Civilinė byla Nr. 2A-1376-390/2013

Procesinio sprendimo kategorija:50.11.2; 114.11

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 23d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-528/2013 pagal ieškovo R. K. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui V. K. dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu bei įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovui R. K., trečiajam asmeniui V. K. dėl iškeldinimo,

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti jį S. K. šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme ir buto (duomenys neskelbtini), nuomininku; įpareigoti atsakovą pakeisti rašytinę nuomos sutartį gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), ir sudaryti naują rašytinę sutartį su ieškovu; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l.22-24). Nurodė, kad 2011 (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo sugyventinė S. K., kuri iki mirties gyveno pagrindinio nuomininko teisėmis bute (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi ir pasirašiusi 1999 07 28 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį; laikotarpiu nuo 1999 07 28 iki mirties S. K. buvo tame bute deklaruota su savo sutuoktiniu J. K., kuris mirė 2010 (duomenys neskelbtini), ir dukra V. K.. Po J. K. mirties ieškovas susipažino su S. K., pradėjo vesti bendrą ūkį, mokėjo mokesčius, kartu maitinosi, įsigijo kai kuriuos namų apyvokos daiktus, naujus virtuvės baldus, buvo kaip šeima ir išgyveno beveik metus;

Atsakovė priešieškiniu prašė iškeldinti ieškovą iš buto (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; ieškovo ieškinį atmesti (b.l.52-55). Nurodė, kad ieškovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs bute (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 02 12 įsakymo Nr.482 pagrindu 2007 04 05 su R. R. buvo sudaryta savivaldybės gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, ieškovas įrašytas kaip R. R. šeimos narys; būdamas R. R. šeimos nariu, kuriam kaip šeimos nariui išnuomotas butas (duomenys neskelbtini), ieškovas niekaip negali būti S. K. šeimos nariu ir neturi teisinio pagrindo įgyti teisės išsinuomoti dar vieną socialinį būstą. Ieškovas gyvenamoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyvena savavališkai, be nuomos sutarties, jis nėra įrašytas į sąrašus išsinuomoti socialiniam būstui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Iškeldino ieškovą R. K. iš atsakovei Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Teismas konstatavo, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai ir paties ieškovo pateikti teismui paaiškinimai yra prieštaringi. Teismas įvertinęs ieškovo paaiškinimus bei aplinkybę, jog S. K. sutuoktinis mirė 2010 (duomenys neskelbtini), sprendė, ginčo bute ieškovas apsigyveno ne anksčiau kaip 2010 05 30, o gal 2010 08 30. Pažymėjo, kad pats ieškovas savo paaiškinimuose teismui nurodė, jog su S. K. iš esmės jį siejo tik jų bendras pomėgis išgerti, o apie kokių nors kilnesnių jausmų ar bent jau bendrų interesų (išskyrus girtavimą) egzistavimą tarp jo ir S. K. ieškovas nenurodė. Konstatavo, jog ieškovas nesugebėjo paaiškinti nei S. K. laidojimo aplinkybių, nei eigos ir pats pripažino, jog S. K. gulint prieš mirtį ligoninėje jis gėrė, šiai mirus ir toliau gėrė jau iš sielvarto, apie S. K. mirtį jos dukrai jis nepranešė ir net tiksliai nežino iš kur ši apie tai sužinojo. Teismas sprendė jog, ieškovas neužsakė laidojimo paslaugų bei reikmenų mirusiajai, todėl UAB „Užuojauta“ suteiktų laidojimo paslaugų ir reikmenų, suteiktų S. K. ir užsakytų ieškovo vardu, lapo (b.l.13) teismas nelaikė turinčiu įrodomąją reikšmę reikalavimui dėl pripažinimo šeimos nariu. Nustatė, kad ieškovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs nuo 1985 08 06 Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), šio buto nuomos sutartis 2007 04 05 sudaryta su R. R. (b.l.25,27,57,61). Pažymėjo, kad 2007 01 12 aiškinamajame rašte dėl minėto buto nuomos sutarties pakeitimo nurodoma, jog ieškovas R. K. kartu su kitais 5 asmenimis tame bute gyvena ir sutinka dėl nuomos sutarties pakeitimo, o tai paneigia ieškovo aiškinimą, jog jis tame bute nuo 1985 m. negyvena (b.l.62). Nurodė, kad ieškovas nepaneigė duomenų, įrašytų pažymoje apie ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendė, kad ieškovas su S. K. turėjo bendrą ūkį pusę metų. Konstatavo, jog mokesčių mokėjimas po pagrindinės nuomininkės mirties nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio, nes pagrindinės ginčo buto nuomininkės nuomos santykiai jau buvo nutrūkę. Ieškovui neįrodžius, kad jis kaip S. K. sugyventinis apsigyveno jos nuomojamame ginčo bute ir išgyveno su ja kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrai su ja tvarkė namų ūkį, atmetė reikalavimą pripažinti ieškovą S. K. šeimos nariu. Netenkinus ieškinio reikalavimo dėl ieškovo pripažinimo S. K. šeimos nariu, atmetė ir ieškinio reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti su ieškovu ginčo patalpų nuomos sutartį, o atsakovės priešieškinį tenkintino, kadangi ieškovas gyvenamąją patalpą užėmė be teisinio pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu ieškovas R. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Tai, kad ieškovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) nereiškia, jog ieškovas negyveno ginčo objekte. (duomenys neskelbtini) ieškovas neturi jokių asmeninių daiktų, šiame bute nesilankė nuo 1986 m., todėl pagrindinė ieškovo gyvenamoji vieta buvo ir yra, (duomenys neskelbtini). Šiame bute ieškovas gyvena nuo 2010 m. vasario mėnesio, moka mokesčius.

Teismas neteisingai nustatė ieškovo ir mirusiosios gyvenimo pradžią. 2013-02-04 posėdžio protokole yra užfiksuota, kad ieškovas ir mirusioji pažystami jau seniai, tačiau tik mirus jos sutuoktiniui nuo 2010 m. kovo mėnesio pradėjo gyventi kartu.

Ieškovas rūpinosi S. K. laidotuvėmis, pirko įkapes, rūpinosi dėl laidojimo salės ir neteigė, kad visą tą laikotarpį gėrė.

Teismui pateikti dokumentai ir įrodymai įrodo, kad ieškovas ir mirusioji vedė bendrą ūkį, pirko maistą, užsakė ir apmokėjo už baldus, mokėjo mokesčius, ieškovas lankė ją ligoninėje, laidojo, šias aplinkybes patvirtino ir mirusiosios dukra.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Teismas pagrįstai pažymą apie deklaruotą ieškovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) laikė teisinga. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie gyvenimą ginčo bute ir bendro ūkio vedimą, esant gyvai S. K.. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo gyvenimas po S. K. mirties ginčo bute ieškinio reikalavimui dėl pripažinimo A. K. šeimos nariu reikšmės neturi.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, jog po S. K. vyro J. K. mirties (2010(duomenys neskelbtini)) praėjus 3-4, o gal 6 mėnesiams pradėjo bendrauti su S. K. artimiau ir dar po mėnesio apsigyveno ginčo bute. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų bei pats negalėjo tiksliai pasakyti nuo kada su S. K. pradėjo gyventi ginčo bute bei, kad bendrai tvarkė namų ūkį daugiau kaip metus laiko.

Pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog su S. K. iš esmės jį siejo tik jų bendras pomėgis išgerti, todėl jų bendravimui nekliudė ženklus amžiaus skirtumas. Ieškovas nesugebėjo paaiškinti nei S. K. laidojimo aplinkybių, nei eigos.

Ieškovo pateikti parodymai pirmosios instancijos teisme paneigė aplinkybes apie bendro ūkio su S. K. vedimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

             Apeliacinis skundas atmestinas.

             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C P K 329 straipsnis).

Apelianto apeliaciniame skunde iš esmės argumentuojama tuo, kad teismas nagrinėdamas bylą neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes bei priimdamas sprendimą pažeidė C K 1. 5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto apeliaciniame skunde nurodyta argumentacija.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Ši butas pagal neterminuotą nuomos sutartį buvo išnuomotas S. K., kuri 2011(duomenys neskelbtini)mirė. Ieškovas teigia, kad kartu su mirusiąja nesudarę santuokos gyveno nuo 2010 metų pavasario, vedė bendrą ūkį, kartu maitinosi, mokėjo mokesčius už butą, įsigijo namų apyvokos daiktus, sugyventinei susirgus ją slaugė. Ieškovas remdamasis C K 6. 588 straipsnio nuostatomis prašė pripažinti jį mirusiosios S. K., pagrindinės ginčo buto nuomininkės, šeimos nariu ir įpareigoti atsakovę pakeisti ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Atsakovė priešieškiniu prašė ieškinį atmesti ir iškeldinti ieškovą iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nes ieškovas ginčo bute apsigyveno savavališkai.

Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad jis kaip S. K. sugyventinis apsigyveno jos nuomojamame ginčo bute ir išgyveno su ja kartu ne mažiau kaip vienerius metus bei bendrai su ja tvarkė namų ūkį ir konstatavo, kad ieškovas gyvenamąją patalpą užėmė be teisėto pagrindo. Teisėjų kolegija tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms pritaria.

Pagal C K 6. 588 straipsnio 1 dalį prie gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narių yra priskiriami kartu gyvenantis sutuoktinis ( sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio vaikai. Nuomininko sugyventinis priskiriamas prie nuomininko šeimos narių, tačiau tokiu atveju jis turi įrodyti, kad jis tokiomis teisėmis apsigyveno gyvenamojoje patalpoje ir ne mažiau kaip vienerius metus išgyveno kartu ir bendrai su nuomininku tvarkė namų ūkį ( C K 6. 588 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas, kaip mirusiosios sugyventinis, norėdamas būti pripažintas jos šeimos nariu, turėjo įrodyti, o teismas turėjo nustatyti tokias aplinkybes: kad jis nuomininko sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamoje patalpoje, toje patalpoje gyveno kartu su nuomininku ne mažiau kaip vienerius metus ir turėjo su juo bendrą ūkį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau nurodytų aplinkybių visumos ieškiniui pagrįsti ieškovas neįrodė ( C P K 178 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo reikalavimą pripažinti jį mirusiosios šeimos nariu, pagrįstai nustatė, kad ginčo buto pagrindine nuomininke iki 2011m. liepos 6d., iki jos mirties, buvo S. K.. Bylos duomenimis po S. K. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo asmenų deklaravusių savo gyvenamąją vietą ( b. l. 26). Apylinkės teismas remdamasis byloje pateiktų įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į paties ieškovo nenuoseklius paaiškinimus dėl ginčo aplinkybių,  liudytojos A. G. parodymus, kitus rašytinius įrodymus, kuriais ieškovas įrodinėjo ieškinio aplinkybes nurodė, kad ieškovas ginčo bute galėjo apsigyventi ne anksčiau kaip 2010m. gegužės 30d., o gal net ir 2010m. rugpjūčio 30d. Ieškovo aiškinimu, jis dažnai važinėjo dirbti ir į užsienį, todėl esant tokioms nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovas neįrodė ginčo bute tikslaus apsigyvenimo fakto kaip pagrindinės nuomininkės šeimos narys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados neprieštarauja C K 6. 588 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

Kaip jau buvo minėta, kad apelianto pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra tie, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl ieškovo pripažinimo šeimos nariu, C K 6. 588 straipsnio 4 dalies pagrindu, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ( C P K 185 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimą pripažinti jį pagrindinės mirusiosios ginčo buto nuomininkės šeimos nariu grindė savo paaiškinimais, liudytojos A. G. parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais ( pažyma apie baldų pirkimą, laidojimo išlaidų sąmata). Teisėjų kolegijos nuomone,  pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių pateiktų įrodymų visumą, neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovas kaip S. K. sugyventinis apsigyveno jos nuomojame bute ir išgyveno su ja kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrai tvarkė namų ūkį. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodymais, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų tuo pažeisdamas civilinio proceso kodekso normas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai analizavo bylos medžiagą ir ištyrė byloje pateiktus įrodymus. Pagal C P K 178 straipsnį kiekviena proceso šalis turi įrodyti aplinkybes ar atsikirtimus, kuriai grindžia savo reikalavimus. Ieškovas teikė teismui duomenis apie apsigyvenimo faktą ginčo bute, bendro ūkio tvarkymą su pagrindine ginčo buto nuomininke ilgiau nei vienerius metus, o atsakovei iškilo pareiga įrodyti priešingai. Teismų praktikoje nurodyta, kad išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik C P K 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti C P K nustatyta tvarka. C P K 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktų buvimą ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-48/2005; 2010-01-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

C K  2. 17 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t.y. nustatant asmens gyvenamąją vietą atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose, taip pat paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat daugiausia gyvena ( C K 2.12 straipsnio 1 dalis., 2. 16 straipsnis). Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kurio pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta tol, kol šie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų. Byloje nustatyta, kad ieškovo nuo 1985-08-06 deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), ( b.l. 23). Ši pažyma yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią ( C P K 197 straipsnio 2 dalis), tačiau ji vertintina su kitais įrodymais ir jos galia gali būti paneigta kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2006-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ta aplinkybė, jog ieškovas deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai turi reikšti, kad jis ten gyveno. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju ieškovas nepateikė jokių patikimų, objektyvių ir pakankamų įrodymų ir kriterijų apie tai, kad jo gyvenamoji vieta iki pagrindinės ginčo buto nuomininkės mirties buvo ginčo bute. Ieškovo pateiktos pažymos apie baldų pirkimą ( b.l. 12, 14 ) bei išduota sąmata apie suteiktas laidojimo paslaugas, o taip pat liudytojos A. G. parodymai duoti teismo posėdžio metu, nesudaro pagrindo ieškiniu tenkinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai taikė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas, vertindamas įrodymus įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( C P K 185 straipsnis). Priimtas teismo sprendimas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams įtvirtintiems C K 1. 5 straipsnyje. Naikinti apylinkės teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalie 1 punktu, kolegija,

nutaria:

             Apeliacinį skundą atmesti.

             Kauno apylinkės teismo 2013m. kovo 27d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai                                                                                         Algimantas Kukalis

                                                                                                                     Virginija Lozoraitytė

                                                                                                                     Rūta Palubinskaitė