Civilinė byla Nr. 2S-877-124/2014

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00002-2014-3

        Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.2.                                                                                      

(S)

                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                                    N U T A R T I S

                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                     2014 m. spalio 30 d.

                                                              Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja L. A.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir

n u s t a t ė :

                                                                        I. Ginčo esmė

              Ieškovas A. D. ieškiniu (1–6 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad 2011-05-06 Žemės nuomos sutartis Nr. 1, sudaryta su atsakovu R. Š. dėl 10 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , teisėtai ieškovo A. D. vienašališkai buvo nutraukta nuo 2013 m. spalio 2 d.             

Pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (8–11 b. l.) ieškovas A. D. be jau aukščiau nurodyto reikalavimo, pateikė naują reikalavimą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. Š. 22 625,00 Lt nuostolių ir visas bylinėjimosi išlaidas.

A. R. Š. atsiliepimu į pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (13–16 b. l.) prašė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo atmesti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą A. D. netrukdyti atsakovui nusiimti derlių 2014 m. vasarą 10 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir netrukdyti deklaruoti šio sklypo naudojimą 2013-2014 metais paramai už žemės ūkio naudmenas gauti.

                             II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m.  liepos 4 d. nutartimi (18 b. l.) atsakovo R. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovas šioje byloje jokių materialiųjų reikalavimų nekelia, priešieškinio nereiškia, pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra susijęs su byloje keliamais reikalavimais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

            III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas R. Š. atskiruoju skundu (20–22 b. l.) prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-07-04 nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas itin formaliai išsprendė atsakovo R. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartis prieštarauja pagrindiniams civilinio proceso tikslams ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, siekti kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių.

2. CPK 144 straipsnis, reglamentuojantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, numato ne tik tai, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, bet ir tai, kad nesiėmus šių priemonių gali būti pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai, be to, įstatymas nenumato, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik ieškovo interesų apsaugai.

3. Ieškovas, nelaukdamas teismo sprendimo, ėmėsi kenkti atsakovui ir daryti jam materialinę žalą - nebūdamas žemės sklypo naudotoju 2013 metais, 2014 m. pavasarį A. D. pateikė paraišką paramai gauti, o tai pagal  Paramos  už  žemės  ūkio  naudmenų  ir  kitus  plotus  paraiškos  ir  tiesioginių  išmokų administravimo bei kontrolės taisykles vertinama kaip tyčinis neteisingas deklaravimas ir užkerta kelią atsakovui gauti priklausančias išmokas. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, matant ieškovo veiksmus, neatmetama galimybė, kad ieškovas gali pasikėsinti į atsakovo užaugintą derlių ir mėginti jį pasisavinti, kas šalis gali įtraukti dar ir į baudžiamąjį procesą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (29–32 b. l.) ieškovas A. D. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-07-04 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Kadangi atsakovas nereiškė reikalavimų, susijusių su jam reiškiamais reikalavimais, manytina, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje negali būti taikomos. Atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesusijusios su ieškinyje bei prašyme dėl ieškinio reikalavimų padidinimo keliamais reikalavimais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

                                            teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Teismas pažymi, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Pirmiausia, įvertinama galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (CPK 144 str., 145 str. 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str. ir 178 str.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju ieškovas A. D. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad 2011-05-06 Žemės nuomos sutartis Nr. 1, sudaryta su atsakovu R. Š., vienašališkai teisėtai buvo nutraukta nuo 2013-10-02 ir iš atsakovo priteisti 22 625,00 Lt nuostolių.

Atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, atsakovas R. Š. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą A. D. netrukdyti atsakovui 2014 m. vasarą nusiimti derlių 10 ha žemės sklype ir deklaruoti šio žemės sklypo naudojimą 2013-2014 metais paramai už žemės ūkio naudmenas gauti (13–16 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nurodydamas, kad atsakovas jokių reikalavimų šioje byloje nereiškia, pareikštas prašymas nesusijęs su byloje keliamais reikalavimais (18 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti  ieškovą A. D. netrukdyti atsakovui nusiimti 2014 m. vasarą derlių nuo10 ha žemės sklypo ploto, šio prašymo nagrinėjimo metu (2014 m. liepos 4 d.) buvo aktualus, todėl teismas pagrįstai analizavo ir vertino  ieškovo pateiktus įrodymus, o juos įvertinęs – prašymo netenkino. Šiuo metu nagrinėjant pirmosios instancijos teismo 2014-07-04 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, ieškovo prašymas leisti nusiimti 2014 m. vasaros derlių, nebėra aktualus ir teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, net ir tuo atveju, jeigu būtų patenkintas atsakovo atskirasis skundas, nebegali būti realiai įvykdoma. Taigi, šio skundo nagrinėjimas dėl nebetekusių aktualumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi prasmės, o skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nebesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Kitas atsakovo prašymas – įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovui deklaruoti žemės sklypo naudojimą 2013-2014 metais paramai už žemės ūkio naudmenas gauti, nesusijęs su ieškinio reikalavimais.  Kaip jau minėta aukščiau, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju, atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškinio reikalavimo vykdymo užtikrinimu ir neturi įtakos būsimam teismo sprendimo įvykdymui. 

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies1 punktu,  teismas

n u t a r i a :

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                    Laisvė Aleknavičienė