ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2022 m. lapkričio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-71-1112/2022 pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. B..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą – 475,44 Eur; 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2020-02-03 su draudimo bendrove ERGO Insurance SE buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-5862601, kuria metų laikotarpiui (nuo 2020-02-04 iki 2021-02-03) buvo apdrausta transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2020-07-15 (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę, apgadino transporto priemonę VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Akmenės policijos komisariato pažymoje nurodoma, jog už transporto priemonės VOLVO S60 apgadinimus yra atsakingas transporto priemonės BMW valdytojas. Kadangi transporto priemonės BMW valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje, nuostolius dėl apgadintos transporto priemonės VOLVO S60 patyręs asmuo kreipėsi, prašydamas atlyginti patirtus nuostolius.

3.       Ieškovė nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (Valstybės žinios, 2007 Nr. 61-2340, priimtas 2007-05-17) bei Taisyklėmis, patvirtintomis 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam nukentėjusiajam nuostolius, išmokėdama bendrą 475,44 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė, pateikdama ieškinį, įgyvendina draudikui įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, reikalaudama grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau iki ieškinio teismui pateikimo momento atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo.

4.       A. M. B. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti.

5.       Atsakovas nurodė, kad ieškovė netinkamai taiko ir aiškina Lietuvos Respublikos?transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį.

6.       Atsakovas nurodė, kad 2020-07-15, apie 22 val. 30 min., jis automobiliu BMW atvažiavo į aikštelę asfaltuota danga. Šioje aikštelėje nevyksta joks transporto priemonių ar pėsčiųjų eismas. Laukdamas atvažiuojant draugų, nusprendė pagerinti savo vairavimo įgūdžius, kai mašina užvažiuoja ant slidžios kelio dangos ir ima slysti. Keletą kartų taip pravažiavus ir mašinai apsisukus, į aikštelę atvažiavo automobilis VOLVO, kurį vairavo iš matymo pažįstamas neuniformuotas Telšių AVPK Akmenės rajono PK pareigūnas. Atsakovas nurodė, kad pamatęs, jog į aikštelę atvažiavo automobilis VOLVO, išvažiavo namo, tarp abiejų automobilių šoninio slydimo metu buvo apie 3-4 metrų atstumas. Kelio danga buvo sausa ir švari, jokių akmenukų ar žvyro aikštelėje nebuvo; aikštelėje eismas nevyksta, eismo dalyvių nėra.

7.       Atsakovas nurodė, kad 2020-10-09, 9 val. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir 420 straipsnio 2 dalį. Taip pat buvo priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas pripažintas kaltu, paskirta administracinio nusižengimo nuobauda – 875,00 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – 18 mėn. teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas.

8.       Atsakovas nurodė, kad 2020-09-20 iš draudimo bendrovės Transporto žalų skyriaus gavo pranešimą dėl žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo regreso tvarka. 2020-10-05 atsakovas pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad nesutinka su regresiniu reikalavimu draudikui grąžinti 475,44 Eur sumą, kurią jis išmokėjo, neatlikęs jokio tyrimo. Iš draudiko negavęs atsakymo į pateiktą pretenziją, atsakovas 2021-03-25 pakartotinai pateikė pretenziją ir išdėstė savo reikalavimą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas). Automobilio VOLVO savininkas, būdamas policijos pareigūnu, sugalvojo pasipinigauti ir susitaręs su savo kolegomis, pateikė klaidingą informaciją apie automobilio apgadinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; priteisti ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, iš atsakovo M. B. 475,44 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 475,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-08-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti valstybei iš atsakovo M. B. 6,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovė pagrįstai pripažino įvykį draudžiamuoju bei išmokėjo draudimo išmoką.

11.       Teismas pažymėjo, kad įdaužimų ant transporto priemonės kiekis, jų vieta ir byloje užfiksuoti duomenys apie įvykį leidžia daryti išvadą, kad automobilio VOLVO S60 įdaužimai buvo padaryti ieškinyje nurodyto įvykio metu.

12.       Teismas nurodė, kad ieškovė žalos administravimo metu įvertino ir nustatė padarytos žalos mastą bei parengė darbų, kurie reikalingi norint atkurti sugadintą turtą, sąmatą, atliko transporto priemonės būklės pagerinimo išskaitas, o abejoti sudarytos sąmatos patikimumu ir objektyvumu teismas neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

13.       Apeliaciniame skunde atsakovas M. B. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, įpareigojant ieškovę grąžinti atsakovui už ekspertizę sumokėtus 671,91 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.                      Į bylą pateiktame vaizdo įraše nematyti nei vieno akmenuko, kuris galėjo apgadinti automobilį, taip pat vaizdo įraše nematyti ir skriejančių akmenukų. Vaizdo įraše taip pat nematyti, kad ant asfalto dangos būtų buvę akmenukai. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą dėl to paties įvykio, vaizdo įrašas buvo be garso, o jau nagrinėjant civilinę bylą, vaizdo įrašas atsirado su garsu.

13.2.                      Ekspertiniais tyrimais nustatyta, kad dalis ant transporto priemonės buvusių sugadinimų negalėjo būti padaryti 2020-07-15 įvykusio eismo įvykio metu; nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis ant automobilio VOLVO S60 dalių esantys įdaužimai buvo padaryti, ar ant dalių esantys įdaužimai buvo padaryti vienu laiku ir tomis pačiomis aplinkybėmis, negalima. Automobilio kairėje pusėje smulkių įbrėžimų ir įdaužimų yra daugiau negu dešinėje pusėje, tačiau teismas nepaklausė automobilio savininko, kokiomis aplinkybėmis buvo apgadinta automobilio kairė pusė.

13.3.                      Draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio atsiranda transporto priemonės valdytojo atsakomybė. Tai reiškia, kad įvykio pripažinimas draudžiamuoju ir draudimo išmokos mokėjimas pagal draudiko ir draudėjo sudarytą įprastinę automobilio BMW valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį yra galimas tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad už kilusią žalą (automobilio apgadinimą) yra iš dalies arba visiškai atsakingas automobilio BMW vairuotojas. Nagrinėjamu atveju automobilio VOLVO S60 valdytojas atvyko į įvykio vietą su apgadintu automobiliu ir, pasinaudodamas situacija bei piktnaudžiaudamas tarnybinėmis pareigomis, nusprendė pasipelnyti iš draudimo bendrovės. Po įvykusio automobilio apgadinimo VOLVO S60 vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, taip pažeidė Civilinės atsakomybės įstatymą. Atsakingas draudikas žalą atlygino iš pateiktų automobilio apgadinimų nuotraukų, neatlikęs jokio tyrimo.

14.       Atsiliepime į atsakovo M. B. apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1.                      2020-07-15 (eismo įvykio dieną) atsakovas neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Tokias aplinkybes pripažino ir pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu. Kai asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonės, nėra svarbu, kokioje vietoje jis siekia vairuoti. Teisė vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones yra įgyjama besąlygiškai, tai reiškia, jog asmuo, įgijęs teisę vairuoti B kategorijos transporto priemonę, turi teisę ją vairuoti dienos metu, nakties metu, gatvėje, automagistralėje, miško keliuke, namo kieme, privačioje teritorijoje ir kitose vietose, kuriose nėra draudžiamas automobilių eismas. Tačiau tai taip pat reiškia, jog kai asmuo praranda teisę vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones, ar yra neįgijęs teisės vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, jis praranda teisę vairuoti ją visose vietose, kuriose leidžiamas automobilių eismas. Atsakovas įvykio metu neturėjo teisės vairuoti savo automobilio, todėl padarė teisės aktų pažeidimą, ir nėra svarbu, jog eismo įvykis įvyko atokioje asfaltuotoje aikštelėje. Atsakovo vairavimo būdas policijos pareigūnų buvo įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas, jis dėl chuliganiško vairavimo gavo baudą. Jokie atsakovo nurodyti argumentai nepaneigia šios policijos pareigūnų nustatytos ir atitinkamai įvertintos aplinkybės. Darytina nenuginčijama išvada, kad atsakovas vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, taip pat vairavo transporto priemonę agresyviai, chuliganiškai. Tokiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus.

14.2.                      Ieškovė sutinka, jog byloje esančiame vaizdo įraše nėra matyti, kaip pakilę nuo žemės akmenukai atsitrenkia į trečiojo asmens transporto priemonę, tačiau tokie veiksmai yra aiškiai girdimi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas jokių argumentų apie vaizdo įrašo garsą neturėjo. Tokie argumentai pateikti tik apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų neturėtų vertinti. Vaizdo medžiagoje aiškiai matyti, kaip atsakovas, chuliganiškai vairuodamas, pravažiuoja šalia trečiojo asmens, sėdinčio savo transporto priemonėje, ir girdima, kaip į trečiojo asmens transporto priemonę atsitrenkia akmenukai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino ne tik byloje esantį vaizdo įrašą, bet ir visą bylos medžiagos visetą.

14.3.                      Byloje nustatyta, jog aikštelėje, judant atsakovo transporto priemonei, buvo apgadinta trečiojo asmens transporto priemonė, todėl įvykęs eismo įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju eismo įvykiu ir išmokėta draudimo išmoka. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog žalos administravimo procedūros buvo atliktos tinkamai ir laiku. Draudikas užregistravo nukentėjusio asmens pretenziją dėl žalos atlyginimo, užklausė policijos medžiagos, siekdamas nustatyti, kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, skaičiavo, kokio dydžio žala buvo padaryta, išmokėdamas draudimo išmoką, įvertino dalių būklės pagerinimus, kuriuos minusavo iš mokėtinos draudimo išmokos nukentėjusiam asmeniui. Atsakovas jokių įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginį, jog draudikas neatliko žalos administravimo tyrimo, nepateikė.

14.4.                      Nagrinėjamoje byloje buvo pakankamai įrodymų, kurių pagrindu buvo galima daryti išvadą, jog 2020-07-15 įvykusio eismo įvykio metu buvo padaryta žala trečiojo asmens transporto priemonei. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, sprendimą priėmė vadovaudamasis ne vien ekspertizės aktu, kuris negalėjo nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo apgadinta trečiojo asmens transporto priemonė, bet ir policijos medžiaga, kurioje buvo nurodyta, kad transporto priemonė buvo apgadinta būtent 2020-07-15 įvykusio eismo įvykio metu. Teismas rėmėsi ir nuotraukomis, kuriose užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai, vaizdo medžiaga, kurioje aiškiai girdėti, kaip akmenukai daužo trečiojo asmens transporto priemonę.

14.5.                      Pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas žalos dydžio neginčija, taigi ieškinio suma yra įrodyta ir pagrįsta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

         Dėl faktinių bylos aplinkybių

16.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 02-5862601 nuo 2020-02-04 iki 2021-02-03 buvo apdrausta transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė.

17.       2020-07-15 (duomenys neskelbtini) įvyko įvykis, kurio metu transporto priemonei BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant netoli transporto priemonės VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta transporto priemonė VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš policijos pateiktos pažymos nustatyta, kad 2020-07-15 22.30 val. įvykusiame įvykyje dalyvavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs atsakovas M. B., ir VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs J. B.. Įvykio aplinkybių aprašyme nurodyta, kad chuliganiškai vairuojant transporto priemonę, automobilio padanga pakėlė akmenukus ir apgadino šalia buvusį automobilį. Policijos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. B. neturi teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę. M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį, t. y. chuliganiškai vairavo.

18.       Į bylą pateiktas vaizdo įrašas iš kurio nustatyta, kad transporto priemonei BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai sukant aikštelėje ratus šalia transporto priemonės VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakelti akmenukai, kurie atsitrenkė į transporto priemonę VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

19.       Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022-03-16 ekspertizės akto Nr. 11Š-5(22) išvadų 2 punkte nurodyta, kad ant automobilio VOLVO S60 dešinės pusės galinio sparno, dešinės pusės priekinio sparno, dešinės pusės galinių durelių, dešinės pusės priekinių durelių, priekinio stiklo, variklio gaubto bei priekinio bamperio yra lokalių daugybinių smulkių įdaužimų, padarytų pažeidžiant dažų sluoksnį (2-11 pav. pažymėta žaliai), kurie galėjo būti padaryti atsitrenkus pašaliniams objektams – nedideliems akmenukams, tačiau ekspertiniais tyrimais nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis ant minėtų automobilio VOLVO S60 dalių esantys įdaužimai buvo padaryti, tuo pačiu ar ant minėtų dalių esantys įdaužimai buvo padaryti vienu laiku ir tomis pačiomis aplinkybėmis, negalima.

20.       Ieškovė į bylą pateikė 2020-09-17 sąmatą, parengtą Audatex programa, taip pat transporto priemonės apžiūros-defektų aktą. Pagal pateiktą sąmatą darbų, dažymo ir dalių bendra darbų, dažymo ir detalių kaina yra 737,44 Eur. Pagal sąmatos duomenis ir ieškovės paaiškinimus, iš šios sumos nuskaityta 262,00 Eur suma už transporto priemonės būklės pagerinimą.

21.       Ieškovė, atlikusi transporto priemonės apžiūrą ir parengusi darbų sąmatą, 2020-09-17 pripažino įvykį draudžiamuoju ir mokėjimo nurodymu Nr. 260792 išmokėjo trečiajam asmeniui S. B. 475,44 Eur nuostolių atlyginimą.

         Dėl ginčo esmės

22.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ) (Valstybės žinios, 2007 Nr. 61-2340, priimtas 2007-05-17) bei Taisyklėmis, patvirtintomis 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam nukentėjusiajam nuostolius, išmokėdama bendrą 475,44 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovui, pažymėjo, jog įgyvendina draudikui įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę.

23.       Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje (redakcija nuo 2018-11-01) nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Įvykdžius šią prievolę, deliktiniai teisiniai santykiai tarp nukentėjusiojo ir transporto priemonės valdytojo pasibaigia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123 straipsnis) ir tik TPVCAPDĮ 22 straipsnyje nurodytais pagrindais kyla nauja prievolė, siejanti draudiką ir atsakingą už žalą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga“ AC-31-1).

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga“ AC-31-1).

25.       Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

26.       TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia.

27.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ (redakcija nuo 2018-11-01) 59 punkte numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako: vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; pasišalino iš įvykio vietos; padarė žalą tyčia.

28.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020-07-15 (duomenys neskelbtini) įvyko įvykis, kurio metu transporto priemonei BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant netoli transporto priemonės VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta transporto priemonė VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš policijos pateiktos pažymos nustatyta, kad 2020-07-15 22.30 val. įvykusiame įvykyje dalyvavo transporto priemonę BMW vairavęs atsakovas M. B. ir transporto priemonę VOLVO S60 vairavęs J. B.. Įvykio aplinkybių aprašyme nurodyta, kad chuliganiškai vairuojant transporto priemonę, automobilio padanga pakėlė akmenukus ir apgadino šalia buvusį automobilį. Policijos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. B. neturi teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę. M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį, t. y. chuliganiškai vairavo.

29.       Kaip jau minėta, pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ 59 punktas).

30.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas neturėjo teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę. M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį, t. y. chuliganiškai vairavo. Į bylą pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio nustatyta, kad transporto priemonė BMW chuliganiškai suko aikštelėje ratus šalia transporto priemonės VOLVO S60, tokio pobūdžio vairavimo metu buvo pakelti akmenukai, kurie, kaip girdėti įraše, atsitrenkė į transporto priemonę VOLVO S60. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022-03-16 ekspertizės akte nurodyta, kad ant automobilio VOLVO S60 dešinės pusės galinio sparno, dešinės pusės priekinio sparno, dešinės pusės galinių durelių, dešinės pusės priekinių durelių, priekinio stiklo, variklio gaubto bei priekinio bamperio yra lokalių daugybinių smulkių įdaužimų, padarytų pažeidžiant dažų sluoksnį, kurie galėjo būti padaryti atsitrenkus pašaliniams objektams – nedideliems akmenukams, tačiau ekspertiniais tyrimais nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis ant minėtų automobilio VOLVO S60 dalių esantys įdaužimai buvo padaryti, tuo pačiu ar ant minėtų dalių esantys įdaužimai buvo padaryti vienu laiku ir tomis pačiomis aplinkybėmis, negalima.

31.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus (bylos rašytinę medžiagą, vaizdo įrašą, ekspertizės aktą, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų teiktus paaiškinimus) bei minėtas teisės aktų nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos aplinkybės, suteikiančios teisę ieškovei reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakovas. Byloje nustatyta, kad automobiliui VOLVO S60 buvo padaryta žala – daugybiniai smulkūs įdaužimai, pažeidžiantys dažų sluoksnį; žala padaryta atsakovo chuliganiškais veiksmais; dėl atsakovo veiksmų buvo apgadintas turtas; atsakovas padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai pripažino įvykį draudžiamuoju bei išmokėjo draudimo išmoką. Šiuo atveju ieškovė, sumokėjusi draudimo išmoką, vadovaudamasi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo – atsakovas.

32.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (žr. panašią praktiką bylose dėl Lietuvos draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).

33.       Ieškovė į bylą pateikė 2020-09-17 sąmatą, parengtą Audatex programa, taip pat transporto priemonės apžiūros-defektų aktą. Pagal pateiktą sąmatą darbų, dažymo ir dalių bendra darbų, dažymo ir detalių kaina yra 737,44 Eur. Pagal sąmatos duomenis ir ieškovės paaiškinimus, iš šios sumos nuskaityta 262,00 Eur suma už transporto priemonės būklės pagerinimą.

34.       Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad atitinkamo dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta nepagrįstai ar neatitinka realios nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydžio. Ieškovė pateikė savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, patvirtinančius išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą ir realumą. Atsakovas dėl ieškovės reikalaujamos priteisti sumos dydžio apeliaciniame skunde argumentų neteikė.

Dėl bylos procesinės baigties

35.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.