Baudž. byla Nr. 1-157-174/2012

        Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00468-2011-7

        Procesinio sprendimo kategorijos:

        1.2.4.2.3.; 2.1.15.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.1.2.

        2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S)

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

n u o s p r e n d i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,

sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,

dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,

gynėjui Vitalijui Gunčiui,

nukentėjusiajai G. L.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-02-06 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. paskiriant 120 valandų viešųjų darbų bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Teisėja, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

kaltinamasis M. Č. sunkiai sužalojo šeimos narį, tai yra: 2011 m. birželio 22 d., apie 5 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pastūmė savo sugyventinę G. L. ir jai nugriuvus, įspyrė jai ne mažiau kaip tris kartus į kairį šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas kairio inksto plyšimą, kraujosruvas apie kairįjį inkstą, mažakraujystę, tokiu būdu G. L. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis M. Č. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su G. L. gyveno nuo 2010 metų vasaros pradžios iki rudens, tai yra maždaug 3–4 mėnesius. Įvykio metu su ja jau nebegyveno. Jie abu gyvendami kartu mėgdavo išgerti. Jis buvo išsiskyręs su savo žmona. Skyrybų priežastis buvo jo girtavimas. G. L. išgėrusi mėgdavo kabinėtis. Birželio 22 d. jam paskambino G. L. ir pakvietė ateiti pas I.. Atėjęs jas rado jau išgėrusias. Jis ten buvo ne tik tą dieną. Ten jie girtavo keletą dienų iki įvykio. Ten buvo ilgai girtaujama, o jis kartais išeidavo, o paskui vėl ateidavo. Tą dieną jie susipyko, nes G. L. ant jo puolė, kai jis pavadino I. „mažute“. Ji jam perbrėžė nagais kaklą. Ji buvo atsistojusi kaip ir jis ir tada jis ją pastūmė ir ši nukrito ant fotelio. Gal į fotelio kampą kur nors ir susitrenkė, jis nežino. Ji galėjo susižaloti ir krisdama tualete ant unitazo, nes jis paskui buvo visas suskaldytas. Pripažįsta, kad buvo su ja nuėjęs į rūsį parūkyti ir ten jie vėl susipyko. Tai įvyko, nes G. elgėsi agresyviai. Jis ją pastūmė ir ši nugriuvo. Gal jis ir galėjo suduoti jai kokį smūgį, bet tikrai jos nespardė. Dar ją parnešė į viršų. Buvo pasikvietęs A. L., bet šis ten negėrė. Jis buvo išėjęs ir grįžo kartu su juo, kai G. jau rado susiėmusią už šono. Jis buvo ten, kai G. buvo sulaikyta policijos pareigūnų ir išvežta. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė neteisingus parodymus. Ant kai kurių apklausos protokolų jis pasirašinėjo, nes buvo žadama jį paleisti, o ant kitų pasirašė jų neskaitęs. Jis tikrai nesakė, kad tuo metu dar gyveno su G., nes jie kartu jau nebegyveno, o tik susitikinėdavo. Kodėl taip parašyta apklausos protokole ir jo pasirašyta, jis negali paaiškinti. Pasirašė neskaitęs, o ten galima buvo parašyti bet ką. Buvo tą dieną apsiavęs su šlepetėmis. Jis visada jas vasarą nešioja.

Šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip kaltinamojo siekimą sušvelninti savo padėtį. Jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra sukurti kaip jo gynimosi versija, kurią, kaltinamojo prašymu jo parašytame laiške nukentėjusiajai, kurį pastaroji pateikė teismui, jo nuomone, nukentėjusioji turėjo palaikyti, duodama jam naudingus ir melagingus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip įtariamasis, M. Č. savo kaltę pripažino iš dalies bei parodė, kad G. L. buvo jo sugyventinė iki įvykio. Jie gyveno adresu (duomenys neskelbtini). 2011 m. birželio 22 d. ankstų rytą, tikslios valandos neprisiminė, jam būnant pas savo tėvus namuose, adresu (duomenys neskelbtini), paskambino tuo metu dar buvusi jo sugyventinė G. L. ir paprašė ateiti pas jos draugę, kurią jis vadino „Mažike“ į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, tačiau ten jau buvo buvęs. Jis nuėjo ir rado savo sugyventinę ir jos draugę apsvaigusias nuo alkoholio. G. L. draugė davė apie 100 Lt ir paprašė parnešti cigarečių ir alkoholio. Jis paėmė pinigus ir išėjo. Nuėjo į savo tėvų garažą, paėmė du 0,5 litro talpos degtinės butelius ir keturis pakelius cigarečių ir sugrįžo atgal. Likusius pinigus padėjo ant sekcijos ir visi, t. y. G. L., jos draugė ir jis pradėjo gerti jo parneštą degtinę. Jis išgėręs tris stikliukus degtinės susiruošė atsigulti ant sofos, nes jautėsi pavargęs. Kadangi ant sofos kampo sėdėjo G. L. draugė, tai ją pavadinęs „Mažike“ paprašė, kad ji pasislinktų. Po šių jo žodžių G. L. supyko ir sakydama „dar pavadinsi tu ją mažike“, puolė prie jo ir pradėjo su rankomis jį mušti, suduodama smūgius jam į galvą. Jis susinervino ir gulėdamas su kumščiu trenkė jai į nugarą, tačiau į kurią pusę, neprisimena, taip pat neprisimena, ar smūgis buvo stiprus. Tuo metu gulėjo ant dešiniojo šono. Po smūgio atsikėlė ir ją pastūmė, dėl to ši nugriuvo ir atsitrenkė į fotelį. Po to galbūt jai keliantis nuo fotelio, rankomis sudavė dar keletą smūgių, tačiau į kurias kūno vietas, kiek smūgių ir ar tikrai taip buvo – nepamena. Po to jie susitaikė ir toliau gėrė degtinę. Kiek tiksliai dar išgėrė, ar išgėrė visą jo atneštą degtinę, neprisimena. Po to atvažiavo policijos automobilis ir išsivežė G. L., nes ji buvo pažeidusi lygtinio paleidimo sąlygas. G. L. nuėjo persirengti, o jis tuo metu tvarkė stalą. Išeidamas matė, kaip G. L. išėjo, tačiau ar ji išvažiavo su policijos pareigūnais, nematė. Po kelių dienų sužinojo, kad G. L. išvežta į Klaipėdos ligoninę ir paguldyta Reanimacijos skyriuje dėl inksto. Pas G. L. draugę atėjo būdamas pagiringas.

Jis po minėto įvykio su G. L. nebegyvena, nes jau prieš tą įvykį nebenorėjo kartu gyventi. Ji dažnai gerdavo alkoholinius gėrimus, negrįždavo į namus, mėgo asocialų gyvenimo būdą. Gyvendami kartu konfliktuodavo retai dėl įvairių smulkmenų buityje. Konfliktų metu jis yra prieš ją smurtavęs, sudavęs rankomis per sprandą, pastūmęs. Su pareikštu įtarimu sutiko tik iš dalies, nes jos nespardė, o tik, kaip minėjo, sudavė smūgį jai į nugarą, ją pastūmė ir galėjo suduoti smūgius rankomis. Jis jai tikrai 20 smūgių nesudavė, jų buvo mažiau, tačiau kiek tiksliai, negali pasakyti, nes neprisimena. Tikslių įvykio aplinkybių dėl buvusio girtumo ir dėl praėjusio laiko tarpo, neprisimena. Jis G. L. pažįsta truputį daugiau nei metus laiko. Per tą laiką jie tai gyveno, tai negyveno kartu, būdavo visaip ( t. 1, b. l. 73–74).

Papildomos apklausos metu M. Č. parodė, kad savo ankstesnius parodymus patvirtina, bei papildė, jog išgertuvių metu pas I. namuose, laikotarpiu nuo ryto iki pietų, tikslaus laiko neprisiminė, jis kartu su G. L. nuėjo į namo rūsį parūkyti. Jiems rūkant tarp jų įvyko konfliktas, tačiau dėl ko, neprisimena. Parūkius ir stovint vienas priešais kitą, ji puolė ant jo. Tada jis ją pastūmė ir ji pargriuvo. Kaip tiksliai jis ją pastūmė ir kaip ji nugriuvo, neprisimena. Jai nugriuvus, jis jai 2–3 kartus įspyrė, tačiau nežino, kur tiksliai. Po to, išeidamas iš rūsio, matė, kaip ji keliasi. Jis sugrįžo į kambarį, kur toliau girtavo. G. L. neilgai trukus taip pat sugrįžo. Kadangi ji sugrįžusi pradėjo ant jo šaukti, jis išėjo. Dėl savo elgesio gailisi. Kiek prisimena, jis jai įspyrė tą dieną, kai buvo atvažiavusi policiją jos išsivežti (t. 1, b. l. 91).

Savo parodymus M. Č. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 93–98).

Nukentėjusioji G. L. parodė, kad su kaltinamuoju ji gyveno nuo 2010-05-23. Šią datą ji prisimena. Ir gyveno su juo kaip sugyventiniai iki įvykio, kada jis ją sužalojo, o ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Prieš įvykį 2010-06-19 rytą jie buvo pas kaimyną V.. Paskambino jos draugė I. M. ir pakvietė ją pas save. Ji nuėjo pas ją su sugyventiniu ir ten girtavo keletą dienų. Gegužės 21 dieną, jai atrodo, jog tai įvyko kaip tik tą dieną, ryte, jie sėdėjo prie stalo ir kalbėjosi. Tada buvo ankstus rytas ir jie dar negirtavo. Ji sėdėjo ant fotelio. Kaltinamasis pavadino I. „mažyte“ ar „katyte“. Ji juokaudama priėjusi prie jo stumtelėjo jo petį ir pasakė: „baik tu čia man su tom savo katytėm“. Jis puikiai suprato, jog ji tai padarė juokaudama, tačiau pradėjo ją keikti. Jie susibarė ir jis jai trenkė per galvą ir stūmė ant fotelio. Sėdinčiai ant fotelio jis jai sudavė keletą smūgių į krūtinę. I. pasakė, kad jie baigtų pyktis jos namuose, nes jai tas nepatinka. Po to ji nusileido į rūsį parūkyti. Atėjęs kaltinamasis liepė jai pasiskolinti iš I. pinigų. Ji atsakė, kad ji tikrai to nedarys, nenori taip elgtis, nes I. jos draugė ir jie pas ją svečiuose. Tuomet jis liepė pagrobti iš jos pinigų. Kaltinamasis skolinosi iš I. 80 Lt ir matė, iš kokio kambarį ji juos atnešė. Jai atsisakius taip elgtis, jis labai supyko. Jai atsistojus ir norint išeiti, jis ją pastūmė ir ji pargriuvo ant pilvo. Jis pradėjo spardyti jos kairįjį šoną, nes dešinį užstojo staliukas, prie kurio ji buvo nugriuvusi. Spardė ilgokai. Atrodo, kad ji nešaukė, nes niekuomet nešaukdavo, kai jis ją mušdavo. Paskui ji pati užlipo į viršų. Kaltinamasis tikrai jos nenešė. Kai M. Č. išėjo į parduotuvę, ji viską papasakojo I.. Vėliau jai pradėjo labai skaudėti šoną, bet į ligoninę ji nevažiavo. Galvojo, kad praeis. Jos atvažiavo suimti 22 dieną. Tualete ji tikrai nugriuvusi nebuvo. M. Č. jai parašė laišką, kuriame prašo pakeisti parodymus. Ji prašo pridėti jį prie bylos. Grįžus jai iš ligoninės jis buvo atėjęs, tačiau jos neatsiprašė, o tik pasakė, kad girtas jis būna durnas. Jis ją mušdavo būdamas girtas ir anksčiau. Jeigu jis būtų jos atsiprašęs, ji būtų jam atleidusi. Jai padaryti sužalojimai atsiliepia ir dabar. Reikės dar daryti operaciją, nes gimdoje atsirado krešuliai.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama kaip nukentėjusioji, G. L. parodė, kad 2011-06-22, apie 5 val. ryte, pas draugę I. buvo svečiuose su savo sugyventiniu M. Č.. M. Č. būdamas neblaivus ją mušė suduodamas į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis (b. l. 23–24).

Papildomos apklausos metu G. L. parodė, kad savo ankstesnius parodymus tvirtina, bei patikslino, kad 2011 m. birželio 19 d. po pietų ji kartu su dar tuo metu buvusiu savo sugyventiniu M. Č. nuėjo pas draugę I. M. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), pastarosios kvietimu. Jie ten vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholinius gėrimus pirko iš I. pinigų bei jos sugyventinis buvo pasiskolinęs iš I. 80 Lt, už kuriuos taip pat pirko alkoholinius gėrimus. Gėrė alų ir degtinę, juos gėrė neskubėdami, tačiau kiek tiksliai išgėrė butelių, neprisimena. 2011-06-21, apie 5 val., prabudusi pas I. namuose, nuėjo į namo rūsį parūkyti. Alkoholinius gėrimus vartojo svetainės kambaryje, o rūkyti eidavo į namo rūsį. Jai nuėjus parūkyti, netrukus atėjo ir jos sugyventinis. Namo rūsyje ji rūkė sėdėdama ant fotelio, o M. Č. stovėdamas. Ji tuo metu buvo pagiringa, M. Č. atrodė taip, kad matėsi, jog jis neseniai gėręs alkoholio. Rūkant jis iš jos pradėjo reikalauti, kad pažiūrėtų, kur I. laiko savo pinigus, ir juos pavogtų arba paprašytų, kad I. jų paskolintų, nes jis dar norėjo išgerti, o prašyti po tiek dienų gėrimo I. jam jau buvo gėda. Ji jam atsakė, kad I. yra jos draugė ir ji tikrai nevogs pinigų. Tada jis susinervino, kad ji atsisakė, ir jai stojantis nuo fotelio jis su ranka ją pastūmė. Stūmė stipriai, dėl to ji nugriuvo ant žemės. Tik jai nugriuvus, jis ją pradėjo spardyti į kairįjį šoną. Smūgių buvo daug, tačiau kiek tiksliai, pasakyti negali Tuo metu, kai jis ją spardė, ji šaukė, kad jis sustotų. Po to jis nustojo ją spardyti ir kažkuris iš jų, tačiau neprisimena, kas tiksliai, iš rūsio išėjo pirmas. Po to jie abu buvo svetainės kambaryje, kur jis jautėsi taip, kaip nieko nebūtų įvykę. I. davė pinigų ir M. Č. išėjo parnešti alkoholinių gėrimų. Jam išėjus, dėl to, kad jai labai skaudėjo kairį šoną, buvo atvažiavusi greitoji medicininė pagalba. Atvykę medikai jai suleido nuskausminamųjų ir norėjo, kad ji važiuotų su jais, tačiau ji nesutiko, nes nemanė, kad yra stipriai sužalota, galvojo, paskaudės ir nustos. Kai grįžo M. Č., jie toliau girtavo. Kitos dienos rytą, tai yra 2011-06-22, ją iš I. namų išsivežė policija, nes ji buvo pažeidusi lygtinio paleidimo sąlygas. Iš policijos dėl nepraeinančių skausmų kairiajame šone ji buvo išvežta į ligoninės Priėmimo skyrių. Ligoninės Priėmimo skyriuje jai nustatė, kad plyšęs inkstas ir kad dėl to reikalinga operacija, todėl buvo išvežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

Iki minėto įvykio ji su M. Č. kartu gyveno jos mamos bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jie kartu pragyveno truputį daugiau nei metus laiko. Gyvenant kartu jis dažnai prieš ją smurtaudavo dėl to, kad ji jam priekaištaudavo dėl jo girtavimo, dėl to, kad jis pavydėdavo, kam ji bendrauja su kitais žmonėmis. Konfliktų metu jis ją dažniausiai mušdavo rankomis suduodamas smūgius į galvą. Dėl jo sumušimų ji nesikreipdavo į policiją ir nerašydavo pareiškimų. Ir minėtu atveju ji jam būtų atleidusi, jeigu sužalojimas būtų buvęs ne toks sunkus ir jeigu jis būtų jos atsiprašęs. Prieš tai dieną, kai ryte jis ją spardė, tai yra 2011-06-20 išgertuvių metu svetainės kambaryje, jiems susipykus dėl kažkokios smulkmenos, jis jai rankomis sudavė smūgius į galvą. Tuo metu ji sėdėjo ant fotelio. Ir dar kiek ji prisimena, gali būti, kad tą pačią dieną, kai jis jai sudavė rankomis smūgius į galvą, jis jos draugę pavadino „kačiuku“, dėl to ji jam ranka patapšnojo per petį ir pasakė tokius žodžius: „duosiu aš tau katytę“. Po to įvykio tarp jų jokio konflikto nebuvo ir ji jo nemušė. Ji per minėtas išgertuvių dienas nė karto M. Č. nesudavė jokių smūgių, o be to, ji tai daryti bijotų, nes po tokio jos elgesio ji  būtų buvusi stipriai sumušta. Po minėto įvykio ji kartu su M. Č. nebegyvena (t. 1, b. l. 26–28).

Papildomos apklausos metu G. L. parodė, kad savo ankstesnius parodymus tvirtina, bei patikslino, kad prieš tai dieną, kai ją M. Č. suspardė, jis išgertuvių metu laikotarpiu nuo 12 val. iki 16 valandos įvykus konfliktui dėl to, kad jis jos draugę pavadino „katyte“, o jai dėl to papriekaištavus, sudavė jai apie 20 smūgių kumščiais. Dėl galvos sužalojimų pretenzijų M. Č. nereiškia, jų nepatyrė (t.1, b. l. 29–30).

Savo parodymus G. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b. l. 31–33).

Liudytoja I. M. patvirtino tas aplinkybes, kad vieną kartą per keletą metų ji labai stipriai girtauja. Tada turi didelių problemų. Tą kartą ji girtavo su G. L. ir jos draugu kaltinamuoju, kurį G. L. pasikvietė. Ji mažai ką prisimena, nes buvo girtaujama keletą dienų. Su G. L. susipažino dirbdama „Kebabinės“ direktore. Ji prisimena, kad kaltinamasis sudavė G. L. keletą smūgių kambaryje. Dėl ko jie susipyko, ji neprisimena. Tik liepė jiems baigti bartis, nes jai tokie dalykai nepatinka. G. L. jai sakė, kad sugyventinis ją sumušė rūsyje, kur buvo rūkoma. Kaltinamasis sakė, kad ji pati nugriuvo nuo laiptų. Vėliau G. L. jai pasakė, kad kai ji miegojo, sprendėsi klausimas dėl jos pinigų. Tuo metu buvo dingęs ir jos mobiliojo ryšio telefonas. Ji buvo pranešusi policijai ir jie buvo atvažiavę. Buvo atvykę ir dėl sumušimo. Kada tai buvo, ji neprisimena. Jos namuose unitazas tikrai nebuvo sudaužytas.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama kaip liudytoja, I. M. parodė, kad 2011-06-19, tikslios valandos neprisimena, į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstama G. L., kuri buvo pagiringa, ir paprašė, kad ji jai nupirktų alkoholio. Ji nupirko ir jos kartu gėrė. Vėliau G. L. paskambino savo draugui M. Č. ir jį pasikvietė prisijungti. Jis netrukus atvyko ir jie visi gėrė. Gėrė keletą dienų, todėl ji viską neaiškiai prisimena. Matė, kaip kažkurią dieną, tamsiu paros metu, M. Č. susipykęs su G. L. vieną kartą sudavė jai į šoną. Smūgis nebuvo stiprus, greičiau stumtelėjimas. Ji jiems pasakė, kad jeigu jie nori muštis, tegul eina lauk iš jos namų. Jai matant M. Č. G. L. smūgių daugiau nesudavė. Po to ji nuėjo miegoti. Kitą dieną atsikėlusi, namo koridoriuje prie laukinių namo durų ant grindų pamatė skystas išmatas, nuo jų sklido blogas kvapas. Ji matė, kad G. L. blogai jautėsi. Ji jai parodė savo nugarą, ties ta vieta, kur yra inkstas, buvo didelė kraujosruva. Klausė, kas nutiko. G. L. jai atsakė, kad griuvo ir susitrenkė. Ji ja nepatikėjo ir toliau klausinėjo. Vėliau ji pasakė, kad ją sumušė M. Č.. Ji verkė, tačiau nieko detaliai nepasakojo. Daugiau sumušimo žymių ant G. L. kūno ji nematė (t. 1, b. l. 53–54).

Papildomos apklauso metu liudytoja I. M. parodė, kad savo ankstesnius parodymus patvirtina bei papildo, kad minėtų išgertuvių metu, tačiau kurią dieną tiksliai, neprisimena, nes išgertuvės vyko kelias dienas, ji pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono ir pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai priėmė pareiškimą dėl telefono vagystės. Minėtas smūgis G. L. buvo suduotas svetainės kambaryje, tai yra ten, kur jie girtavo. Į kitus namo kambarius jie nėjo. Išgertuvių metu rūkyti eidavo į namo rūsį. Ten patekti galima laisvai, jis nėra rakinamas. Prieš tai, kai buvo atvykusi greitoji, o po to policija, G. L. jai pasakojo, kad ją suspardęs namo rūsyje M. Č., tačiau pastarasis girdėdamas, ką ji jai pasakoja, tai neigė, sakydamas, kad ji pati nugriuvusi nuo laiptų, tačiau kaip tiksliai viskas buvo, ji nematė. Ji neprisimena, kas iš jų tiksliai kvietė greitąją medicininę pagalbą ir ką medikams nurodė, dėl kokių priežasčių ji yra kviečiama, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Ji neprisimena, ar kas, be jos, G. L. ir M. Č. dar buvo atėjęs pas ją į namus. Ji nežino, dėl kokios priežasties M. Č. sudavė smūgį G. L. (t. 1, b. l. 55).

Liudytoja S. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdama, kad dabar jau įvykio gerai neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja ji parodė, kad 2011 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, dirbdama Tauragės apskrities VPK VTS NRPVG specialiste, gavo I. M. pareiškimą dėl telefono vagystės. Dienos metu nuvažiavo pas ją patikslinti įvykio aplinkybių. Įėjusi į namo vidų rado girtaujančią I. M. kartu su G. L.. Patikslinusi pareiškimą, įteikė G. L. šaukimą atvykti į komisariatą administracinio teisės protokolo surašymui ir išvyko. Po to grįžusi į komisariatą gavo pavedimą pradėti G. L. paiešką dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Gavusi tokį pavedimą, prisiminė, kad G. L. yra pas I. M. ir ten girtauja. Apie tai pranešė areštinės viršininkui S. L.. Po to, tą pačią dieną nuvyko sulaikyti G. L.. Nuvykus pas I. M. į namus ten tebebuvo G. L., I. M. ir dar kažkas, tačiau kas tiksliai, neprisimena. Jie G. L. pristatė į Tauragės apskr. VPK areštinę. Pirmą kartą, kai buvo nuvykusi į I. M. namus ir pamačiusi, kad G. L. vaikšto susiėmusi už šono ir dejuoja, kad jai skauda, jos paklausė, kas jai yra. Ji atsakė, kad nukritusi nuo laiptų ir dėl to buvusi atvykusi greitoji medicininė pagalba, tačiau ji vykti atsisakiusi, todėl medikai suleido jai vaistų ir išvažiavo. Matydama kraujosruvas ant jos rankų, ji G. L. pasakė, kad nemeluotų, nes ji yra sumušta. Kiek tų kraujosruvų buvo ir ar jų buvo ant abiejų rankų, ji neprisimena. Tačiau ši vėl ją patikino, kad nukritusi lipdama į rūsį nuo laiptų. Jai taip vėl paaiškinus, I. M. pasakė, kad ji nemeluotų, nes ją suspardė sugyventinis M. Č.. Tačiau ir toliau G. L. ją tikino, kad ji nukritusi nuo laiptų. Po to kitą dieną, kai G. L. vežė į areštinę, ji sakė, kad ją suspardęs gulinčią M. Č.. G. L. tikslių įvykio aplinkybių nepasakojo tik tai, kad ją suspardė (t. 1, b. l. 65–66).

Iš 2011-08-08 specialisto išvados nustatyta, kad G. L. padaryti šie sužalojimai: kairio inksto plyšimas, kraujosruvos apie kairį inkstą, mažakraujystė, dėl to G. L. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l.12–14).

Iš 2011-06-23 Tarnybinio pranešimo nustatyta, kad G. L. buvo sumušta 2011-06-22, o 2011-06-23 išvežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę (t. 1 b. l. 1).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Kaip jau ir buvo minėta, kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad nukentėjusiosios nespardė ir nenurodė tikrų tokio savo elgesio priežasčių. Jo teismui pateikta versija nepasitvirtino. Ji buvo paneigta tiek nukentėjusiosios parodymais, jos teismui pateiktu kaltinamojo jai rašytu laišku, liudytojos I. M. parodymais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Nukentėjusiosios parodymai iš esmės buvo nuoseklūs. Tai, kad ji iš karto nepasakė visos tiesos, visiškai suprantama. Ji pati teigė, kad jeigu kaltinamasis būtų tinkamai atsiprašęs ir jai nebūtų taip sunkiai sutrikdyta sveikata, ji dar kartą būtų jam atleidusi. Iš teismui kaltinamojo jai parašyto laiško akivaizdu, kad jis prašo jos patvirtinti jo versiją, dėl ko jie susipyko ir kad jis taip sunkiai jos nesužalojo. Ši jo versija paneigta teisme. Nukentėjusioji nenukrito nuo laiptų, nebuvo ji pargriuvusi ir tualete, kur neva net sudaužė unitazą, taip pasidarydama tokius sužalojimus. Tai, kad unitazas tualete tikrai nebuvo sudaužytas, patvirtino šio namo savininkė liudytoja I. M.. Ji neturi jokio pagrindo sakyti netiesos ar apkalbėti kaltinamąjį. Jis jai svetimas žmogus, kaip ir nukentėjusioji, su kuriais ji girtavo. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji gyveno asocialiai. Tačiau tai nepaneigia fakto, kad įvykio metu jie gyveno kaip sugyventiniai, tai yra vedė bendrą ūkį. Iš pradžių šią aplinkybę patvirtinęs, vėliau jau norėdamas palengvinti savo teisinę padėtį, kaltinamasis pakeitė parodymus teigdamas, kad tuo metu jie jau nebegyveno ir stengėsi sutrumpinti kartu gyventą laiką. Teismas šiais jo parodymais netiki, nes jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nukentėjusioji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad ji buvo sumušta už nenorą paklusti kaltinamojo reikalavimui arba pasiskolinti pinigų, arba juos pagrobti. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nenuosekliai nurodo savo sužalojimo laiką. Tai suprantama. Buvo girtaujama ne vieną dieną. Ji pati, kaip ir girtavime dalyvavę asmenys, daug ko nebeprisimena dėl buvusio girtumo. Tačiau teismas nustato, kad kaltinime nurodyta jos sužalojimo data yra teisinga. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai.

Tyčia spardydamas koja nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią kūno vietą – šoną – ir padarydamas sužalojimus, nurodytus nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaltinamasis suprato, kad kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, ir to siekė. Taigi sunkus kūno sužalojimas padarytas tyčia, o jis atsako už realiai kilusias pasekmes.

Kadangi kaltinamasis tyčia sunkiai sužalojo savo šeimos narį, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Nukentėjusiosios 30 000 Lt civilinis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, ieškinys dėl 380,82Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas taip pat visiškai.

Nukentėjusioji dėl padaryto jai sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Iš šio nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kuriais buvo padarytas sužalojimas. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusioji pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo institutas, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys atitinka CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, turi turto, iš kurio gali būti bent jau iš dalies išieškotas civilinis ieškinys. Todėl turi realias galimybes atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą. Įvertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, besiformuojančia teismų praktika, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai G. L. 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai priteistinos ir nukentėjusiosios gydymo, bei proceso išlaidos.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę. Padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas. Tyčia sunkiai sužalota šeimos nario sveikata. Kaltinamasis nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Charakterizuojamas neigiamai. Nepripažino savo kaltės, nors ir teigia, kad gailisi ją padaręs. Tai rodo didelį jo pavojingumą visuomenei. Išvadų iš ankstesnio teistumo jis nepadarė. Vėl daro nusikaltimus. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė, negu numatytas sankcijos vidurkis.

Teisėja, vadovaudamasi BPK 301–303 str.,

n u s p r e n d ž i a :

M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 str. 5 d. 2 p. 9 d. BK 65 str.1 d. 2 p. b) pap. paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su bausme, paskirta ir neatlikta 2012 m. vasario 6 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir nustatyti galutinę bausmę – 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką nuo 2010-08-23 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Iš kaltinamojo M. Č. G. L. priteisti 30 000 Lt neturtinės ir 380, 82 Lt turtinės nusikaltimu padarytos žalos.

Iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai priteisti 2 838, 47 Lt gydymo išlaidų.

Iš kaltinamojo M. Č. valstybei priteisti 74,87 Lt proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                      Violeta Miliuvienė