Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.1.7.6; 2.6.1.3.6; 3.2.6.10; 2.6.1.2; 2.6.11.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,
sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,
dalyvaujant ieškovės G. Vadopalo automobilių remonto dirbtuvės vadovui Gediminui Vadopalui ir atstovei advokatei Astai Usevičiūtei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Automobilių šviesos specialistai“ vadovui Eduard Ulevič ir atstovui advokatui Osvaldui Raščiukevičiui,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės ,,Technologijų era“ vadovui Pauliui Palinauskui, Ž. K.,
liudytojams V. V. ir V. R.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Vadopalo automobilių remonto dirbtuvės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Automobilių šviesos specialistai“ dėl sumokėtos prekės kainos grąžinimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė ,,Technologijų era“.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas tarp ieškovės G. Vadopalo automobilių remonto dirbtuvės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Automobilių šviesos specialistai“ dėl sumokėtos prekės kainos grąžinimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. ieškovė G. Vadopalo automobilių remonto dirbtuvės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Automobilių šviesos specialistai“ 425 Eur sumą už netinkamos kokybės prekę, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad 2023 m. balandžio 20 d. ieškovė telefonu iš atsakovės užsakė du E klasės automobilio žibintus (dešinės ir kairės pusės). Už užsakytus žibintus 2023 m. balandžio 20 d. atsakovė ieškovei atsiuntė elektroniniu paštu apmokėti PVM sąskaitą faktūrą PAŠS Nr. 000 206. Bendra sąskaitos suma su transporto paslaugomis 865 Eur. Žibinto komplektas susideda iš paties žibinto, valdymo bloko ir lemputės. Vieno žibinto kaina be transporto paslaugų 425 Eur. Ieškovė PVM sąskaitą faktūrą PAŠS Nr. 000 206 apmokėjo 2023 m. balandžio 20 d. Atsakovė įsipareigojo užsakytus žibintus pristatyti ieškovei į šios nurodytą prekių pristatymo vietą ((duomenys neskelbtini)).
4. Kaip nurodoma, 2023 m. balandžio 23 d. ieškovei siuntą pristatė atsakovės parinkta siuntų tarnyba Venipak į ieškovės buveinę Plento g. 2E, Biržai. Siunta buvo sudaryta iš dviejų pakuočių, pakuotės jokių išorinių pažeidimų ar apgadinimų neturėjo, nebuvo požymių, jog ji būtų atidaryta. Išvykus kurjeriui tik pradarius pakavimo dėžę ieškovė pastebėjo, jog vienas nupirktas žibintas yra sugadintas – sulaužytas reflektorius. Apgadinimas buvo matyti per peršviečiamą vidinę pakuotę (plastikinį maišą), todėl ieškovė iš karto susisiekė su atsakove telefonu, kuri paprašė nufotografuoti sugadintą žibintą. Nufotografuoto žibinto nuotraukos po keleto minučių buvo išsiųstos atsakovei. Ieškovė grąžino atsakovei sugadintą žibintą.
5. 2023 m. gegužės 3 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją reikalaudama grąžinti už nekokybišką prekę sumokėtus pinigus. Atsakovė, pasak ieškovės, kreipėsi į vežimo paslaugas teikusią įmonę UAB „Technologijų era“ su pretenzija, dėl galimai siuntimo metu apgadintos prekės ir dėl to kilusių nuostolių atlyginimo, tačiau UAB „Technologijų era“ atsakovės pretenzijos netenkino. Atsakovė pateikė ieškovei UAB „Technologijų era“ atsiųstą atsakymą. Kaip nurodo ieškovė, 2023 m. liepos 17 d. atsakyme atsakovei nurodoma, jog kai gavėjai (ieškovei) siunta buvo įteikta, pakuotė išoriškai, mechaniškai pažeista nebuvo, kas lemtų prekės pažeidimą transportavimo metu. Taip pat pažymėjo, kad siuntėjas turi supakuoti siuntą tokiame įpakavime, kad siunčiami daiktai ar prekės būtų apsaugotos nuo sugadinimų ar pažeidimų kraunant, rūšiuojant, vežant bei saugant ir jos nekeltų grėsmės žmonėms, aplinkai, transporto priemonėms, kitoms siuntoms bei nebūtų galima patekti prie siuntos turinio nepažeidus pakuotės. Esant netinkamai pakuotei arba jei pakuotė neapsaugo siuntos nuo pažeidimų, už visus dėl to atsiradusius nuostolius atsako užsakovė.
6. Kaip nurodo ieškovė, atsakovė 2023 m. liepos 24 d. elektroniniu paštu informavo ieškovę, jog savo kaltės dėl pažeistos prekės nemato, nes išsiuntė nesugadintus žibintus, todėl pinigų už ieškovės grąžintą sulaužytą žibintą nesugrąžino, tik pasiūlė vėl atsiųsti ieškovei tą patį sugadintą žibintą. Atsakovė pateikė ieškovei filmuotą medžiagą iš prekių pakavimo skyriaus, tačiau iš filmuotos medžiagos negalima identifikuoti ar žibintas supakuotas nesulaužytas ir ar vaizdo medžiagoje pakuojamas būtent tas žibintas, dėl kurio kilo ginčas.
7. Atsakovė UAB „Automobilių šviesos specialistai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. balandžio 20 d. sudarė žodinę automobilio (duomenys neskelbtini) priekinių žibintų (Z1001), žibinto valdymo blokų (B1001) ir D1S Osram lempučių (L1010) (toliau – prekės) pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – sutartis). Ši sutartis buvo sudaryta atsakovei užsakius prekes telefonu, taip pat susirašinėjant elektroniniu paštu. Už užsakytas prekės atsakovė elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei 2023 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PAŠS Nr. 000 206, suma 865 Eur. Tą pačią dieną (2023 m. balandžio 20 d.) atsakovė prekes išsiuntė ieškovei per siuntų gabenimo tarnybą „Siųsk pigiau“ (UAB „Technologijų era“).
9. Kaip nurodoma, 2023 m. balandžio 24 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl to, kad dešinės pusės žibintas yra pažeistas – sulūžęs žibinto reflektorius. Atsakovė paprašė ieškovės atsiųsti šį žibintą, kad galėtų įsitikinti, ar žibintas iš tiesų yra sulūžęs bei ištirtų susidariusią situaciją. 2023 m. gegužės 2 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją, reikalaudama grąžinti pinigus už dešinįjį žibintą, kadangi vizualiai matomas žibinto defektas. 2023 m. gegužės 4 d. atsakovė elektroniniu paštu atsakė, kad nesutinka su ieškovės pretenzija, kadangi prekės buvo išsiųstos be jokių defektų. Atsakovė taip pat išsiuntė ieškovei vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriose matyti prieš siuntimą pakuojamos prekės. Atsakovė paprašė ieškovės atsiųsti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriuose būtų matomas prekių išpakavimas, tačiau ieškovė nurodė, kad jos patalpos nėra filmuojamos vaizdo kameromis. Šalys toliau susirašinėjo, kol buvo nuspręsta, kad atsakovė su pretenzija kreipsis į prekes pristačiusią siuntų tarnybą UAB „Technologijų era“.
10. Pasak atsakovės, 2023 m. liepos 17 d. UAB „Technologijų era“ pateikė atsakymą, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pretenziją. Atsakyme nurodyta, kad siunta buvo pristatyta nepažeista, o ieškovė dėl siuntos pretenzijų kurjeriui nepareiškė. Atsakovė 2023 m. liepos 24 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę apie tai, kad UAB „Technologijų era“ netenkino pretenzijos dėl pristatytų prekių. Atsakovė taip pat nurodė, kad su ieškovės jai keliamomis pretenzijomis nesutinka, kadangi prekės buvo išsiųstos nepažeistos ir tinkamai supakuotos. Atsakovė taip pat pasiūlė išsiųsti sulūžusį žibintą atgal ieškovei. Kaip nurodo atsakovė, ieškovės vadovas 2023 m. liepos 25 d. elektroniniu laišku nurodė, kad jis atostogauja, grįžęs po atostogų priims sprendimą ir apie jį informuos atsakovę, tačiau ieškovė daugiau su atsakove nesusisiekė, apie priimtus sprendimus neinformavo ir kreipėsi į teismą, o apie tai atsakovė sužinojo tik gavusi iš teismo procesinius dokumentus.
11. Atkreipė dėmesį, kad iš UAB „Technologijų era“ 2023 m. liepos 17 d. pateikto atsakymo matyti, jog ieškovė kurjeriui jokių pastabų apie gautą pažeistą pakuotę nepateikė. Atsakyme taip pat nurodoma, kad ieškovė „siuntą priėmė ir pasirašė, kad siunta yra geros būklės“. Taigi, pasak atsakovės, prekių pristatymo metu ieškovė nereiškė kurjeriui jokių pretenzijų dėl galimų pažeidimų. Ieškovė, teigdama, kad dėl dešiniojo žibinto pažeidimo yra kalta atsakovė, t. y. kad pažeidimas egzistavo sutarties sudarymo metu ir atsakovė išsiuntė ieškovei jau pažeistą prekę, turėtų šias savo dėstomas aplinkybes įrodyti rašytiniais įrodymais. Tačiau kartu su ieškiniu ieškovė nepateikė jokių jos teiginius patvirtinančių įrodymų. Nors, pasak atsakovės, nagrinėjamu atveju šalys nesudarė rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau ieškovė pripažįsta aplinkybę, kad prekės buvo pristatytos naudojantis UAB „Technologijų era“ paslaugomis, o prekes faktiškai pristatė kurjeris Venipak. Taigi, atsakovė prekes perdavė kurjeriui Venipak. Ieškovė neprieštaravo, kad prekės būtų pristatytos naudojantis būtent šio kurjerio paslaugomis. Taigi, šioje byloje būtina aiškintis, ar atsakovė kurjeriui perdavė nepažeistas bei tinkamai supakuotas prekes.
12. Kaip nurodo atsakovė, ji teikia įrodymus, kad prekės buvo išsiųstos ieškovei nepažeistos. Vaizdo įrašuose galima priartinti vaizdą ir įsitikinti, kad nei vienas iš žibintų nėra pažeistas. Kaip matyti, šie vaizdo įrašai daryti 2023 m. balandžio 20 d. atitinkamai 16:35 ir 16.41 val., t. y. tą pačią dieną, kai ieškovė užsakė prekes. 2023 m. balandžio 20 d. 15:36 val. atsakovė siuntė elektroninį laišką ieškovei, nurodydama apmokėti sąskaitą ir atsiųsti pavedimo išrašą. Į tai atsakydama, ieškovė 2023 m. balandžio 20 d. 15:54 val. atsiuntė pavedimo, kuriuo buvo apmokėta PVM sąskaita faktūra už prekes, išrašą. Apmokėjus PVM sąskaitą faktūrą, atsakovės darbuotojas ėmė ruošti prekes išsiuntimui. Todėl vaizdo įrašų data ir laikas sutampa su prekių užsakymu ir apmokėjimu. Tuo tarpu trečiasis vaizdo įrašas buvo darytas ieškovei jau grąžinus atsakovei pažeistą žibintą. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad atsakovės darbuotojui pakėlus žibintą, sulūžęs reflektorius vizualiai juda ir yra dalinai atitrūkęs nuo vidinės žibinto dalies. Taip pat matyti apibraižyta galinė žibinto dalis, kas rodo, jog siunta galėjo nukristi ant žemės arba gauti stiprų smūgį, dėl ko sulūžo reflektorius. Atkreipė dėmesį, kad žibinto stiklas ir kitos dalys yra visiškai sveikos, kas rodo, kad prekė buvo tinkamai įpakuota ir apsaugota. Taip pat iš vaizdo įrašų, kuriuose pakuojamos prekės, matyti, kad žibintai įdedami į kartotinę dėžę kartu su pakankamai storomis apsauginėmis medžiagomis. Tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė prekes įpakavo tinkamai ir pasirūpina apsauga nuo smūgių gabenimo metu.
13. Pasak atsakovės, kurjeris priėmė prekes iš atsakovės, todėl preziumuoja, kad prekių perdavimo kurjeriui metu jos nebuvo pažeistos. Šiuo atveju kurjeris priėmė siuntą su prekėmis ir nenustatė, kad prekės būtų netinkamai įpakuotos, o siunta – pažeista. Tai patvirtina, jog atsakovė prekes kurjeriui perdavė nepažeistas ir tinkamai supakuotas bei savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Net ir perdavus prekes ieškovei, ji jokių pažeidimų siuntos įpakavime nepastebėjo. Atsakovė daro išvadą, kad pati siunta buvo supakuota laikantis UAB „Technologijų era“ ir pačios atsakovės taisyklių, todėl atsakovė savo, kaip pardavėjos pareigų, nepažeidė. Todėl tenkinti ieškovės ieškinio nėra jokio pagrindo.
14. Teismas 2023 m. spalio 3 d. nutartimi skyrė pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu.
15. Teisme gautas ieškovės dublikas, kuriame ji nurodo, kad palaiko pilna apimtimi ieškinio reikalavimus ir prašo ieškinį tenkinti.
16. Papildomai nurodė, kad jog atsakovė prieš siųsdama žibintus juos turėjo sukomplektuoti (sudėti lemputes, blokelius) ir tik tada supakuoti išsiuntimui. Atsakovė pateikė ieškovei filmuotą medžiagą iš prekių pakavimo, o ne komplektavimo skyriaus, tačiau iš filmuotos medžiagos negalima identifikuoti ar žibintas supakuotas nesulaužytas ir ar vaizdo medžiagoje pakuojamas būtent tas žibintas, dėl kurio kilo ginčas. Be to, siuntų vežėjas siuntą pristatė 2023 m. balandžio 24 d. apie devintą valandą ryto. 9.10 min. ieškovės atstovas telefonu jau susisiekė su atsakove. Kaip nurodė ieškovė, pirma fotografija ieškovės daryta 9.07 min. žibintas dėžėje, o pagal atsakovės prašymą žibintas išimtas iš dėžės 9.13 min. tik tam, kad užfiksuoti sulūžusį žibinto reflektorių. Vežėjo pristatytos pakuotės jokių išorinių pažeidimų ar apgadinimų neturėjo, nebuvo požymių, jog jos būtų atidarytos. Tik išvykus kurjeriui ir pradarius pakavimo dėžę ieškovė pastebėjo, jog vienas jai perduotas žibintas yra sugadintas – sulaužytas reflektorius. Atsakovė, ieškovės teigimu, įsipareigojo užsakytus žibintus pristatyti ieškovei į šios nurodytą prekių pristatymo vietą ((duomenys neskelbtini)).
17. Ieškovė nurodė, kad pagal prekių išsiuntimo ir pristatymo tvarkos 8 punktą, skelbiamą atsakovės internetiniame puslapyje, prekių pristatymo metu, dalyvaujant kurjeriui ar pašto darbuotojui, klientas turi teisę patikrinti, ar siunta nebuvo atidaryta, ar pažeista pristatymo metu. Jeigu pakuotė buvo atidaryta ar pažeista transportavimo metu, klientas privalo kartu su kurjeriu ar pašto darbuotoju surašyti aktą bei el. paštu informuoti Xenonled.lt parduotuvę elektroniniu paštu pardavimai@xenonled.lt Taigi, pasak ieškovės, kaip matyti iš šio pristatymo tvarkos punkto ji neturėjo pareigos, o tik teisę siuntą atidaryti ir tikrinti prie kurjerio, nes išorinė pakuotė pristatymo metu nebuvo nei pažeista, nebuvo jokių žymų apie jos atidarymą. Ieškovė žibintą iš dėžės išėmė tik tam, kad nufotografuoti ir tik po to, kai iš dėžės paprašė išimti atsakovė. Ieškovės darbuotojas vadybininkas V. V. matė kaip siunta buvo pristatyta, atidaryta pakavimo dėžė, pats fotografavo sugadintą prekę, siuntė nuotraukas atsakovei. Ieškovės atstovas pasirašydamas Venipak kurjerio pristatymo dokumentą patvirtino siuntos gavimo faktą, tačiau jokiu būdu ne siuntoje esančių prekių kokybę. Pažymėjo, kad ieškovė apie konkrečią prekių pristatymo įmonę UAB „Technologijų era“ sužinojo tik iš atsakovės gavusi UAB „Technologijų era“ parašytą atsakymą į atsakovės pretenziją Nr. 9481258. Ieškovė nežinojo koks kurjeris ir kokia siuntų bendrovė pristatytas nupirktas prekes iki tol, kol jos nebuvo atvežtos ieškovei, nes atsakovė, ieškovės teigimu, su ieškove nederino prekių pristatymą vykdysiančios bendrovės parinkimo klausimo, neprašė išreikšti sutikimo ar nesutikimo dėl siuntų vežėjo. Ar atsakovės pakuotė buvo pakankama, jog siuntai transportavimo metu nukritus iš 1 metro aukščio prekė liktų nepažeista? Ieškovės teigimu, galimai ne, nes ieškovės veiklos praktikoje kiti tiekėjai žibintus siunčia supakuotus apsaugant iš visų pusių, šiuo atveju putos buvo uždėtos tik iš dviejų pusių.
18. Pasak ieškovės, atsakovė atsilepime neginčija paties prekės pažeidimo fakto, tačiau ginčija savo, kaip pardavėjo atsakomybę, nurodydama, kad labiau tikėtina, jog pažeidimai atsirado būtent po siuntos paėmimo iš atsakovės arba po pristatymo ieškovei. Taigi atsakovė, ieškovės manymu, galimai atsiliepimu kelia ir trečiojo asmens UAB „Technologijų era“ atsakomybės klausimą, tačiau niekaip neįrodo, jog prekę po gavimo sugadino ieškovė. Pažymėjo, jog prekių pristatymo sutartiniai santykiai siejo būtent atsakovę ir trečiuoju asmeniu byloje įtrauktą UAB „Technologijų era“. Ieškovė niekaip negalėjo įtakoti nei prekių pakavimo, nei UAB „Technologijų era“ skelbiamų siuntų vežimo taisyklių laikymosi, nes ieškovė atsakovės nebuvo supažindinta su taisyklėse numatyta prekių priėmimo tvarka.
19. Ieškovė yra automobilių remonto paslaugas teikianti įmonė. Automobilių žibintus jis užsakė ne savo reikmėms, bet remontuojamam kliento automobiliui, todėl gavusi sulaužytą žibintą tokio įmontuoti į kliento automobilį negalėjo, turėjo užbaigti automobilio remonto darbus ir grąžinti automobilį klientui. Užsakiusi naujus ir nenaudotus žibintus ieškovė tikėjosi tokius žibintus ir gauti, bet gavo vieną apgadintą. Žibinto kokybės neatitikimas naujumo kriterijui ir buvo esminė pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo aplinkybė.
20. Atsakovė teismui pateiktame triplike nurodė, kad palaiko pilna apimtimi atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti.
21. Papildomai nurodė, kad atsakovė teikdama atsiliepimą atskirai patikimoje USB laikmenoje išsiuntė teismui failus su vaizdo įrašais, iš kurių aiškiai matyti, jog pakuojami žibintai nėra pažeisti.
22. Kaip nurodoma triplike, ieškovė taip pat teigia, kad nėra galimybės įsitikinti, ar vaizdo įrašuose matomi tie patys žibintai, kurie buvo siųsti ieškovei. Tačiau dar atsiliepime buvo nurodyta, kad vaizdo įrašai daryti 2023 m. balandžio 20 d. atitinkamai 16:35 ir 16.41 val., t. y. tą pačią dieną, kai ieškovė užsakė prekes. 2023 m. balandžio 20 d. 15:36 val. atsakovė siuntė elektroninį laišką ieškovei, nurodydama apmokėti sąskaitą ir atsiųsti pavedimo išrašą. Į tai atsakydama, ieškovė 2023 m. balandžio 20 d. 15:54 val. atsiuntė pavedimo, kuriuo buvo apmokėta PVM sąskaita faktūra už prekes, išrašą. Apmokėjus PVM sąskaitą faktūrą, atsakovės darbuotojas ėmė ruošti prekes išsiuntimui. Todėl vaizdo įrašų data ir laikas sutampa su prekių užsakymu ir apmokėjimu.
23. Atsakovė neginčija, kad ieškovė neturėjo pareigos patikrinti prekių jas atsiimdama iš kurjerio ir tai jau buvo nurodžiusi savo atsiliepime. Vis dėlto, nepatikrinusi prekių atsiėmimo metu, ji paliko abejones, kad prekė galėjo būti sugadinta jai jau esant ieškovės dispozicijoje. Tuo tarpu patikrinus prekę atsiėmimo iš kurjerio metu, ieškovė, atsakovės teigimu, turėjo galimybę išsklaidyti visas abejones ir užkirsti kelią ateityje kelti klausimą dėl to, jog prekę galėjo apgadinti ir pati ieškovė. Ieškovė yra juridinis asmuo, veiklą vykdantis jau 32 metus, todėl jai keliami aukšti atidumo ir rūpestingumo standartai. Šiuo atveju pareiga įrodyti, kad prekė buvo išsiųsta apgadinta, t. y. kad prekė buvo apgadinta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, tenka ieškovei. Tuo labiau, kad prekių pakuotė nebuvo pažeista tiek ją perduodant kurjeriui, tiek ją atsiimant ieškovei iš kurjerio. Nors tai nereiškia, kad prekė ją atsiimant iš kurjerio buvo sveika, tačiau leidžia kelti tokią prielaidą. Todėl atsakovė pagrįstai kelia klausimą, jog prekė galėjo būti apgadinta ja jau disponuojant ieškovei. Nepaisant to, ieškovė neginčija, kad ji pati neišreiškė pageidavimo, jog prekės būtų pristatytos naudojantis konkretaus kurjerio paslaugomis. Priešingai, ji patvirtina, kad kurjeris, kurio paslaugomis buvo naudojamasi pristatant prekes, jai neturėjo esminės reikšmės. Todėl ieškovė, atsakovės teigimu, negali kurjerio galimai neteisėtų veiksmų priskirti atsakovei. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, gavusi pažeistą prekę, nekėlė pretenzijų atsakovei dėl to, kad pristatyta prekė būtų buvusi netinkamai įpakuota. Klausimą dėl netinkamo įpakavimo ieškovė iškėlė tik kartu su dubliku. Ieškovė netinkamai aiškina aukščiau nurodytas CK materialiąsias teisės normas ir klaidina teismą, kadangi šalys niekada nesitarė dėl konkrečios prekių pristatymo vietos (adreso), tokių įrodymų byloje taip pat nėra pateikta. Priešingai, šalys susitarė, kad prekės bus perduotos naudojantis kurjerių tarnybos paslaugomis. Šiuo atveju ieškovė gudrauja ir mėgina perkelti civilinę atsakomybę atsakovei net ir tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad prekė buvo apgadinta gabenimo metu. Tačiau tai prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai. Pažymėjo, kad atsakovė neįrodinėja, kad prekę sugadino pati ieškovė. Iš esmės, atsakovei neturi teisinės reikšmės tai, ar prekę sugadino pati ieškovė, ar kurjerių tarnyba. Atsakovė įrodinėja jos atsakomybę šalinančias aplinkybes, nepaisant to, kad ieškovė taip ir nepateikė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas patvirtinančių įrodymų. Šiuo atveju atsakovės civilinė atsakomybė nėra preziumuojama nepaisant to, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog prekė yra pažeista. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad gauto žibinto nebuvo galima sutaisyti (tuo labiau, kad ieškovė užsiima transporto priemonių remontu), nepateikė įrodymų, kad trūkumų šalinimas kainuos neproporcingai didelę pinigų sumą ar užtruks neproporcingai ilgą laiko tarpą, ir kad apskritai prekės nebuvo įmanoma naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį. Ieškovė tik savo abstrakčiais teiginiais mėgina pagrįsti, kad kitais savo (ne)pažeistų teisių gynimo būdais negalėjo pasinaudoti. Taigi, net ir teikdama dubliką ieškovė neįrodė, kad jos tariamai pažeistų teisių negalima apginti kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškovės dublike dėstomi argumentai atmestini kaip nepagrįsti, todėl atmestinas ir jos pareikštas ieškinys.
24. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė ,,Technologijų era“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
25. 2023 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, civilinė byla buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
26. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
27. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovai palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti.
28. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atstovai nurodė, kad prekė buvo tinkamai supakuota dėžėse. Dėžės buvo supaletizuotos ant paletės ir apsuktos plėvele, jog transportavimo metu pakuotė nenukristų. Prekių gavėjas jokių pažeidimų kurjeriui nenurodė ir nefiksavo. Prekės buvo tinkamai pristatytos.
29. Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. paaiškino, kad išorinė pakuotė pristatymo metu nebuvo pažeista, nebuvo jokių žymų apie jos atidarymą. Vėliau su įmonės vadovu pradarę dėžę ir pamatę žibinto defektą, net neišėmę iš dėžės, 2023-04-24 9 val. 10 min. liudytojas paskambino atsakovei ir pranešė apie atsiųstą sudaužytą žibintą. Atsakovės prašymu liudytojas taip pat padarė nuotraukas. Sugadinimai buvo matomi per celofaninę pakuotę.
30. Teismo posėdžio metu liudytojas V. R. nurodė, kad pakuodamas dešinės pusės priekinį žibintą jis jį įdėmiai apžiūrėjo. Žibintas nebuvo pažeistas, ar sugadintas, žibinto lęšio judėjimo nesimatė. Jis į dėžę supakavo tinkamą naudoti ir sveiką (nesulūžusį) dešinės pusės žibintą. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad žibinto pakavimui buvo panaudoti du paties žibinto gaminto pagaminti pūsto politileno pakavimo įdėklai, kurių forma yra pritaikyta prie dėžės dydžio ir žibinto formos.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys netenkintinas
III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2023-04-20 sudarė žodinę automobilio (duomenys neskelbtini) priekinių žibintų (Z1001), žibinto valdymo blokų (B1001) ir D1S Osram lempučių (L1010) (toliau – prekės) pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis). Ši Sutartis buvo sudaryta atsakovei užsakius prekes telefonu, taip pat susirašinėjant elektroniniu paštu. Už užsakytas prekės atsakovė elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei 2023-04-20 PVM sąskaitą faktūrą serija PAŠS Nr. 000 206, suma 865,00 Eur. Tą pačią dieną (2023-04-20) atsakovė prekes išsiuntė ieškovei per siuntų gabenimo tarnybą „Siųsk pigiau“ (UAB „Technologijų era”).
32. 2023-04-24 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl to, kad dešinės pusės žibintas yra pažeistas – sulūžęs žibinto reflektorius. Atsakovė paprašė ieškovės atsiųsti šį žibintą, kad galėtų įsitikinti, ar žibintas iš tiesų yra sulūžęs bei ištirtų susidariusią situaciją. 2023-05-02 ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją, reikalaudama grąžinti pinigus už dešinįjį žibintą, kadangi vizualiai matomas žibinto defektas. 2023-05-04 atsakovė elektroniniu paštu atsakė, kad nesutinka su ieškovės pretenzija, kadangi prekės buvo išsiųstos be jokių defektų. Atsakovė taip pat išsiuntė ieškovei vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriose matyti prieš siuntimą pakuojamos prekės. Atsakovė paprašė ieškovės atsiųsti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriuose būtų matomas prekių išpakavimas. 2023-05-09 ieškovė elektroniniu paštu nurodė, kad jos patalpos nėra filmuojamos vaizdo kameromis. Taip pat paaiškino, kad pradaręs dėžę ir pamatęs žibinto defektą, net neišėmęs iš dėžės 2023-04-24 9 val. 10 min, ieškovės atstovas paskambino atsakovei ir pranešė apie atsiųstą sudaužytą žibintą. Ieškovė taip pat padarė išimto iš dėžės ir neišpakuoto žibinto nuotraukas. Sugadinimai buvo matomi per celofaninę pakuotę. Vėliau buvo nuspręsta, kad atsakovė su pretenzija kreipsis į prekes pristačiusią siuntų tarnybą UAB „Technologijų era“. 2023-07-17 UAB „Technologijų era“ pateikė atsakymą, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pretenziją. Atsakyme nurodyta, kad siunta buvo pristatyta nepažeista, o ieškovė dėl siuntos pretenzijų kurjeriui nepareiškė. Atsakovė 2023-07-24 elektroniniu laišku informavo ieškovę apie tai, kad UAB „Technologijų era“ netenkino pretenzijos dėl pristatytų prekių. Atsakovė taip pat nurodė, kad su ieškovės jai keliamomis pretenzijomis nesutinka, kadangi prekės buvo išsiųstos nepažeistos ir tinkamai supakuotos. Atsakovė taip pat pasiūlė išsiųsti sulūžusį žibintą atgal ieškovei. Ieškovės vadovas 2023-07-25 elektroniniu laišku nurodė, kad jis atostogauja, grįžęs po atostogų priims sprendimą ir apie jį informuos atsakovę. Tačiau ieškovė daugiau su atsakove nesusisiekė, apie priimtus sprendimus neinformavo ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sumokėtos prekės kainos grąžinimo.
33. Taigi byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė atliko visas įstatyme įtvirtintas savo, kaip pardavėjo pareigas tinkamai ir pardavė ieškovei tinkamą naudoti ir sveiką (nesulūžusį) dešinės pusės žibintą. Ieškovė laikosi pozicijos, kad dėl dešiniojo žibinto pažeidimo yra kalta būtent atsakovė. Ieškovės teigimu, žibinto trūkumai atsirado iki jo perdavimo ieškovei, todėl atsakovė turi grąžinti ieškovei sumokėtą kainą už netinkamos kokybės prekę. Atsakovė nesutinka su tokia ieškovės dėstoma pozicija, nurodydama, kad atsakovė savo, kaip pardavėjos pareigų nepažeidė. Atsakovė įrodinėjo, kad prekę ieškovei išsiuntė nesulūžusią (nesugadintą) ir nepažeistą.
34. Visų pirma pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, bet ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika). Įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica).
35. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
36. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.
37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso teisės normas (CPK 176–224 straipsniai), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).
38. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, aplinkybę, jog prekės ieškovei buvo išsiųstos nepažeistos, atsakovė įrodinėjo į bylą pateiktais vaizdo įrašais. Išsamiai susipažinęs su atsakovės pateiktais vaizdo įrašais, teismas pastebi, jog vaizdo įrašuose (įrašai daryti 2023-04-20 16:35 val. ir 16.41 val.) aiškiai matyti, kaip atsakovės darbuotojas apžiūri žibintus ir juos supakuoja, nei vienas iš pakuojamų žibintų nėra pažeistas/sulūžęs. Minėtuose vaizdo įrašuose taip pat matyti, kad žibintai įdedami į kartotinę dėžę kartu su pakankamai storomis apsauginėmis medžiagomis. Byloje taip pat yra pateiktas ir vaizdo įrašas, kuris buvo darytas ieškovei jau grąžinus atsakovei pažeistą žibintą. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad atsakovės darbuotojui pakėlus žibintą, sulūžęs reflektorius vizualiai juda ir yra dalinai atitrūkęs nuo vidinės žibinto dalies. Taip pat matyti apibraižyta galinė žibinto dalis. Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad žibinto stiklas ir kitos dalys yra visiškai sveikos, kas rodo, kad prekė buvo tinkamai įpakuota ir apsaugota. Byloje taip pat yra pateiktas ir vaizdo įrašas iš atsakovės patalpų. Minėtame vaizdo įraše matyti, kad atsakovės patalpose nėra dangos kietu paviršiumi – vienos grindys yra padengtos parketlentėmis, o kitos – medienos plaušo plokštėmis.
39. Pasisakydamas dėl ieškovės nurodomos aplinkybės, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų negalima nustatyti, ar pakuojami žibintai yra nepažeisti, teismas pažymi, jog atsakovė į bylą yra pateikusi Lietuvos teismo eksperto Algirdo Vėgėlos Konsultacinę išvadą Nr. K24-001, kurioje yra atsakyta į šiuos atsakovės atstovo užduotus klausimus: Ar iš šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių vaizdo įrašų (2023-04-20 d. 16.35 val. ir 2023-04-20 d. 16:40 val.) galima spręsti, kad prieš siuntimą pakuojami žibintai yra nepažeisti? Ar iš šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje esančios medžiagos galima spręsti, kad žibintai buvo supakuoti tinkamai ir užtikrino pakankamą žibintų apsaugą? Ar žibinto apgadinimai galėjo atsirasti, jam nukritus ant grindų dangos, esančios pakavimo patalpoje?
40. Minėtoje Konsultacinėje išvadoje Nr. K24-001 Lietuvos teismo ekspertas Algirdas Vėgėla atsakydamas į klausimą, ar iš šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių vaizdo įrašų (2023-04-20 d. 16.35 val. ir 2023-04-20 d. 16:40 val.) galima spręsti, kad prieš siuntimą pakuojami žibintai yra nepažeisti, nurodė, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų matosi, kad dešinės pusės priekinis žibintas yra nepažeistas, atrodo tvarkingai, keičiant žibinto padėtį – imant nuo stalo ir vartant – nesimato, kad žibinto lęšis keistų savo padėtį (2023/04/20 vaizdo įrašo laikas nuo 16:35:32 iki 16:36:02). Kitos žibinto pusės nesimato, bet darant prielaidą, kad lęšis yra nepažeistas, tikėtina, kad ir korpusas yra sveikas. Galima daryti išvadą, kad tuo metu - 2023/04/20 16:35:32 iki 16:36:02 – žibinto optika yra nesugadinta. Į klausimą, ar iš šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje esančios medžiagos galima spręsti, kad žibintai buvo supakuoti tinkamai ir užtikrino pakankamą žibintų apsaugą, ekspertas pažymėjo, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų priedas Nr. 3.1 ir priedas Nr. 3.2 matosi, kad žibintai yra pakuojami į gofrokartono dėžes. Dėžės yra nepažeistos, dėžės pagamintos iš 5 sluoksnių gofrokartono. Dėžės yra tinkamo dydžio pritaikytos tokių žibintų transportavimui. Pakavimui panaudoti du pūsto politileno pakavimo įdėklai, tikėtina pagaminti žibintų gamintojo (forma pritaikyta prie dėžės dydžio ir žibinto formos). Daroma išvada, kad žibintai 2023/04/20 laikas nu 16:35:32 iki 16:36:02 ir nuo 16:41:00 iki 16:43:03 buvo supakuoti tinkamai, kad būtų galima įprastomis sąlygomis transportuoti žibintus saugiai. Į klausimą, ar žibinto apgadinimai galėjo atsirasti, jam nukritus ant grindų dangos, esančios pakavimo patalpoje, ekspertas atsakė - vaizde 6 matomi žibinto korpuso pažeidimai: nubrozdinimas ir korpuso lūžis, byloja, kad žibintas buvo pažeistas-sugadintas be pakuotės t. y. galimai nukrito ant kieto šiurkštaus paviršiaus, kai buvo išimtas iš vaizde 4 matomos gofrokartono dėžės. Kietas šiurkštus paviršius – tai betonas (išskyrus poliruotą betoną), asfaltbetonis, betoninės trinkelės ir kiti panašūs (panašios paviršiaus struktūros) paviršiai. Vaizduose 1;2;3 matomas grindų paviršius tikėtina yra kietas, lygus ir slidus (iš vaizdo medžiagos – labai panašu į medienos plaušo plokštes – matosi remontinis tvirtinimas vinimis arba sraigtais). Tikėtina, kad žibintas sugadintas buvo patalpose ne su tokia grindų danga. Žibintui nukritus ant šių grindų paviršiaus (plaušo plokštės) korpusas suskiltų, bet korpuso paviršiaus pažeidimai būtų kitokie. Išvada: žibintas buvo sugadintas nukritus išpakuotam žibintui ne ant pakavimo patalpoje esančių grindų, o ant kieto šiurkštaus paviršiaus. Įrodymų, paneigiančių šias Lietuvos teismo eksperto Algirdo Vėgėlos padarytas išvadas, ieškovė į bylą nepateikė ir nenurodė.
41. Pažymėtina ir tai, kad byloje apklaustas atsakovės darbuotojas V. R., kuris ir pakavo ginčo žibintą, taip pat išsamiai paaiškino, kad pakuodamas dešinės pusės priekinį žibintą jis jį įdėmiai apžiūrėjo. Žibintas nebuvo pažeistas, ar sugadintas, žibinto lęšio judėjimo nesimatė. Jis į gafrokartono pakuotę – dėžę supakavo tinkamą naudoti ir sveiką (nesulūžusį) dešinės pusės žibintą. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad žibinto pakavimui buvo panaudoti du paties žibinto gaminto pagaminti pūsto politileno pakavimo įdėklai, kurių forma yra pritaikyta prie dėžės dydžio ir žibinto formos.
42. Ieškovė taip pat teigia, kad nėra galimybės įsitikinti, ar vaizdo įrašuose matomi tie patys žibintai, kurie buvo siųsti ieškovei. Tačiau teismas kritiškai vertina minėtus ieškovės teiginius, kadangi kaip patvirtina bylos medžiaga, vaizdo įrašai daryti 2023-04-20 atitinkamai 16:35 val. ir 16.41 val., t. y. tą pačią dieną, kai ieškovė užsakė prekes. 2023-04-20 d. 15:36 val. atsakovė siuntė elektroninį laišką ieškovei, nurodydama apmokėti sąskaitą ir atsiųsti pavedimo išrašą. Į tai atsakydama, ieškovė 2023-04-20 15:54 val. atsiuntė pavedimo, kuriuo buvo apmokėta PVM sąskaita faktūra už prekes, išrašą. Apmokėjus PVM sąskaitą faktūrą, atsakovės darbuotojas ėmė ruošti prekes išsiuntimui. Minėtas aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas V. R.. Taigi vaizdo įrašų data ir laikas sutampa su prekių užsakymu ir apmokėjimu, kas, teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad vaizdo įrašuose matomi būtent ieškovei siųsti žibintai. Priešingų įrodymų ieškovė į bylą nepateikė ir nenurodė.
43. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina atsakovės byloje įrodinėjamą aplinkybę, jog prekių perdavimo kurjeriui metu prekės nebuvo pažeisto ir sugadintos. Remiantis UAB „Technologijų era“ (Siųsk pigiau) terminų ir sąlygų 9.3. punktu, užsakovas yra atsakingas už tinkamą ir saugų Siuntos pakavimą ir prisiima visišką atsakomybę už šių reikalavimų laikymąsi. Sąlygų 9.6. punkte nurodyta, kad netinkamai supakuotos, nesaugios Siuntos negali būti siunčiamos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu kurjeris priėmė siuntą su prekėmis ir nenustatė, kad prekės būtų netinkamai įpakuotos, o siunta – pažeista. Teismo vertinimu, tai patvirtina, jog atsakovė prekes kurjeriui perdavė nepažeistas ir tinkamai supakuotas bei savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Be to, perdavus prekes ieškovei, ji taip pat jokių pažeidimų siuntos įpakavime nepastebėjo. Minėtų „Siųsk pigiau“ terminų ir sąlygų 11.5. punkte nurodyta, kad priimdamas siuntą gavėjas privalo kartu su kurjerio vairuotoju ar kurjerio įgaliotu atstovu patikrinti siuntos būklę. Jeigu siuntos pakuotė apgadinta, siuntos priėmimo metu privaloma tai pažymėti siuntos pristatymo dokumente; kitu atveju, traktuojama, jog siunta gavėjui pristatyta tvarkinga ir gavėjas pretenzijų neturi. Atsakovės internetinėje svetainėje xenonled.eu skelbiamų sąlygų ir taisyklių 8 punkte nurodyta, kad prekių pristatymo metu, dalyvaujant kurjeriui ar pašto darbuotojui, klientas turi teisę patikrinti ar siunta nebuvo atidaryta, ar pažeista pristatymo metu. Jeigu pakuotė buvo atidaryta ar pažeista transportavimo metu, klientas privalo kartu su kurjeriu ar pašto darbuotoju surašyti aktą bei el. paštu informuoti Xenonled.lt parduotuvę elektroniniu paštu. UAB „Technologijų era“ savo 2023-07-17 atsakyme nurodė, kad gavėjas kurjeriui įteikimo metu jokių pastabų apie gautą pažeistą pakuotę nepateikė. Siuntą priėmė ir pasirašė, kad siunta yra geros būklės. Šią informaciją, taip pat patvirtino ir užsakovas, nurodydamas, kad pakuotė išorinių pažeidimų neturėjo. Taigi darytina išvada, kad pati siunta buvo supakuota laikantis UAB „Technologijų era“ ir atsakovės taisyklių, kas patvirtina atsakovės teiginį, jog atsakovė savo, kaip pardavėjos pareigų, nepažeidė.
44. Ieškovė kvestionuoja atsakovės naudotą prekių įpakavimą, nurodydama, kad kiti tiekėjai prekes atsiunčia įpakavę jas apsaugas įdedant iš visų prekės pusių. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį ieškovė į bylą taip pat nepateikė. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pati ieškovė, gavusi pažeistą prekę, nekėlė pretenzijų atsakovei dėl to, kad pristatyta prekė būtų buvusi netinkamai įpakuota. Lietuvos teismo ekspertas Algirdas Vėgėla Konsultacinėje išvadoje Nr. K24-001 atsakydamas į klausimą, ar iš šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje esančios medžiagos galima spręsti, kad žibintai buvo supakuoti tinkamai ir užtikrino pakankamą žibintų apsaugą, taip pat nurodė, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų priedas Nr. 3.1 ir priedas Nr. 3.2 matosi, kad žibintai yra pakuojami į gofrokartono dėžes. Dėžės yra nepažeistos, dėžės pagamintos iš 5 sluoksnių gofrokartono. Dėžės yra tinkamo dydžio pritaikytos tokių žibintų transportavimui. Pakavimui panaudoti du pūsto politileno pakavimo įdėklai, tikėtina pagaminti žibintų gamintojo (forma pritaikyta prie dėžės dydžio ir žibinto formos). Daroma išvada, kad žibintai 2023/04/20 laikas nuo 16:35:32 iki 16:36:02 ir nuo 16:41:00 iki 16:43:03 buvo supakuoti tinkamai, kad būtų galima įprastomis sąlygomis transportuoti žibintus saugiai. Taigi ieškovė teiginiai, jog tiek pačios prekės, tiek ir siunta jos perdavimo kurjeriui metu buvo netinkamai paruošta siuntimui atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
45. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad prekės ieškovei buvo išsiųstos nepažeistos, bei tinkamai supakuotos.
46. Ieškovė nurodo, kad šiuo atveju turi būti taikyta ne CK 6.318 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, o CK 6.317 straipsnio 4 dalies nuostata, kadangi šalys susitarė dėl konkrečios prekių pristatymo vietos. Tačiau su tokiais ieškovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė ir laikosi kategoriškos pozicijos, kad būtent atsakovė laikytina atsakinga už prekių perdavimą ieškovei, tačiau šiuo aspektu yra aktualus CK 6.318 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriame yra aiškiai nurodyta, kad jeigu pardavėjas neįpareigotas perduoti daiktų konkrečioje vietoje, tai daiktų perdavimu laikomas, kai pirkimo-pardavimo sutartis numato daiktų gabenimą, – daiktų įteikimas pirmam vežėjui, kad šis juos perduotų pirkėjui, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad šalys tarėsi dėl konkrečios prekių pristatymo vietos (adreso).
47. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ne atsakovės, o būtent pačios ieškovės iniciatyva, noru ir apsisprendimu buvo pasirinktas įsigytos iš atsakovės (pardavėjos) prekės priėmimo – perdavimo būdas - per trečiąjį asmenį – kurjerį UAB „Technologijų era“, o ne pačiam tiesiogiai ir betarpiškai pirkėjui dalyvaujant daikto priėmime – perdavime (t. y. atsiimant prekes atsakovės biure Vilniuje, Liubčios g. 15) bei jo metu apžiūrint perkamą daiktą, įsitikinant jo tinkama kokybe, parametrais, charakteristikomis ir pardavėjo tinkamu įsipareigojimų įvykdymu, kas savo ruožtu suponuoja ir atitinkamos su nedalyvavimu perimant įsigytą daiktą susijusios rizikos prisiėmimą. Tad nesant tarp šalių konkretaus susitarimo dėl daiktų (prekių) perdavimo vietos, laikytina, kad daiktai (prekės) buvo perduoti pirkėjui (ieškovei) juos perdavus pirkėjo (ieškovės) nurodytam kurjeriui UAB „ Technologijų era “. CK 6.318 straipsnio 2 dalies 3 punkte taip pat numatyta, kad daiktų perdavimas laikomas - daiktų pateikimas pirkėjui toje vietoje, kurioje sutarties sudarymo metu buvo pardavėjo verslo ar gyvenamoji vieta arba kurioje daiktai pateikiami pirkėjo nurodytam asmeniui.
48. Vadovaujantis CK 6.320 straipsnio 1 dalimi, jeigu kas kita nenumatyta pirkimo-pardavimo sutartyje, daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, atsižvelgiant į nuosavybės teisės parėjimo momentą. Įvertinus tai, kad, kaip minėta, atsakovė (pardavėja) pareigą perduoti prekes kurjeriu įvykdė tinkamai, teismo vertinimu, pirkėjai (ieškovei) perėjo prekių atsitiktinio sugedimo rizika.
49. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prieš siuntimą prekės nebuvo pažeistos ar sugadintos, į tai, kad nesant byloje jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad tiek pačios prekės, tiek ir siunta jos perdavimo kurjeriui metu buvo netinkamai paruošta siuntimui, netinkamai įpakuota, turėjo pakuotės pažeidimų ir t.t., ieškovei nurodžius, kad vieno žibinto pažeidimas buvo užfiksuotas tik išpakavus prekes, t. y. ne paimant siuntą iš siuntėjo, o jau siuntai pasiekus ieškovę, taip pat įvertinus, kad siunta buvo išsiųsta 2023-04-20, o pažeidimas identifikuotas tik 2023-04-24, t. y. praėjus net 4 dienoms po siuntos paėmimo iš atsakovės, o tai savo ruožtu, nesant byloje jokių kitų, o juo labiau – pakankamų įrodymų, neleidžia aukštu tikėtinumo laipsniu spręsti, jog pažeidimai atsirado dėl netinkamų atsakovės veiksmų ir negalėjo būti sąlygoti netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo.
50. Taigi tenkinti ieškovės ieškinio nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi ieškovė šiuo atveju neįrodė, kad atsakovė pažeidė savo, kaip pardavėjos įsipareigojimus, ir perdavė kurjeriui pažeistą prekę. Bylos duomenys suponuoja priešingą išvadą, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.
51. Teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pasisakyti dėl ieškovės (kai pirkėjos) pasirinkto jos pažeistų teisių gynimo būdo.
52. Pažymėtina, jog pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus jo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Aptariamo straipsnio 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti; šio straipsnio 4 punkte – pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
53. Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta teisė reikalauti pašalinti trūkumus, kai daikto trūkumus įmanoma pašalinti; 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).
54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą.
55. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pažeistų teisių gynimo būdą ir prašo priteisti už prekę sumokėtus pinigus. Tačiau ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad sulūžusios prekės dalies negalima pakeisti nauja ar suremontuoti (juo labiau, kad ieškovė užsiima transporto priemonių remontu), nepateikė jokių įrodymų, kad trūkumų šalinimas kainuos neproporcingai didelę pinigų sumą ar užtruks neproporcingai ilgą laiko tarpą, ir kad apskritai prekės nebuvo įmanoma naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį. Svarbu ir tai, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog priekinis dešinės pusės žibintas nebuvo būtinas. Jis buvo užsakytas tik jos kliento pageidavimu, kadangi klientas norėjo, kad jo remontuojamo automobilio priekiniai žibintai būtų vienodi. Taigi teismas konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė naudojamo pažeistų teisių gynimo būdo ir neįrodė, kad jos pažeistų teisių negalima apginti kitais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais.
56. Pažymėtina, jog rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
57. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė pateikto ieškinio pagrįstumo (CPK 178 str.).
58. Taigi aukščiau nurodyti argumentai ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą ieškinio reikalavimą dėl sumokėtos prekės kainos grąžinimo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kadangi ieškovė nepagrindė nei savo teisės reikalauti, nei atsakovės pareigos grąžinti ieškovei 425 Eur sumą už netinkamos kokybės prekę.
59. Atmetus pagrindinį ieškovės ieškinio reikalavimą, atmetami ir išvestinis jos reikalavimas dėl 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
60. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
62. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.
63. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės 1593,48 Eur išlaidų advokato pagalbai (už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, papildomų įrodymų rinkimą, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje) apmokėti ir 484 Eur išlaidų už teismo eksperto A. Vėgėlos parengtą Konsultacinę išvadą, viso 2077,48 Eur; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
64. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
65. Teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, atsakovės rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia atsakovei UAB „Automobilių šviesos specialistai“ iš ieškovės G. Vadopalo automobilių remonto dirbtuvės 2077,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
66. Teismas šioje byloje taip pat patyrė 21,21 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš ieškovės priteistina 21,21 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės G. Vadopalo automobilių remonto dirbtuvės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Automobilių šviesos specialistai“ dėl sumokėtos prekės kainos grąžinimo, atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Automobilių šviesos specialistai“, j. a. k. 302627467, iš ieškovės G. Vadopalo automobilių remonto dirbtuvės, j. a. k. 254722410, 2077,48 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimt septynių eurų ir 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės G. Vadopalo automobilių remonto dirbtuvės, j. a. k. 254722410, 21,21 Eur (dvidešimt vieno euro ir 21 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marina Vladimircevienė