Civilinė byla Nr. e2YT-3503-393/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00932-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.5; 3.4.6.2

  (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 14 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo G. K.  

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įstatyminis įpėdinis D. A. K. po sutuoktinės A. K. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti.  

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Bylą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2025 m. balandžio 15 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie tai pranešta. Iki teismo posėdžio pareiškėja ir suinteresuotas asmuo papildomų prašymų nepateikė. 

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas D. A. K. Po jo mirties palikimą priėmė pareiškėja L. M. ir suinteresuotas asmuo G. K. (duomenys neskelbtini) mirė D. A. K. sutuoktinė A. K. Po jos mirties liko trys įstatyminiai įpėdiniai – sutuoktinis D. A. K. ir vaikai – pareiškėja L. M. bei G. K. Po A. K. mirties liko nekilnojamasis turtas, įgytas kartu bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu. Tėvas po motinos mirties ir toliau gyveno name (duomenys neskelbtini), jį tvarkė, rūpinosi, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus. Tėvas po motinos mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Tam, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiosios A. K. paliktą turtą, juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti teismine tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatyta, kad D. A. K., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Sutuoktuvių liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos tėvai D. A. K. ir A. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimai patvirtina, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini), D. A. K. – (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad A. K. mirė santuokoje, sutuoktinis: D. A. K., vaikai: L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad D. A. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini); keturi žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); šis nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu. Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad palikimą po D. A. K. mirties priėmė L. M. ir G. K. Iš notarės liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusios A. K. palikimą neužvesta. Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad nėra įregistruotų testatorės A. K. sudarytų testamentų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikėjo palikimo atsisakymo ir pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Iš pateiktų duomenų matyti, kad D. A. K. mokėjo mokesčius už elektrą. Šie įrodymai visiškai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad tėvas D. A. K. po sutuoktinės mirties rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, valdė šį turtą ir juo naudojosi, mokėjo mokesčius, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusios sutuoktinės palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir pareiškėjos tėvas D. A. K. Kadangi jis laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu pareiškėja kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, todėl jis nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,  

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.  

Juridinis faktas nustatyti tam, kad D. A. K. ir A. K. įpėdiniai galėtų įgyvendinti savo teises į palikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Irma Blekaitienė