Administracinio nusižengimo byla Nr. II-28-1142/2021

            Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00160-2020-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1;

 (S)

       18.8; 21.10.4

       ROIK: 20122811134

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 20 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas,

        sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei,

        dalyvaujant pareiškėjai L. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Teismas

     n u s t a t ė :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarimas priimtas gavus L. Š. pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini), garsiai veikiančio vandens hidroforo, kuris kelia nuolatinį triukšmą dienos ir nakties metu ir tuo trukdo miegoti, tinkamai pailsėti. Nutarime nurodyta, kad patikslinus pareiškime nurodytas aplinkybes buvo nustatyta, jog minėtu adresu buvo atlikti garso lygio matavimai bei nustatyta, kad ekvivalentiniai ir maksimalūs garso lygiai neviršija Lietuvos higienos normos HN33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ rekomenduojamų garso lygių. Kadangi nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutarta nutraukti.

Pareiškėja L. Š. pateikė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, juo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, įpareigoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatą nustatyti rūsio ir hidroforo savininką, vandentiekio savininkus, išreikalauti iš hidroforo ir vandentiekio savininkų statybą leidžiančius dokumentus, išrašo iš VĮ Registrų centras kopiją ir šių dokumentų kopijas pateikti pareiškėjai, skirti baudą hidroforo savininkui už viešosios rimties trikdymą. Skunde nurodoma, kad gavusi jos pareiškimą dėl adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje įrengto hidroforo keliamo triukšmo, policija neatliko savo pareigų ir nenustatė rūsio bei hidroforo savininko, vandentiekio savininkų, nepateikė pareiškėjai jos prašomų dokumentų kopijų, nepagrįstai nepaskyrė baudos hidroforo savininkui už viešosios rimties trikdymą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad aiškinantis L. Š. pareiškime nurodytas aplinkybes buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, jog tai yra medinis keturių butų namas, į kurį vanduo iš šalia esančio šulinio tiekiamas namo rūsyje esančio gamyklinio hidroforo pagalba. Apklausus name gyvenančius asmenis, R. D. nurodė, kad jokio didelio triukšmo hidroforas neskleidžia, jis buvo pirktas parduotuvėje ir su juo nebuvo atlikta jokių veiksmų, dėl kurių galėtų atsirasti garsai. Pirmajame namo aukšte gyvenanti B. B. Ž. nurodė, kad dėl hidroforo suveikimo triukšmo jos bute nesigirdi. Be to, nustatyta, kad skundą dėl to paties hidroforo 2006 m. gruodžio 4 d. nagrinėjo ir triukšmo lygio matavimus atliko Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai, kurie nustatė, jog ekvivalentiniai ir maksimalūs garso lygiai neviršija Lietuvos higienos normoje nustatytų garso lygių. Kadangi nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo požymių, o nesutarimai dėl bendro naudojimo patalpų ir jose esančių įrenginių turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos.

        Teismo posėdžio metu pareiškėja L. Š. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad nuo 2004 metų jai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Jai tapus buto savininke, iš karto prasidėjo problemos su kaimynais, buvo nelegaliai atliekama rekonstrukcija, neteisėtai vedamas vandentiekis. Su daugiabutyje keliamu triukšmu kovoja jau daug metų, triukšmą kelia bendro naudojimo rūsyje po jos buto grindimis neteisėtai įrengtas vandens hidroforas. Šis hidroforas iš šulinio ima vandenį ir tiekia jį į kitus butus, juo naudojasi kiti trys namo bendraturčiai, pati pareiškėja hidroforu nesinaudoja. Atsakingos institucijos ignoruoja faktą, jog vandentiekis name buvo įvestas neteisėtai. Dėl triukšmo pareiškėjai pablogėjo sveikata, jai yra daroma turtinė ir neturtinė žala. Nuo vandentiekio įvedimo bute atsirado pelėsis, drėgmė, triukšmas yra keliamas visą parą. 2006 metais buvo atlikti matavimai, juos atliko specialistas G., tačiau jis buvo šališkas ir užfiksavo tylą, t. y. hidroforas tuo metu neveikė ir jokio garso nebuvo. Savo iniciatyva ji kol kas jokių garso lygio matavimų nėra atlikusi, mano, jog tokių matavimų atlikimas nėra tikslingas, nes kaimynai tuo metu išjungtų hidroforą ir garso tuo metu nebūtų. Dėl keliamo triukšmo ji su vyru turėjo išsikraustyti ir nuomotis butą Klaipėdoje, tačiau reguliariai, kas antrą dieną, ji grįžta į butą Salantuose.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. Z. nurodė, kad yra L. Š. ir J. Š. šeimos draugas, dažnai lankosi jų bute Salantuose, padeda parengti procesinių dokumentų projektus. Problemos dėl hidroforo tęsiasi apie 10 metų. Kai jis atvažiuoja, jam yra suteikiamas kambarys miegoti. Negali tiksliai pasakyti valandos, kada hidroforas pradeda ir nustoja veikti, tačiau dėl keliamo triukšmo užmigti ir būti bute yra neįmanoma. Be to, bute yra stiprus dvokas. Hidroforas yra pastatytas rūsyje po L. Š. buto grindimis, jis yra pastatytas nelegaliai, nes L. Š. nėra pasirašiusi sutikimo šiam įrenginiui pastatyti. Dėl to buvo kreiptasi į institucijas, tačiau jos nereaguoja. Buvo atvykę garso lygio nustatymo specialistai, tačiau jie nebuvo įėję į L. Š. butą, nevertino dokumentų teisėtumo. Tai buvo senokai, gal prieš metus, gal prieš tris, tiksliai pasakyti negali. Žino, kad hidroforas stovi rūsyje, kitais reikalais būdamas rūsyje ten matė stovintį prietaisą, tačiau tuo metu jis nebuvo veikiantis. Veikiančio įrenginio nematė, tačiau jį girdėjo būdamas bute, bendro naudojimo patalpose. Salantuose lankosi kiekvieną savaitę, visada ten būdamas girdi veikiantį hidroforą. Šis hidroforas priklauso R. D. Jam miegant kambaryje, hidroforas veikia nepertraukiamai, triukšmas yra skleidžiamas periodiškai.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. Š. nurodė, kad yra pareiškėjos L. Š. sutuoktinis, gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad name nelegaliai yra įvestas vandentiekis ir kanalizacija, rūsyje įrengtas hidroforas, kuris veikdamas skleidžia garsą ir kelia triukšmą, trukdo pailsėti. Atlikus rekonstrukciją, į butus įvestas vandentiekis, kanalizacija, dėl to atsirado nemalonūs kvapai. Triukšmas tęsiasi jau apie 10 metu, nuo pat hidroforo įrengimo. Pro praviras duris yra matęs rūsyje stovintį hidroforą, mano, kad juo bendrai naudojasi kiti namo gyventojai. Atliekant garso lygio matavimus jis nedalyvavo, nes tuo metu buvo egzamine Šiauliuose. Kada tai buvo tiksliai nepamena, tai vyko prieš daug metų. Nuo to laiko dėl triukšmo niekas nepasikeitė, viskas kaip buvo, taip ir tebėra. Paskutinį kartą namuose lankėsi naktį iš sekmadienio į pirmadienį, šį kartą triukšmo naktį negirdėjo, galėjo būti, jog kaimynai išgirdo, jog jis yra namuose, todėl įrenginiu nesinaudojo. L. Š. bute lankosi dažnai, keletą kartų per savaitę. Hidroforo talpa gali būti apie 100 litrų.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą pateikė prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. 

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 617 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. 

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja L. Š. 2020 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu dėl viešosios rimties trikdymo (ANK 488 straipsnis), jame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) esančio namo rūsyje yra įrengtas hidroforas, kuris jau keletą metų kelia triukšmą dienos ir nakties metu. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes nenustatyta administracinio nusižengimo požymių.

Byloje pateiktu skundu pareiškėja nesutinka su skundžiamu nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną pagal jos pateiktą pareiškimą. Susipažinus su pareiškėjos skundo turiniu matyti, kad skundžiamo nutarimo neteisėtumas iš esmės yra grindžiamas dviem pagrindiniais aspektais, t. y.: 1) policija nepagrįstai nepaskyrė baudos hidroforo savininkui už viešosios rimties trikdymą ir neteisėtai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną; 2) policija neatliko savo pareigų ir nepagrįstai nenustatė rūsio, hidroforo, vandentiekio savininko, nepateikė pareiškėjai jos prašomų dokumentų kopijų.

Dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo (jos nepradėjimo) teisėtumo

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 591 straipsnio 1 punkto nuostatas administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas atitinkamą veiką kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Teismų praktikoje pažymima, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, Nr. N-575-651-12).

ANK 488 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Ginčydama skundžiamo Kretingos rajono policijos komisariato nutarimo teisėtumą pareiškėja teigia, kad viešąją rimtį nagrinėjamu atveju trikdo (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo rūsyje įrengtas hidroforas. Susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga, pareiškėjos paaiškinimais ir liudytojų parodymais, teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais.

Iš byloje esančio Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. G. 2020 m. rugsėjo 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad gavus L. Š. pareiškimą buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes nustatyta, kad tai yra medinis keturių butų namas, į kurį vanduo yra tiekiamas iš šalia esančio šulinio namo rūsyje pastatyto gamyklinio 100 litrų talpos hidroforo pagalba. Aplinkybių tikslinimo metu name gyvenanti R. D. pareigūnams teigė, kad jokio didelio triukšmo hidroforas neskleidžia, jis buvo pirktas parduotuvėje ir su juo nebuvo atlikta jokių veiksmų, dėl kurių galėtų atsirasti garsai, taip pat kalbėta su pirmajame namo aukšte gyvenančia B. B. Ž., kuri tvirtino, kad dėl hidroforo suveikimo triukšmo jos bute nesigirdi. Policijos pareigūnai taip pat nustatė, kad minėto hidroforo skleidžiamas triukšmas buvo matuotas spec. tarnybų, kurios nenustatė jokių pažeidimų, o po tarnybų atvykimo namo rūsyje tebestovi tas pats hidroforas, jis nebuvo remontuojamas, nebuvo keičiamos jokios jo detalės. Taigi tikslinant L. Š. pareiškime nurodytas aplinkybės dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo, nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių viešosios rimties trikdymo faktą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos prašymu papildomai apklausus liudytojus J. Š., kuris yra pareiškėjos L. Š. sutuoktinis, ir A. Z., kuris nurodė esantis artimas šeimos draugas, abu liudytojai teigė, jog hidroforas name skleidžia triukšmą jau daug metų, dėl šio įrenginio keliamo triukšmo nėra įmanoma būti pareiškėjai priklausančiame bute. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu abu apklausti liudytojai iš esmės pateikė subjektyvų situacijos vertinimą, kėlė klausimą dėl daugiabučiame name atliktų darbų teisėtumo. Liudytojas A. Z. teigė, kad  pats veikiančio įrenginio nematė, tačiau jį girdėjo būdamas bute. Iš teismo posėdžio metu pareiškėjos L. Š. teiktų paaiškinimų, taip pat liudytojo J. Š. duotų parodymų matyti, kad jų šeimos santykiai su kitais namo kaimynais jau daug metų yra konfliktiški, tarp jų vyksta nesutarimai dėl name atliktų vandentiekio įrengimo ir kitų namo rekonstrukcijos darbų teisėtumo, ginčai buvo sprendžiami tiek teismuose, tiek kitose institucijose. Iš Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2020 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių bei teismo posėdžio metu pareiškėjos teiktų paaiškinimų, liudytojų duotų parodymų matyti, kad ir dėl hidroforo keliamo triukšmo namo gyventojų vertinimai skiriasi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vien pačios pareiškėjos ir liudytojų J. Š. bei A. Z. parodymai nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip patikimai patvirtinantys administracinio nusižengimo, kuriuo buvo sutrikdyta viešoji rimtis, padarymo faktą.

Teismas pažymi ir tai, kad byloje yra pateiktas Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos filialo 2006 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. (18.6.28)-V4-876 „Dėl triukšmo lygio ir šulinio vandens kokybės“. Šiame rašte nurodyta, kad L. ir J. Š. prašymu 2006 m. gruodžio 4 d. buvo atlikti ekvivalentinio ir maksimalaus garso lygio matavimai bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atlikus garso lygio matavimus nustatyta, kad hidroforo įrenginio keliamas triukšmas nežymus, veikiant hidroforui ekvivalentinis garso lygis yra 33dBA, maksimalus garso lygis yra 38 dBA, o matavimo metu gyvenamosios aplinkos fono neveikiant hidroforui ekvivalentinis garso lygis – 32 dBA, maksimalus garso lygis – 33 dBA, matavimo laikas 18-19 val. Rašte nurodyta, kad nustatyti ekvivalentiniai ir maksimalūs garso lygiai neviršija Lietuvos higienos normos HN33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ reglamentuojamų garso lygių. Pažymėtina, kad nurodyti ekvivalentiniai ir maksimalūs garso lygiai neviršija ir šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių gyvenamosiose patalpose (ekvivalentinis garso slėgio lygis dieną – 45 dBA, vakare – 40 dBA, naktį – 35; maksimalus garso slėgio lygis dieną – 55 dBA, vakare – 50 dBA, naktį – 45 dBA). Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nustatė, kad nuo garso lygio matavimų atlikimo namo rūsyje stovi tas pats hidroforas, jis nebuvo sugedęs ar remontuojamas, nebuvo keistos jokios sudedamosios jo dalys. Teismo posėdžio metu liudytojas J. Š. nurodė, jog hidroforo keliamo triukšmo lygis visą laiką buvo toks pat, per visą laikotarpį triukšmas nepasikeitė. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog šiuo metu situacija dėl hidroforo skleidžiamo garso yra pasikeitusi. Nors teismo posėdžio metu pareiškėja L. Š. teigė, jog matavimus atlikęs specialistas D. G. buvo šališkas ir garso lygį matavo tyloje, tačiau teismas šiuos pareiškėjos argumentus vertina kritiškai, nes matavimų metu buvo gauti skirtingi matavimų rezultatai ir atitinkamai anksčiau minėtame rašte atskirai nurodyti ekvivalentiniai ir maksimalūs garso lygiai hidroforui veikiant ir jam neveikiant, nustatyti garso lygiai hidroforo veikimo ir jo neveikimo metu skiriasi. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja savo iniciatyva garso lygio matavimų neatliko bei teismo posėdžio metu teigė, jog tokių matavimų atlikimas nebūtų tikslingas. Taigi byloje esantys Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos filialo atlikto garso lygio matavimo duomenys nėra paneigti jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo nesiremti minėtų garso lygio matavimų rezultatais, kurie paneigia viešosios rimties trikdymo faktą.

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja pagrįstai 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, šio nutarimo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl skundo reikalavimų įpareigoti atlikti veiksmus ir išreikalauti dokumentus

Pareiškėja pateiktu skundu taip pat prašo įpareigoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatą nustatyti rūsio ir hidroforo savininką, vandentiekio savininkus, išreikalauti iš hidroforo ir vandentiekio savininkų statybą leidžiančius dokumentus, išrašo iš VĮ Registrų centras kopiją ir šių dokumentų kopijas pateikti pareiškėjai. Skunde nurodoma, kad nenustačiusi šių aplinkybių ir neišreikalavusi paminėtų dokumentų, policija netinkamai atliko savo pareigas.

 Teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 563 straipsnis, 567 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktą. Nesant nustatytų administracinio nusižengimo sudėties požymių, rūsio patalpų, hidroforo, name esančio vandentiekio savininkų nustatymas, atitinkamų dokumentų išreikalavimas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi procesiniai veiksmai, kurių atlikimas galėtų padėti gauti kokybiškai naujų duomenų, lemiančių kitokio procesinio sprendimo dėl šios administracinio nusižengimo bylos baigties priėmimą. Pažymėtina ir tai, kad daugiabučiame name esančio hidoroforo, vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos įrengimo teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o visi dėl to kylantys pareiškėjos ir kitų namo gyventojų nesutarimai gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija turėjo nustatyti rūsio, hidroforo, vandentiekio savininkus, išreikalauti iš hidroforo ir vandentiekio savininkų statybą leidžiančius dokumentus, išrašo iš VĮ Registrų centras kopiją ir šių dokumentų kopijas pateikti pareiškėjai, todėl ir šiuo aspektu skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimą nepakeistą ir L. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas                                                                                                                     Žilvinas Jaraminas