Byla Nr. 1S-87/2013

     Procesinio sprendimo kategorija

                                                                             2.1.16.1.2.2                                                                                                                                                                 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,

sekretoriaujant Agatai Minkel, 

dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,

gynėjai advokatei Julijai Asovskajai,             

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. K. (V. K.) gynėjos advokatės Julijos Asovskajos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. K. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2013 m. vasario 9 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 261 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 159 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, kurios organizatorius buvo jis pats, nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio vidurio Vilniaus mieste į bendrą nusikalstamą veiklą įtraukė R. K., (o šis – R. K.), J. M. (J. M.), subūrė organizuotą grupę, skirtą bendrai pelningai ir pastoviai nusikalstamai veiklai daryti sunkius bei labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti ir pardavinėti didelius bei labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitas nusikalstamas veikas.

V. K. nuo 2009 metų rugpjūčio mėnesio vidurio iki 2010 m. sausio 19 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų: didelį kiekį – ne mažiau kaip 1 567 g kanapių ir jų dalių, labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 41,9306 g heroino, taip pat labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 1 373,8294 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tokiu būdu iš nusikalstamos veikos neteisėtai gavo ne mažiau kaip 184 250 Lt, organizuotos grupės nariams   R. K., R. K., J. M. bei prie jos veiklos prisidėjusiems G. B., A. N. (A. N.), A. G., D. B., N. D. ir kitiems asmenims šiomis medžiagomis neteisėtai disponuojant bei dalį jų pardavus. V. K. organizuotos grupės nariams, vykdantiems jo nurodymus jo paties tiekiamų narkotinių bei psichotropinių medžiagų neteisėtam pardavimui surasti tinkamus asmenis, kurie tiesiogiai prekiautų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, atliktų kitus veiksmus, įtraukė vaikus į nusikalstamą veiką.

Be to, V. K. kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo penkis savadarbius šovinius, kuriuos laikė iki 2010 m. vasario 9 d. 14.40 val., kai atliktos automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu policijos pareigūnai juos rado ir paėmė.

2010 m. vasario 9 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka V. K. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartimi V. K. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai – netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme ir kelio užkirtimas naujiems nusikaltimams daryti.

Kaltinamojo V. K. gynėja skunde nurodo, kad pratęsdamas suėmimo terminą teismas netinkamai vadovavosi BPK 119, 122 straipsniuose numatytomis taisyklėmis. Nustatydamas     BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pratęsimo pagrindą, teismas turi vertinti ne tik kaltinamajam nepalankias, bet visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė ir neįvertino tokių reikšmingų aplinkybių, jog V. K. yra vedęs, turi šeimą, iki sulaikymo gyveno su motina ir žmona nuomojamame bute, neoficialiai dirbo nekilnojamojo turto srityje ir padėdavo išlaikyti šeimą. V. K. šeimai reikalinga jo pagalba, motina serga vėžiu, be to, būdamas laisvėje jis būtų įdarbintas UAB „Agan“. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje ar bandė bėgti (slėptis). Priešingai, žinodamas, jog šioje byloje sulaikyti kiti asmenys, V. K. turėjo galimybių iki jo sulaikymo bėgti ar pasislėpti, tačiau to nepadarė.

Teisme surinkti įrodymai leidžia manyti, kad kai kurie V. K. pareikšti kaltinimai gali nepasitvirtinti, todėl ir jais paremtas suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tėra formalus. Pratęsdamas suėmimo terminą šiuo pagrindu, teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, rėmėsi tik V. K. pareikštais kaltinimais bei ta aplinkybe, jog anksčiau jis galimai pelnėsi iš nusikalstamos veikos, buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nors ir be tikslo jas platinti.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyksta ilgą laiką, V. K. suėmimas nepagrįstai tęsiamas daugiau nei trejus metus, jis laikomas Lukiškių TI-K, kur sąlygos neatitinka sanitarinių reikalavimų. Kitiems kaltinamiesiems teismas paskyrė švelnesnes kardomąsias priemones. Ginamajam irgi taikant švelnesnes kardomąsias priemones, būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Kaltinamojo V. K. gynėja skundu prašo panaikinti nutartį.

Teismo posėdyje gynėja prašo jos skundą tenkinti, prokuroras prašo gynėjos skundą atmesti.

Kaltinamojo V. K. gynėjos skundas atmetamas.

Skiriant V. K. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia ir įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei  8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos V. K. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. 

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos galima pagrįstai manyti, jog V. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kratų protokoluose, specialistų išvadose, įslaptinto liudytojo apklausos protokoluose, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose ir kt.

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Vilniaus apygardos teismas V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato: kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

V. K. kaltinamas padaręs keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už jas įstatymo sankcijos numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes.

Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pasislėpimo tikimybę sustiprina tai, jog V. K. anksčiau teistas ir teistumas neišnykęs, iki sulaikymo jo nesaistė oficialūs darbiniai santykiai, jis neturi nuosavybės teise priklausančio turto. Šios aplinkybės patvirtina, kad suėmimo terminas pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad V. K. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog dvi nusikalstamos veikos, kurias padaręs jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, kaltinamas kaip jo suburtos organizuotos grupės organizatorius. Be to, pats iš anksto suplanuotų ir gerai organizuotų nusikalstamų veikų pobūdis (kaltinimas disponavus labai dideliais kiekiais psichotropinių ir narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti) leidžia manyti, jog V. K. galėjo pelnytis iš nusikalstamos veikos. Juo labiau kad byloje nėra jokių duomenų apie jo oficialius darbo santykius ir legalų pragyvenimo šaltinį. Taigi V. K. inkriminuotų veikų sunkumas, jų pobūdis, galimai iš nusikalstamos veikos pragyvenimo lėšų gavimas teismui leido pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių V. K. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka iki 2013 m. vasario 28 d., šiandien byla nagrinėta toliau, numatyta kito teismo posėdžio data. Aukštesnysis teismas nenustatė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų.                                                                                                                                                                                  

Pagrįsta apygardos teismo išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai: kaltinamojo dalyvavimo procese užtikrinimas, netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme, kelio naujoms nusikalstamoms veikoms užkirtimas. Tai, kad kitiems kaltinamiems asmenims aptariamoje byloje paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, rodo, jog teismas individualiai apsvarstė galimybę skirti skirtingas kardomąsias priemones. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, vertina būtent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remdamasis jomis nustato kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus bei sąlygas. Aukštesnysis teismas tik patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaltinamojo gynėjos skundo teiginiai apie V. K. šeimines aplinkybes, galimybę legaliai įsidarbinti nepaneigia esant aptartus pagrindus taikyti jam su laisvės suvaržymu susijusią kardomąją priemonę.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo V. K. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Be to, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su organizuotos grupės veikla neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu psichotropinių ir narkotinių medžiagų.  

              Įvertinus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadiją daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad V. K. suėmimas pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n u t a r i a :

kaltinamojo V. K. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                                     Violeta Ražinskaitė