Procesinio sprendimo kategorija: 16.5.; 74.
S P
R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio
teismo teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Rugilei Sirgedienei,
nedalyvaujant pareiškėjai I. S., atsakovo
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo
administracinę bylą pagal pareiškėjos I. S. prašymą atsakovui
Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo
užmokesčio dalies priteisimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja I. S. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą
prašydama priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio sumą 1178,73 Lt
(vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis Lt 73 ct) už 2007-2009
metus.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovas
jai nepagrįstai nesumokėjo priklausančių priedų ir priemokų 2007-2009 metų
laikotarpiu ir dėl to susidarė 1178,73 Lt neišmokėto darbo užmokesčio
skirtumas, kurį atsakovas gera valia atsisakė sumokėti, todėl prašo teismo šią
sumą priteisti. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11
nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI
skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio
reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus
tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties
metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai
jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23
straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi
teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės
principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo
neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo
atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą.
Atsiliepime į skundą atsakovas su prašymo reikalavimais nesutiko, tačiau teismui
manant, kad pareiškėjai priklauso darbo užmokesčio nepriemoka, prašė atidėti
teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams.
Proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems
nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).
Prašymas tenkintinas.
I. S. teismo prašo priteisti negautą
darbo užmokestį už nepagrįstai apribotą priedų ir priemokų mokėjimą. Pareiškėja
yra valstybės tarnautojas ir jos reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos
teisinių santykių. Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
parengtoje pažymoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki 2010
m. gegužės 18 d. pareiškėjai buvo neišmokėta
1178,73 Lt priemokų ir priedų
dalis, viršijanti 70 procentų pareiginės algos (b. l. 15).
Valstybės tarnautojams atitinkamo
dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo VI
skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2
dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo
nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio
įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Nuo 2006-06-07 galiojusios
Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad
statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomos šio Įstatymo VI skyriaus,
reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje
nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70
procentų pareiginės algos. Pareiškėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir
mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija
ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio
reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus
tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties
metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai
jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23
straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytą
ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai,
jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą
apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstituciniam Teismui
konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Konstitucijos nuostatoms,
išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo
užmokesčio mokėjimą pareiškėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės
pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra
nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją
atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar
jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis
(atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė
yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas
(Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).
Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos
įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos
Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos
dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad
atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio
4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti
prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo
įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio
„sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio
4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę
įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie
susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo
neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti prašymą teisme gali būti
įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi
darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio
Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą
administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, išplėstinės teisėjų
kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos
komisariatas, administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas
išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo
ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje
byloje.
Pareiškėjai realiai
negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymą priklausančių sumų, atsirado
pagrindas ginti pažeistas teises teisme. Nagrinėjamoje byloje atsakovo
atsisakymas mokėti pareiškėjai nesumokėtą darbo užmokestį negali būti
pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę
prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas
tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, o
darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas
socialines garantijas.
Pareiškėja atliko savo, kaip valstybės tarnautojo, pareigas, tačiau jai nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Konstatuotina, kad pareiškėjai priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėja yra išsaugojusi galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant šią administracinę bylą po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjos prašymo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjai yra išnykęs.
Nustatytų
faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjos
prašymas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo pagrįstas, neprieštarauja DK
298 straipsnio nuostatai, kad valstybės tarnautojui priklausantis darbo
užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne
daugiau kaip už trejus metus, todėl tenkintinas, priteistina 1178,73 Lt neišmokėto
darbo užmokesčio suma.
Teismų praktika iš esmės analogiškose bylose turi
būti formuojama vieninga linkme, priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti
konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą. Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos
apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.
2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos
aplinkybės apie sunkią atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu
nusprendė atidėti sprendimo įvykdymą vienerių metų laikotarpiui (administracinė
byla Nr. A822- 432/2009). Aplinkybė dėl sunkios finansinės padėties
nepasikeitusi, visuotinai žinoma, todėl pripažintina, kad atsakovo prašymas dėl
sprendimo vykdymo atidėjimo yra pagrįstas, sprendimo vykdymas atidėtinas
vienerių metų laikotarpiui (ABTĮ 4 str. 6 d., Civilinio proceso kodekso 284
str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėja
n u s p r e n d ž i a:
Prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai I. S. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo
policijos komisariato neišmokėtą 1178,73 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt
aštuonis Lt 73 ct) darbo užmokesčio dalį.
Sprendimo
vykdymą atidėti vieneriems metams.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo
paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Janina
Vitunskienė