Civilinė byla Nr. 2S-1531-614/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01469-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3. 3.3.2.5.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ieškovės K. K. ieškinys atsakovei AB „Luminor Bank“ dėl reikalavimo teisių užtikrinimo.
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Ieškovė K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės AB „Luminor Bank“ veiklą bei derybas, vykdant lizingo dalyko pardavimą, neteisėtais ir nusikalstamais bei įpareigoti atsakovę grąžinti laiduotojai, t. y. ieškovei, suremontuotą lizingo dalyką – 2012 m. gamybos vilkiką MAN TGX 18.400 4x2 BLS, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) bei išduoti laiduotojo nuosavybę į nurodytą turtą patvirtinančius dokumentus.
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi nustatė ieškovei K. K. septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškinyje netinkamai suformuluotas ieškinio reikalavimas, kadangi teismas civilines teises gina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje numatytais būdais, todėl ieškovė savo reikalavimus turi reikšti, pasirinkdama vieną ar kelis šių būdų. Pagal pareikštus ieškinio reikalavimus matyti, kad ieškovė iš esmės siekia nuosavybės teisės į minėtą turto objektą, todėl turi nurodyti turtinio ieškinio kainą, apmokėti reikalavimą tinkamai žyminiu mokesčiu, pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 str. 1 d. 1 p.).
- Ieškovė 2018 m. vasario 12 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydama pripažinti atsakovės AB „Luminor Bank“ veiklą bei derybas, vykdant lizingo dalyko pardavimą, neteisėtais ir nusikalstamais; įpareigoti atsakovę grąžinti laiduotojai, t. y. ieškovei, suremontuotą lizingo dalyką – 2012 m. gamybos vilkiką MAN TGX 18.400 4x2 BLS, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) bei išduoti laiduotojo nuosavybę į nurodytą turtą patvirtinančius dokumentus; priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi laikė nepaduotu ieškovės K. K. ieškinį atsakovei AB „Luminor Bank“ dėl reikalavimo teisių užtikrinimo.
- Teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai trūkumų nepašalino, kadangi neįvykdė reikalavimo tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą, pasirenkant vieną iš CK 1.138 straipsnyje numatytų būdų.
- Teismas konstatavo, kad ieškinys netinkamai paruoštas, ieškinys negali būti priimtas, todėl laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovei.
III. Atskirojo skundo argumentai
- Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas, nutardamas ieškinį dėl reikalavimo teisių užtikrinimo laikyti nepaduotu, nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų, įstatymų ir teisės aktų, kuriais rėmėsi, darydamas tokią išvadą.
- Ieškovė ieškinį įkainojo ir pateikdama 2018 m. vasario 6 d. ieškinį žyminio mokesčio apmokėjimo originalų kvitą.
- Ieškovė tinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą ir ištaisė ieškinio trūkumus, todėl ieškinys negali būti laikomas nepaduotu.
- Teismas negrąžino ieškovei žyminio mokesčio kvito originalo, todėl ieškovė neturės galimybės susigrąžinti žyminį mokestį.
- Teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartį išsiuntė ne kitą darbo dieną, kaip tai numato CPK 115 straipsnio 2 dalis, tačiau praėjus trims darbo dienoms.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
- Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
- Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu, yra teisėta ir pagrįsta.
- Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė K. K. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės AB „Luminor Bank“ veiklą bei derybas, vykdant lizingo dalyko pardavimą, neteisėtais ir nusikalstamais bei įpareigoti atsakovę grąžinti laiduotojai, t. y. ieškovei, suremontuotą lizingo dalyką – 2012 m. gamybos vilkiką MAN TGX 18.400 4x2 BLS, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) bei išduoti laiduotojo nuosavybę į nurodytą turtą patvirtinančius dokumentus.
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi nustatė ieškovei K. K. septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškinyje netinkamai suformuluotas ieškinio reikalavimas, kadangi teismas civilines teises gina CK 1.138 str. numatytais būdais, todėl ieškovė savo reikalavimus turi reikšti, pasirinkdama vieną ar kelis šių būdų. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė turi nurodyti turtinio ieškinio kainą, apmokėti reikalavimą tinkamai žyminiu mokesčiu, pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
- Ieškovė 2018 m. vasario 12 d. pateikė patikslintą ieškinį. Skundžiama nutartimi teismas laikė, kad ieškovė nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino ir laikė jį nepaduotu.
- Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) ir reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas suteikia ieškovui prerogatyvą nuspręsti, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Dėl to kiekvienu atveju, esant galimybei naudotis keliais CK 1.138 straipsnyje ar kitos teisės normose įtvirtintais teisių gynimo būdais, ieškovas yra laisvas pasirinkti, kurio iš jų teisminio įgyvendinimo sieks, taip pat kokias faktines jį pagrindžiančias aplinkybes turės įrodinėti.
- Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįvykdė reikalavimo tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą, pasirenkant vieną iš CK 1.138 str. numatytų būdų. CPK 22 straipsnis numato, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Tuo tarpu ieškovė ieškiniu prašo pripažinti atsakovės veiklą bei derybas neteisėtomis ir nusikalstamomis, todėl toks ieškovės reikalavimas gali būti nagrinėjamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, o ne pareiškiant ieškinį civilinio proceso tvarka.
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi taip pat konstatavo, kad ieškovė turi nurodyti turtinio ieškinio kainą, apmokėti reikalavimą tinkamai žyminiu mokesčiu, pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
- Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, 2018 m. vasario 12 d. pateiktame ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 10 000 Eur, žyminis mokestis – 300 Eur. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškinyje nurodė, kad yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 staripsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
- Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriuo remiasi apeliantė, nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šia proceso teisės norma siekiama neapmokestinti teisme nagrinėjamų reikalavimų, kuriuos pareiškia asmenys, galėję savo procesines teises įgyvendinti baudžiamojo proceso tvarka, kuriame žyminis mokestis nemokamas. Be to, valstybė suinteresuota, kad nuo nusikalstamų veiksmų nukentėję asmenys galėtų nevaržomai iš tokias neteisėtas veikas padariusio asmens (padariusių asmenų) reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-161/2014).
- Apeliacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad nors civilinio proceso įstatyme nėra nustatyta, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas baudžiamojoje byloje, kad asmuo, kreipdamasis į teismą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, tačiau tokia situacija gali susidaryti ne tik tuomet, kai baudžiamojoje byloje įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo nustatoma, kad ieškovas patyrė žalos, bet ir tuomet, kai atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimas dar nėra išspręstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2224/2011). Kita vertus, vien iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir ieškovės pareikštos nuomonės apie asmenų kaltę nusikaltimo padarymu negalima daryti išvados, jog nusikalstama veika ir asmenų kaltumas yra įrodytas ar bent atliekamas tyrimas baudžiamojo proceso tvarka, kas sudarytų pagrindą atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodytos įstatymo normos pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-503/2008).
- Taigi, kaip matyti iš šiam ginčui aktualios teismų praktikos, apeliantės nurodytos įstatymo nuostatos taikymas siejamas su tam tikrų procesinių veiksmų pradėjimu / atlikimu baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl ieškinyje nurodytų atsakovės veiksmų buvo inicijuotas / pradėtas ikiteisminis tyrimas, nagrinėjama baudžiamoji byla ar priimtas įsiteisėjęs nuosprendis. Kaip nurodyta pirmiau, vien ieškinį pateikusio asmens išreikšta nuomonė apie atsakovės atliktą nusikalstamą veiką, nesant tai patvirtinančių ir baudžiamojo proceso normoms atitinkančių procesinių dokumentų, nesudaro pagrindo taikyti CPK nustatytą išimtį, leidžiančią nemokėti žyminio mokesčio.
- Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad skundžiama nutartis yra be motyvų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nutarties motyvus išdėstė glaustai, neprieštarauja CPK nuostatoms (CPK 270 str. 4 d., 291 str.) ir nereiškia, kad nutartis nemotyvuota. Skundžiamoje teismo nutartyje teismas pakankamai aiškiai argumentavo, kodėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.
- Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai negrąžino žyminio mokesčio kvito originalo. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama grąžinti minėtą kvitą. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo pripažinti, kad teismas nepagrįstai šio kvito ieškovei negrąžino.
- Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartį išsiuntė praėjus 3 darbo dienoms po jos priėmimo, todėl pažeidė CPK 115 straipsnio 2 dalį, kuria remiantis nutartis dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė 2018 m. sausio 30 d. nutarties neskundė. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad minėta nutartis buvo išsiųsta 2018 m. vasario 1 d. (b. l. 33), taigi tik nežymiai pažeidžiant CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą. Ieškovė ieškinio trūkumų nustatytu terminu vis tiek nepašalino, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės teisės šiuo atveju buvo pažeistos.
- Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą bei trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, pagrįstai sprendė, kad ieškovė teismo nustatytų trūkumų nepašalino, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o 2018 m. vasario 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Eglė Surgailienė