Administracinė byla Nr. ATP-190-300/2015
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00340-2015-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 40.1.2; 79.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgalioto asmens – D. K. – apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimo, kuriuo C. K. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 413 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
2015 m. sausio 22 d. C. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 413 straipsnį 1 dalį dėl to, kad 2014 m. gruodžio 13 d. 17.44 val. (duomenys neskelbtini), UAB „L.“ priklausančiame restorane atliekant operatyvų patikrinimą nustatyta, kad 2014-12-13 I. V., gim. (duomenys neskelbtini), dirbo padavėjos darbą (priiminėjo užsakymus maistui, patiekdavo maistą klientams, iš klientų ėmė pinigus už maistą, valė stalus ir kt.), nors su ja nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, nepateiktas pranešimas apie I. V. priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. UAB „L.“ direktorius C. K., būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, vykdančio darbdavio funkcijas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio 3 dalį neužtikrino, kad su darbuotoja I. V. būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis, kurios sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje, ir nustatyta tvarka būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios ir esant 98 straipsnio nustatytiems nelegalaus darbo požymiams, pažeidė 99 straipsnio 2,3,6 dalių nuostatas.
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi C. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotas asmuo D. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimą ir pripažinti C. K. kaltu, padarius pažeidimą, numatytą 413straipsnio 1 dalyje.
Skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas apylinkės teismui neištyrus visų bylos aplinkybių, neteisingai taikant materialines ir procesines teisės normas bei nesivadovaujant protingumo ir teisingumo kriterijais. Teigia, kad teismų praktikoje pažymima, kad pasitaiko atvejų, kai už vieną pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnyje, administracinė atsakomybė galima keliems asmenims. Manytina, kad tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys – tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas. Kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį (Aprobuota teismų praktika Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-07-14 pasitarime). Taip pat nurodo, kad pažeidimas, numatytas ATPK 413 straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą. Taigi teigia, kad šiuo atveju bylos duomenys neginčijamai patvirtina faktą, kad Ch. K., būdamas UAB „L.“ direktoriumi, neužtikrino tokios įmonės darbo organizavimo tvarkos, kad būtų išvengta nelegalaus įdarbinimo atvejo, t. y. neužtikrino, kad I. V. būtų leista pradėti dirbti UAB „L.“ priklausančiame restorane padavėja / barmene, tik įdarbinus ją teisės norminių aktų nustatyta tvarka (Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje NR. ATP-629-462/2012). Todėl apeliantė nurodo mananti, kad Šiaulių apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą Ch. K. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymio – tyčios, kadangi, institucijos atstovės teigimu, šiuo atveju Ch. K. tyčia pasireiškė neatsargumu, nepasirūpinant ir neužtikrinant tinkamos tvarkos ir priežiūros įmonei priklausančiame restorane. Be to, nurodo ir tai, kad, nagrinėjat bylą apylinkės teisme, Šiaulių AVMI atstovė buvo informavusi teismą apie tai, kad Šiaulių AVMI, siekdama patikrinti R. I. parodymus, jog jis 2014-12-13 nesėkmingai mėgino susisiekti su įmonės vadovu Ch. K. dėl leidimo I. I. padirbėti restorane tą dieną, teikė užklausas ryšio operatoriams. Prašytos informacijos Šiaulių AVMI iš ryšio operatorių negavo, kaip neturintis teisės gauti tokią informaciją subjektas, todėl teismo posėdžio metu teismo buvo prašyta įvertinti, ar nėra tikslinga prašyti ryšio operatorių pateikti R. I. ir Ch. K. telefonų numerių išklotines, siekiant patikrinti, ar tikrai R. I. nebuvo susisiekęs su Ch. K.. Tačiau, pasak apeliantės, teismas aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti ir ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, nesiėmė ir užklausų ryšio operatoriams nepateikė.
Atsiliepimu į Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgalioto asmens D. K. apeliacinį skundą asmuo, kuriuo atžvilgiu priimtas nutarimas, – Ch. K. prašo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimą.
Atsiliepime nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N-663-156/2007). Šiuo atveju, pasak Ch. K., institucija pažeidimo padarymo fakto ir administracinio teisės pažeidimo sudėties neįrodė, todėl teismas pagrįstai teiseną byloje nutraukė ir pagrįstai netenkino institucijos prašymo išreikalauti iš ryšių operatoriaus duomenis, siekiant patikrinti ar 2014 m. gruodžio 13 d. tikrai nebuvo liudytojo R. I. skambučio Ch. K., nes vien pats tokio skambučio fakto buvimas ar nebuvimas neturėtų jokios įrodomosios reikšmės, kai nenustatyti visi būti pažeidimo sudėties požymiai. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra fiksuotas I. V. darbo 2014 m. gruodžio 13 d. UAB „L.“ priklausančiame restorane faktas ir nustatyta, kad I. V. įstatymų nustatyta tvarka į darbą UAB „L.“ nebuvo priimta, tačiau, pasak asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, nebuvo nustatyti kiti būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: darbdavio ir darbuotojo susitarimas ir darbo atlygintinumas, I. V. ir R. I. susitarimas be direktoriaus Ch. K. žinios neužtraukia darbdaviui atsakomybės pagal ATPK 413 straipsnį, nes, kaip minėta, nėra visų būtinųjų nelegalaus darbo objektyviųjų požymių. Teigia, kad institucijos nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-629-462/2012 buvo darbdavio ir darbuotojo susitarimas dėl priėmimo į darbą, todėl ja vadovautis negalima. Apibendrindamas tai, kas paminėta, nurodo, kad teismas 2015 m. kovo 16 d. nutarime išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo pagrindus administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai nutraukti, priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.
Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarka, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13/2014).
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje remiantis įrodymais yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.
Taigi kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje būtina nustatyti pažeidimo padarymo faktą, asmens kaltę ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Tik išsiaiškinus visus įrodinėjimo dalyko elementus galima tikėtis, kad tinkamai bus įgyvendinti administracinės teisenos uždaviniai. Administracinių teisės pažeidimų įrodinėjimo ribos paprastai suprantamos kaip tam tikra įrodymų visuma (apimtis), pakankama tam, kad byloje būtų neabejotinai nustatyti visi įrodinėjimo dalyko elementai. Todėl įrodinėjimo procese būtina surinkti optimalų kiekį informacijos, kad nebūtų nepagrįstai susiaurintos arba išplėstos įrodinėjimo ribos.
Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1, 2 d.).
Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų.
Tai reiškia, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, ir įvertinęs visus byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų ir išvadą, kad Ch. K. veiksmuose neįžvelgtina jam inkriminuoto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymių, priėmė visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyręs visų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių ir pakakamai nepagrindęs savo sprendimo, todėl priimto sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.
ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų (nuo 2015 m. sausio 1 d. nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų). Nelegaliu darbu laikomas darbas esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. DK 99 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pranešti VSDFAĮ apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios privalo darbdavys.
Taigi bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011).
Nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis – priedu prie operatyvaus patikrinimo Nr. FR 1043-11105 pažymos (6 b. l.), 2015 m. sausio 5 d. Ch. K. paaiškinimu (7 b. l.), 2014 m. gruodžio 13 d., 2014 m. gruodžio 15 d. I. V. paaiškinimais (8 b. l.), 2014 m. gruodžio 16 d. R. I. paaiškinimu (10 b. l.), apylinkės teismo posėdžių metu duotais Ch. K. (56 b. l.), L. G. (69–70 b. l.), R. I. (70 b. l.), I. V. (71 b. l.) parodymais, neginčijamai nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 13 d. I. V. UAB „L.“ priklausančiame restorane dirbo padavėjos darbą (priiminėjo užsakymus maistui, patiekdavo maistą klientams, iš klientų ėmė pinigus už maistą, valė stalus ir kt.), nors su ja nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, nepateiktas pranešimas apie jos priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, vertinama, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012).
Vadinasi, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad 2014 m. gruodžio 13 d. I. V. UAB „L.“ priklausančiame restorane dirbo padavėjos darbą nelegaliai, nėra. Esminis šios bylos klausimas yra tas, ar Ch. K., būdamas UAB „L.“ direktoriumi, t. y. darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, vykdančiu darbdavio funkcijas pagal DK 99 straipsnio 3 dalį, buvo pakankamai rūpestingas ir ar buvo užtikrinęs, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų liudytojos L. G., kuri 2014 m. gruodžio 13 d. UAB „L.“ priklausančiame restorane ir atlikinėjo operatyvų patikrinimą, parodymų, 2014 m. gruodžio 13 d. operatyvaus UAB „L.“ patikrinimo metu I. V. parodė, kad ji atkelta iš kito padalinio ir kad ji dirba vietoj R. I., ir pateikė darbo pažymėjimą, kuriame buvo nurodyta, kad ji dirba toje įmonėje (69–70 b. l.). Byloje esanti I. V. darbo pažymėjimo kopija (16 b. l.) tvirtina, kad, nors ji UAB „L.“ ir nebedirbo, tačiau darbo pažymėjimo darbdavys iš jos, prieš tai nutraukęs su ja darbo santykius, paėmęs nebuvo. Taip pat, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – Ch. K. parodymų, duotų apylinkės teismo posėdžio metu, tokio asmens, kaip administratorius, kuris prižiūrėtų tvarką restorane, nėra (56 b. l.). Taigi, Ch. K., būdamas UAB „L.“ direktoriumi, neužtikrino tokios įmonės darbo organizavimo tvarkos, kad būtų išvengta nelegalaus įdarbinimo atvejo, t. y. neužtikrino, kad I. V. būtų leista pradėti dirbti UAB „L.“ priklausančiame restorane padavėja / barmene, tik įdarbinus ją teisės norminių aktų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad Ch. K. kaltė pasireiškė neatsargumu, nepasirūpinant ir neužtikrinant tinkamos tvarkos ir priežiūros įmonei priklausančiame restorane.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Ch. K., būdamas UAB „L.“ direktoriumi, darbuotojų atžvilgiu – darbdaviu, vykdančiu darbdavio funkcijas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio 3 dalį, nebuvo pakankamai rūpestingas ir neužtikrino, kad su darbuotoja I. V. būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, ir esant 98 straipsnio nustatytiems nelegalaus darbo požymiams, neužtikrino tokios įmonės darbo organizavimo tvarkos, kad būtų išvengta nelegalaus įdarbinimo atvejo.
Taigi, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, jog Ch. K. veiksmuose yra nustatyti visi jam inkriminuoto ir ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai.
Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Ch. K. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, apylinkės teismui visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai aplinkybių, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl Šiaulių apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, pripažįstant Ch. K. kaltu, padarius ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo Ch. K. asmenybę (dirba, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi), į Ch. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Ch. K. už nelegalų darbą skirtina ATPK 413 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas, o apeliacinis skundas tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimą, kuriuo C. K. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, panaikinti ir priimti naują nutarimą:
C. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.
Teisėjas Vidmantas Mylė