Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-09-27][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-557-368-2021].docx
Bylos nr.: e2A-557-368/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyrius 188704927 atsakovas
„Serius“ 305131266 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios nuostatos
Bendrosios nuostatos
Niekiniai sandoriai
Niekiniai sandoriai
Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Sandoriai
Sandoriai
Nuosavybės teisė
Nuosavybės teisė
Procesas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Papildomo sprendimo priėmimas
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Negaliojantys sandoriai
Negaliojantys sandoriai
Daiktinė teisė
Daiktinė teisė
Bylos dėl nuomos
dėl žemės nuomos
Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

?

                                                                        Civilinė byla Nr. e2A-557-368/2021

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05945-2016-4

                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                               2.1.2.4.1.1; 2.4.2.5; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

            

img1 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

NU T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 27 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, UAB ,,Serius“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymų panaikinimo.

 

        Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

 

1.       Ieškovė T. P. ieškiniu prašė:

1)       panaikinti 2020-11-17 atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl 1998 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/98-0162 nutraukimo“ Nr. 31VĮ-1827-(14.31.2) (toliau – 2020-11-17 Įsakymas 2);

2)       panaikinti 2020-11-19 atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 31VĮ-1414(14.31.2) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ pakeitimo Nr. VĮ-1855-(14.31.2) (toliau - 2020-11-19 Įsakymas 3);

3)       panaikinti 2020-09-08 atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomensy neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ Nr. 31 VĮ-1414-(14.31.2) (toliau – 2020-09-08 Įsakymas 1);

4)       priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

 

2.       Nurodė, jog ieškovė su atsakove 1998-07-30 sudarė Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N29/98-0162, valstybei priklausantis žemės sklypas dalimis buvo išnuomotas ne tik ieškovei, bet ir kitiems asmenims: T. K., B. K., A. K., P. P., K. B. ir D. P., jiems nuosavybės teise priklausantiems pastatams, esantiems (adresu: duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Perleidus kitiems savininkams negyvenamųjų patalpų dalį ieškovei, iš atsakovės nuomojamos žemės sklypo dalių nuomos teisė perėjo ieškovei. Ieškovė nuosavybės teise valdo dalį pastatų ir yra įsigijusi dalį žemės sklypo. 2020-11-17 buvo priimtas atsakovės įsakymas, kuriuo buvo nutraukta 1998 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/98-0162 dėl 0,0130 ha žemės sklypo dalies bendrai valdomame 0,1264 ha sklype, esančiame (adresu: duomenys neskelbtini). Atsakovė sutarties nutraukimą grindė Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu. 2020-11-19 buvo priimtas atsakovės įsakymas, kuriuo buvo keičiamas 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymas, nustatyta nuomojama dalis 0,0258 ha. Su įsakymais nesutiko, dėl to, jog atsakovė neįspėjo apie sutarties nutraukimą. Žemę nuomojasi daugelį metų, nuomos terminas nepasibaigęs, sutartis galioja iki 2023 m. Nėra duomenų, kad žemės sklypas būtų naudojamas ne pagal sutartį ar tikslinę paskirtį. Be to, atsakovė nesivadovavo 2020-05-20 parengtu žemės sklypo planu, o vadovavosi trečiojo asmens pateiktu naudojimosi tvarkos nustatymo projektu, kuris nebuvo suderintas su ieškove, net nėra atsakovės suderinimo, taip pat atsakovė vadovavosi teisės aktais, kurie buvo priimti vėliau, nei buvo sudaryta žemės nuomos sutartis. Ant nuomojamo žemės sklypo dalies esančių statinių, priklausančių ieškovei ir trečiajam asmeniui, plotas nėra pasikeitęs, todėl nebuvo pagrindo perskaičiuoti nuomojamo žemės sklypo ploto. Turėtų būti atnaujintas 2020-09-08 Įsakymo Nr. 31 VĮ-1414(14.31.2) apskundimo terminas, nes visi įsakymai yra tarpusavyje susiję. Dėl vykdomos subnuomos, atsakovė niekada nelaikė to esminiu sutarties pažeidimu ir neketino dėl to nutraukti nuomos sutarties. Atsakovė nenuosekli, nes nutraukia vieną sutartį, tačiau kita sutartis lieka galioti.

 

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nebeturi jokių galimybių naudotis žemės sklypu pagal Sutartį Nr. N29/98-0162, nes žemės sklypas kitokio ploto ir ribų, yra priimtas įsakymas dėl 0,0258 ha sklypo dydžio, kuris priklauso nuomoti ieškovei, o ji nuomojasi 0,0270 ha ploto žemės sklypą, pasikeitė užstatymas, nei buvo Sutarties Nr. N29/98-016 sudarymo metu. Ieškovė viešo registro duomenimis 1998 m. nuosavybės teise valdė 15/100 pastatų, dabar nebevaldo, ji neteisėtai subnuomojo Žemės sklypo dalį UAB „Netada“ ir atsakovei paprašius nutraukti subnuomos sutartį, ji šių veiksmų neatliko, žemė buvo subnuomojama UAB „Netada“ ieškovės ir kitų asmenų, o ne iš valstybės, tie neteisėti veiksmai paaiškėjo pastatus pagal 2016-06-01 Turto perdavimo išieškotojui aktą įsigijus Swedbank, AB, kuomet ieškovė pradėjo sudaryti kliūtis jiems sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Mažesnis žemės sklypo plotas patvirtintas, nes buvo parengtas ir patvirtintas 2020-05-20 Žemės sklypo planas, kuriame pažymėti faktiškai esantys pastatai, kuriems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę paskirtį yra reikalingas Žemės sklypas ir nenutraukus Sutarties Nr. N29/98-0162 su T. P., valstybė negali vykdyti valstybinės žemės patikėtinio funkcijų, įgyvendinti imperatyvių įstatymo normų reikalavimų, išnuomoti UAB „Serius“ pastatams, esantiems žemės sklype eksploatuoti reikalingos statiniais užstatytos dalies, kurią privalu išnuomoti. Valstybinės žemės nuomą reglamentuoja imperatyvios įstatymo normos, todėl Nacionalinė žemės tarnyba turi išnuomoti valstybinę žemę, vadovaudamasi Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260. Ieškovė neturi trukdyti valstybinės žemės patikėtiniui priimti sprendimų dėl valstybinės žemės, o taip pat priimti administracinio akto dėl Žemės sklypo dalies, reikalingos pastatams ir patalpoms pastatuose, esančiuose Žemės sklype, eksploatuoti. Ieškovė siūlymais keisti esamas žemės nuomos sutartis nesinaudojo, todėl atsakovė priėmė sprendimą Sutartį Nr. N29/98-0162 nutraukti. Skundžiami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, o į Naudojimosi tvarkos planą atsakovė atsižvelgė todėl, kad pagal sklypo planą buvo sudėtinga nustatyti, kiek kuris pastatas užima žemės ir kiek yra neužstatytos žemės. Atsakovė, vykdydama savo funkcijas, vertino ir sprendė tik dėl valstybei priklausančios žemės (1002 kv. m.), jokių ieškovės teisių nepažeidė, dėl jai nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies jokių sprendimų nepriėmė, vadovavosi 2020-05-20 parengtu ir 2020-05-29 žemės sklypo planu. Taip pat vadovaujasi teismų praktika, kurioje yra išaiškinta, kad teisės aktuose nesant nustatyto reikalavimo derinti nuomotinos valstybinės žemės sklypo dalių paskirstymo statinių savininkams projektą su esamu žemės sklypo dalies nuomininku, atsakovė to daryti neprivalo ir prieš priimdama ginčo įsakymus.

 

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, UAB ,,Serius“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad nuosavybės teise valdo dalį pastatų, esančių (adresu: duomenys neskelbtini), todėl jis turi teisę nuomotis valstybinės žemės dalį, o nesudarius nuomos sutarties, jam skaičiuojami didesni mokesčiai.

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino 2020-11-17 atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl 1998 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/98-0162 nutraukimo“ Nr. 31VĮ-1827-(14.31.2) (Įsakymą 1). Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovei T. P. 233 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

Pagrindiniai teismo motyvai:

5.1.                      Teismas, dėl ieškinio reikalavimo panaikinti 2020-09-08 atsakovės Įsakymą 1, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutiko su atsakovės pozicija, jog ji, vykdydama jai pavestas funkcijas - nustatydama valstybinės žemės dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, privalo laikytis viešosios teisės normose, reglamentuojančiose valstybinės žemės nuomą, nustatytų kriterijų ir procedūrų. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė vadovavosi patvirtintu 2020-05-20 žemės sklypo planu, teismas laikė, jog jis buvo pagrindas nustatyti naujus žemės sklypo plotų dydžius (CPK 178, 185 str.).

 

5.2.                      Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pati ieškovė 2017-06-15 buvo pareiškusi prašymą keisti nuomojamą žemės sklypo ploto dydį, nurodydama, jog po jos valdomu pastatu patenka 0,0243 ha ploto žemės sklypo dalis ir į tą prašymą atsakovė atsakė 2017-07-17 raštu Nr. 31SD-4714-(14.3.55.), nurodydama, jog prašymas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo bus nagrinėjamas, kai ieškovė pateiks patikslintą žemės sklypo planą, suderintą su žemės sklypo naudotojais ir paaiškino, kad pagal tai bus apskaičiuota reikalinga žemės sklypo dalis prie ieškovės nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių pastate 7 M2p. Žemės sklypo planas buvo parengtas 2020-05-20 ir patvirtintas 2020-05-29, kurį suderino ir ieškovė, o tai buvo pagrindas nustatyti naujus nuomojamų žemės sklypų dydžius, kas vėliau ir buvo padaryta. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendė, jog atsakovės priimtas Įsakymas 3 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ir šią ieškinio dalį atmetė (CPK 178, 185 str.).

 

5.3.                      Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti 2020-11-17 atsakovės įsakymą „Dėl 1998 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/98-0162 nutraukimo“ Nr. 31VĮ-1827-(14.31.2), t. y. Įsakymą 2, teismas nustatė, jo atsakovė CK 6.654 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, prieš du mėnesius iki numatomo nuomos sutarties nutraukimo, pranešimu dėl sutarties Nr. N29/98-0162 nutraukimo, ieškovę įspėjo. Kadangi ieškovė į šį įspėjimą nesureagavo, atsakovė priėmė sprendimą nutraukti nuomos sutartį Nr. N29/98-0162 pagal CK 564 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau liko galioti kita su ieškove sudaryta nuomos sutartis Nr. N29/98-0160.

 

5.4.                      Teismas pažymėjo, jog atsakovė teigdama apie ieškovės padarytus žemės nuomos sutarčių pažeidimus ir apie juos žinodama, laiku nereikalavo jų pašalinti, t. y. atsakovė tik 2017-02-17 įspėjo ieškovę dėl sutarties nutraukimo bei išaiškino sutarties nutraukimo pasekmes, tačiau pačio nutraukimo neinicijavo. Kitą pranešimą dėl sutarties nutraukimo išsiuntė praėjus beveik trejiems metams - 2020-09-09, jame apie sutarties pažeidimus nenurodė. 2017 m. atsakovės nustatyti pažeidimai 2020-09-09 įspėjime nebuvo nurodyti, todėl teismo nuomone, pagrįstai ieškovei kilo abejonės dėl jos nutraukimo, esant atsakovės nurodytam sutarties pažeidimui. Nenustatęs aplinkybių, pagrindžiančių, jog 2020-09-09 įspėjimo išsiuntimo metu, ieškovė naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ji tik vengė pasirašyti sutarties pakeitimą dėl sumažėjusio žemės sklypo ploto, teismas nelaikė, jog žemė naudojama ne pagal sutartį ar paskirtį, todėl sprendė, kad atsakovei nebuvo pagrindo vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties CK 564 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo taikyti CK 6.550 str. 1 d. 3 p. pakeičiant žemės nuomos sutartį, o ne ją nutraukiant, todėl šią ieškovės ieškinio dalį tenkino ir atsakovės 2020-11-17 Įsakymą 2 panaikino (CPK 178, 185 str.).

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

6.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021-04-26 sprendimą dalyje, kurioje teismas tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2020-11-17 įsakymo Nr. 31VĮ-1827-(14.31.2.) „Dėl 1998 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/98-0162 nutraukimo“ panaikinimo ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

 

6.1.                      Teismas panaikindamas 2020-11-17 Įsakymą 2, kuriuo buvo nutraukta 1998-07-30 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/98-0162 su T. P. dėl 0,0130 ha ploto dalies 0,1264 ha ploto žemės sklype nuomos, neįvertino faktinių aplinkybių nurodytų atsiliepime bei kitose rašytiniuose dokumentuose, kad atsakovė yra 2020 m. lapkričio 25 d. priėmusi įsakymą Nr. 31VĮ-1889-(l4.31.2.) ir sudariusi 2020 m. lapkričio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN-658-(14.31.55.), pagal kurią UAB „Serius“ išnuomojo 0,0744 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią Žemės sklype. Šio įsakymo pagrindu sudarytos 2020 m. lapkričio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutarties ieškovė neginčijo. Įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, valstybinės žemės būtų išnuomota pagal galiojančias žemės nuomos sutartis daugiau nei valstybė jos nuosavybės teise valdo Žemės sklype. Su UAB „Serius“ sudaryta 2020 m. lapkričio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 31SŽN-658-(14.31.55.) 0,0744 ha Žemės sklypo dalies yra registruota Nekilnojamojo turto registre. 0,1264 ha ploto Žemės sklype 0,1002 ha ploto Žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, šios valstybinės žemės sklypo dalies patikėtinis yra atsakovė, Nacionalinė žemės tarnyba, o 0,0262 ha ploto žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei T. P.. Todėl didžiausias plotas, kurį gali išnuomoti valstybė yra - 0,1002 ha.

 

6.2.                      Teismas neįvertino, kad ieškovė nebeturi galimybės naudoti žemės pagal 1998-07-30 sutartį Nr. N29/98-0162, prie šios sutarties pridėtą planą ir šioje sutartyje nurodytas sąlygas, nes yra įvykę esminiai pasikeitimai po sutarties sudarymo, taip pat, kad atsakovė privalėjo išnuomoti UAB „Serius“ tokią Žemės sklypo dalį, kurios reikia šios bendrovės nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti (0,0744 ha).

 

6.3.                      Teismas sprendimo 17 punkte atkreipė dėmesį, kad nustačius pažeidimus, atsakovės pareiga yra reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą, tačiau tai laiku nebuvo padaryta. Aplinkybė, kad laiku nebuvo atlikti veiksmai, t. y., kad atsakovė iš 7 sudarytų Žemės sklypo nuomos sutarčių, kuriomis buvo išnuomota 1002 kv. m. ploto valstybinės Žemės sklypo dalis 2017 metais nutraukė tik 5 nuomos sutartis, o ne visas 7, ir ta aplinkybė, kad atsakovė 2020-11-17 įsakymu Nr. 31 VĮ-1827-(l4.31.2.) nutraukė 1998-07-30 žemės nuomos sutartį Nr. N29/98-0162 dėl 0,0130 ha žemės sklypo dalies nuomos, nenurodydama tinkamo CK 6.564 straipsnio 1 dalies punkto, nesudaro pagrindo tokią imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančią žemės nuomos sutartį palikti galioti dar ilgesniam laikui ir/ar tęsti UAB „Serius“ teisių pažeidimą, neišnuomojant šiai bendrovei ne aukciono būdu priklausančios išnuomoti Žemės sklypo dalies (744 kv. m) galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

 

6.4.                      Teismas neįvertino, kad ieškovei ir kitiems asmenims 2001 m. perleidus du statinius Žemės sklype, dviejų statinių nuosavybės teise nebeturėjimas panaikina įstatymo suteiktą pagrindą ir galimybių naudoti Žemės sklypo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir pagal žemės nuomos sutarties sąlygas. Tai reiškia, kad, sukuriamos teisės aktų nuostatas atitinkančios teisinės pasekmės - Nuomos sutarties su ieškove nutraukimas.

 

6.5.                      Teismo nuomone, atsakovė turėjo inicijuoti ne sutarties nutraukimą, o pakeitimą, tačiau darydamas tokią išvadą, neįvertino, kad ginčo valstybinės žemės nuomos sutartis negalėjo būti keičiama, nes pranešimo išsiuntimo ir nuomos sutarties nutraukimo metu (2020-11-17) ieškovė valstybinę žemę subnuomojo UAB „Netada“ pagal 2000-10-02 sudarytą subnuomos sutartį, raginama vengė šią sutartį nutraukti ir išregistruoti (viešo registro duomenimis buvo registruota subnuomos sutartis dėl 0,1002 ploto subnuomos). Atsakovė nutraukdama ginčo nuomos sutartį jokių T. P. teisių nepažeidė, tik pašalino galimybę T. P. atlikti neteisėtus veiksmus - toliau savo nuožiūra subnuomoti valstybinę žemę, ir tokiu būdu užkirto kelią piktnaudžiauti teise, bei pašalino pažeidimą, kuris tęsėsi nuo 2001 m.

 

7.       Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą negautas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

 

            Apeliacinis skundas tenkintinas.

 

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

 

9.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės ieškinys dalyje dėl vieno iš trijų atsakovės 2020-11-17 įsakymo „Dėl 1998 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/98-0162 nutraukimo“ Nr. 31VĮ-1827-(14.31.2), t. y. dėl Įsakymo 2 pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

            Dėl ginčo esmės

 

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 1998 m. liepos 30 d. T. P. ir kitiems asmenims: T. K., B. K., A. K., P. P., K. B. ir D. P., jiems nuosavybės teise priklausantiems pastatams, esantiems (adresu: duomenys neskelbtini), eksploatuoti, buvo išnuomotas 0,1002 ha ploto valstybinės žemės sklypas, kuri tuo metu atitiko buvusį žemės sklypo užstatymą ir ieškovė ir nurodyti asmenys buvo pastatų, statinių savininkais. Sutarčių pasirašymo metu galiojęs Žemės nuomos įstatymas numatė, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nuomos sutartys buvo sudarytos pagal Šiaulių savivaldybės įmonės ,,Šiaulių planas“ žemės sklypo planą. Šiaulių apskrities viršininkas leido žemės sklypą subnuomoti UAB „Netada“, nes pastatų savininkai buvo pateikę duomenis, įrodančius, kad UAB „Netada“ pagal panaudos sutartį yra perduoti naudotis visi T. P. ir kitiems savininkams nuosavybės teise priklausantys pastatai, buvę tuo metu žemės sklype.

 

11.       Esant subnuomos sutarčiai, o vėliau jai įsigijus dalį pastatų, UAB „Netada“ atliko pastatų rekonstrukciją, užstatė pastatu žemės sklypo dalį 262 kv. m, kuri šiuo metu asmeninės nuosavybės teisė priklauso ieškovei. Šiaulių miesto savivaldybės valdyba 2002 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 68 patvirtino supaprastinta tvarka detalųjį planą, kurio sprendiniais 0,1002 ha ploto žemės sklypą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta padidinti 262 kv. m plotu. Ieškovė T. P. ir kiti asmenys: K. B., B. K., T. K., A. K., D. P., P. P. 2002-03-19 pateikė pareiškimą, jog neprieštarauja, jog minėtų asmenų privatus žemės sklypas būtų sujungiamas su jai ir kitiems asmenims nuomojamu 0,1002 ha valstybinės žemės sklypu. Ieškovei įgijus kitų savininkų valdomus pastatus, ieškovei valstybinė žemė, kurios plotas 0,0270 ha plotas, buvo nuomojama pagal dvi valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis: 1998-07-30 sutartį Nr. N 29/98-0160 dėl 0,0140 ha ploto ir sutartį Nr. N 29/98-0162 dėl 0,0130 ha nuomos. 1002 kv. m ploto žemės sklypo planas, parengtas 1998 m. gegužės mėn. nuo 2002 m. nebegalioja, patvirtinus parengtą UAB „Geodezijos linija“ matininko L. D. 2020-05-20 žemės sklypo planą. Planas patvirtintas 2020-05-29 įsakymu, po ko viešame registre buvo įregistruotas 0,1264 ha ploto žemės sklypas. Pateikti duomenys patvirtina, jog žemės sklype, esančiame (adresu: duomenys neskelbtini), yra registruoti trys pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (plane 7M2p), Nr. (duomenys neskelbtini) (plane 9M3b) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (plane 11H2p). Šiuo metu pastatų ir patalpų savininkai yra T. P. ir UAB „Serius“.

 

12.       T. P. nuosavybės teise priklauso patalpos, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate 7 M2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas su bendro naudojimo patalpa sudaro 316,97 kv. m. Pastatu (7M2p), kuriame yra ieškovei priklausančios patalpos yra užstatyta 206 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Trečiajam asmeniui UAB „Serius“ 2019-06-03 įgyti pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4938 nuosavybės teise priklauso du pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9M3b) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 11H2p), kuriais užstatytas plotas sudaro 996 kv. m, o bendras šių pastatų plotas sudaro 1930,30 kv. m. Trečiasis asmuo UAB „Serius“ turtą įsigijo iš ,,Swedbank“, AB, bankas buvo perėmęs turtą iš UAB ,,Netada“. Įsigijus pastatus, UAB ,,Serius“ turi teisę išsinuomoti pastatams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, kuris pareiškė prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą jam nuosavybės teise priklausantiems statiniams, pastatams eksploatuoti. Buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2020-09-08 įsakymas Nr. 31 VĮ-1414 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (adresu: duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“.

13.       Ieškovei T. P. NŽT Šiaulių skyriaus 2020-09-09 buvo išsiųstas raštas Nr. 31 SD-5336-(14.31.55.), kuriuo ji buvo įspėta dėl nuomos sutarties nutraukimo po dviejų mėnesių, jei nebus pasirašytas sutarties pakeitimas. Po to buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2020-11-17 įsakymas Nr. 31 VĮ-1827-(14.31.2) „Dėl 1998 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/98-0162 nutraukimo“; po to - Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2020-11-19 įsakymas Nr. 31 VĮ-1855-(14.31.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2020-09-08 įsakymo Nr. 31VĮ-1414 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (adresu: duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ pakeitimo“. Po nuomos sutarties su T. P. nutraukimo, 2020-11-26 buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis dėl 0,0744 ha ploto žemės sklypo dalies su trečiuoju asmeniu UAB ,,Serius“ pagal NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 25 d. priimtą 2020-11-25 įsakymą Nr. 31 VĮ-1889-( 14.31.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (adresu: duomenys neskelbtini), dalies nuomos UAB „Serius“, ji išnuomota pagal planą, parengtą 2020-05-20.

 

14.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikia sekančius argumentus. Pirma, teismas, panaikindamas atsakovės 2020-11-17 Įsakymą 2, kuriuo buvo nutraukta 1998-07-30 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/98-0162 su T. P. dėl 0,0130 ha ploto dalies 0,1264 ha ploto žemės sklype nuomos, neįvertino faktinių aplinkybių nurodytų atsiliepime ir kituose rašytiniuose dokumentuose, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 25 d. yra priėmusi įsakymą Nr. 31VĮ-1889-(l4.31.2.) ir 2020 m. lapkričio 26 d. sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN-658-(14.31.55.), pagal kurią UAB „Serius“ išnuomojo 0,0744 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią Žemės sklype. Šio įsakymo pagrindu sudarytos 2020 m. lapkričio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutarties ieškovė neginčijo. Įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, valstybinės žemės būtų išnuomota pagal galiojančias žemės nuomos sutartis daugiau nei valstybė jos nuosavybės teise valdo Žemės sklype. Antra, teismas neįvertino, kad ieškovė nebeturi galimybės naudoti žemės pagal 1998-07-30 sutartį Nr. N29/98-0162, prie šios sutarties pridėtą planą ir šioje sutartyje nurodytas sąlygas, nes yra įvykę esminiai pasikeitimai po sutarties sudarymo, taip pat, kad atsakovė privalėjo išnuomoti UAB „Serius“ tokią Žemės sklypo dalį, kurios reikia šios bendrovės nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti (0,0744 ha). Trečia, teismas neįvertino, kad ieškovei ir kitiems asmenims 2001 m. perleidus du statinius Žemės sklype, dviejų statinių nuosavybės teise nebeturėjimas panaikina įstatymo suteiktą pagrindą ir galimybių naudoti Žemės sklypo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir pagal žemės nuomos sutarties sąlygas. Tai reiškia, kad, sukuriamos teisės aktų nuostatas atitinkančios teisinės pasekmės - Nuomos sutarties su ieškove nutraukimas. Ketvirta, teismo nuomone, atsakovė turėjo inicijuoti ne sutarties nutraukimą, o pakeitimą, tačiau darydamas tokią išvadą, teismas neįvertino, kad ginčo valstybinės žemės nuomos sutartis negalėjo būti keičiama, nes pranešimo išsiuntimo ir nuomos sutarties nutraukimo metu (2020-11-17) ieškovė valstybinę žemę subnuomojo UAB „Netada“ pagal 2000-10-02 sudarytą subnuomos sutartį, raginama vengė šią sutartį nutraukti ir išregistruoti (viešo registro duomenimis buvo registruota subnuomos sutartis dėl 0,1002 ploto subnuomos). Atsakovė nutraukdama ginčo nuomos sutartį jokių T. P. teisių nepažeidė, tik pašalino galimybę T. P. atlikti neteisėtus veiksmus - toliau savo nuožiūra subnuomoti valstybinę žemę, ir tokiu būdu užkirto kelią piktnaudžiauti teise, bei pašalino pažeidimą, kuris tęsėsi nuo 2001 m. Su šiais atsakovės argumentais teisėjų kolegija sutinka.

 

15.       Pažymėtina, kad žemės nuomos bendrosios nuostatos reglamentuotos CK šeštosios knygos XXIX skyriuje, kurio normos aptaria atitinkamų institucijų kompetenciją sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, nustatyti valstybinės žemės išnuomojimo būdai, kitos žemės nuomos sąlygos (nuomos pasibaigimo, nuomos sutarties nutraukimo pagrindai ir kt.). Valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją gali sudaryti valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija (CK 6.548 straipsnio 2 dalis). Valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.551 straipsnis). Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau - Taisyklės). Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad naudojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai išnuomojami, jei jie yra užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taisyklių 33 punkte įtvirtinta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 34.3 papunktyje nustatyta, kad kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą.

 

16.       Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas - teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti, todėl pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą.

 

17.       Analogišką poziciją formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pabrėždamas, jog valstybės įgaliota institucija imperatyviosiomis teisės normų nuostatomis įpareigojama savininkui išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu, jei ji užstatyta šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Jeigu šio imperatyvo neleidžia įgyvendinti kita žemės nuomos sutartis, sudaryta institucijos ir kito tame žemės sklype esančių pastatų savininko, tai pastaroji nuomos sutartis, nepavykus abiejų šalių valia jos pakeisti, turi būti nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes tik taip galima įgyvendinti teisės aktų (CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto) reikalavimų nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016; 2014 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2014; 2013 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

 

18.       Taigi aukščiau nurodytų aplinkybių ir teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, kontekste, teisėjų kolegija pritaria atsakovės apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, jog ieškovė T. P., ginčydama atsakovės 2020-11-17 Įsakymą 2, kuriuo nutraukta su ieškove 1998 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/98-0162, taip turėjo ginčyti ir su UAB „Serius“ 2020-11-26 sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 0,0744 ha ploto žemės sklypo dalies nuomos, tačiau tokio reikalavimo ieškovė nekėlė. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant panaikintam atsakovės 2020-11-17 Įsakymui 2 ir galiojant atsakovės 2020-11-26 sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai dėl 0,0744 ha ploto žemės sklypo dalies nuomos su trečiuoju asmeniu UAB „Serius“, susidaro teisiškai ydinga situacija, kai to paties žemės sklypo dalys išnuomojamos dviem skirtingiems nuomotojams ir valstybinės žemės yra išnuomojama daugiau nei jos realiai yra.

 

19.       Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad atsakovė turėjo inicijuoti ne valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą CK 564 str. 1 d. 1 p. pagrindu, o sutarties pakeitimą CK 6.550 str. 1 d. 3 p. pagrindu, tačiau kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių ir kitų duomenų, atsakovė ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties neturėjo galimybių keisti, nes pranešimo išsiuntimo ir nuomos sutarties nutraukimo metu (2020-11-17) ieškovė valstybinę žemę subnuomojo UAB „Netada“ pagal 2000-10-02 sudarytą subnuomos sutartį, raginama vengė šią sutartį nutraukti ir išregistruoti (viešo registro duomenimis buvo registruota subnuomos sutartis dėl 0,1002 ploto subnuomos), į atsakovės 2020-09-09 pranešimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo, nereagavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pati ieškovė T. P. 2017-06-15 prašymu kreipėsi į atsakovę ir prašė parengti „naują sklypo (adresu: duomenys neskelbtini) nuomos sutartį pagal faktiškai naudojamas sklypo dalis“, šiame prašyme ji buvo nurodžiusi, kad po jos naudojamu pastatu patenka 0,0243 ha ploto Žemės sklypo dalis (I t., 112 b. l.). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2017-07-17 raštu Nr. 31SD-4714-(14.3.55.) „Dėl žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo ir sutarčių nutraukimo“ buvo atsakęs T. P., kad jos prašymas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo bus nagrinėjamas, kai ji pateiks patikslintą Žemės sklypo planą, tačiau esant parengtam planui, pasiūlymu sudaryti naują žemės nuomos sutartį taip ir nesinaudojo.

 

20.       Paminėtina ir tai, jog ieškovė ir kiti asmenys 2001 m. perleido du statinius Žemės sklype sutartimi Nr. 10298 ir 2001-12-18 perdavimo ir priėmimo aktu perleido pastatus su jais susijusiam juridiniam asmeniui - UAB „Netada“, neperleisdami atitinkamos dalies žemės nuomos teisės. Perleidus statinius, automatiškai pasinaikina įstatymo suteiktas pagrindas ir galimybės naudoti Žemės sklypo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir pagal žemės nuomos sutarties sąlygas. Kitaip tariant, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 44 punktą).

 

21.       Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, daro išvadą, jog jeigu įstatymo imperatyvo - išnuomoti žemės sklypo dalies, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti neleidžia įgyvendinti kita žemės nuomos sutartis, sudaryta institucijos ir kito tame žemės sklype esančių pastatų savininko, tai pastaroji nuomos sutartis, nepavykus abiejų šalių valia jos pakeisti, turi būti nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes tik taip galima įgyvendinti teisės aktų (CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto) reikalavimų nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016; 2014 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2014; 2013 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

 

22.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kaip teisingai nurodo atsakovė, jog per ginčo žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nuo 1998 m. liepos 30 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. pasikeitė visos aplinkybės turinčios ar galinčios turėti įtakos sąlygų sudaryti sutartį su ieškove: 1) žemės sklypo plotas padidintas nuo 1002 kv. m. iki 1264 kv. m ir 262 kv. m Žemės sklypo dalis privatizuota, todėl dalis žemės yra valstybinė, dalis privati, pasikeitė planas, kuris yra kiekvienos sutarties sudėtinė dalis ir visi žemės sklypo kadastro duomenys (CK 6.550 straipsnio 1 dalis); 2) ieškovė ir grupė asmenų visą valstybinę žemės 1002 kv. m. plotą pagal 2000 m. spalio 2 d. subnuomos sutartį Nr. 9226 subnuomojo UAB „Netada“, ieškovė ir kiti asmenys buvo UAB „Netada“ akcininkai ir buvo suteikę panaudai UAB „Netada“ pastatus; 3) minėta, kad ieškovė T. P. ir visi šie asmenys (taip pat ir ieškovė) jiems priklausančias dviejų pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis 2001-11-19 pirkimo pardavimo sutartimis Nr. 10298 ir Nr. 10296 ir 2001-12-18 perdavimo ir priėmimo aktais, neturėdama valstybinės žemės patikėtino sutikimo, perleido statinius UAB „Netada“, o valstybinės žemės nuomą pasiliko sau, visą 0,1002 ha Žemės sklypo dalį subnuomojo UAB „Netada“, ėmė už tai 100 Lt (atitinka 28,96 Eur) per metus mokestį, nors teisės aktai galimybės subnuomoti valstybinės žemės nenumatė. 4) UAB „Netada“ atliko pastatų rekonstrukciją, po kurios pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane llF2p) plotas padidėjo 957,58 kv. m (įregistravimo pagrindas 2008-01-17 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas), o pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 9M3b)) plotas padidėjo 234 kv. m., tokiu būdu UAB „Netada“ užstatė pastatu ir privačią Žemės sklypo dalį (262 kv. m. yra požeminis užstatymas), kuri šiuo metu asmeninės nuosavybės teisė priklauso ieškovei ir 1998 m. valstybinės žemės nuomos sutarčių metu buvusią neužstatytą valstybei nuosavybės teise priklausančią Žemės sklypo dalį, likęs 59 kv. m plotas (vieta parkavimui); 5) ieškovei šiuo metu priklausančios patalpos, esančios pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo rekonstruotos, jų plotas nežymiai pasikeitė (Registrų centro išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), su istorija išraše 10.3 papunktyje nurodyta, kad patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suformuota naujai, pagrindas 2008-08-29 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas); 6) atsakovei raginant nedelsiant nutraukti valstybinės žemės subnuomos sutartį, T. P. ir UAB „Netada“ šio veiksmo neatliko, toliau 1002 kv. m. valstybinės žemės plotą subnuomojo, nors subnuomoti teisinio pagrindo nebebuvo; 7) T. P. iš kitų bendraturčių įsigijo jų nuosavybės teise valdytas patalpų dalis pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

 

23.       Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus.

 

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

 

25.       Pagal bendrąją taisyklę šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą tuo atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ar nemoka žemės nuomos mokesčio, galimybės įtvirtinimas įstatyme (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, kurie kartu yra ir specialioji norma CK 6.217 straipsnio atžvilgiu) reiškia ir įstatyme nustatyto pagrindo pripažinimą žemės nuomos sutarties esminiu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-706/2015). Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovė, nutraukdama su ieškove 1998 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/98-0162, prieš tai nurodžiusi aiškias sutarties nutraukimo priežastis ir apie nutraukimą įspėjusi prie du mėnesius, elgėsi teisėtai. Ieškovė nenaudojo valstybinės žemės pagal paskirtį, t. y. būtent jai nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti. Priešingai, ją subnuomojo, pakeisti sutarties, pati prašydama parengti naują sklypo Rudės g. 27A nuomos sutartį pagal faktiškai naudojamas sklypo dalis, nurodydama, kad po jos naudojamu pastatu patenka 0,0243 ha ploto Žemės sklypo dalis, vėliau nesutiko, todėl teisėjų kolegija laiko atsakovės argumentus pakankamais ir suteikiančiais pagrindo pripažinti, jog atsakovė nutraukė žemės nuomos sutartį pagrįstai. Tokios teisėjų kolegijos išvados neįtakoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019, kuria, tenkindamas vieną iš trijų ieškovės ieškinio reikalavimų ir panaikindamas atsakovės 2017-11-17 Įsakymą 2 rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nes šios bylos ir civilinės bylos Nr. e3K-3-7-915/2019 aplinkybės skiriasi.

 

Dėl bylos procesinės baigties.

 

26.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai pritaikė tiek materialines teisės normas, tiek procesines teisės normas ir tuo pagrindu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais ir argumentais paneigė pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimo dalį pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

 

        Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a:

 

                Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

                panaikinti sprendimo dalį dėl 2020-11-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymo „Dėl 1998 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/98-0162 nutraukimo“ Nr. 31VĮ-1827-(14.31.2) panaikinimo bei 233 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei T. P. priteisimo ir šį ieškovės reikalavimą atmesti.

                Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

                        

 

Teisėjai                                                                                        Egidijus Mockevičius

 

                                                                                                                          Birutė Simonaitienė

 

                                                                                                                          Vilija Valantienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK6 6.654 str. Rangovo ekonomija
  • CK6 6.550 str. Žemės nuomos sutarties turinys
  • CK6 6.564 str. Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CK
  • CK6 6.548 str. Žemės nuomotojas ir žemės nuomininkas
  • CK6 6.551 str. Valstybinės žemės išnuomojimas
  • 3K-3-349-313/2016
  • 3K-3-78/2014
  • 3K-3-550/2013
  • 3K-3-281-695/2017
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • 3K-3-206/2010
  • 3K-3-84/2014
  • 3K-3-335/2009
  • CK6 6.217 str. Sutarties nutraukimas
  • 3K-3-491-706/2015
  • e3K-3-7-915/2019
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės