Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-784-585-2015].docx
Bylos nr.: 2A-784-585/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Lrytas“ 300781534 trečiasis asmuo
Kategorijos:
BYLOS DĖL ASMENŲ NETURTINIŲ TEISIŲ IR INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS
Bylos dėl fizinio asmens garbės ir orumo gynimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai:
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr

                               Civilinės bylos numeris 2A-784-585/2015

                              Teisminio proceso numeris 2-52-3-03781-2013-7

              Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės S. G. apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovų R. S. ir I. S. ieškinį atsakovei S. G. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė:

ieškovai pareiškė teisme ieškinį, prašydami: 1) pripažinti, kad komentarais, kuriais pakomentuoti ieškovės straipsnis (duomenys neskelbtini), esantis lrytas.lt portale, paskleistos žinios, jog „R. S. yra ribotos psichikos žmogus, į savo skundus iš visų institucijų gauna atkirtį, visą žiemą namuose gyveno su kiaulėmis, praeitais metais su ožkom, neturi jokių sanitarinių mazgų, teršia gamtą, laiko apie 50 įvairių gyvulių ir paukščių, neturėdama tam jokių sąlygų, mėšlą drebia tiesiog ant žemės, jos laikomas bitynas neatitinka daugybės patvirtintų reikalavimų punktų, ji yra labai netvarkinga“ (komentaras Nr. 20), „R. S. bitynas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl kitiems trukdo“ (komentaras Nr. 40), „R. S. bitynas nėra aprūpintas augalais, iš kurių bitės galėtų rinkti nektarą, bityno aviliai yra atsukti ne į jos sklypo vidų, bet į S. G. sklypą, bityno aviliai nestovi nei 20 metrų nuo vandens telkinio, nors turi būti 100 metrų atstumas nuo vandens telkinio, bityne yra labai daug pažeidimų“ (komentaras Nr. 48), „R. S. bityno bitės puolė“ (komentaras Nr. 56), „R. S. laukas plikas, be jokio augalo“ (komentaras Nr. 71), „iš R. S. namo eina kanalizacinis vamzdis prie pat šulinio, R. S. neturi nei vienos kanalizacijos, išmatų neišsiveža, o lieja ant žemės, šika sau po langais, o po to geria“ (komentaras Nr. 84), „R. S. yra ligonė su savo vaikais gyvuliais“ (komentaras Nr. 95), neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų garbę bei orumą; 2) įpareigoti atsakovę per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos portale lrytas.lt raštu paneigti komentarais paskleistas žinias, savo vardu parašant ieškovų nurodyto turinio pranešimą; 3) priteisti kiekvienam ieškovui iš atsakovės po 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė atmesti ieškovų reikalavimus.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį ir: 1) pripažino, jog komentarais, kuriais pakomentuoti ieškovės straipsnis (duomenys neskelbtini), esantis lrytas.lt portale, paskleistos žinios, kad „R. S. yra ribotos psichikos žmogus, į savo skundus iš visų institucijų gauna atkirtį, visą žiemą namuose gyveno su kiaulėmis, praeitais metais su ožkom, neturi jokių sanitarinių mazgų, teršia gamtą, laiko apie 50 įvairių gyvulių ir paukščių, neturėdama tam jokių sąlygų, mėšlą drebia tiesiog ant žemės, jos laikomas bitynas neatitinka daugybės patvirtintų reikalavimų punktų, ji yra labai netvarkinga“ (komentaras Nr. 20), „R. S. bitynas nėra aprūpintas augalais, iš kurių bitės galėtų rinkti nektarą, bityno aviliai yra atsukti ne į jos sklypo vidų, bet į S. G. sklypą, bityno aviliai nestovi nei 20 metrų nuo vandens telkinio, nors turi būti 100 metrų atstumas nuo vandens telkinio, bityne yra labai daug pažeidimų“ (komentaras Nr. 48), „iš R. S. namo eina kanalizacinis vamzdis prie pat šulinio, R. S. neturi nei vienos kanalizacijos, išmatų neišsiveža, o lieja ant žemės, šika sau po langais, o po to geria“ (komentaras Nr. 84), neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų garbę bei orumą; 2) įpareigojo atsakovę per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos portale lrytas.lt raštu paneigti komentarais paskleistas žinias, savo vardu parašant atitinkamo turinio pranešimą; 3) priteisė ieškovei iš atsakovės 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisė ieškovui iš atsakovės 700 Lt neturtinės žalos atlyginimą; atmetė kitą ieškinio dalį.

Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog 2013 m. balandžio 23 d. buvo pakomentuotas ieškovės straipsnis (duomenys neskelbtini), esantis lrytas.lt portale; komentare Nr. 20, kurį pasirašė „S. G.“, nurodyta: „Nesuprantu, kaip galima leisti ribotos psichikos žmonėm skelbtis viešojo erdvėje??? Aš esu jos nelaiminga kaimynė, kurią ji skundžia į visas institucijas ir visur gauna atkirtį, kad ji yra neteisi, bet to nesuvokia. (...) Beje, ji pati namuose visą žiemą gyveno su kiaulėm, praeitais metais su ožkom, neturi jokių sanitarinių mazgų, teršia gamtą kaip tik nori ir dar viešai nori mus apšmeižti, kad mes jos bites norim išrūkyti. Kaimyne, (...). (...) o tavo laikomas bitynas neatitinka daugybės patvirtintų reikalavimų punktų, tai, kad geriau pati susitvarkyk savo mėšlyną, o po to pas kaimynus, tvarkingus žmones lįsk. Šis žmogus laiko apie 50 įvairių gyvulių ir paukščių, neturėdamas tam jokių sąlygų, o mėšlą drebia tiesiog ant žemės... man net žodžių trūksta kokia ji yra!!!!!!!!!!!“; komentare Nr. 48, kurį pasirašė „S. Tikras lietuvis“, nurodyta: „Na matot, Gyvunu laikymo ir prieziuros Vilniaus rajone taisykles numato bitynams keliamus reikalavimus, Maisto ir veterinarijos tarnybos isleisti teises aktai, taip pat numato jiems sąlygas, tokias kaip - teritorija turi buti aprupinta augalais, is kuriu bites galėtu rinkti nektara, ko kaimyne neturi, aviliai turi buti atsukti i savininko sklypo vidu, o jie atsukti i musu sklypa, turi buti 100 m nuo vandens telkinio, o jie ir 20 m nuo jo nestovi ir kt... jų labai daug pazeista, visu neisvardinsi.“; komentare Nr. 84, kurį pasirašė „S. Autore“, nurodyta: „(...) o bakterijos pas tave sulinyje, nes is tavo namo eina kanalizacinis vamzdis, prie pat sulinio. Neturi nei vienos kanalizacijos, ismatu neissivezi, o lieji sau ant zemes ir dar dristi mus smeižti??? Pas mus 3 tvarkingi suliniai, kuriuos reguliariai atvaziuoja issiurbti, o tu kaip sikai sau po langais taip ir siki, o po to ir geri“; atsakovė pripažįsta, jog ji rašė įvardytus komentarus.

Pasak pirmosios instancijos teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal Civilinio kodekso 2.24 straipsnį ginami, nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, informacija, kuri yra užfiksuota aukščiau įvardytuose komentaruose, laikytina žiniomis. Teismas pažymėjo, jog, atsakovės teigimu, ji, atsižvelgdama į susidariusią situaciją, išdėstė savo vertinimą, tai yra subjektyvią nuomonę, kita vertus, ji kartu pripažino, jog aprašė tą, ką pati matė, tai yra informaciją pateikė kaip faktą. Pasak teismo, nėra ginčo, kad duomenys buvo paskleisti. Kiti asmenys perskaitė atsakovės komentarus, diskutavo. Pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovų pozicijai, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, kuriame jie paskelbti, aplinkiniai galėjo atpažinti, kad paskleistos žinios yra apie ieškovę, jos gyvenimo būdą bei sąlygas. Be to, pasak teismo, galima aiškiai identifikuoti, jog teiginiai yra apie ieškovo sutuoktinę, žinios paskleistos ir apie jo paties buitį ir gyvenamąją aplinką. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bylos įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog komentaruose Nr. 20, 48 ir 84 paskleistos žinios atitinka tikrovę. Teismo teigimu, akivaizdu, jog apibūdinimas „ribotos psichikos“ žeidžia ieškovės garbę ir orumą. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog ji Vilniaus politechnikume įgijo metalo apdirbimo pjovimu specialybę, ilgą laiko tarpą dirbo vadovaujamą darbą. Ieškovas turi teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo anesteziologo reanimatologo profesinę kvalifikaciją. Teismas sutiko su ieškovais, jog komentarais Nr. 20 ir 84 paskleistos žinios įžeidžia abiejų ieškovų garbę ir orumą, jų dalykinę reputaciją. Be to, pasak pirmosios instancijos teismo, ieškovams, kurie užsiima bitininkyste, yra įgiję specialių žinių, tobulina savo kvalifikaciją, turi gerą vardą tarp bitininkų, svarbu išlaikyti reputaciją. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, jog komentarais Nr. 20 ir 48 paskleistos žinios žemina ieškovų, kaip bitininkų, garbę ir orumą.

Pasak teismo, ieškovai teigia, kad jie patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pašlijo jų savijauta, sumenko tiek dalykinė, tiek bendražmogiška reputacija, sumažėjo jų bendravimo galimybės, nes mažiau pažįstantys žmonės ėmė į juos žiūrėti skeptiškai, nepatikliai, kritiškai juos vertinti. Be to, viešai paskleistos žinios itin kenkia ieškovams dėl užimamų bei ketinamų užimti pareigų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog liudytojų parodymai byloja, kad, atsakovei paskleidus komentarus, ieškovai buvo susijaudinę, išgyveno, kita vertus, būtent ieškovai informavo liudytojus apie komentarų egzistavimą. Taigi, teismo vertinimu, patys ieškovai prisidėjo prie to, kad komentarais skelbiamą informaciją sužinotų kuo daugiau pažįstamų žmonių. Be to, liudytojai parodė, jog duomenys, užfiksuoti komentaruose, nepakeitė teigiamos nuomonės apie ieškovus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog uždaroji akcinė bendrovė „Lrytas“, gavusi ieškovų 2013 m. gruodžio 18 d. prašymą, pašalino ginčo komentarus iš interneto tinklalapio lrytas.lt. Teismas sutiko su atsakovės nuomone, jog turi būti atsižvelgta į tą aplinkybę, kad komentarai buvo parašyti, atsiliepiant į ieškovės straipsnį, kuriame buvo patalpintos atsakovės tėvo nuotraukos su prierašu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tas aplinkybes, jog ieškovai dėl komentarų turinio patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, ieškovės atžvilgiu išsakyta daugiau tikrovės neatitinkančių ir žeminančių jos garbę ir orumą duomenų negu ieškovo, bei vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, konstatavo esant pagrindą priteisti ieškovei iš atsakovės 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, ieškovui iš atsakovės – 700 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pagrindinis atsakovės argumentas, kuriuo ji grindžia savo apeliacinį skundą, yra tas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos išsakytą nuomonę kvalifikavo žiniomis, neatitinkančiomis tikrovės. Pasak atsakovės, ginčo komentarais buvo išsakytos jos subjektyvios vertinamojo pobūdžio pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais, kuriuos atsakovei teko matyti ir patirti.

Ieškovai, atsiliepdami į atsakovės apeliacinį skundą, pareiškė, jog nesutinka su skundu, prašo atmesti skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovų vertinimu, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir tinkamai kvalifikavo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Ieškovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai atribojo žinią ir nuomonę bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovė komentarais Nr. 20, 48 ir 84 paskleidė ne nuomonę, o žinias.

 

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės apeliaciniu skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Apeliantė, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ji ginčo komentarais paskleidė žinias, neatitinkančias tikrovės. Pasak apeliantės, ji tiesiog pateikė savo subjektyvaus pobūdžio vertinimus, tai yra nuomonę.

Kasacinio teismo praktika byloja, kad, sprendžiant, konkrečiame teiginyje yra paskleista žinia ar išsakyta nuomonė, turi būti vadovaujamasi tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas; žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tas, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007).

Visuomenės informavimo įstatyme yra numatytos nuomonės ir žinios sąvokos. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis). Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 dalis).

Priešingai negu teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ji ginčo komentarais paskleidė žinias. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog ginčo komentaruose užfiksuota informacija – subjektyvaus faktų ir duomenų vertinimo išraiška, tai yra jos nuomonė. Informacija, užfiksuota apeliantės teiginiuose, yra pateikta kaip objektyviai egzistuojanti informacija. Faktų ir duomenų, sudarančių ginčo informacijos turinį, egzistavimas ne tik galėjo, bet ir buvo tikrinamas. Abi bylos pusės pateikė įrodymus, siekdamos skirtingų procesinių pasekmių: ieškovai siekė įrodyti, kad paskleista informacija neatitinka tikrovės, apeliantė – įrodyti, kad informacija visgi atitinka tikrovę. Pirmosios instancijos teismas, kaip jau buvo nustatyta, pripažino, jog apeliantės paskleista informacija neatitinka tikrovės. Vadinasi, paskleistai informacijai apie faktus ir duomenis, susijusius su ieškovais, galėjo būti ir buvo taikytas tiesos kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį į pačios apeliantės poziciją. Iš vienos pusės, apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas, teigia, kad ji ginčo komentarais išreiškė savo nuomonę. Iš kitos pusės, ji įrodinėja, jog ginčo komentaruose užfiksuotą informaciją patvirtina jos į bylą pateikti įrodymai. Taigi, tokia apeliantės pozicija byloja, kad ji visgi siekia įrodyti, jog ginčo komentaruose užfiksuota informacija atitinka tikrovę. Vadinasi, ji, nors ir netiesiogiai, pripažįsta, kad ginčo komentarais paskleidė žinias, kurios gali būti patikrintos, taikant tiesos kriterijų.

Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepaneigė įstatymo nustatytos prezumpcijos ir neįrodė, kad faktai ir duomenys, sudarantys jos paskleistos informacijos turinį, atitinka tikrovę. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino tiek apeliantės pateiktus įrodymus, kuriais ji įrodinėjo, jog paskleistos žinios atitinka tikrovę, tiek ieškovų pateiktus įrodymus, kuriais jie, nors ir neturėjo procesinės pareigos, įrodinėjo, kad apeliantės paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Todėl teisėjų kolegija, pritardama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais jis atmetė apeliantės įrodymus, konstatuoja, jog teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad apeliantės paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

Teismas, spręsdamas nagrinėjamą ginčą dėl garbės ir orumo gynimo, privalo pasiekti tinkamą, protingą balansą tarp dviejų labai reikšmingų konstitucinių teisių – apeliantės teisės reikšti savo įsitikinimus, skleisti informaciją (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis) ir ieškovų teisės į jų orumo apsaugą (Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Laisvė reikšti įsitikinimus gali būti ribojama įstatymu, kai tai būtina apsaugoti žmogaus garbei ir orumui (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, spręsdamas ginčą, privalo įvertinti, ar apeliantės paskleistos žinios, kurios neatitinka tikrovės, tokiu laipsniu neigia ieškovų garbę ir orumą, kad įsiterpimas į ieškovų teises gali būti vertinamas kaip apeliantės teisės į informacijos skleidimo laisvę peržengimas, kuris nebegali ir nebeturi būti ginamas.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teisė skleisti informaciją apima ir teisė skleisti informaciją, kuri gali nevisiškai tiksliai atspindėti objektyvią tikrovę, būti nemaloni, netgi šokiruojanti.  Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, jog visos ginčo komentarais paskleistos žinios (turint omenyje tas žinias, kurios yra įvardytos skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje) žemina ieškovų (ieškovės) garbę ir orumą. Nepaneigtina, jog apeliantės komentaru, pažymėtu numeriu 20, paskleistos žinios žemina ieškovės savivertę, tai yra jos orumą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik tas aptariamo komentaro teiginys, kuriuo paskleista žinia, kad „ieškovė yra ribotos psichikos žmogus“, žemina ir jos garbę. Kitais teiginiais, nors tie teiginiai ir yra nemalonūs ir nemandagūs, jiems būdingas įtaigus, griežtas bei grubus tonas, paskleistos žinios, netgi neatitikdamos tikrovės, negali žeminti, todėl ir nežemina, ieškovės garbės. Apeliantės teiginiai, jog „ieškovė į savo skundus iš visų institucijų gauna atkirtį“, „ieškovė namuose visą žiemą gyveno su kiaulėmis, praeitais metais su ožkom, neturi jokių sanitarinių mazgų, teršia gamtą“, „ieškovės laikomas bitynas neatitinka daugybės patvirtintų reikalavimų punktų“, „ieškovė laiko apie 50 įvairių gyvulių ir paukščių, neturėdama tam jokių sąlygų, o mėšlą drebia tiesiog ant žemės“, nėra tokie, kurie, žvelgiant iš trečiojo asmens perspektyvos, sudarytų pagrindą suabejoti ieškovės asmenybe ir jos pilnavertiškumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pašaliniam stebėtojui pakanka susipažinti su šiuo pavieniu komentaru bei kontekstu, kuriame yra paskelbtas šis komentaras, ir susidaryti įspūdį, jog komentatorių ir komentuojamą asmenį sieja konfliktiški tarpusavio santykiai, bei atitinkamai (neutraliai) reaguoti į aukščiau įvardytus teiginius. Analogiškai vertintini ir teiginiai, užfiksuoti komentare, pažymėtame numeriu 48, kuriais paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios apie ieškovų bityną. Svarbu pažymėti, jog ieškovai pareikštu ieškiniu siekia apginti savo, kaip fizinių asmenų, garbę ir orumą, o ne savo, kaip verslininkų, užsiimančių bitininkystės veikla, dalykinę reputaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės paskleistos žinios apie ieškovų bityną, nors jos ir neatitinka tikrovės bei, ieškovų įsitikinimu, žemina jų orumą, nežemina jų garbės. Tas pats pasakytina ir apie komentaro, pažymėto numeriu 84, teiginius, išskyrus apeliantės teiginį „tu kaip šikai sau po langais, taip ir šiki, o po to geri“. Apibendrinant galima konstatuoti, jog apeliantės teiginiai – šalių konflikto, besitęsiančio gana ilgą laiko tarpą, išraiška ir pasekmė. Tą, teisėjų kolegijos vertinimu, suprato / suprastų ar turėjo / turėtų suprasti bet kuris vidutiniškai protingas asmuo, susipažinęs su ginčo komentarais ir atsižvelgdamas į kontekstą, kuriame yra paskleistos žinios. Toks (vidutiniškai protingas) asmuo nesureikšmino / nesureikšmintų ar neturėjo / neturėtų sureikšminti paskleistų žinių (išskyrus aukščiau pažymėtas žinias) ir drauge nesuabejojo / nesuabejotų ar neturėjo / neturėtų suabejoti ieškovų asmenybių pilnavertiškumu, jų asmeniniu garbingumu ir išsaugoti pagarbų požiūrį į ieškovus. Pažymėtina, jog šią išvadą, nors ir netiesiogiai, patvirtina ir bylos įrodymai. Liudytojai, kurie yra ieškovų pažįstami asmenys, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, jog jie, susipažinę su ginčo komentarais, nepakeitė savo teigiamų nuomonių apie ieškovus. Taigi, apeliantės teiginiai (išskyrus tą teiginį, jog „ieškovė yra ribotos psichikos žmogus“, ir teiginį „tu kaip šikai sau po langais, taip ir šiki, o po to geri“), nors jiems ir būdingas įtaigus, nemalonus, nepagarbus, griežtas bei grubus tonas, negali žeminti, todėl ir nežemina, ieškovų garbės.

Apeliantė nepaskleidė žinių, expressis verbis žeminančių ieškovo garbę ir orumą. Ieškovas neįrodė, jog apeliantės paskleistos žinios, žeminančios ieškovės garbę ir orumą, kartu žemina ir jo garbę bei orumą. Vadinasi, ieškovo, neįrodžiusio žalos patyrimo fakto, reikalavimas kompensuoti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė, apeliantei paskleidus žinias, žeminančias ieškovės garbę ir orumą, patyrė neturtinę žalą. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į žinių paskleidimo priežastį, paskleistų žinių turinį, pobūdį, apimtį, kontekstą, kuriame paskleistos garbę ir orumą žeminančios žinios, pasekmes, kurias sukėlė ir / ar galėjo sukelti žinių paskleidimo faktas, skundžiamu sprendimu ieškovei priteista neturtinės žalos atlyginimo kompensacija yra neproporcinga ir neadekvati apeliantės padarytam pažeidimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstu įvardytų aspektų ir kitų įstatymo nustatytų kriterijų, kurie yra reikšmingi sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), analize, 57,92 EUR (200 Lt) kompensacija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste yra protinga, teisinga, adekvati ir proporcinga piniginė satisfakcija. Todėl tokia neturtinės žalos kompensacija ir priteistina ieškovei. Kartu teisėjų kolegija vertina, kad pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šiuo atveju taip pat yra dalis ieškovų pasiektos satisfakcijos.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šiame procesiniame sprendime įvardyta apimtimi netinkamai vertino bylos įrodymus ir netinkamai kvalifikavo teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, be to, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias garbės ir orumo gynimo institutą. Šie pažeidimai nulėmė, jog teismas nevisiškai tinkamai išsprendė ieškovų materialinius subjektinius reikalavimus. Vadinasi, egzistuoja teisinis pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą ir: pirma, pripažinti, jog (tik šios) apeliantės paskleistos žinios, kad „ieškovė yra ribotos psichikos žmogus“ ir „ieškovė kaip šiko sau po langais, taip ir šika, o po to geria“, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą; antra, įpareigoti apeliantę pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu ir tvarka paneigti paskleistas žinias; trečia, priteisti ieškovei iš apeliantės 57,92 EUR (200 Lt) neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, atmesti kitą ieškinio dalį (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

Apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikšmės teisingai išspręsti šią bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą aspektą, nevertina kitų apeliantės argumentų, kurie kartu su šiame procesiniame sprendime išanalizuotais argumentais yra suformuluoti jos apeliaciniame skunde.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis).

Ieškovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 588 Lt žyminio mokesčio išlaidas ir 3 000 Lt išlaidas už advokatės pagalbą. Apeliantė pirmosios instancijos teisme nepareiškė procesinio reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų kompensavimo ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji patyrė tokias išlaidas. Todėl darytina išvada, jog ji pirmosios instancijos teisme nepatyrė bylinėjimosi išlaidų. Be ieškovų, bylinėjimosi išlaidas patyrė ir uždaroji akcinė bendrovė „Lrytas“, kuri buvo įtraukta į šios bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Ši bendrovė patyrė 1 500 Lt išlaidas už advokatės pagalbą. 

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovai (ieškovė) šios bylos procese iš esmės gavo tokią satisfakciją, kokios jie (ji) siekė pareikštu ieškiniu (buvo apginta ieškovės garbė ir orumas). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies prasme turi procesinę teisę gauti bylinėjimosi išlaidų kompensaciją, sudarančią 80 procentų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl jiems iš apeliantės priteistinas 831,33 EUR (2 870,40 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Uždaroji akcinė bendrovė „Lrytas“, nors ji teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi buvo pašalinta iš bylos, turi procesinę teisę gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalis). Ieškovams, nepagrįstai įtraukusiems šį asmenį į bylą, kyla procesinė pareiga kompensuoti išlaidų dalį, sudarančią 80 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, apeliantei – išlaidų dalį, sudarančią 20 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ iš ieškovų priteistina 347,54 EUR (1 200 Lt) kompensacija, iš apeliantės – 86,89 EUR (300 Lt) kompensacija.

Valstybė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 6,50 EUR (22,45 Lt) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovai turėtų lygiomis dalimis kompensuoti išlaidų dalį, pinigine išraiška sudarančią 1,30 EUR (4,49 Lt), apeliantė – išlaidų dalį, pinigine išraiška sudarančią 5,20 EUR (17,95 Lt). Todėl iš apeliantės į valstybės biudžetą priteistinas 5,20 EUR (17,95 Lt) aptariamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovams pavieniui tenkančios kompensuoti išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, todėl iš ieškovų į valstybės biudžetą nepriteistini bylinėjimosi išlaidų atlyginimai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių šios bylos apeliaciniame procese, paskirstymo

Apeliantė šios bylos apeliaciniame procese patyrė 441 Lt žyminio mokesčio išlaidas, ieškovai – 2 500 Lt išlaidas už advokatės pagalbą. Be to, uždaroji akcinė bendrovė „Lrytas“ patyrė 500 Lt išlaidas už advokatės pagalbą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė turi procesinę teisę gauti išlaidų kompensaciją, sudarančią 20 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, ir atitinkamai turi procesinę pareigą kompensuoti ieškovų išlaidų dalį, sudarančią 80 procentų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į nustatytąsias proporcijas, apeliantei iš ieškovų priteistinas 25,54 EUR (88,20 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ieškovams iš apeliantės – 579,24 EUR (2 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos taip pat, kaip ir tos išlaidos, kurias ši bendrovė patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: apeliantė įpareigotina sumokėti 28,96 EUR (100 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ieškovai – 115,85 EUR (400 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos šalims, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r ė:

              pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą:

              ieškinį patenkinti iš dalies:

              pripažinti, jog komentaru, pažymėtu numeriu 20, kuriuo 2013 m. balandžio 23 d. 8 val. 30 min. buvo pakomentuotas R. S. straipsnis (duomenys neskelbtini), esantis lrytas.lt portalo skyriuje „Bendraukime“ (tema „Išklausykite“), paskleista žinia, kad „R. S. yra ribotos psichikos žmogus“, neatitinka tikrovės ir žemina R. S. garbę bei orumą;

              pripažinti, jog komentaru, pažymėtu numeriu 84, kuriuo 2013 m. balandžio 23 d. 12 val. 38 min. buvo pakomentuotas R. S. straipsnis (duomenys neskelbtini), esantis lrytas.lt portalo skyriuje „Bendraukime“ (tema „Išklausykite“), paskleista žinia, kad „R. S. kaip šiko sau po langais, taip ir šika, o po to geria“, neatitinka tikrovės ir žemina R. S. garbę bei orumą;

              įpareigoti S. G. per 1 (vieną) mėnesį nuo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (paskelbimo) dienos portale lrytas.lt raštu paneigti paskleistas žinias, portalo lrytas.lt skyriuje „Bendraukime“ (tema „Išklausykite“) savo vardu parašant tokio turinio pranešimą:

„Komentaru, pažymėtu numeriu 20, kuriuo 2013 m. balandžio 23 d. 8 val. 30 min. buvo pakomentuotas R. S. straipsnis (duomenys neskelbtini), esantis lrytas.lt portalo skyriuje „Bendraukime“ (tema „Išklausykite“), paskleista žinia, kad „R. S. yra ribotos psichikos žmogus“, ir komentaru, pažymėtu numeriu 84, kuriuo 2013 m. balandžio 23 d. 12 val. 38 min. buvo pakomentuotas tas pats R. S. straipsnis, paskleista žinia, kad „R. S. kaip šiko sau po langais, taip ir šika, o po to geria“, neatitinka tikrovės bei žemina R. S. garbę ir orumą“;

priteisti R. S. iš S. G. 57,92 EUR (200 Lt) neturtinės žalos atlyginimą;

atmesti likusią ieškinio dalį.

Priteisti R. S. ir I. S. iš S. G. 831,33 EUR (2 870,40 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ iš R. S. ir I. S. 347,54 EUR (1 200 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ iš S. G. 86,89 EUR (300 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš S. G. į valstybės biudžetą 5,20 EUR (17,95 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti S. G. iš R. S. ir I. S. 25,54 EUR (88,20 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos apeliaciniame procese, atlyginimą.

Priteisti R. S. ir I. S. iš S. G. 579,24 EUR (2 000 Lt)  bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos apeliaciniame procese, atlyginimą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ iš R. S. ir I. S. 115,85 EUR (400 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos apeliaciniame procese, atlyginimą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ iš S. G. 28,96 EUR (100 Lt)  bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos apeliaciniame procese, atlyginimą.

 

             

 

              Teisėjai                                        Ona Gasiulytė

 

                              

              Neringa Švedienė

 

                                                                              

Vytautas Zelianka                                                                     


Paminėta tekste:
  • 3K-3-390/2008
  • 3K-3-97/2011
  • 3K-3-193/2007