Civilinė byla Nr. e2A-586-343/2023

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00211-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.3.11; 2.1.5.2; 2.6.1.6.1; 3.3.1.18.2.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EB teisė ir konsultacijos“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EB teisė ir konsultacijos“ patikslintą ieškinį atsakovams G. I. ir V. I. dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo negaliojančiu, išieškojimo nukreipimo į dalį paveldimo turto ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „EB teisė ir konsultacijos“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo G. I. (toliau – ir atsakovas) atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jo tėvo G. I. mirties, bei nukreipti atsakovo skolos pagal 2010 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimą į: 1) 1/8 dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 1/8 dalį pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) 1/8 dalį pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) 1/8 dalį pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5) 1/8 dalį pastato–šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 6) 1/8 dalį kitų statinių (inžinerinių)–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 7) 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 8) 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2018 m. sausio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ savo, kaip kreditorės, reikalavimo teises į skolininką (atsakovą) pagal 2010 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) perleido naujajai kreditorei – ieškovei. 2018 m. sausio 11 d. bendra ieškovės įgyta reikalavimo teisė sudarė 84 475,03 Eur. 2018 m. gegužės 2 d. antstolio R. V. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0179/10/00936 išieškotoja AB „Swedbank“ buvo pakeista naująja išieškotoja – ieškove. 2021 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu antstolis informavo ieškovę, kad (duomenys neskelbtini) mirus atsakovo tėvui J. I., jis nepriėmė palikimo, kurį sudarė 1/2 dalis pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato–šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų statinių (inžinerinių)–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat 1021/2042 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis visų lėšų sąskaitose, esančių AB SEB banke (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis visu lėšų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB DNB banke, 1/2 dalis vertybiniu popierių: VP kodas: (duomenys neskelbtini), VP kodas: (duomenys neskelbtini), VP kodas: (duomenys neskelbtini). Antstolis minėtame patvarkyme nurodė, jog šį turtą, priimdama palikimą, paveldėjo atsakovo motina V. I. (toliau – ir atsakovė), o ieškovei pasiūlė kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu. Ieškovė reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu grindė 2010 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomuoju raštu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl, jos manymu, ji, kaip kreditorė, turi neabejotiną reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Ieškovės teigimu, atsakovas yra nesąžiningas, kadangi nepriimdamas palikimo, neabejotinai žinojo, kad turi įsiskolinimą ieškovei bei suvokė, kad, atsisakius palikimo, bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimo procesas, kadangi jokio kito turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma, jis neturi, o geranoriškai atsiskaityti su ieškove vengia. Nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas neatlygintinas vienašalis sandoris, todėl atsakovės sąžiningumas / nesąžiningumas neturi reikšmės. Pabrėžė, kad ieškovė termino ieškiniui pateikti nepraleido, kadangi apie palikimo nepriėmimo faktą sužinojo 2021 m. rugsėjo 29 d.

3.       Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4.       Atsakovė atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad, sudarant ginčijamą sandorį, ieškovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą, todėl skolininkas, sudarydamas ginčijamą sandorį, negalėjo pažeisti būsimos prievolės. Atsakovas, vykdydamas prigimtinę prievolę, privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, ko pasėkoje šis sandoris negali būti ginčijamas CK 6.66 straipsnyje numatytu actio Pauliana pagrindu. Atsakovė, nors ir nebūdama ginčijamo vienašalio sandorio šalimi, kaip trečiasis asmuo, veikė sąžiningai, todėl nesant vienos iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų – trečiojo asmens nesąžiningumo, ieškinys negali būti tenkinamas. Pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis. Atsakovė su juo turėjo tris vaikus: atsakovą, D. I. ir L. I.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog po sutuoktinio mirties jo palikimą priėmė atsakovė, sūnus D. I. ir dukra L. I., kurie 2013 m. spalio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi perleido paveldėjimo teises atsakovei. Taigi, jeigu atsakovas būtų priėmęs tėvo palikimą, jam būtų atitekę tik 1/4 dalis palikimą sudarančio turto, kadangi 3/4 dalys palikimą sudarančio turto būtų atitekę atsakovei. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad visas palikimą sudarantis turtas buvo registruotas J. I. nuosavybe, tačiau šis turtas palikėjui ir atsakovei priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kadangi buvo įgytas po santuokos sudarymo. Vadinasi, J. I. palikimą sudaro tik 1/2 dalis turto. Nagrinėjamu atveju palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas tėvo palikimą turėjo priimti ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškovė atsakovo kreditore tapo tik 2018 m. sausio 11 d., kai reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinė išieškotoja savo reikalavimo teises į atsakovą perleido ieškovei. Atsakovės teigimu, ieškovė atsakovo kreditore tapo po ginčijamo sandorio sudarymo, t. y. ginčijamo sandorio sudarymo metu kreditorė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį, todėl nėra vienos iš būtinų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų. 

5.       Atsakovė nurodė ir tai, kad tarp šeimos narių, t. y. atsakovės, palikėjo bei jų vaikų, dar iki mirštant J. I., buvo susitarimas, jog po vieno iš sutuoktinių (atsakovės arba J. I.) mirties visą mirusiojo tėvo (motinos) turtą paveldės pergyvenęs sutuoktinis, o vaikai šiuo atveju pirmam iš tėvų mirus, palikimą perleis kitam (pergyvenusiam) tėvui. Tokia buvo palikėjo J. I. valia. Taigi, atsakovas, nepriimdamas palikimo, vykdė prigimtinę prievolę, t. y. ginčijamą sandorį sudaryti privalėjo, ko pasėkoje šis sandoris negali būti ginčijamas CK 6.66 straipsnyje numatytu actio Pauliana pagrindu. Be to, taikant actio Pauliana, turi būti nustatomas ne tik skolininko, bet ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Šiuo atveju ieškovė ginčija atsakovo sudarytą vienašalį sandorį, su kuriuo atsakovė neturi nieko bendra. Atsakovė visą ginčo turtą įgijo sąžiningai, todėl ji laikytina sąžininga įgijėja.

                                        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. sausio 4 d. sprendimu atmetė ieškovės patikslintą ieškinį, priteisė iš ieškovės atsakovei 847 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad antstolio R. V. kontoroje iš atsakovo yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Vykdomoji byla pradėta 2010 m. liepos 22 d. priėmus vykdyti 2010 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomasis dokumentas yra galiojantis, prievolės mokėjimo terminas yra suėjęs. Ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ieškovė CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčija atsakovo veiksmus, t. y. po jo tėvo mirties atsiradusio palikimo atsisakymą (nepriėmimą).

8.       Teismas laikėsi pozicijos, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas nesąžiningai nepriėmė palikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su ieškove. Taip pat byloje nėra įrodyta, jog atsakovas palikimo nepriėmė sąmoningai siekdamas išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

9.       Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju paveldėjimo procese atsispindėjo šeimos narių valia, nepriklausanti nuo atsakovo valios. Teismas nei atsakovo, nei atsakovės nesąžiningumo nenustatė. Laikėsi pozicijos, kad nėra visų sąlygų actio Pauliana ieškiniui tenkinti. Konstatavo, kad ieškovės reikalavimo patenkinimas būtų neteisingas ir palikimą priėmusios atsakovės, kuri nėra ir negali būti atsakinga už savo vaiko skolas, atžvilgiu. Pažymėjo, kad nors atsakovas neabejotinai privalo įvykdyti savo prievoles kreditorei, tačiau negalima pateisinti tokios situacijos, kai vieno asmens teisės turi būti saugomos įstatymo labiau nei kito (šiuo atveju atsakovės teisė į nuosavybę).

10.       Teismas sprendė, kad terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti yra praleistas, o objektyvių priežasčių, dėl kurių jis galėtų būti atnaujintas, nenustatė.

                                III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Nesutinka su teismu, kad neįrodytas atsakovo nesąžiningumas. Tvirtina, kad atsakovo neveikimas, t. y. nepriėmimas tėvo palikimo, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, akivaizdžiai pažeidė atsakovo kreditorės teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iš skolininko atgauti išieškomą sumą, bei nėra suderinamas su atsakovo pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. 

11.2.       Nesutinka su teismo vertinimu dėl atsakovės nesąžiningumo. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad byloje buvo ginčijamas vienašalis ir neatlygintinis atsakovo sandoris, todėl atsakovės nesąžiningumas net neturėjo būti nustatinėjamas. Kita vertus, jei ginčo sandoris (palikimo nepriėmimas) būtų kvalifikuojamas kaip dvišalis, tai tokiu atveju egzistuotų CK 6.67 straipsnio 1 dalyje įvirtinta abiejų atsakovų nesąžiningumo prezumpcija, kuri bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta.

11.3.       Nepagrįsta teismo išvada, kad paveldėjimo procese atsispindėjo šeimos narių valia, nepriklausanti nuo atsakovo valios, kadangi: versiją apie buvusią palikėjo valią palikti visą turtą sutuoktinei paneigia faktas, jog mirusysis nebuvo sudaręs bendrojo sutuoktinių testamento, o teiginiai apie jo norą, kad visą turtą paveldėtų tik sutuoktinė, grindžiami išimtinai atsakovės deklaratyviais teiginiais; atsakovo palikimo nepriėmimas neturi nieko bendro su pareiga išlaikyti motiną. Pažymi, kad ieškovė neįrodinėjo, jog atsakovė yra atsakinga už sūnaus skolas, o, remdamasi actio Pauliana institutu, ginčija atsakovo vienašalį sandorį. Ieškinio patenkinimo atveju, atsakovė atsidurtų tokioje pat padėtyje, kokioje būtų buvusi atsakovui veikiant sąžiningai kreditorių atžvilgių ir priėmus palikimą. Ieškinio reikalavimas yra nukreiptas ne į atsakovės nuosavybę apskritai, o tik į 1/8 dėl atsakovo neveikimo neteisėtai įgytą ginčo turto dalį.

11.4.       Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą, kas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą. Apeliantės vertinimu, tokia išvada padaryta netinkamai taikant teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Be to, teismas taikė ieškinio senatį, nors nė vienas iš atsakovų tokio prašymo nebuvo pareiškęs.

11.5.       Nesutinka su teismu, kad apie palikimo nepriėmimo faktą tiek ieškovė, tiek jai teises perleidusi pradinė kreditorė, galėjo sužinoti anksčiau nei 2021 m. rugsėjo 21 d., kadangi nuo 2010 m. kovo 31 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl „Testamentų registro nuostatų patvirtinimo“ ir visiems suinteresuotiems asmenims atsirado galimybė gauti duomenis apie palikimą priėmusius įpėdinius. Apeliantės teigimu, minėtame registre yra kaupiami duomenys tik apie notarui pateiktus pareiškimus dėl palikimo atsisakymo, o duomenys apie įpėdinius, kurie nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nėra kaupiami. Tai matyti ir iš byloje esančio Testamentų registro išrašo. Taigi, nei pradinė kreditorė, nei ieškovė apie atsakovo neveikimą palikimo atžvilgiu iš Testamentų registro sužinoti negalėjo. Apie savo teisių pažeidimą (palikimo nepriėmimą) ieškovė sužinojo tik 2021 m. rugsėjo 29 d., kai gavo iš antstolio patvarkymą. Ieškinys buvo pareikštas 2022 m. kovo 9 d., todėl 1 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Ieškovė nepateikė įrodymų, jog, nepriimdamas palikimo, atsakovas veikė nesąžiningai, turėjo kryptingą tikslą išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo. Taip pat byloje nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, pagrindžiantis ieškovės poziciją dėl atsakovės nesąžiningumo, atsakovui nepriimant palikimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjo palikimą priėmė ne tik atsakovė, bet ir jo vaikai, kurie nedelsiant savo paveldėjimo teises perleido atsakovei. Šios faktinės aplinkybės neabejotinai pagrindžia šeimoje buvus minėtą susitarimą, todėl darytina išvada, jog atsakovas, nepriimdamas palikimo, vykdė ne tik minėtą susitarimą, bet ir palikėjo valią, kurią gerbti reikalauja geros moralės taisyklės.

12.2.       Priimant sutuoktinio palikimą atsakovei nebuvo žinoma nei apie atsakovo turtinę padėtį, nei apie jo įsiskolinimo dydį ir (ar) konkrečius kreditorius. Dėl šios priežasties atsakovė negali būti laikoma nesąžininga ginčo turto įgijėja.

12.3.       Atsakovė sutinka su teismo išvada, jog šiuo atveju terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti yra praleistas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apie ginčijamo sandorio sudarymą skolininko kreditorė „Swedbank“ AB turėjo sužinoti dar iki reikalavimo teisę perleidžiant ieškovei.

12.4.       Teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimus, kurį naikinti ar keisti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo.

            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl sandorio panaikinimo neesant actio Pauliana sąlygų, kai skolininkas nepriėmė po tėvo mirties atsiradusio palikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Apylinkės teismas tinkamai apsibrėžė kasacinio teismo nustatytas būtinąsias actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

16.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio R. V. kontoroje iš atsakovo yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Vykdomoji byla Nr. 0179/10/00936 pradėta 2010 m. liepos 22 d. priėmus vykdyti 2010 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė AB „Swedbank“ savo reikalavimo teises į skolininką (atsakovą) pagal 2010 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) perleido ieškovei. 2018 m. sausio 11 d. bendra ieškovės įgyta reikalavimo teisė sudarė 84 475,03 Eur. 2018 m. gegužės 2 d. antstolio patvarkymu minėtoje vykdomojoje byloje išieškotoja AB „Swedbank“ buvo pakeista naująja išieškotoja – ieškove. 2021 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu antstolis informavo ieškovę, kad, (duomenys neskelbtini) mirus atsakovo tėvui J. I., skolininkas nepriėmė palikimo.

17.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti yra praleistas, o objektyvių priežasčių, dėl kurių jis galėtų būti atnaujintas, nenustatė. Teismas laikėsi pozicijos, jog pradinė kreditorė AB „Swedbank“ visiškai nesidomėjo nei vykdomosios bylos eiga, nei skolininko turtine padėtimi, nors, kaip kredito įstaiga, turėjo prieigą prie valstybės registrų. Vertino, kad pradinei kreditorei praleidus ieškinio senaties terminą, jį praleido ir naujoji kreditorė ieškovė. Taip pat nurodė, kad net jeigu senaties terminą skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 11 d., kai buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir teises į skolininko skolą įgijo ieškovė, tai ir šiuo atveju teismui nebuvo pateikti duomenys, kad naujoji kreditorė buvo aktyvi ir domėjosi skolininko turtine padėtimi bei vykdymo procesu. Akcentavo, kad 2018 m. gegužės 2 d., kai antstolis priėmė patvarkymą dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo, buvo siunčiami patvarkymai dėl skolos išieškojimo atsakovo darbdaviams bei nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tačiau tik 2019 m. birželio 27 d. buvo priimtas patvarkymas skolininkui pateikti informaciją apie turtą ir tik 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo priimtas patvarkymas Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarui R. K. „dėl informacijos pateikimo paveldėjimo byloje“, nors nuo 2010m. kovo 31 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 308 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 594 „Dėl Testamentų registro steigimo ir Testamentų registro nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo ir visiems suinteresuotiems asmenims atsirado galimybė gauti duomenis apie palikimą priėmusius įpėdinius. 

18.       Teisėjų kolegija su tokiu apylinkės teismo vertinimu nesutinka. Minėta, vykdomoji byla dėl išieškojimo iš atsakovo buvo užvesta 2010 m. liepos 22 d., t. y. dar iki ginčo sandorio sudarymo. Taigi, išieškojimo procedūra buvo pavesta antstoliui. Nagrinėjamu atveju teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad laikotarpyje nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 21 d. antstolis aktyvių išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje neatliko, negali būti siejama su pradinės kreditorės pasyvumu, kadangi vykdomojoje byloje vykdymo veiksmus atlieka antstolis, o ne išieškotojas. Be to, pažymėtina, kad tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų įmanoma automatiškai nustatyti skolininko sudarytus palikimo atsisakymo, perleidimo, nepriėmimo sandorius, panašiai kaip kad yra sureguliuotas skolininko piniginių sąskaitų fiksavimas Piniginių lėšų automatine informacine sistema (PLAIS), nėra nustatyta. Sužinojimas apie skolininko atliktus veiksmus / neveikimą galimo palikimo atveju faktiškai yra paliktas atsitiktinumui. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad tiek pradinė kreditorė, tiek ieškovė nebuvo pakankamai aktyvios, todėl praleido ieškinio senaties terminą, laikytina nepagrįsta ir padaryta netinkamai aiškinant teisės normas (CK 1.127 straipsnį, CK 6.66 straipsnį) ir kasacinio teismo praktiką.

19.       Pagal Testamentų registro (patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594) 66 punktą, registro duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti, be kita ko, notarai, teismai ir teisėtvarkos institucijos, mokesčių administravimo institucijos, antstoliai, advokatai, užsienio valstybių nacionalinės įstaigos, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti registro duomenis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais. Teisę gauti registro duomenis taip pat turi fiziniai asmenys, kurių duomenys įrašyti registre. Testamentų registro išrašai gali būti pateikti pagal testamento identifikavimo kodą; palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodą; palikimo atsisakymo fakto identifikavimo kodą; pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto identifikavimo kodą; pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto identifikavimo kodą; testatoriaus ir (arba) palikėjo asmens kodą, o jeigu asmuo neregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre, – pagal gimimo datą, vardą ir pavardę (nuostatų 70 punktas). Taigi akivaizdu, jog Testamentų registro duomenys teikiami tik ribotam asmenų ratui, ir paieška galima tik pagal tam tikrus identifikacinius duomenis, susijusius su testamentu, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktu, testatoriaus asmeniu. Tai leidžia teigti, jog tiek pradinės kreditorės, tiek ieškovės galimybės sužinoti Testamentų registro duomenis buvo ribotos. Savo ruožtu antstolio nepakankami veiksmai vykdymo byloje nėra reikšmingi nustatant, ar ieškovė turėjo subjektyvią galimybę sužinoti apie ginčo sandorį, nes jokiuose teisės aktuose antstoliui nenustatyta pareiga nuolat tikrinti informaciją apie skolininko artimųjų giminaičių turtinę padėtį. 

20.       Įvertinus anksčiau nutartyje konstatuotas aplinkybes, atmestina kaip nepagrįsta teismo pozicija, jog apie palikimo nepriėmimo faktą tiek pradinė kreditorė, tiek ieškovė galėjo sužinoti anksčiau nei 2021 m. rugsėjo 21 d., kai apie tai informavo antstolis, kadangi Testamentų registre duomenys apie įpėdinius, kurie nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nėra kaupiami. Darytina išvada, kad apie savo teisių pažeidimą (palikimo nepriėmimą) ieškovė sužinojo tik 2021 m. rugsėjo 29 d., kai gavo iš antstolio patvarkymą. Ieškinys šioje byloje buvo pareikštas 2022 m. kovo 9 d., todėl darytina išvada, kad CK 6.66 straipsnio taikymui nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

21.       Vertindamas kitą sąlygą, reikalingą actio Pauliana ieškinio tenkinimui, o būtent – skolininko nesąžiningumą, teismas sprendė, kad atsakovo nesąžiningumas neįrodytas. Teismas laikėsi pozicijos, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovas palikimo nepriėmė sąmoningai siekdamas išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju paveldėjimo procese atsispindėjo šeimos narių valia, nepriklausanti nuo atsakovo valios, t. y., kad sutuoktiniai buvo sutarę, jog po vieno iš jų (atsakovės arba J. I.) mirties visą mirusiojo tėvo (motinos) turtą paveldės pergyvenęs sutuoktinis, o vaikai šiuo atveju pirmam iš tėvų mirus, palikimą perleis kitam (pergyvenusiam) tėvui. Apeliantė laikosi priešingos pozicijos. Jos teigimu, atsakovas nepriėmė tėvo palikimo, siekdamas išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, ir tokiu būdu akivaizdžiai pažeidė jos, kaip kreditorės, teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iš skolininko atgauti išieškomą sumą bei nėra suderinamas su atsakovo pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Apeliantė taip pat nesutinka su teismu, kad paveldėjimo procese atsispindėjo šeimos narių valia, nepriklausanti nuo atsakovo valios, kadangi versiją apie buvusią palikėjo valią palikti visą turtą sutuoktinei paneigia faktas, jog mirusysis nebuvo sudaręs bendrojo sutuoktinių testamento, o teiginiai apie jo norą, kad visą turtą paveldėtų tik sutuoktinė, grindžiami išimtinai atsakovės deklaratyviais teiginiais.

22.       Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo nesąžiningumo nesutinka. Pažymėtina, kad bendrosios skolininko pareigos yra nustatytos CPK 644 ir 645 straipsniuose, be kita ko, skolininkas turi nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Sąžiningumo ir bendradarbiavimo principai taip pat galioja ir skolininkui, todėl atsiradusi galimybė paveldėti turtą turi būti naudojama atsiskaityti su kreditoriumi. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra dėl to, kad atsakovas žinojo apie jo atžvilgiu atliekamą išieškojimą, todėl turėjo priimti jam tenkantį palikimą. Aplinkybė, kad buvo kitokio pobūdžio šeimos susitarimas, nepanaikina skolininko pareigos atsiskaityti su kreditoriumi. Šiuo atveju kreditoriaus interesų gynimui teiktinas prioritetas prieš šeimos susitarimą. Todėl teismo išvada apie neįrodytą skolininko nesąžiningumą yra padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikant CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

23.       Pasisakant dėl atsakovės nesąžiningumo, akcentuotina, kad šioje byloje buvo ginčijamas vienašalis ir neatlygintinis atsakovo sandoris, todėl atsakovės nesąžiningumas neturėjo būti nustatinėjamas. Kita vertus, net jei ginčo sandorį pripažinus dvišaliu, tokiu atveju egzistuoja CK 6.67 straipsnio 1 dalyje įvirtinta abiejų atsakovų nesąžiningumo prezumpcija, kuri bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta.

24.       Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė įrodė visas actio Pauliana taikymui reikalingas sąlygas, todėl teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas patikslintą ieškinį tenkinti visiškai: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jo tėvo G. I. mirties, bei leisti nukreipti atsakovo skolos pagal 2010 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimą į jam turėjusį priklausyti paveldimą turtą.

25.       Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana taikymą (CK 6.66 straipsnis), netinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis). Todėl skundžiamas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, patikslintas ieškinys tenkinamas – pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo atsisakymas (nepriėmimas) palikimo, atsiradęs po jo tėvo G. I. mirties bei leistina nukreipti atsakovo skolos pagal 2010 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimą į: 1) 1/8 dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 1/8 dalį pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) 1/8 dalį pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) 1/8 dalį pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5) 1/8 dalį pastato–šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 6) 1/8 dalį kitų statinių (inžinerinių)–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 7) 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 8) 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

26.       Bylinėjimosi išlaidos perskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (CPK 93 straipsnis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistinos ieškovės turėtos išlaidos. Nustatyta, kad ieškovė iš viso yra sumokėjusi 609 Eur žyminį mokestį (564 Eur už ieškinį ir 45 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Bylos eigoje ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus ir galutinę ieškinio sumą nurodė 8 357,38 (suma apskaičiuota atsižvelgiant į turto vertę pagal atsakovui priklausančią turto dalį). Kadangi už tokio dydžio ieškinio reikalavimą mokėtinas 188 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovei grąžintina sumokėto žyminio mokesčio permoka, kuri yra 376 Eur (564 Eur – 188 Eur = 376 Eur). Taip pat ieškovė patyrė 726 Eur teisinės pagalbos išlaidas (605 Eur už susipažinimą su dokumentais, ieškinio parengimą ir 121 Eur už atstovavimą 2022 m. rugsėjo 22 d., 2022 m. spalio 28 d., 2022 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžiuose). Šios sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovų. Iš viso pirmojoje instancijoje ieškovei iš atsakovų priteistinos 914 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 457 Eur.

27.       Apeliacinėje instancijoje ieškovė patyrė 188 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 726 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (patvirtina 2023 m. sausio 30 d. bankinio mokėjimo pervedimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188 Eur sumai, 2023 m. vasario 13 d. sąskaita už teisines paslaugas Serija RKS Nr. 02090 bei 2023 m. vasario 23 d. bankinio mokėjimo nurodymas 726 Eur sumai). Ši suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina iš atsakovų. Iš viso apeliacinėje instancijoje ieškovei iš atsakovų priteistinos 914 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 457 Eur.

            Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo G. I. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jo tėvo G. I. mirties.

            Nukreipti atsakovo G. I., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), skolos pagal 2010 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimą į: 1) 1/8 dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 1/8 dalį pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) 1/8 dalį pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) 1/8 dalį pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5) 1/8 dalį pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 6) 1/8 dalį kitų statinių (inžinerinių)–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 7) 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 8) 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

            Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EB teisė ir konsultacijos“, juridinio asmens kodas 300611884, iš atsakovės V. I., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. I., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 457 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

            Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EB teisė ir konsultacijos“, juridinio asmens kodas 300611884, iš atsakovės V. I., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. I., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 457 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

            Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EB teisė ir konsultacijos“, juridinio asmens kodas 300611884, 376 Eur  (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų) žyminio mokesčio permoką.

            Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                  Žibutė Budžienė

                                                                                                                Diana Labokaitė

                                                                                                                Rūta Palubinskaitė