Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-59-255/2019

             Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01253-2018-5

             Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.13.; 21.3.3.; 21.11.10

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė 2018 m. liepos 17 d. surašė G. P. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėju, 2017 m. liepos 18 d., tikrindamas projektuotojos UAB (duomenys neskelbtini) 2016–2017 parengtą techninį darbo projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatė, kad projektas parengtas nesilaikant (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2015-01-30 išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. AR13-15. Šių reikalavimų 1 punkte nurodoma: „Sklypo plane nurodyti atstumus tarp objektų ir sklypo ribų, privažiavimo kelius, automobilių apsisukimo, stovėjimo vietas, šiukšlių konteinerių vietas projektuoti sklypo ribose.“ Tačiau projekte 22 automobilių stovėjimo vietas numatyta įrengti už sklypo ribų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį (iki 2017-01-01 20 straipsnio 3 dalį), kur, be kita ko, nurodyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti). Nenustatė, kad automobilių stovėjimo vietų poreikis 40 butų namui projekte nurodytas 32 vnt., nors turėjo būti apskaičiuotas vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentelės 1.3 eilute (iki 2017-07-12 1.1 eilute), kur reglamentuota, kad minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) pastatui yra 1 vieta 1 butui, t. y. turi būti 40 vietų. G. P. nenustatė, kad pažeidžiant STR 2.06.04:2014 112.1.1 punkto (iki 2017-07-12 112 punkto) nuostatas, kad privalomos automobilių stovėjimo vietos už statinio žemės sklypo ribų gali būti įrengiamos kitame žemės sklype, kai yra išduotas SLD projektui, kuriame suprojektuotos šiems pastatams privalomos automobilių stovėjimo vietos arba šios vietos suprojektuotos tuo pačiu projektu kaip šie pastatai, iš projekte numatytų įrengti 32 automobilių stovėjimo vietų 10 vietų suprojektuota sklype ir 8 vietos suprojektuotos (parodytos brėžinyje) už sklypo ribų, likusios 14 vietų šiame projekte nesuprojektuotos, yra tik įrašas sklypo sutvarkymo plane: „Likusios 14 automobilių stovėjimo vietos numatytos (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš 14 ir 18 namų, gatvės važiuojamojoje dalyje“. Taip pat iš projekte numatytų įrengti 32 automobilių stovėjimo vietų 22 vietos numatytos įrengti už sklypo ribų, t. y. 68 procentai, pažeidžiant STR 2.06.04:2014 112.1.2 punktą, kur nurodyta, kad savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iki 30 procentų (iki 2017-07-12 112 p. nurodyta iki 20 procentų) privalomų automobilių stovėjimo vietų gali būti įrengiama už statinio žemės sklypo ribų, ten, kur eina gatvių raudonosios linijos. Šie pažeidimai užfiksuoti 2018-05-03 surašytame Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. SLD-30-180503-00052. Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracija tikrina projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams. Dėl šios nuostatos tinkamo nesilaikymo administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 362 straipsnio 1 dalį už teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimą, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 26 dalimi, taikytina (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos darbuotojui, tikrinusiam projekto atitiktį nustatytiems reikalavimams, Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjui G. P.. 

2.       Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidinio departamento direktorė 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu pripažino G. P. kaltu pagal ANK 362 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam 370 Eur baudą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. atstovas advokatas G. Aleknavičius apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

3.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus skundą patenkino, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną G. P. nutraukė. Teismas nutartyje nurodė, jog, atsižvelgus į šios konkrečios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, negalima kategoriškai teigti, jog G. P. tikrindamas savivaldybės statomo gyvenamojo namo, numatyto socialinio būsto plėtrai, projektą ir būdamas pavaldus savivaldybės administracijai padarė teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimą. Ištyręs byloje esančių įrodymų visumą bei išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P., jo įgalioto atstovo advokato G. Aleknavičiaus paaiškinimus, teismas konstatavo, jog administracinės atsakomybės taikymas G. P. šiuo konkrečiu atveju būtų perteklinė priemonė. Teismas konstatavo, jog G. P. veiksmai tikrinant projektą nesukėlė tokių padarinių, kurie būtų pagrindas taikyti jam administracinę atsakomybę. Teismo manymu, G. P. veiksmai techninio projekto tikrinimo metu, kai jis veikė būdamas įsitikinęs, jog bus įrengta pakankamai automobilių stovėjimo vietų šalia (duomenys neskelbtini) namo šio namo gyventojų poreikiams tenkinti, ir kai savivaldybės administracija buvo priėmusi tam reikalingus sprendimus, kuriais numatyta įrengti papildomas automobilių stovėjimo vietas, netelpančias į suprojektuoto gyvenamojo namo sklypą, negali būti vertinami kaip pavojingas neveikimas.

4.       Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, pripažinti G. P. įvykdžius pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 26 dalyje (ANK 362 straipsnio 1 dalyje). Skunde nurodoma, jog Inspekcija su priimtu nutarimu nesutinka, mano, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog teismas, priimdamas nutarimą, netinkamai įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir aplinkybes, konstatuodamas, jog administracinės atsakomybės taikymas G. P. būtų perteklinė priemonė. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog G. P., dirbdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėju, privalėjo užtikrinti, kad parengtas ir jo paties tikrinamas ypatingojo daugiabučio (40 butų) gyvenamojo namo ir nesudėtingųjų inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektas atitiktų visus teisės aktų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus. Inspekcija pažymi, jog nesutinka su teismo nutarime išdėstyta pozicija, kad G. P. įvykdė tik formalų pažeidimą. Nurodo, jog pagal faktines aplinkybes STR 2.06.04:2014 nėra ir nebuvo jokių išlygų, nagrinėjamu atveju leidžiančių nukrypti nuo šios taisyklės. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai nenumato galimybės sumažinti automobilių stovėjimo vietų skaičių (numato, kad minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) pastatui yra 1 vieta 1 butui), argumentuojant aplinkybe, kad daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini) gyvens socialiai remtinos šeimos, kurios neturi nuosavų automobilių. Institucijos nuomone, aplinkybė, kad 2005-11-23 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2231 patvirtintame žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliajame plane suformuotas atskiras sklypas 27 vietų automobilių stovėjimo aikštelei, nereiškia, kad šios vietos išimtinai bus skirtos žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog greta esančiose teritorijose yra daugybė daugiabučių ir kitų visuomeninės paskirties objektų, todėl ateityje planuojama 27 vietų aikštelė bus skirta visų minėtu detaliuoju planu suformuotų ir už jo esančių gretimų teritorijų naudotojų poreikiams ir reikmėms. Institucija nurodo, jog rašytinių įrodymų, kad ši aikštelė išimtinai turėtų būti įrengiama gretimame sklype, t. y(duomenys neskelbtini) planuojamam statyti daugiabučiam pastatui, byloje nėra. Institucija pabrėžia, jog minėtame detaliajame plane ir net statinio projekte, kurio pagrindu išduotas SLD, nėra tokio paaiškinimo ir pagrindimo, kad ši 27 vietų aikštelė skiriama ginčo sklypui (duomenys neskelbtini). Todėl, Institucijos nuomone, teismo išvada dėl 27 vietų aikštelės priskyrimo ginčo sklypui laikytina nepagrista. Institucija pabrėžia, jog projektavimui keliami reikalavimai yra imperatyvūs ir jų privalo laikytis ne tik statytojas ar statinio projektuotojas, tačiau jais turi vadovautis ir parengtus statybos projektus tikrinantis valstybės (savivaldybės) tarnautojas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog G. P. įvykdytas nusižengimas, numatytas ANK 362 straipsnio 1 dalyje, yra formalus pažeidimas. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju būtent G. P. turėjo pareigą atidžiai ir rūpestingai patikrinti statybos projektą ir nustatyti Inspekcijos pirmiau išdėstytas aplinkybes dėl privalomo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus bei privalomo automobilių stovėjimo vietų suprojektavimo tuo pačiu projektu kaip ir daugiabutis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Institucijos nuomone, G. P. šias savo pareigas atliko netinkamai, todėl įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362 straipsnio 1 dalyje.

5.       Atsiliepimu į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimą nepakeistą. 

6.       Apeliacinis skundas atmestinas.

7.        ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, vienas iš administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių yra pavojinga veika, už kurią įstatymo leidėjas nustatė administracinę atsakomybę. Veikos pavojingumą gali rodyti padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir jo intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai. Vien formaliai ANK numatyto nusižengimo požymius atitinkanti veika nėra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kai traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

8.       Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylą G. P., nes byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad jis padarė ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų Institucijos išvadą, jog G. P. padarė nusižengimą, numatytą ANK 362 straipsnio 1 dalyje. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes.

9.       ANK 362 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

10.       Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų matyti, jog 2002-12-05 (duomenys neskelbtini) savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 632 buvo patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalusis planas (b. l. 8–10). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-23 įsakymu Nr. AD1-2231 buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalusis planas (b. l. 11–12). (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2014-06-27 sprendimu Nr. T2-142 nuspręsta statyti gyvenamuosius namus socialiniam būstui patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), o 2016-01-28 sprendimu Nr. T2-10 pritarta projekto „Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų namų statyba žemės sklypuose (duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimui teikiant projektinį pasiūlymą bei paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti, projekto finansavimui užtikrinant skirti ne mažiau kaip 15 proc. projekto išlaidų (b. l. 17). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2018-04-11 raštu „Dėl privalomojo nurodymo“ informavo Inspekciją, jog gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) gyvens socialiai remtinos šeimos, todėl automobilių stovėjimo vietų sumažinta iki 32, nes dauguma šių šeimų neturi nuosavų automobilių, projektuotojas su statytoju (savivaldybe) įvertinęs, jog nėra galimybės visų automobilių stovėjimo vietų suprojektuoti sklype, privalėjo vadovautis statytojo – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento 2016-09-16 raštu Nr. (4.49.)-D2-332, kuriame nurodytos įrengtinos 32 automobilių stovėjimo vietos, ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ 112 punktu (b. l. 13–14, 19). 2018-04-17 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos raštu „Dėl privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini), papildomas paaiškinimas“ nustatyta, jog Inspekcija informuota apie tai, jog teritorijų planavimo dokumentais yra numatyta suprojektuoti automobilių stovėjimo vietas teritorijoje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-23 įsakymu Nr. AD1-2231 patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalusis planas, plane numatytas automobilių statymas už sklypo ribų (b. l. 23). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-23 įsakymu Nr. AD1-2231 patvirtintame detaliajame plane suformuotas atskiras sklypas, kuriame telpa 27 automobilių stovėjimo vietos ten, kur eina (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos, greta sklypo (duomenys neskelbtini) (detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomosios lentelės 3 pozicija). Šie paminėti detalieji planai buvo tinkamai išviešinti ir patvirtinti.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs anksčiau paminėtus administracinės nusižengimo bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nors gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projekte numatytos 32 automobilių stovėjimo vietos, iš kurių 10 numatyta įrengti projektuojamo namo sklype, 8 automobilių stovėjimo vietas (duomenys neskelbtini), ten, kur eina raudonosios linijos, šalia sklypo, kuriame suprojektuotas namas, dar 27 automobilių stovėjimo vietos numatytos įrengti (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-23 įsakymu Nr. AD1-2231 patvirtintu žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu. Taigi, iš viso numatytos 45 automobilių stovėjimo vietos (10 + 8 + 27), o tai yra daugiau, nei privaloma pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog reikšminga aplinkybė šioje administracinio nusižengimo byloje yra ir tai, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija yra gyvenamojo namo, statomo (duomenys neskelbtini), statytoja, tas pats subjektas, t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, taip pat nustatė Specialiuosius architektūros reikalavimus, o savivaldybės administracijos padalinio jai pavaldaus Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo kompetencijai priskirta projektų atitikties teisės aktams tikrinimo funkcija. Be to, tas pats subjektas – savivaldybės administracija šio ginčo atveju taip pat yra subjektas, išduodantis SLD, ir subjektas, dalyvaujantis statinio statybos užbaigimo procese, jo kompetencijos sritys nustatytos STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

12.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog formalus pažeidimas projekte, numatant 32 automobilio stovėjimo vietas, padarytas, vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentelėje nurodytu minimaliu stovėjimo vietų skaičiumi – 0,8 vienam butui – ir apskaičiuotos 32 automobilių stovėjimo vietos, atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) namas statomas kaip socialiniam būstas (b. l. 19). Tačiau iš 2018-04-11 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos rašto „Dėl privalomojo nurodymo“ matyti, jog nepaisant to, jog projektuojamas namas susijęs su socialinio būsto plėtra ir statomas socialiai remtinoms šeimoms apgyvendinti, tačiau vadovaujantis STR 1.01.03:2013 „Statinių klasifikavimas“ priskirti jį 6.4 punkte nustatytai paskirčiai (gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai – skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.)) nėra galimybės, nes tai nėra bendrabutis, prieglauda ar šeimos namai, todėl namo paskirtis nustatyta pagal 6.3 punktą (gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai – skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau) (b. l. 13–14). Esant šiai paskirčiai vienam daugiabučio namo butui turi būti skiriama 1 vieta automobiliui statyti. Atsižvelgiant į tai, jog gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), gyvens socialiai remtinos šeimos, automobilių stovėjimo vietų skaičius sumažintas iki 32. 

13.       Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalyje numatytas reikalavimas, jog statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Specialieji architektūros reikalavimai buvo parengti ir išduoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento 2015-01-30 (Nr. AR13-15), SLD išduotas 2017-12-04 (b. l. 130–131). Išduodant SLD nebuvo praėję penkeri metai nuo specialiųjų reikalavimų išdavimo, todėl sprendžiant dėl SLD išdavimo buvo privaloma vadovautis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakcija, galiojusia 2015-11-30 (t. y. nuo 2015-01-01 iki 2016-12-02). Specialiųjų sąlygų išdavimo metu galiojusioje STR 2.06.04:2014 redakcijoje (galiojo nuo 2015-01-01 iki 2016-12-02) nebuvo reikalavimo, kad privalomos automobilių stovėjimo vietos už statinio žemės sklypo ribų gali būti įrengiamos kitame žemės sklype, kai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas projektui, kuriame suprojektuotos šiems pastatams privalomos automobilių stovėjimo vietos arba šios vietos suprojektuotos tuo pačiu projektu kaip šie pastatai. Taigi ir projekto tikrinimo metu G. P. neturėjo pagrindo reikalauti, kad trūkstamos automobilių stovėjimo vietos būtų suprojektuotos iš anksto.

14.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytai pozicijai, jog vien tik formalus pažeidimas, kai faktiškai nustatyta, kad prie statomo namo (duomenys neskelbtini), numatyta įrengti pakankamai vietų automobilių statymui šio namo gyventojams, kas atitinka STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentelės 1.3 eilutėje numatytą reikalavimą, jog gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) pastatui yra skiriama 1 automobilių stovėjimo vieta 1 butui, neduoda pagrindo spręsti esant ANK 362 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Pažymėtina, jog vienas iš administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių yra pavojinga veika, už kurią įstatymo leidėjas nustatė administracinę atsakomybę. Veikos pavojingumą gali rodyti padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir jo intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai. Todėl vien tik formaliai ANK numatyto nusižengimo požymius atitinkanti veika nėra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog tik formalus šioje byloje susidariusios situacijos vertinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Apygardos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju G. P. veiksmai tikrinant projektą nesukėlė tokių padarinių, kurie būtų pakankamas pagrindas taikyti jam administracinę atsakomybę, kadangi jis, tikrindamas minėtą projektą, buvo įsitikinęs, jog bus įrengta pakankamai automobilių stovėjimo vietų šalia (duomenys neskelbtini) namo šio namo gyventojų poreikiams tenkinti, o savivaldybės administracija yra priėmusi tam reikalingus sprendimus, kuriais numatyta įrengti papildomas automobilių stovėjimo vietas, netelpančias į suprojektuoto gyvenamojo namo sklypą.

15.       Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog G. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 362 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo byla nutraukta pagrįstai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                       Regina Bertašienė