 17 d. ir 2009 m. sausio 15 d. pervedė į asmeninę atsakovo E. G. sąskaitą. Atsakovas 2010 m. sausio 25 d. reorganizavo E. G. individualią įmonę į UAB Pilviškių hidroelektrinę ir suformavo iš bendrovės turto 10 000 Lt įstatinį kapitalą, kurį padalino į 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt, tačiau bendrovės akcijų E. G. nepardavė, o pinigų negrąžino. Todėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-965-259/2011 ieškovui E. G. iš atsakovo E. G. buvo priteista 627 920 Lt skola pagal preliminariąją sutartį, 87 360 Lt dydžio delspinigiai, taip pat nuo 2011 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo dalies grąžinti priteistą 627 920 Lt sumą įvykdymo dienos kasdien po 320 Lt delspinigiai; 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo 715 280 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 14 601,65 Eur bylinėjimosi išlaidos.
5. Atsakovas E. G., siekdamas pabloginti ieškovo E. G. galimybes atgauti priteistą skolą, būdamas vieninteliu UAB Pilviškių hidroelektrinės akcininku, 2011 m. balandžio 4 d. priėmė vienintelio akcininko sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 10 000 Lt iki 474 600 Lt ir tam išleido 4 646 vnt. naujų akcijų, jas apmokėdamas naujais piniginiais įnašais (464 600 Lt suma).
6. Vykdant ieškovo E. G. naudai išieškojimą pagal minėtą Kauno apygardos teismo sprendimą, ieškovas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 nustatė E. G. turto – 4 746 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų, esančių bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine D. G., dalį, konstatuodamas, kad E. G. priklauso 2 373 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1582-343/2016 iš dalies pakeitė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarties motyvuojamąją dalį, pašalindamas motyvus, kuriais remdamasis teismas darė išvadą, kad 4 646 vnt. akcijų buvo įgytos iš E. G. asmeninių lėšų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nagrinėjant bylą CPK 667 straipsnio tvarka, nėra galimas fakto, iš kokių konkrečių lėšų buvo įgytas sutuoktinių turtas, konstatavimas, o reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe išeina iš šios teisenos ribų. Taigi, ieškovas siekia paneigti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, nustatant ir konstatuojant, kad naujai išleistos UAB Pilviškių hidroelektrinės paprastosios vardinės akcijos asmeninės nuosavybės teise priklauso E. G. bei jas atidalinti iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažindamas atsakovui E. G. asmeninės nuosavybės teisę į 4 696 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų ir priteisdamas jas atsakovo asmeninėn nuosavybėn, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad ieškovas E. G. preliminariosios sutarties pagrindu atsakovui pervedė iš viso 600 000 Lt sumą, tačiau pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta. E. G. dalį iš ieškovo gautų lėšų – 490 000 Lt, pervedė į UAB Pilviškių hidroelektrinės sąskaitą ir 2011 m. balandžio 4 d. vienintelio akcininko sprendimu bei tos pačios dienos akcijų pasirašymo sutarties pagrindu padidino UAB Pilviškių hidroelektrinės įstatinį kapitalą nuo 10 000 Lt iki 474 600 Lt, išleisdamas 4 646 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų. Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-965-259/2011 priteisė ieškovui iš atsakovo 627 920 Lt sumokėtų lėšų, delspinigius, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, konstatavęs, jog ši prievolė yra atsakovo E. G. asmeninė prievolė, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 nustatė E. G. turto – 4 746 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų, esančių bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine D. G., ½ dalį, t. y. 2 373 vnt. šių akcijų.
9. Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl ieškinio tapatumo, padarė išvadą, kad nei nagrinėjamo ginčo dalykas, nei pagrindas šioje civilinėje byloje nėra tapatūs su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo jau išnagrinėta civiline byla, nes ieškovas, kaip ir Vilkaviškio rajono apylinkės teisme nagrinėtoje byloje, nors ir kelia reikalavimą dėl 4 696 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų pripažinimo E. G. asmenine nuosavybe, tačiau ginčas iš esmės vyksta tik dėl ½ dalies akcijų, tenkančių atsakovei D. G., pripažinimo E. G. asmenine nuosavybe. Tai, teismo vertinimu, liudija, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą dėl naujai išleistų 4 646 vnt. akcijų pripažinimo atsakovo E. G. asmenine nuosavybe bei jų atidalijimo, nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 ir nėra teisinio pagrindo nutraukti nagrinėjamą bylą.
10. Teismas sprendė, kad 4 646 vnt. UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų buvo apmokėtos iš E. G. asmeninių lėšų, kurias jam pervedė E. G. 2008 m. lapkričio 17 d. ir 2009 m. sausio 15 d., vykdydamas preliminariąją sutartį. Atsakovas E. G. dalį iš šių gautų lėšų, t. y. 2008 m. lapkričio 18 d. – 215 000 Lt, o 2009 m. sausio 19 d. – 275 000 Lt, pervedė į UAB Pilviškių hidroelektrinės sąskaitą, todėl bendrovė liko skolinga atsakovui 464 600 Lt. Jei ne šie įnašai, bendrovė E. G. nebūtų buvusi skolinga, taigi, teismo vertinimu, E. G. 4 646 vnt. akcijų įgijo už asmenines lėšas.
11. Teismas nustatė, kad E. G. įmonės bei atsakovo E. G. vardu įgyti pastatai (hidroelektrinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – užtvanka-slenkstis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgyti santuokos su atsakove D. G. metu, individualiai E. G. įmonei (reorganizuotai į UAB Pilviškių hidroelektrinę) nebuvo perduoti nuosavybėn. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog tik atsakovas su ieškovu sudarė preliminariąją sutartį, kuri nebuvo įgyvendinta, ir kad tik E. G. priėmė vienintelio akcininko sprendimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo, patvirtina, jog atsakovo E. G. skola buvo asmeninė, o jo valia įgyti ginčijamas akcijas asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta.
12. Teismo vertinimu, nors įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, tačiau įmonės turtas yra jos, o ne savininko asmeninis turtas. Šiuo atveju atsakovams, kaip sutuoktiniams, bendrąja jungtine nuosavybe priklauso tik UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijos, todėl E. G. įmonės reorganizavimo į UAB Pilviškių hidroelektrinę metu išleistų 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ½ dalis, t. y. 50 vnt. akcijų, yra atsakovės D. G. asmeninė nuosavybė.
III. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį ir prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentai
13. Atsakovai D. G. ir E. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas išnagrinėjo tapatų E. G. reikalavimą, kurį nagrinėjo Vilkaviškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016, todėl pažeidė CPK 18 straipsnį, reglamentuojantį teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, ir nepagrįstai civilinės bylos nenutraukė. Ieškovas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje siekė tokio paties teisinio rezultato, kaip ir siekia nagrinėjamoje byloje – nustatyti, kad E. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso iš esmės visos UAB Pilviškių hidroelektrinės (4 696 vnt.) akcijos. Šį reikalavimą ieškovas grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, kad 4 696 vnt. paprastųjų vardinių akcijų yra įgytos iš ieškovo E. G. sumokėtų pinigų pagal preliminariąją sutartį.
13.2. Teismo motyvai, kad yra sprendžiamas klausimas tik dėl ½ dalies akcijų, priklausančių D. G., pripažinimo E. G. asmenine nuosavybe, neatitinka tikrovės, nes teismas skundžiamame sprendime nesiremia teisės normomis, kurios leistų iš asmens atimti jo nuosavybės teise valdomą turtą, kuris liko jam atidalinus iš bendro turto jo sutuoktinio dalį įsiteisėjusiu teismo sprendimu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją galima paneigti, kol nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatyto prejudicinio fakto, kad tas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir priklauso abiems sutuoktiniams po ½ dalį.
13.3. Teismo išvada, kad 4 646 vnt. išleistų akcijų buvo apmokėtos iš E. G. asmeninių lėšų, prieštarauja rašytiniams įrodymams ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2A-985-273/2014. Naujai išleistos ginčo akcijos buvo apmokėtos sudengiant įsiskolinimą, nes UAB Pilviškių hidroelektrinė buvo skolinga akcininkui E. G. ir šis įsiskolinimas susiformavo nuo 2002 m. gegužės 14 d., kai preliminari sutartis tarp E. G. ir E. G. dar nebuvo sudaryta. Kiekvienais metais atsakovas atlikdavo piniginius įnašus į savo įmonę. Teismo išvada, kad 2010 m. užfiksuotas 464 000 Lt bendrovės įsiskolinimas E. G. susidarė būtent dėl jo įneštų 215 000 Lt ir 275 000 Lt, nėra tiksli, nes piniginės lėšos buvo įnešamos ir po pirmiau nurodytų įnašų atlikimo. Neaišku, iš kokių pinigų buvo grąžinami įnašai atsakovui, nes lėšų judėjimas vyko kiekvienais metais.
13.4. Byloje nėra jokių įrodymų, kad E. G. būtų aiškiai išreiškęs valią įgyti akcijas asmeninėn nuosavybėn. Pati UAB Pilviškių hidroelektrinės atsiradimo istorija liudija, kad šis turtas yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė. Sutuoktiniai G. hidroelektrinės pastatą ir inžinierinius statinius įsigijo gyvendami santuokoje statybos būdu. Hidroelektrinės įrengimai ir žemės nuomos teisė priklausė E. G. individualiai įmonei, kuri buvo įkurta santuokoje ir taip pat priklausė abiem sutuoktiniams. 2009 m. rugsėjo 10 d. perdavimo–priėmimo aktu E. G. ir D. G. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą perdavė E. G. individualiai įmonei, kuri vėliau buvo reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę. Sutuoktiniams priklausiusio turto vertė reorganizavimo metu buvo 295 403 Eur. Vien ši aplinkybė neleidžia pripažinti, kad 98,94 proc. akcijų priklauso tik vienam iš sutuoktinių. 2011 m. akcijų pasirašymo sutartyje nėra nurodyta, kad E. G. akcijas įsigyja asmeninės nuosavybės teise. Taigi, E. G. neišreiškus valios įsigyti vertybinius popierius asmeninės nuosavybės teise, pagal įstatymą šiam turtui taikytinas sutuoktinių turto teisinis režimas. Faktas, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, kurių ieškovas nepateikė, o teismo motyvai, jog atsakovui akcijos priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes D. G. nedalyvavo bendrovės veikloje, prieštarauja kasacinio teismo praktikai.
13.5. Ieškovas CK 3.116 straipsnio pagrindu civilinę bylą galėjo inicijuoti Vilkaviškio rajono apylinkės teisme, o ne Kauno apygardos teisme. Atsakovai prašė bylą persiųsti ir nagrinėti pagal teismingumą, tačiau toks prašymas buvo atmestas, o tai teikia pagrindą apeliantams abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu ir nesuinteresuotumu nagrinėti teismui neteismingą bylą. Teismas skundžiamu sprendimu sukūrė netoleruotiną situaciją, kai pagal įsiteisėjusią Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 atsakovui E. G. priklauso 2 373 vnt. akcijų, o pagal skundžiamą sprendimą – 4 696 vnt. akcijų. Be to, CK 3.116 straipsnyje numatytas sutuoktinių turto padalinimas, o skundžiamu sprendimu teismas sutuoktinių turto nepadalino ir atsakovei D. G. jokio turto nepriteisė, tačiau iš jos priteisė bylinėjimosi išlaidas.
13.6. Skundžiamas sprendimas pažeidžia ne tik atsakovės D. G., tačiau ir jos kreditorės D. S. interesus, nes atsakovė, likusi be jokio turto, negalės atsiskaityti su savo kreditore. Be to, sprendžiant santuokinio turto padalinimo klausimus, būtina atsižvelgti ne tik į abiejų sutuoktinių kreditorius, bet ir į sutuoktinių sveikatos būklę. D. G. buvo nurodžiusi, kad gauna senatvės pensija ir yra neįgali.
14. Trečiasis asmuo D. S. pareiškė prisidedanti prie atsakovų D. G. ir E. G. apeliacinio skundo, palaikanti jame išdėstytus argumentus ir prašanti civilinę bylą nutraukti.
15. Ieškovas E. G. atsiliepime į atsakovų D. G. ir E. G. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. 2008 m. spalio 29 d. E. G. įmonė turėjo 515 000 Lt įsiskolinimą AB DnB Nord, kuris buvo užtikrintas hipoteka visu hidroelektrinės turtu, įrenginiais, butu bei atsakovų dukros J. G. turtu. Pastarosios prievolės įvykdymo terminas buvo 2012 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovai, nebegalėdami išmokėti paskolos AB DnB Nord palūkanų, buvo gavę 60 000 Lt papildomą paskolą Lietuvos kredito unijoje. Atsakovė D. G. buvo šių skolų laiduotoja. Šalims sudarius preliminariąją sutartį ir ieškovui ją vykdant, ieškovas asmeniškai E. G. sumokėjo 627 920 Lt avansą. Tokio didelio avanso prašė būtent E. G., nes turėjo apmokėti visas skolas. Tuo metu jokių kitų skolų, išskyrus paminėtas Lietuvos kredito unijai ir AB DnB Nord bankui, E. G. neturėjo. E. G. įmonės akcijų ieškovui nepardavus ir Kauno apygardos teismui 2011 m. sausio 10 d. priėmus E. G. palankų sprendimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo, atsakovai, užuot ėmę vykdyti teismo sprendimą, ėmėsi vilkinimo veiksmų – E. G. kreipėsi dėl sprendimo išaiškinimo, o D. G. – dėl proceso atnaujinimo ir preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia. Galutinį sprendimą dėl minėtų kreipimųsi priėmė 2012 m. sausio 26 d. Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas D. G. prašymą atnaujinti procesą įsiskolinimo priteisimo byloje. Teismai konstatavo, kad E. G. skolininkas yra E. G.. Nepaisydamas nurodytų teismo sprendimų ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, E. G. sąmoningai apsunkino savo turtą, siekdamas pabloginti kreditoriaus galimybes atgauti priteistą skolą – E. G., būdamas vieninteliu UAB Pilviškių hidroelektrinės akcininku, priėmė sprendimą didinti bendrovės įstatinį kapitalą ir todėl išleido 4 646 vnt. naujas akcijas, jas apmokėdamas naujais piniginiais įnašais. E. G., išleisdamas 4 646 vnt. naujų akcijų, jas apmokėjo piniginiais įnašais (464 600 Lt suma), kuriuos įnešė į bendrovės sąskaitą, ir iš kurių 490 000 Lt suma yra gauta iš E. G. mokėto avanso, o ne iš santuokinių lėšų. Pinigines lėšas E. G. užskaitė, kaip apmokėjimą už įstatinio kapitalo padidinimą. Ankstesnėse bylose D. G. pati pripažino prejudicinius faktus, kad ji jokių E. G. pinigų negavo ir ji nėra jam skolinga, o visas lėšas ir atsakomybę už jas turi prisiėmęs asmeniškai E. G., todėl laikytina, kad D. G. neįgijo 4 646 vnt. akcijų, nes jos nėra apmokėtos iš santuokinių pajamų.
15.2. Byloje, pradėtoje pagal CPK 667 straipsnį, nebuvo išspręstas turto atidalinimo CK 3.116 straipsnio pagrindu klausimas. Nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad ieškovas šioje byloje pareiškė tapatų reikalavimą, kuris jau yra išspręstas, nes Vilkaviškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016, išnagrinėjęs pagal CPK 667 straipsnį pateiktą pareiškimą, nustatė tik skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje bei nurodė, kad reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe išeina iš šios teisenos ribų.
15.3. Aplinkybės, kad E. G. be D. G. sutikimo paėmė iš E. G. 600 000 Lt sumą, iš jų 490 000 Lt sumą be jos sutikimo pervedė į bendrovę ir iš jų be jos sutikimo 464 600 Lt vertei įgijo naujas akcijas (kurios buvo išleistos taip pat be D. G. sutikimo), įrodo E. G. valią įgyti minėtas akcijas iš asmeninių lėšų ir asmeninėn nuosavybėn, taip pat pagrindžia, jog E. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4 646 vnt. UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų, ir sudaro teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Be to, akcininko sprendime didinti įstatinį kapitalą nurodyta, kad pirmumo teise visas naujai išleidžiamas bendrovės akcijas įgyja vienintelis bendrovės akcininkas E. G.. Taigi, išleisdamas šias akcijas, E. G. aiškiai išsakė savo valią jas įsigyti asmeninės nuosavybės teise.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl civilinės bylos nutraukimo pagrindų (ne)buvimo
17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-292-464/2018, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą ir trečiojo asmens D. S. prisidėjimą prie atsakovų apeliacinio skundo, Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą panaikino ir civilinę bylą nutraukė, konstatavusi, kad ieškovas pateikė tapatų ieškinį, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016, ir faktiškai siekia iš naujo įvertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau įvertintus įrodymus bei teismo nustatytus teisinius faktus.
18. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018 Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, konstatavęs, kad nors ieškovas E. G. buvo pareiškęs tapatų, kaip ir šioje byloje, reikalavimą Vilkaviškio rajono apylinkės teisme, tačiau tas reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 nebuvo išnagrinėtas ir dėl ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nėra pasisakęs, todėl Lietuvos apeliacinis teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti esant nustatytoms CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytoms aplinkybėms bei nutraukti civilinę bylą.
19. Po kasacinio teismo išaiškinimo atsakovai E. G. ir D. G. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimas vis tiek naikintinas ir civilinė byla nutrauktina, tačiau kitu pagrindu – pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje pripažino, jog E. G. pareiškė ieškinį, kuris tapatus pareiškimui, pateiktam Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, ir nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, todėl, atsakovų nuomone, nors procedūriškai ieškovo reikalavimas pripažinti 4 646 vnt. UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų asmenine E. G. nuosavybe nebuvo išnagrinėtas, tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatė prejudicinį faktą, kad visos akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nustatė E. G. priklausančią bendro turto dalį – ½ (2 373 vnt. akcijų), o E. G. turto dalies bendrame turte nustatymas nebeleidžia tenkinti E. G. reikalavimo dėl tų pačių akcijų pripažinimo asmenine nuosavybe. Atsakovų teigimu, jų poziciją dėl bylos nutraukimo pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą būtinumo, ieškovui nebeturint teisės persvarstyti kitoje byloje jau pasiekto teisinio rezultato, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648-378/2015.
20. Nesutikdama su pirmiau išdėstytais atsakovų E. G. ir D. G. argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, kad nors kasacinis teismas pirmiau minėtoje 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje sutiko su argumentu, jog E. G. šioje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus pareiškimui, kurį ieškovas buvo pateikęs Vilkaviškio rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016, vis dėlto pripažino nepagrįstu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 12 d. nutartyje išdėstytą vertinimą, kad dėl ieškovo šiuo metu nagrinėjamoje byloje nurodytų faktinių aplinkybių Vilkaviškio rajono apylinkės teismas byloje Nr. 2-203-305/2016 jau yra pasisakęs, ir jog šioje byloje ieškovas siekia iš naujo įvertinti (pervertinti) jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu įvertintus įrodymus bei teismo nustatytus teisinius faktus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi E. G. pareiškimo dalį, kuria jis prašė teismo nustatyti, jog skolininkui E. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4 696 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų, paliko nenagrinėtą, nurodęs, kad, pareiškimui esant pateiktam pagal CPK 667 straipsnį, teismas priima nutartį ir nustato skolininko turto dalis, esančias bendrąja nuosavybe, o reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe išeina iš šios teisenos ribų, bei išaiškinęs pareiškėjui, jog tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami ginčo teisena pagal pareikštą ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus, sumokėjus žyminį mokestį, ir kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimo dalį palikti nenagrinėtą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, Kauno apygardos teismui 2016 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1582-343/2016 iš dalies pakeitus Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarties motyvuojamąją dalį, pašalinant Vilkaviškio rajono apylinkės teismo motyvus, susijusius su 4 646 vnt. akcijų įgijimo ir apmokėjimo aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad dėl ieškovo šioje byloje nurodytų faktinių aplinkybių Vilkaviškio rajono apylinkės teismas yra pasisakęs išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016.
21. Taigi, esant pirmiau nurodytiems kasacinio teismo, grąžinusio bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, išaiškinimams, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų pozicija, kad šiuo atveju ieškovo reikalavimo ir jam pagrįsti nurodytų faktinių aplinkybių nagrinėjimas iš esmės reikštų jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytų teisinių faktų ir įvertintų įrodymų, bei atitinkamai pasiekto teisinio rezultato, persvarstymą.
22. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo E. G. argumentu, kad atsakovų pozicijos dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu pagrįstumo nepatvirtina ir jų akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-648-378/2015, nes nurodytoje byloje aprašyta situacija nėra tapati ar iš esmės panaši su šiuo metu nagrinėjama byla. Kasacinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-648-378/2015 konstatuota, kad nors ieškovė (kasatorė) pareiškė lingvistiškai netapatų reikalavimą, vis dėlto kitoje išnagrinėtoje byloje jos reikalavimas pripažinti vekselį negaliojančiu atmestas konstatavus, be kita ko, faktą, jog pagal vekselį neatsiskaityta, kai naujai užvestoje byloje ieškovė būtent ir siekė įrodyti faktą, kad pagal vekselį atsiskaityta, t. y. faktą, kuris jau buvo aiškiai ir nedviprasmiškai paneigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir kuris nebegali būti iš naujo įrodinėjamas, ir todėl tolesnis bylos nagrinėjimas nebetenka prasmės. Savo ruožtu šiuo metu nagrinėjamu atveju, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio nutartys yra neskundžiamos ir apeliacinės instancijos teismo nebegali būti kvestionuojamos (CPK 362 straipsnis), konstatavo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl ginčo akcijų įgijimo ir apmokėjimo, kuriomis E. G. grindė reikalavimą pripažinti atsakovo E. G. asmeninę nuosavybę į 4 696 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų, nebuvo teismų civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 išnagrinėtos ir konstatuotos, todėl, priešingai nei civilinės bylos Nr. 3K-3-648-378/2015 atveju, vis dar gali būti ieškovo įrodinėjamos, o teismo vertinamos.
23. Be to, įvertinus kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 667 straipsnyje įtvirtintos skolininkui priklausančios dalies bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte nustatymo vykdymo proceso metu ypatumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016; kt.), be kita ko, tai, kad esant pareiškimui pagal CPK 667 straipsnį nustatyti dalį bendrame turte, sutuoktiniams priklausantis turtas nėra dalijamas, teismas, nustatydamas skolininkui priklausančią dalį pagal CPK 667 straipsnį, vadovaujasi CK trečiojoje knygoje nustatytomis prezumpcijomis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis), o nukrypti nuo lygių dalių principo gali, tik atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), tačiau nesprendžia ir negali spręsti dėl kitokio turto teisinio režimo nustatymo, pripažintina, kad CPK 667 straipsnyje įtvirtintas institutas iš esmės skirtas tik skolininko turto daliai bendrojoje nuosavybėje individualizuoti išieškojimo vykdymo tikslu, bet negali būti vertinamas, kaip užkertantis kelią asmeniui, pasinaudojusiam šiuo institutu, kreiptis į teismą dėl kitos šio turto nuosavybės formos pripažinimo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su E. G. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju nutraukus bylą CPK 283 straipsnio 1 punkto pagrindu dėl to, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs CPK 667 straipsnio pagrindu pateiktą pareiškimą, konstatavo, jog atsakovui priklauso 1/2 UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų, iš esmės nenagrinėjęs klausimo dėl turto nuosavybės formos, ieškovui būtų nepagrįstai užkirstas kelias pasinaudoti teise į teismą ir apginti jo galimai pažeistą teisę.
Dėl ieškinio reikalavimo tenkinimo (ne)pagrįstumo
24. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovai, palaikydami apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl ginčo esmės, dar kartą akcentavo, kad net ir laikantis pozicijos, jog civilinės bylos negalima nutraukti, ieškovo E. G. ieškinys turi būti atmestas, nes nėra įrodyta atsakovo aiškiai išreikšta valia įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise, kaip to reikalauja CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, todėl įstatyme įtvirtinta bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės prezumpcija nepaneigta.
25. Ieškovo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tiek tai, kad ginčo akcijos buvo apmokėtos iš asmeninių atsakovo E. G. lėšų, tiek ir tai, jog paties atsakovo veiksmai patvirtina jo valią įgyti naujai išleistas bendrovės akcijas asmeninės nuosavybės teise, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, taip pat atsakovų ir ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis.
27. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB Pilviškių hidroelektrinės naujai išleistos 4 646 akcijos buvo apmokėtos E. G. asmeninėmis lėšomis, kurias pastarajam pervedė E. G. 2008 m. lapkričio 17 d. ir 2009 m. sausio 15 d., vykdydamas tarp E. G. ir E. G. sudarytą preliminariąją sutartį, nes atsakovas E. G. dalį iš ieškovo gautų lėšų, t. y. 2008 m. lapkričio 18 d. – 215 000 Lt, o 2009 m. sausio 19 d. – 275 000 Lt, pervedė į UAB Pilviškių hidroelektrinės sąskaitą ir taip bendrovė liko skolinga atsakovui 464 600 Lt sumą (kuri vėliau buvo sudengta, kaip apmokėjimas).
29. Apeliantai, nesutikdami su teismo išvada, kad akcijos buvo apmokėtos iš asmeninių E. G. lėšų, teigia, jog ši išvada prieštarauja rašytiniams įrodymams ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-985-273/2014 nustatytoms aplinkybėms, nes minėtame sprendime konstatuota, kad akcijos buvo apmokėtos sudengiant įsiskolinimą, kurio buvimą patvirtina Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus tikrinimo 2012 m. birželio 14 d. pažyma Nr. AU12-155 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo 2012 m. lapkričio 30 d. pažyma Nr. AU12-295, kuriose (pažymose), atsakovų teigimu, užfiksuota, jog bendrovės įsiskolinimas atsakovui E. G. susiformavo dar nuo 2002 m. gegužės 14 d., kai jokios sutarties su E. G. net nebuvo. Taigi, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovai iš esmės nebeginčija aplinkybės, kad E. G. iš E. G. gautos lėšos laikytinos asmeninėmis atsakovo lėšomis (tuo labiau jog šią aplinkybę patvirtina tiek tai, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-965-259/2011 avanso pagal preliminariąją sutartį grąžinimas ieškovui E. G. priteistas tik iš atsakovo E. G., tiek ir pačios D. G. pozicija civilinėje byloje Nr. A2-3153-605/2011, kurioje ji teigė nesanti skolinga ieškovui ir su preliminariąja sutartimi niekaip nesusijusi), tačiau ginčija, kad naujai išleistos, padidinus įstatinį kapitalą, bendrovės akcijos buvo apmokėtos būtent iš šių (E. G. sumokėtų) lėšų, nes, apeliantų nuomone, nėra pagrindo teigti, jog bendrovės įsiskolinimas atsakovui susiformavo dėl iš E. G. gautų lėšų pervedimo į bendrovės sąskaitą.
30. Tačiau byloje nustatyta ir atsakovai to neginčija, kad ieškovas E. G. į atsakovo E. G. banko sąskaitą 2008 m. lapkričio 17 d. ir 2009 m. sausio 15 d. mokėjimo nurodymais, vykdydamas preliminariąją sutartį, pervedė po 300 000 Lt (iš viso 600 000 Lt). Savo ruožtu E. G. dalį šių gautų lėšų, 2008 m. lapkričio 18 d. – 215 000 Lt, o 2009 m. sausio 19 d. – 275 000 Lt, pervedė į UAB Pilviškių hidroelektrinės sąskaitą. Nors atsakovas teigia, kad 464 000 Lt bendrovės įsiskolinimas susiformavo dar nuo 2002 m. gegužės 14 d., nes atsakovas kiekvienais metais darydavo įnašus į UAB Pilviškių hidroelektrinės sąskaitą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo 2012 m. lapkričio 30 d. pažymoje Nr. AU12-295 esanti lentelė, kurioje atspindėtos atsakovo įnašų į bendrovę ir jų grąžinimo sumos bei datos, pagrindžia, kad jeigu nebūtų pirmiau minėtų 2008 m. lapkričio 18 d. ir 2009 m. sausio 19 d. atsakovo pervedimų (įnašų) į bendrovės sąskaitą, atliktų, kaip minėta, tik gavus lėšas iš ieškovo, 464 000 Lt skola atsakovui, kuri vėliau buvo sudengta, kaip apmokėjimas už naujas akcijas, nebūtų susiformavusi, nes nors į bendrovės sąskaitą tam tikros sumos buvo įnešamos ir anksčiau (iki ginčo pavedimų) bei vėliau, jos buvo grąžinamos, be to, kitos įneštos sumos buvo kur kas mažesnės, o didžiausi įnašai, be kurių 464 000 Lt skolos suma objektyviai negalėjo susiformuoti, buvo atlikti būtent po lėšų iš ieškovo E. G. gavimo.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, kad be minėtų 2008 m. lapkričio 18 d. ir 2009 m. sausio 19 d. įnašų bendrovė nebūtų buvusi atsakovui skolinga 464 000 Lt sumos, ir jog todėl laikytina, kad akcijas E. G. apmokėjo būtent asmeninėmis lėšomis (gautomis iš E. G.), patvirtina ir pačios bendrovės 2011 m. balandžio 11 d. skolų suderinimo akto turinys, nes prie šio akto, kaip priedai, pridėti būtent 2008 m. lapkričio 18 d. DnB Nord banko ir 2009 m. sausio 19 d. sąskaitos išrašai, t. y. būtent tų datų, kai atsakovas pervedė bendrovei iš ieškovo gautas lėšas.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantų pozicija, kad byloje nėra įrodymų, jog E. G. aiškiai išreiškė valią įgyti ginčo akcijas asmeninės nuosavybės teise.
33. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad aiškus valios įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise išreiškimas CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme neturi būti suprantamas išimtinai tik kaip tokios valios nedviprasmiškas įtvirtinimas raštu, įrašant konkrečią frazę sutartyje, šiuo konkrečiu atveju 2011 m. balandžio 4 d. akcijų pasirašymo sutartyje, bet gali būti nustatytas ir iš kitų asmens veiksmų visumos, įrodinėtinos rašytiniais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
34. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad aplinkybės, jog tik atsakovas E. G. sudarė su ieškovu preliminarią sutartį, atsakovo sutuoktinė kitose teismų nagrinėtose bylose laikėsi pozicijos, jog prievolė dėl neįvykdytos preliminarios sutarties yra atsakovo E. G. asmeninė ir ji su preliminaria sutartimi bei pagal ją atsakovo gautomis lėšomis nėra niekaip susijusi, taip pat aplinkybės, kad atsakovas be savo sutuoktinės sutikimo ir žinios paėmė iš ieškovo 600 000 Lt sumą, iš jų 490 000 Lt sumą pervedė į bendrovės sąskaitą, ir, galiausiai, vienasmeniškai priėmęs sprendimą padidinti įstatinį kapitalą ir išleisti naujas akcijas, šias akcijas apmokėjo pirmiau nurodytomis, be sutuoktinės sutikimo gautomis ir įneštomis į bendrovės sąskaitą lėšomis, minėtame sprendime, be kita ko, nurodęs, jog visas išleidžiamas naujas akcijas pirmumo teise įgyja akcininkas E. G., ir vienasmeniškai sudarė akcijų pasirašymo sutartį, yra pakankamos teigti, jog yra aiškiai išreikšta E. G. valia įgyti naujai išleistas UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijas asmeninėn nuosavybėn iš asmeninių lėšų.
35. Pirmiau nurodytos išvados teisingumo, teisėjų kolegijos vertimu, nepaneigia apeliantų skunde dėstomos aplinkybės apie UAB Pilviškių hidroelektrinės atsiradimo istoriją, t. y. jog hidroelektrinės pastatą ir kitus inžinierinius statinius sutuoktiniai įgijo statybos būdu jau gyvendami santuokoje (nors pastarieji buvo užregistruoti tik atsakovo vardu), jog E. G. individuali įmonė, kuri vėliau buvo pertvarkytą į uždarąją akcinę bendrovę, taip pat buvo įkurta santuokoje, nes šios aplinkybės svarbios vertinant, ar pati individuali įmonė priklausė atsakovams jungtinės nuosavybės teise, dėl ko šioje byloje ieškovas nesiginčijo ir ką, priešingai nei suprato atsakovai, pripažino ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs, kad individualios įmonės reorganizavimo metu išleistų 100 vnt. UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų ½ dalis , t. y. 50 vnt. akcijų (1 vnt. vertė – 28, 96 Eur), lieka atsakovei D. G. asmeninės nuosavybės teise.
36. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo aiškiai išreikštos valios įsigyti akcijas asmeninėn nuosavybėn teisingumo taip pat nepaneigia ir atsakovų skunde akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012, nes minimoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje sutuoktinis, iš savo asmeninių lėšų įgydamas iš finansų maklerio įmonės vertybinius popierius, sudarė Vertybinių popierių ir piniginių lėšų saugojimo ir apskaitos, pavedimų priėmimo ir vykdymo sutartį, kurioje, nurodant klientą, greta sutuoktinio buvo aiškiai nurodyta ir sutuoktinė, o kitoje sudarytoje sutartyje (Fondo vienetų pirkimo–pardavimo sutartyje) specialioje grafoje įgijėjo valiai dėl įsigyjamo turto teisinio režimo išreikšti (t. y. vietoje, kurioje buvo konkrečiai prašoma pažymėti, ar sutartimi dalyvis įsigyja fondo vienetus asmeninėn ar bendrojon jungtinėn nuosavybėn) sutuoktinis nebuvo padaręs jokių žymų ar kitaip pažymėjęs, jog jis fondo vienetus siekia įgyti būtent asmeninėn nuosavybėn. Taigi, minėtos bylos atveju vieno iš sutuoktinų veiksmų visuma akivaizdžiai neleido teismui padaryti išvados dėl valios įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise išreiškimo, savo ruožtu šiuo metu nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl apeliantų nurodyta civilinė byla Nr. 3K-3-52/2012 nelaikytina precedentu.
37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavęs esant abiems CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytoms sąlygoms, įvertinęs pareikšto ieškovo reikalavimo esmę (tikslą), teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškinį, pripažindamas atsakovui E. G. asmeninės nuosavybės teisę į 4 696 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų.
38. Byloje konstatavus, kad 4 646 vnt. akcijų nuo pat jų apmokėjimo momento priklausė atsakovui E. G. asmeninės nuosavybės teise, nes atsakovas jas pirko iš asmeninių lėšų ir aiškiai išreiškė valią jas įgyti asmeninės nuosavybės teise, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo pripažintas šis atsakovo asmeninės nuosavybės faktas, buvo pažeisti sutuoktinių kreditorės D. S., kuriai atsakovai turi solidarią prievolę, interesai, tuo labiau kad, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. preliminaraus sprendimo byloje Nr. 2-1517-259/2014 turinio, visi mokėjimo pavedimai, kuriais ši kreditorė paskolino atsakovams 263 000 Lt sumą, buvo atlikti 2001–2002 m. laikotarpiu, t. y. iki šioje byloje aptarinėjamų akcijų atsiradimo.
39. Atmestinas ir apeliantų skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nepadalinęs turto ir nieko atsakovei D. G. skundžiamu sprendimu nepriteisęs, neva nepagrįstai priteisė iš pastarosios bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Visų pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, iš ieškinio ir bylos medžiagos turinio matyti, kad ieškovas faktiškai siekė ginčo turto pripažinimo asmenine atsakovo E. G. nuosavybe, o ne turto atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, nes ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog 4 646 vnt. naujai išleistų akcijų apskritai nelaikytinos bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Todėl, priešingai nei traktuoja atsakovai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nedalino sutuoktinių turto, bet pripažino atsakovo E. G. asmeninės nuosavybės teisę į konkretų turtą, kuris ir nebuvo bendra nuosavybė. Antra, kadangi nagrinėjamoje byloje D. G. yra viena iš dviejų atsakovų, kuriems pareikštas ieškinys, o ieškinys tenkintas visiškai, remiantis CPK 93 straipsnyje įtvirtintomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, teismas pagrįstai priteisė iš pastarosios atsakovės pusę ieškovui iš priešingos šalies (t. y. iš atsakovų) priteistino išlaidų atlyginimo.
40. Kadangi šiuo atveju, kaip jau išaiškinta pirmiau, faktiškai buvo sprendžiamas klausimas ne dėl sutuoktinių turto padalinimo, o dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kuris (asmeninis turtas) nedalintinas, atsakovės D. G. skunde nurodyti argumentai apie tai, kad dalijant sutuoktinių turtą, būtina atsižvelgti į jos sveikatos būklę, kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamai bylai, plačiau nenagrinėtini.
41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nebepasisako ir dėl apeliaciniame skunde keliamo bylos teismingumo klausimo, nes byla jau buvo nagrinėta kasaciniame teisme, kuris jokių aplinkybių, jog byla būtų nagrinėjama netinkamo teismo, nenustatė.
42. Apibendrindama pirmiau išdėstytus teisinius ir faktinius aspektus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovų priteistinas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis).
44. Ieškovas sumokėjo 1 434 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą, taip pat sumokėjo 37,50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutarties, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvo panaikinta.
45. E. G. taip pat pateikė įrodymus, kad 2018 m. birželio 21 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d., 2018 m. rugpjūčio 7 d., 2018 m. rugsėjo 3 d. ir 2018 m. spalio 4 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo advokatei iš viso 1 820 Eur už susipažinimą su byla ir kasacinio skundo parengimą bei 140 Eur už atskirojo skundo parengimą. Byloje taip pat yra įrodymai, pagrindžiantys, kad ieškovas advokatei už rašytinių paaiškinimų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui po kasacinio teismo išaiškinimų, paruošimą 2019 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 420 Eur.
46. Kadangi už kasacinio skundo ir atskirojo skundo parengimą sumokėtos advokatei sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų dydžių, šios išlaidos ieškovui iš atsakovų priteistinos visa apimtimi, o išlaidų, patirtų dėl rašytinių paaiškinimų pateikimo, atlyginimo suma mažintina iki 374 Eur (935,7 x 0,4).
47. Iš viso ieškovui iš atsakovų priteistina 3805,50 Eur (1434 + 37,50 + 1 820 + 140 + 374) išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, atlyginimo suma, t. y. po 1 902,75 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Lietuvos Respublikos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 902,75 Eur (tūkstantį devynis šimtus du eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti ieškovui E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 902,75 Eur (tūkstantį devynis šimtus du eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Kazys Kailiūnas