Baudžiamoji byla Nr. 1-443-865/2023
Proceso Nr. 1-01-1-33704-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.3.6.4.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,
sekretoriaujant Ritai Dainelienei, dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,
kaltinamajam A. N., nukentėjusiajai S. N., vertėjoms Olgai Macijauskienei, Svetlanai Miniakovai,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį,
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-
n u s t a t ė :
Kaltinamasis A. N. grasino nužudyti žmogų ir dėl to buvo pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas bei mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei, o būtent:
jis, 2022-09-02 apie 20.20 val. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, išvadino nukentėjusiąją S. N. fašiste ir grasindamas ją užmušti, ir reikalaudamas jam duoti telefoną, dešine ranka sugriebęs nukentėjusiosios kairę ranką ir ją laikydamas, su nukentėjusiosios ranka sudavė nukentėjusiajai du smūgius į kairės pusės žandą, nukentėjusiajai bandant atsitraukti, dešine ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai S. N. sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas bei sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Be to, kaltinamasis A. N. sugadino svetimą turtą, o būtent:
jis, 2022-09-02 apie 20.20 val. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, po grasinimų ir nukentėjusiosios S. N. atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų, paėmė nukentėjusiajai S. N. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S9 Plius 256 GB”, kurio vertė 949,01 eurai, trenkė jį į stalą ir numetė ant grindų, dėl ko mobilaus ryšio telefonas sudužo, tokiais veiksmais nukentėjusiajai S. N. padarydamas 949,01 eurų turtinę žalą.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. N. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, jog kaltės nepripažįsta dėl turto sugadinimo, pas juos atrodo kol kas bendras turtas. Nepripažįsta nei pirmo kaltinimo, nei antro. Pripažįsta, kad buvo neblaivus. Smurto jokio nebuvo. Buvo žodinis konfliktas, jam atrodo, nukentėjusioji pati jį puolė, jis ginčijosi. Neatsimena, galbūt ir vadinau savo žmoną fašiste, kaip rašo prokuroras. Ne, nebuvo smūgių žmonai į veidą, nemušė jos niekada. Telefonas buvo sudaužytas, bet netyčia galbūt kažkaip išėjo. Dėl to, kaip telefonas sudužo – gal nukrito, gal ji mušė jį su telefonu, jis neatsimena. Neatsimena, kad būtų trenkęs į stalą ir numetęs ant grindų telefoną, to nebuvo. Pas juos bendras turtas, nesupranta tų nukentėjusiosios ieškinių. Nežino, ką nukentėjusioji pasakys, ar jie sutaria ar ne. Atskirai kol kas gyvena šiuo metu. Nukentėjusioji jį išprovokavo. Nukentėjusioji buvo antrame aukšte, jis ramiai sėdėjo pirmame aukšte. Niekur nelindo.
2022-09-03 įtariamasis A. N. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato ir dėl pareikšto įtarimo kaltės nepripažįsta. Galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, į narkologo ir psichiatro įskaitas neįrašytas. Kaltės nepripažįsta, kadangi jis savo žmonai S. N. nesudavė nė vieno smūgio. Su žmona S. kartu gyvena 35 metus ir veda bendrą ūkį. 2022 m. rugsėjo 02 d. apie 15,00 ar 17,00 val. jis grįžęs į namus (duomenys neskelbtini), pradėjo vienas gerti alų, išgėrė apie 1 litrą alaus ir apie 100-200 g. brendžio. Nežino kiek buvo valandų, bet jau buvo tamsu, kai tarp jo ir žmonos S. kilo konfliktas. Kadangi jis buvo jau smarkiai apgirtęs, todėl tiksliai neprisimena, kaip kilo konfliktas, bet jam atrodo dėl to, jog jis gėrė alkoholį. Tačiau jis tikrai žmonai S. nesudavė nė vieno smūgio. Galbūt jis galėjo jai sugriebti už rankų, bet smūgių žmonai S. į veidą nesudavė. Kadangi dėl girtumo visko neprisimena, todėl nieko daugiau apie įvykio aplinkybes parodyti negali. Kada žmona iškvietė policiją, jis nežino. Jis pamena, kad į namus atvyko policijos pareigūnai ir jis buvo atvežtas į areštinę. Kol vyks tyrimas, jis gyvens (duomenys neskelbtini), jiems priklausančiame kitame bute. (b. l. 114-117).
2022-11-22 įtariamasis A. N. parodė, kad galutinis pranešimas apie įtarimą jam paskelbtas ir įteiktas. Jo prasmė ir turinys jam yra aiškus ir suprantamas. Dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra įtariamas, prisipažįsta iš dalies, o būtent prisipažįsta, kad konflikto metu sudaužė sutuoktinei S. N. priklausantį mobilaus ryšio telefoną "Samsung Galaxy S9 Plius". Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjas nereikalingas. Lietuvių kalbą supranta ir moka, vertėjas jam nereikalingas. Sutinka parodymus duoti lietuvių kalba. Parodo, kad su sutuoktine S. apie (duomenys neskelbtini) metus iki šio įvykio vedė bendrą ūkį. Kaip ir minėjo pirmosios apklausos metu, 2022-09-02 apie 15.17 val. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir po truputį vienas vartojo alkoholį. Jis buvo pirmajame namo aukšte svetainėje, o S. buvo antrajame aukšte. Po to ji nulipo į pirmąjį aukštą, galimai apie 20.20 val. ir pradėjo jam priekaištauti, kad jis vartoja alkoholį. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, bet tą konfliktą ji provokavo pati, pradėjo mosikuoti prieš jį rankomis, todėl, kiek prisimena, buvo savo rankomis sugriebęs jos rankas, kad ji nemosikuotų, tačiau sugriebęs jos rankas, jos pačios rankomis jai smūgio į veidą nesudavė, jis tik laikė jos rankas priešais save, o S. muistėsi, jie šaukė vienas ant kito. Parodo, kad ir po to savo ranka nesudavė smūgio S. į veidą. Jis jos nemušė. Ir dėl girtumo, ir dėl šoko neprisimena įvykusio konflikto detalių, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo sudaužyti S. mobilaus ryšio telefoną, kokiu būdu tai padarė, neprisimena ir negali nurodyti, galimai jis jam pasimaišė po ranka. Parodo, kad konflikto metu negrasino S., kad ją užmuš ar kitaip fiziškai susidoros su ja. S. pati išprovokavo konfliktą. Nori bylą užbaigti kaltinamuoju aktu, nes prisipažįsta ne dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir S. pateikto civilinio ieškinio dydžio jis negalėtų atlyginti. (b. l. 130-133).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. N. parodė, jog ji tąkart turėjo užsakymų tortų gamybai ir dirbo visą dieną. Visą dieną dirbo virtuvėje pirmame aukšte, o kaltinamasis vienas girtuokliavo. Reikėjo jai keletą kartų išeiti į kiemą per tą kambarį. Kaltinamasis pastoviai su kažkuo kalbėjo. Ji nelabai suprato, su planšete. Keletą kartų išėjo ir paklausė, kas atsitiko, kodėl taip rėkia. Jis tik pažiūrėjo, pasiuntė ją ir viskas. Paskui jau vakare, ji baigė darbą. Pradėjo gaminti valgyti. Kaltinamasis atėjo, nelabai prisimena, ką jis sakė, ji, S. N., neprovokavo, nes ji matė, kad kaltinamasis labai girtas ir jau kalbasi su savimi. Kaltinamasis atėjo pas ją ir pasakė, kad: „ubju fašist“, „nužudysiu fašiste“. Kaltinamasis atėjo ir pasakė, kad ji duotų jam savo telefoną. Ji telefone visą laiką arba filmus žiūri, arba naujienas, telefonas visą laiką įjungtas, kai ji būna virtuvėje. Ji, S. N., pasakė, kad neduos telefono, kaltinamasis iš karto pasakė, jog jis sudaužys jos telefoną ir kad duotų telefoną. Ji, S. N., pasakė, kad telfono jam neduos, kadangi telefone yra internetinė bankininkystė, viskas ten. Paskui ji, S. N., pamatė, kad kaltinamasis pradėjo eiti link jos. Ji bandė trauktis, kaltinamasis ją stūmė, buvo jie virtuvėje. Ji toliau negalėjo trauktis. Kaltinamasis paėmė jos ranką ir jai keletą kartų sugriebė ir po to kumščiu ją palietė stipriai (rodo), taip stipriai, jog pas ją buvo raudonas visas skruostas. Kaltinamasis paėmė jos ranką [rodo kairę ranką] ir pradėjo mušti, taip trenkė du kartus. Kol suprato, ką jis daro, ji pagalvojo, kas svarbiau veidas, ar telefonas? Ji atidavė kaltinamajam telefoną, kaltinamasis iš karto paėmė ir sudaužė telefoną ir jį išmetė. Ji išbėgo pas kaimynus iškviesti policiją, ten ir liko. Policija atvažiavo per 15 min. Atsakydama į klausimus parodė, jog jos veidas buvo raudonas ir skaudėjo, paskui paėmė ji šaltą rankšluostį ir laikė. Ryte nebuvo mėlynių, nieko. Dėl to, ar taip pirmą kartą buvo, vasario mėn. buvo įvykis, jis parsivedė draugą. Nedavė tuomet jai išsimiegoti, draugą parsivedęs šaukė, keletą kartų kvietė ji policiją, nes dvi dienas iš eilės, kad tą draugą išvestų, nes jis išėjo ir vėl grįžo. Jos telefono vertė apie 1000 eurų. Neturtinės žalos prašo 9000 eurų, nes jai prasidėjo sveikatos sutrikimai. Prasidėjo cukraligė. Praėjusiais metais darėsi ji tyrimus, buvo viskas gerai, dabar prieš keletą savaičių tikrinosi – cukraus kiekis kraujyje padidėjęs, tabletes pradėjo gerti. Mano, kad nuo patirto streso, patyrė ji labai didelį stresą. Vadino kaltinamasis ją fašiste, kadangi jos tėtis vokietis, o mama lietuvė, pavardė jos buvo vokiška. Kaltinamasis sakė, jog „užmušiu tave, fašiste“. Ji išsigando, nes kaltinamasis buvo agresyvus. Neįsivaizduoja, kiek išgėręs buvo, bet daug, nuo trečiadienio jis gėrė. Vaikas dar gyvena kartu, jis buvo darbe tuo metu. Vaikas labai skaudžiai reaguoja. Telefonas nepataisomai sudaužytas. Tiksliai kainos neprisimena, todėl prašiau 1000 eurų, jeigu dokumentais patvirtinta 949,01 eurų kaina, tuomet tokia suma. Pas psichologą nesilanko, po įvykio telefonu jai skambino psichologė, gal iš policijos pranešė, bet buvo tik vienas pokalbis. Pati nesikreipė į psichologą. Pasekmes jaučia, nes yra nervinga, kai kaltinamasis ateina pas ją į namus, ji pradeda drebėti. Jis turi raktus nuo namų, tai ateina. Prašė jo palikti namų raktus, bet jis nesutiko. Neplanuoja toliau su juo gyventi, ji bijo. Skyrybos neprasidėjo, seniai prašė skyrybų, jam nepasimoka skirtis, patogu taip gyventi.
2022-09-02 nukentėjusioji S. N. parodė, kad 2022-09-02 apie 20.20 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) jos vyras A. N. būdamas neblaivus pradėjo konfliktuoti, grasinti, kad nužudys, vadino ją fašiste. Atėjo į virtuvę, griebė ją už kairės rankos ir jos ranka kelis kartus trenkė jai į veidą. Po to atstūmęs ją trenkė kumščiu į veidą. Jai pradėjus skambinti į policiją atėmė jos mobilaus ryšio telefoną "Samsung" ir metė jį ant grindų, ko pasekoje telefonas sudužo. Ji išbėgo į kiemą, nubėgo pas kaimynus ir paprašė iškviesti policiją. Dėl savo vyro veiksmų pajuto didelį fizinį skausmą, prašo pagalbos ir pradėti kiteisminį tyrimą jos vyro A. N. atžvilgiu, kadangi pastoviai grasina jai susidorojimu, bijo, kad gali įgyvendinti savo grasinimus. Dėl sugadinto telefono pretenzijas pareikš vėliau pagalvojusi. (b. l. 14-17).
2022-09-08 nukentėjusioji S. N. papildomai parodė, kad gyvena su vyru (duomenys neskelbtini). Šis namas nuosavybės teise priklauso jiems abiem. Su vyru A. jie santuokoje nuo (duomenys neskelbtini). Policija jų šeimoje buvo kviesta ne vieną kartą dėl fizinio skausmo sukėlimo. Konfliktas su vyru kyla tais atvejais, kai vyras yra neblaivus, o blaivas žmogus yra geras, tylus, ramus. Vyras vartoja alkoholį kiekvieną dieną jau nuo seniai. Iš ryto kažkiek pabūna blaivus, o dienos eigoje jau išgėrinėja. 2022-09-02 apie 20:20 val. jie kartu buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ji buvo virtuvėje, gamino maistą, vyras buvo svetainėje. Staiga atėjęs pradėjo šaukti ant jos, kad yra fašistė, kad užmuš, atiduok telefoną, kad jį sudaužys. Nesuprato, kodėl jis ją taip užpuolė, tačiau mano, kad jis žiūri rusų propagandą, o dar buvo neblaivus ir jis ar susimaišė, ar kas jam susisuko galvoje, pradėjo ją pulti, sugriebė jos kairę ranką savo dešine ranka ir taip sudavė jai kelis smūgius į kairį žandą. Bandant jai atsitraukti, jis dar vienu momentu jai dešine ranka sudavė į veido sritį, smūgis nebuvo stiprus, tačiau jai skaudėjo, ji fizinį skausmą pajuto. Jis tokiais veiksmais norėjo atimti jos telefoną, bet prasidėjus grumtynėms, ji telefoną jam padavė pati. Jis labai smarkiai pradėjo telefoną trankyti į stalą ir numetė ant grindų. Tuo metu nubėgo pas kaimynus kviesti policiją, jie jų konflikto nematė, ar girdėjo, nemano, tačiau pas juos nubėgus paprašė iškviesti policiją. Ji iškvietė ir pareigūnų laukė pas kaimynus. Kaimynai, pas kuriuos buvo nuėjusi, tai R. B. ir jos vyras R. B. Pretenzijų dėl telefono ,,Samsung Galaxy S9'' turi, norės reikšti civilinį ieškinį, taip pat jai padaryta ir moralinė žala bei turtinė dėl telefono. Civilinį ieškinį reikš bei pateiks telefono vertės dokumentus. Į gydymo įstaigas nesikreipė, kadangi akivaizdžių sužalojimų ant jos nesimatė, galvojo, kad nėra tikslinga vykti pagal paskirtą užduotį atlikti tyrimą. Vyrui ji pretenzijų turi, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, sugadino jos nuosavą mobilųjį telefoną, ji išsigando. Vyro grasinimai, kad ją užmuš, nes yra fašistė atrodo realūs, nes vyras neblaivus yra agresyvus ir ji jo iš tikrųjų bijo. Susitaikyti ikiteisminiame tyrime su vyru sutiktų tuo atveju, jei jis sutiks išsikraustyti iš namų, grąžins padarytą turtinę ir neturtinę žalą. (b. l. 46-49).
Teisiamajame posėdyje liudytoja R. B. parodė, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jos kaimynai. Grįžo tąkart namo iš kiemo, pamatė, jog kaimynė apsiverkusi, kaimynė papasakojo, jog gertas jos vyras jai sudavė per veidą, sudaužė telefoną ir negali policijos išsikviesti. Jos, R. B., vyras davė kaimynai S. N. savo telefoną, kad ji galėtų paskambinti policijai. Atsakydama į klausimus parodė, jog jos R. B., vyras įleido kaimynę, ji stovėjo koridoriuje, buvo apsiverkusi ir buvo jos skruostas paraudęs. S. N. pasakė, jog jos girtas vyras ją mušė, davė per veidą.Telefoną sudaužė, todėl pati neišsikvietė policijos. Negali pasakyti, ar jos, R. B., vyras, ar ji pati paėmusi telefoną paskambino policijai, kurios laukė kurį laiką. Kaimynė buvo susijaudinusi, verkianti ir drebančiu balsu kalbėjo. Pas juos kaimybė užėjo viena. Anksčiau nieko pastebėję nebuvo, pirmą kartą taip nutiko. (Duomenys neskelbtini) metus jie yra kaimynai adresu (duomenys neskelbtini). Atėjus į kambarį ji pamatė, kad verkia kaimynė. Triukšmas tiek, kad verkė kaimynė, daugiau jokio triukšmo negirdėjo. Apie telefoną sakė, kad jos vyras dėjo telefoną į žemę, telefonas sudaužytas. Negali ji R. B., pasakyti, kurioje veido pusėje buvo pas kaimynę paraudimas, neįstrigo. Šiek tiek kitoks paraudimas buvo, nei, kad verkiančio asmens, vienas skruostas buvo pakilęs ir raudonesnis.
Teisiamajame posėdyje liudytojas R. B. parodė, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jo kaimynai. Praeitų metų vasarą, tiksliau datos ir laiko nepamena, bet turėjo būti pavakarė. Į duris išgirdo kumščiu smūgiuojant į jas. Įėjimo būdas buvo toks netipinis, pirmą kartą jam pasitaikė, tai sunerimo ir nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Atidarė duris ir pamatė S. N., pakvietė ją į vidų, ji buvo beverkianti. Paklausė, kas nutiko. Ji pasakė, jog jos vyras mušė. Kaimynė parodė ranka į kairę veido pusę. Tuo laiku nusileido iš antro aukšto jo žmona. Ir jos bendravo. Atsakydamas į klausimus parodė, jog kaimynė buvo apsiverkusi ir nuo ašarų visa paraudusi. Dėl to, ar dar matėsi koks išskirtinis paraudimas jis nežiūrėjo, buvo nepatogu. Jis, R. B., nei klausinėjo daugiau, nes abu kaimynai ir sutaria gerai. Dėl to, ką tyrimo metu parodė, kad matėsi ant kairio žando, kad buvo raudonas, tą jau sakė. Jam atrodo lyg ant kairio žando buvo paraudimas, veidą buvo užsidengusi viena ranka, tai jis suprato, kad kairį.Nei klausė nukentėjusiosios apie telefoną, nei pasakojo. Galėjo taip būti, kad davė kaimynei savo telefoną policijai paskambinti, kaip nurodė tyrimo metu. Nematė telefono sudaužyto, nerodė. Buvo kaimynė tik su chalatu. S., sakė, jog vyras tąkart gėrė alkoholį. Jis pats A. nė karto savo akimis girto nematė, nors tik vieną kartą ryte pamatė S. ir paklausė, kur eina su chalatu, sakė, kad A. taksi parveža, eina sumokėti. Tuomet pamatė, kad A. sėdėjo, juokėsi laimingas. Tąkart suprato, kad kaimynas buvo neblaivus. Daugiau nė karto nematė. Ginčų, konfliktinių situacijų taip pat netekę girdėti.
Teisiamajame posėdyje ištirti vaizdo įrašai, 202209-02_204944_007, taip pat 2022-09-02_20544_0008 ir įrašas 205943_009. 2022-09-07 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų, reagavusių į įvykį, BodyCam vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrimos trys laikmenos per ,,Windows Media Player'' leistuvą: 1) Apžiūrimas garso įrašas ,,2022_0902_204944_007''. Kairėje pusėje apačioje matoma data 2022-09-02 ir laikas 20:49 val. matoma, kad pareigūnai yra prie nuosavo namo, juos pro vartus pasitinka moteris sakydama, kad aš kviečiau policijos pareigūnus. Šalia stovintis vyras prisistatęs kaimynu, pareigūnams sako, kad geria ir muša, pastoviai tas vyksta. Moteris sako, kad vyras sulaužė telefoną ir nuėjo pas kaimynus kviesti policiją. Pareigūnas paklausia moters dėl ko vyko konfliktas, moteris atsako, kad nežino, vyras pradėjo rėkti, kad ji fašistė. Pareigūnas užeina į namą, kuriame yra nukentėjusiosios vyras, paprašo vyro dokumento, praneša jam, kad važiuos su pareigūnais, nes yra sulaikomas dėl smurto artimoje aplinkoje, vyras sako, kad niekam nieko nedarė. Moteris teigia, kad nori rašyti pareiškimą, nori, kad būtų pradėta baudžiamoji byla, nes tai jau ne pirmas kartas. Moteris pareigūnui rodo, kad jai buvo suduota į kairės pusės veido sritį ir rodo ant rankos esančią mėlynę. 2) Toliau tęsiamas nutrūkęs vaizdo įrašas ,,2022_0902_205444_008''. Vyras vedamas į pareigūnų tarnybinį automobilį, vyrui tikrinamas blaivumas, daugiau vaizdo įraše reikšmingos medžiagos ikiteisminiam tyrimui nepastebėta.???3) Toliau tęsiamas nutrūkęs vaizdo įrašas ,,2022_0902_205943_009''. Ikiteisminiam tyrimui vaizdo įraše reikšmingos medžiagos nepastebėta. (b. l. 37-39).
2022-09-07 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau- BPC) skambučio garso įrašas. Apžiūrima viena laikmena per ,,Windows Media Player'' leistuvą. Apžiūrimas garso įrašas ,,BPC skambu io ra as (ID 92053787928, skambu io prad ia 2022-09-02 20 34 08)''. Nustatyta, kad pranešėja, prisistatė esanti S. N.; kviečia policiją, adresu (duomenys neskelbtini), nes vyras A. N. neblaivus mušasi. Ji atbėgo pas kaimynus. (b. l. 40-42).
2022-09-02 apžiūrėta įvykio vieta- name, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvė, kur vyko konfliktas. Nustatyta, kad aplinka tvarkinga, daiktai neišmėtyti, nesudaužyti, nesulaužyti. Objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui neaptikta. Pridėta fotolentelė. (b. l. 15-16, 31-34).
???2022-09-09 nukentėjusioji S. N. pateikė sudaužyto telefono „Samsung Galaxy S9 Plius 256 GB”, nuotraukas (b.l. 69, 70-72).
2018-09-27 UAB "Mobili linija" PVM sąskaitos faktūros serija čekis Nr. 47474 išrašas patvirtina, kad 2018-09-09 fizinis asmuo, adresu Viršuliškių g. 40 (PC Mada), Vilnius, už 949.01 eur įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Samsung G965FZDH Galaxy S9 256GB Sunrise Gold". Pridėta garantinio talono kopija, mobilaus ryšio įrenginiui suteikiama 24 mėn. (nuo pardavimo datos) taisymo garantija. (b.l. 77, 78).
Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 (patikrinimo Nr. 17062) rodmenimis nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 2 d., 22.45 val., A. N. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 1,87 promilės (b. l. 98).
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017 ir kt). Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus (kasacinės nutartys Nr. 2K-26/2010, 2K-238-699/2016).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. N. padarė jam inkriminuotas abi nusikalstamas veikas.
Kaltę įrodo nukentėjusiosios S. N., liudytojų R. B. ir R. B. parodymai, skambučio į bendrąjį pagalbos centrą duomenys, ksambinta po įvykio, body kamerų įrašai, užfiksuoti apžiūros protokolai. Kaltinamajam A. N. buvo nustatytas 1.87 promilių girtumas. Šių įrodymų visuma patvirtina A. N. kaltę. Nors įvykio vietoje buvo tik nukentėjusioji S. N. ir kaltinamasis A. N., tačiau paminėta įrodymų grandinė patvirtina būtent nukentėjusiosios S. N. parodymus. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios S. N. parodymais, nukentėjusioji gana nuosekliai nurodė esmines aplinkybes tiek tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje.
Kaip minėta, nukentėjusiosios S. N. parodymus patvirtina ir kiti išvardinti įrodymai. Abu liudytojai R. B. ir R. B. patvirtino, kad ant nukentėjusiosios S. N. kairio skruosto matė tąkart paraudimą. Buvo klausiama, ar paraudimas galėjo kilti, susijaudinus, tačiau abu minėti liudytojai patvirtino, kad tai nebuvo skruosto paraudimas dėl tokios priežasties, matėsi, kad paraudimas buvo smurtinio veiksmo pasekmė ant vieno kairiojo skruosto. Ant kito skruosto paraudimo nebuvo. R. B. nurodė, kad paraudimas matėsi kairio skruosto aukštesnėje vietoje, taigi jis nebuvo nuo susijaudinimo. Nėra teisinio pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, nors kaimynai ir jie sutarė, gyveno draugiškai. Liudytojai duodami parodymus neturėjo pagrindo apkalbėti kaltinamojo A. N.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo A. N. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį. kadangi kaltimasis ir nukentėjusioji tuo metu laikytini šeimos nariais, nėra ir šiuo metu išsituokę, atitinka Lietuvos Respublikos BK 248 stranipsio 1 dalyje numatytą šeimos nario sąvoką.
Kaltinamasis A. N. kaltės nepripažino ir dėl grasinimų, išsakytų žmonai, teigė jog neuspranta šio kaltinimo, nurodė, jog neišsakė žodžių. Tačiau nukentėjusioji S. N. aiškiai parodė, kad atėjęs jos vyras iš karto išsakė grąsinančio pobūdžio žodžius, tokie žodžiai vėliau buvo lydimi smurtiniais veiksmais, taigi, jie laikytini kaip grąsinančio pobūdžio. Nesvarbu, ar kaltinamasis rengėsi atlikti tuos veiksmus ar ketino, ar ne. Tai nesvarbu veiklos kvalifikavimui, svarbu kaip minėtus žodžius suprato nukentėjusioji S. N., o ji nurodė, kad labai išsigando. Po šių grasinimų iš kaltinamojo A. N. pusės nukentėjusiosios S. N. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, jai kaltinamasis sukėlė realią baimę. Iš tikrųjų ji tokią situaciją priėmė kaip bauginančią, dėl to kaltinamojo A. N. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį.
Akivaizdu, kad abiejų veikų atžvilgiu kaltinamojo A. N. veiksmai buvo tyčiniai, kaltinamojo veikos baigtos.
Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl abiejų veikų teismas nenustato, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neblaivus (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Svetimo turto sugadinimas
Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo. Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą numatytas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (250 Eur) dydis, bet neviršija 250 MGL dydžio.
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog kaltinamojo A. N. kaltė padarius jam inkriminuotą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.
Kaltinamasis A. N. teigė, kad tyčinių veiksmų neatliko, galbūt susistūmdymo metu su nukentėjusiąja S. N. jos telefonas galėjo iškristi ir sudužti, bet tokių aplinkybių nustatyta nėra. Tačiau nukentėjusioji S. N. nurodė, kad atidavė telefoną kaltinamajam A. N. baimės įtakoje, visos byloje ištirtos aplinkybės verčia tikėti šiais nukentėjusiosios parodymais. Kaltinamasis telefoną sudaužė, tą patvirtino ir liudytojai R. B. ir R. B. nurodydami, jog pas R. B. S. N. prašė jo telefono paskambinti policijai ir jiems pasakė, kad jos telefoną sudaužė jos vyras. Telefono apžiūros protokole nurodyta, kad telefonas nepataisomai sugadintas. Nustatyta, jog nukentėjusiosios telefono vertė 949, 01 eurų.
Taigi, kaltinamasis A. N. veikė tiesiogine tyčia, jo padaryta veika baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Dėl civilinio ieškinio
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 2 dalis numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą.
Nukentėjusioji S. N. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 10.000.00 EUR (civilinį ieškinį sudaro turtinė žala dėl sugadinto telefono 1000 eur, kita dalis- moralinė žala) (b. l. 50, 54-55).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. N. parodė, jog patirtą turtinę žalą sieja su mnepataisomai sugadintu telefonu ir patikslino, jog jo kaina ne 1000 eurų kaip pradžioje nurodė civiliniame ieškinyje, bet pagal dokumentus, t.y. PVM sąskaitą – faktūrą 949, 01 eurų. Dėl turtinės žalos atlyginimo teisėtas, pagrįstas ir įrodytas, nukentėjusiosios telefonas sugadintas nepataisomai. Atsižvelgiant į tai, nurodyta turtinė žala priteistina iš kaltinamojo A. N.
Dėl 9000 eurų sumos neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji S. N. savo ieškinį grindžia pablogėjusia sveikata, teigia, kad po stresinės situacijos jau gerokai pablogėjo sveikata, kreipėsi į medikus, nustatytas susirgimas - cukraligė.
Įstatymas neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, kas teismo įvertinama pinigais.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinamos ne vien pasekmės, nes vien jų sureikšminimas, visiškai nevertinat arba labai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, būtų netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Todėl spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai teismas vertina žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei atsižvelgia į susiformavusią teismų praktiką.
Teismas sutinka su prokurorės pozicija, jog įrodymų nepateikta teismui, kad kaltinamojo A. N. veiksmai galėjo išprovokuoti cukrinio diabeto nukentėjusiajai atsiradimą. Iš viešoje erdvėje prieinamos informacijos matyti, kad tai negali būti stresinės situacijos pasekmė.
Kaltinamasis A. N. padarė prieš nukentėjusiąją tris veikas, viena iš jų smurtinė, taip pat išsakė grasinimus, sudaužė nukentėjusiosios telefoną, veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis veikė neblaivumo įtakoje, yra nukentėjusiosios sutuoktinis. Kaltinamasis A. N. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei. Jai buvo sukeltas stresas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus neturtinės žalos dydis mažintinas ir iš kaltinamojo A. N. nukentėjusiajai S. N. priteistina 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Bausmės skyrimo klausimai
Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. N. teismas atsižvelgia į nusikaltimų padarymo aplinkybes, jų pobūdį, pavojingumą, pasekmes (padaryti trys nesunkūs tyčiniai baigti nusikaltimai, smurtauta prieš moterį - žmoną, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat buvo grasinta ir sugadintas nukentėjusiosios turtas – telefonas), sunkesnių padarinių nekilo, atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: vidurinio išsilavinimo, dirba taksi pavėžėju, susituokęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, vaikai suaugę, neįgalumo neturi, duomenų, jog būtų gydytas psichiatrijos įstaigose ar būtų įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.
Kaltinamasis A. N. baustas addministracine tvarka (b. l. 92-95), neteistas.
Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgiama į tai, jog veikas padarė būdamas neblaivus, o tai jo atsakomybę sunkina.
Prokurorė pasiūlė kaltinamajam A. N. skirti už padarytas veikas laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Teismas sutinka su prokurorės pozicija. Kaltinamasis neteistas, turi gyvenamąją vietą, dirbantis, veikos nesunkios. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. N. BK 140 straipsnio 2 dalies, BK 145 straipsnio 1 dalies ir BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įvertinus tai, kad padaryti trys, kaip minėta, nesunkūs nusikaltimai, be to tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri paskatins koreguoti jo smurtinį elgesį. Taip pat kaltinamasis įpareigotinas įsidarbinti arba tęsti darbą. Paskirtos bausmės bendrintinos taikant Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą bei 4 dalį, veikas apimant dėl idealių sutapčių ir vėliau iš dalies bausmes sudedant dėl realių sutapčių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. N. laikino sulaikymo laikas nuo 2022-09-02, 21.00 val. iki 2022-09-03, 12.33 val. (b.l. 100-102, 122-124).
Dėl kitų klausimų
CD su bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašu, Voke (b. l. 43); CD su vaizdo ir garso įrašais iš policijos pareigūnų BodyCam, Voke (b. l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus saugotini prie bylos.
Kaltinamajam A. N. paskirta karomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
n u s p r e n d ž i a :
A. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti:
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimą: dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 str.).
pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimą: dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 str.).
pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimą: dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 str.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu dėl idealių nusikalstamų veikų ir po to iš dalies sudėti dėl realių sutapčių ir skirti kaltinamajam A. N. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimą: dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 str.).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. N. laikino sulaikymo laiką nuo 2022-09-02, 21.00 val. iki 2022-09-03, 12.33 val.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. N. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosiosios S. N. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 10.000 Eur (civilinį ieškinį sudaro turtinė žala dėl sugadinto telefono 1000 eur, kita dalis- moralinė žala) tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiosios S. N. naudai 949, 01 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo A. N.
CD su bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašu, Voke (b. l. 43); CD su vaizdo ir garso įrašais iš policijos pareigūnų BodyCam, Voke (b. l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti prie bylos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam T. J. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irma Randakevičienė