Baudžiamoji byla Nr. 1-124-231-2011 m.
Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00183-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.3; 1.1.8; 1.1.10.1.
(S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
Lietuvos Respublikos vardu
2011 m. lapkričio 8 d.
Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska
sekretoriaujant Ramunei Karsokienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Maleckui,
nukentėjusiesiems A. S., K. S., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. S., G. S.,
civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei D. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,
S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas (duomenys neskelbtini), Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 90 str. 2 d., ir 16 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, teistumas išnykęs,, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Kaltinamasis S. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata bei vienas žmogus žuvo, o būtent 2010 m. balandžio 17 d. apie 13.35 val. kelio (duomenys neskelbtini) kilometre (duomenys neskelbtini), vairuodamas A. V. priklausantį automobilį „Fiat Bravo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 9, 14, 125 punktų reikalavimus, tai yra nesiėmė visų būtinu priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su automobiliu „ Alfa Romeo 146“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Fiat Bravo“ keleiviui A. S. ir automobilio „Alfa Romeo 146“ vairuotojui A. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio „Alfa Romeo 146“ keleivė T. S. nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.
Kaltinamasis S. V. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. balandžio 17 d., iš ryto išvažiavo į netoliese esantį garažą, kur remontavo žmonai A. V. priklausantį automobilį Fiat Bravo. Dirbdamas, gėrė alų, o kadangi iš vakaro buvo gėręs, nieko nevalgė, greitai apsvaigo. Kartu su juo buvo kaimynas A. S. Nurodė, kad pataisęs automobilį, nutarė pravažiuoti automobiliu ir patikrinti, ar jis gerai važiuoja. Pamena, kad atsisėdęs į automobilį prie vairo, jį užvedė, šalia atsisėdo kaimynas A. S., ir jie išvažiavo į gatvę, važiavo keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Važiavo apie 100 km/val., vienu momentu jį apakino saulė, todėl jis nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę juosta ir po to nieko neatsimena, atsibudo Vilniaus ligoninės reanimacijos skyriuje. Dėl įvykio labai gailisi, sutinka atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, tik negali pasakyti kokia turėtų būti neturtinė žala.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta sekančiais įrodymais.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. parodė, kad 2010 m. balandžio 17 d. apie 13.30 val. jis važiavo nuosavu automobiliu Alfa Romeo 146, kartu su savo motina apsipirkti iš (duomenys neskelbtini). Važiavo nedideliu greičiu, kas atsitiko po to nepamena, nes patyrė amneziją. Per eismo įvykį nukentėjo, jam nustatyta daugybiniai kaulų lūžiai, galvos, stuburo traumos. Apie pusę metų gulėjo ligoninėje, padaryta 15 operacijų ir jos atliekamos iki šiol. Nurodo, kad sunkiai valdo kairę ranką, vaikšto tik su ramentais. Ligoninėje gydėsi apie 6 mėnesius, nurodė, kad dalį žalos atlygino jam draudimas, tačiau jis turėjo daugiau išlaidų, susijusių su transporto išlaidomis, vaistų pirkimu, protezavimu. Gydymo išlaidos sudarė 113,68 Lt, kelionės išlaidos sudarė 44 Lt dantų protezavimo išlaidos sudarė 11300 Lt, automobilio transportavimo bei saugojimo išlaidos sudarė 6780,35 Lt, buto išlaikymo išlaidos sudarė 3874,65 Lt, laidotuvių išlaidos sudarė 1250 Lt, sudaužyto automobilio kainos skirtumas sudarė 2136 Lt. Nurodė, kad už saugojimo aikštelę ir dantų protezavimą dar nesumokėjo , nes neturi pinigų. Dėl eismo įvykio patyrė neturtinę žalą, dvasinių ir fizinių išgyvenimų, be to automobilyje važiavo ir jo motina, kuri per eismo įvykį žuvo, todėl jam padarytą neturtinę žalą įvertina 300 000 Lt bei prašo priteisti 25498,69 Lt turtinę žalą.
Nukentėjusysis A. S. parodė, kad S. V. yra jo kaimynas, 2010 m. balandžio 17 d. pirmoje dienos pusėje pas jį atėjo S. V. ir paprašė jo garaže paremontuoti automobilį. Nurodė, kad garaže jis negėrė, pamena, kad atsisėdo į automobilį šalia vairuotojo, daugiau nieko neprisimena. Atsigavo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, jam buvo stipriai sutrenkta galva. Pretenzijų kaltinamajam neturi.
Nukentėjusysis G. S. teismui parodė, kad 2010 m. balandžio 17 d. eismo įvykio metu žuvo jo motina T. S., sunkiai sužalotas brolis. Dėl eismo įvykio patyrė 30000 Lt neturtinę žalą, nes prarado darbą, buvo sutaręs dėl darbo Švedijoje, ir tuo laiku turėjo išvažiuoti, bet dėl įvykio , motinos žūties, neišvažiavo, ir dabar dar bedirba. Dalį moralinės žalos -2158 Lt atlygino draudimas, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 27842 Lt moralinės žalos ir 300 Lt už advokato pagalbą.
Nukentėjusysis K. S. teismui parodė kad yra A. S. brolis. Eismo įvykio metu žuvo jo motina, kuri gyveno (duomenys neskelbtini).
Apklausta teismo posėdyje liudytoja A. V. parodė, kad ji su vyru S. V. turi automobilį „Fiat Bravo“. 2010 m. balandžio 17 d. ryte ji išėjo į darbą, automobilio rakteliai liko namuose, nes vyras turėjo remontuoti automobilį. Apie 15.00 val. jai pranešė, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo jos vyras.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. K. parodė kad 2010 m. pavasarį važiavo keliu (duomenys neskelbtini), link posūkio pamatė eismo įvykį, kurio metu susidūrė du automobiliai, eismo įvykio aplinkybių nematė, tik apie eismo įvykį pranešė policijai ir išvažiavo.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. S. parodė, kad 2010 m. balandžio mėn. 17 d. važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), už posūkio pamatė po eismo įvykio 2 automobilius, vienas buvo vienoje kelio pusėje, kitas – kitoje. Sustojo, būdamas įvykio vietoje atkreipė dėmesį, kad dešinėje kelio pusėje stovėjusiame pilkame automobilyje priekyje buvo prispaustas vairuotojas, nes visas automobilio priekis buvo apgadintas. Vairuotojas šaukė, kad jį ištrauktų, automobilio galinėje sėdynėje pamatė moterį be gyvybės ženklų. Kaltinamasis pats perlipo į automobilio galą ir sakė, jog automobilio nevairavo.
Iš specialisto išvados matyti, kad S. V. kraujyje rasta 2,68‰ etilo alkoholio (b.l. 56).
Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Važiuojant keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), nuo sankryžos (duomenys neskelbtini) kryptimi važiuojant asfaltuotu keliu, nuvažiavus 1,2 km. matome stovinčius du deformuotus automobilius- dešiniajame kelkraštyje ( važiuojant link (duomenys neskelbtini) ) stovi „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, kairiajame kelkraštyje- „Alfa Romeo 146“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Automobiliai stovi priekiu link važiuojamosios dalies. Eismo įvykio vietoje kelias asfaltuotas, duobių nėra, asfalto danga sausa. Apie 20-40 metrų iki automobilių stovėjimo vietos yra kelio vingis į dešinę. Eismo įvykio vietoje kelio asfaltuotos kelio dangos plotis 5,90 m., eismo kryptys atskirtos siaura brūkšnine linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus. Atstumas nuo brūkšninės linijos iki asfalto krašto dešiniajame kelkraštyje 3,00 m. Prieš automobilius dešinėje kelio pusėje, pievoje stovi elektros linijos atrama Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo šios atramos iki kelio asfalto pradžios yra 9,30 m. atstumas. Nuvedus nuo šios atramos sąlyginę statmeną keliui liniją, nuo šios linijos bus matuojami atstumai iki automobilių ir iki pėdsakų asfalte. Nuo minėtos statmenos sąlyginės linijos iki automobilio „Fiat Bravo“ priekinio kairiojo rato atstumas 12,10 m., iki galinio kairiojo rato- 13,60 m. Nuo statmenos sąlyginės linijos iki automobilio „Alfa Romeo 146“ priekinio dešiniojo rato yra 9,90 m. atstumas, iki dešiniojo galinio rato- 12,50 m. atstumas. Asfalte tarp automobilių matosi įbrėžimai. Nuo statmenos sąlyginės linijos iki įbrėžimo, esančio automobilio „Alfa Romeo 146“ eismo juostoje yra 5,70 m. atstumas, įbrėžimas 0,60 m. ilgio, iki siauros brūkšninės linijos 0,80 m. atstumas. Nuo šio įbrėžimo po kaire ( žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės ), 0,60 cm. atstumu yra kitas įbrėžimas, kuris yra 0,38 m. ilgio, jo pradžia nuo statmenos sąlyginės linijos yra 5,80 m. atstumu. Nuo jų kairiau yra dar du įbrėžimai, dešiniojo įbrėžimo pradžia nuo brūkšninės linijos yra 1,35 m. atstumu, dešinysis įbrėžimas yra 0,52 m. ilgio, kairysis- 0,50 m. ilgio, atstumas tarp jų yra 0,36 m. Penktojo įbrėžimo, esančio prie automobilio „Alfa Romeo 146“ ilgis 0,46 m., jo pradžia yra 9,70 m. nuo sąlyginės statmenos linijos ir 1,90 m. atstumu nuo brūkšninės linijos. Vienas įbrėžimas matosi automobilio „Fiat Bravo“ pusėje esančioje eismo juostoje 9,80 m. atstumu nuo sąlyginės statmenos linijos, įbrėžimo pradžios atstumas nuo brūkšninės linijos 0,20 m., o įbrėžimo galo atstumas iki brūkšninės linijos 0,50 m. įbrėžimo ilgis 0,40 m. Taip pat, ant asfalto, tarp automobilių, tarp pirmųjų dviejų įbrėžimų ir nuo brūkšninės linijos link automobilio „Fiat Bravo“ matosi tamsios spalvos dėmė, panaši į automobilinę alyvą. Eismo įvykio vietoje ant asfalto automobilių stabdymo pėdsakų nesimato. Atstumas nuo automobilio „Fiat Bravo“ priekinio dešiniojo rato iki brūkšninės linijos yra 1,80 m., nuo šio automobilio galinio dešiniojo rato iki brūkšninės linijos 3,40 m. Atstumas nuo automobilio „Alfa Romeo 146“ kairiojo priekinio rato iki brūkšninės linijos 3,0 m., nuo galinio kairiojo rato iki brūkšninės linijos- 4,0 m. Atstumas tarp automobilio „Alfa Romeo 146“ kairiojo priekinio rato iki automobilio „Fiat Bravo“ dešiniojo priekinio rato 5,20 m. Atstumas nuo automobilio „Fiat Bravo“ galinio dešiniojo rato iki sankryžos su žvyrkeliu, esančiu link (duomenys neskelbtini) yra 31,80 m. Apžiūrint automobilį „Fiat Bravo“, matome, kad stipriai deformuotas automobilio priekis, ypatingai kairysis kampas. Aplink automobilį mėtosi kėbulo detalių nuolaužos. Galinis valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pritvirtintas prie kėbulo, priekinis valstybinis numeris guli šalia automobilio „Alfa Romeo 146“. Automobilio salone matome šio automobilio „PZU Lietuva“ draudimo liudijimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo terminas yra nuo 2010-04-14 iki 2010-07-13. Apžiūrint automobilį „Alfa Romeo 146“, matome, kad automobilio priekis, ypač kairysis kampas stipriai deformuotas, be to kėbulas supjaustytas vykdant gelbėjimo darbus. Automobilio kėbulo detalių nuolaužos mėtosi aplink automobilį. Automobilio salone matome šio automobilio „Gjensidige“ draudimo liudijimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo terminas nuo 2009-03-28 iki 2009-09-27. Automobilyje ant galinės sėdynės dešinėje pusėje guli moteriškos lyties lavonas, kurio veidas kraujuotas, matosi nubruzdijimai veide, rankose bei kojose. Lavono drabužiai- juodos kelnės, pilkas sijonas, rusvas paltas. Šalia sėdynės automobilio salone guli rudos spalvos rankinė, kurios viduje matome dokumentus: T. S., a.k. (duomenys neskelbtini), asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini), T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pensijos gavėjo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), T. S. rusiška darbo knygelė, T. S. taupomoji knygelė, T. S. ir P. S. santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Rankinėje yra juodos spalvos piniginė, kurios viduje matome pinigus- keturi šimtai penkiasdešimt trys litai 70 centų. 440 litų yra popierinėmis kupiūromis: 4 kupiūros po 100 Lt., kupiūrų Nr. AA7085126, AA9485333, AA9485334, AA9485335; viena 20 Lt. kupiūra Nr. AC3712306, 2 kupiūros po 10 Lt. Nr. AC3839980 ir AD0142916. Taip pat piniginėje yra monetos litais ir centais, viso 13 Lt. 70 cnt. (b.l. 4-15)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio riešo srityje, muštinė žaizda kairės alkūnės nugariniame paviršiuje su kairio alkūnkaulio intrasąnariniu atviru lūžiu, su dilbio tiesiamųjų raumenų viršutinės dalies sumušimu, suplėšymu bei kraujosruvomis, kairės girnelės atviras lūžis su kairio blauzdikaulio tarpkrūmplinės pakylos lūžiu, dešinės šlaunies muštinė žaizda girnelės srityje, dešinio kelio priekinio paviršiaus muštinė žaizda su šlaunikaulio viršutinio trečdalio skeveldriniu lūžiu ir lūžgaliais suplėšytu šoniniu plačiuoju šlaunies raumeniu, kaklo C2 slankstelio danties panirimas, stuburo juosmeninio L1-4 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžis, VII kairės pusės šonkaulio lūžis, riebalinė embolija į mažąjį ir didįjį kraujo apytakos ratus. Sužalojimas padarytas smūginiais kietų bukų (bukabriaunių) daiktų poveikiais, galimai užduotyje nurodytu metu, kūnui atsimušant į automobilio salono detales. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 87-91).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. nustatyta galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontūziniais židiniais abipus kaktinėse srityse, dešiniosios akies atitraukiamojo nervo parezė. Sužalojimai padaryti prieš patenkant į gydymo įstaigą, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu į galvos sritį, tiek suduodant smūgį, tiek ir galva atsitrenkiant į minėtą daiktą. Sužalojimai dėl galvos smegenų sumušimo vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 73-76).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. S. mirė nuo krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, kairio raktikaulio lūžiu, širdplėvės plyšimu, apatinės tuščiosios venos nuplyšimu, blužnies suardymu. Tai komplikavosi ūminiu nukraujavimu į krūtinės ir pilvo ertmes. T. S. mirtis turėjo įvykti netrukus po 2010-04-17 eismo įvykio, į tai nurodo patirtų sužalojimų pobūdis. T. S. lavone nustatyti šie sužalojimai: mušinės žaizdos viršutinėje lūpoje ir smakre, kraujo išsiliejimai po galvos smegenų ir smegenėlių minkštaisiais dangalais, daugybinės poodinės kraujosruvos pečių srityje, krūtinėje, rankose, blauzdų priekiniuose paviršiuose, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai, kairio raktikaulio lūžis, širdiplėvės plyšimas, apatinės tuščiosios venos nuplyšimas, blužnies suardymas, kraujosruvos kairio inksto kapsulėje, užpilvaplėvinio tarpo minkštuose audiniuose kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies išilginiame ir tarpslanksteliniai raiščiuose, odos nubrozdinimai rankose ir blauzdų priekiniuose paviršiuose, dešinio blauzdikaulio skeveldrinis atviras lūžis. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu nukentėjusiajai esant priekinėje keleivio sėdynėje ir po susidūrimo su kita transporto priemone kūno priekiniais ir šoniniais paviršiais kontaktuojant su automobilio salono atsikišusiomis dalimis. Vertinant visumoje sužalojimai atitinką sunkų sveikatos sutrikdymą. Pomirtinių sužalojimų nukentėjusiosios kūne nenustatyta. Po apatinės tuščiosios venos nutrūkimo Peugeot 605“ valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukti tik tada, kai tą daryti yra saugu ir taip, kad važiuojamųjų dalių sankirtoje neįvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą.
Kaltinamojo S. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., kadangi jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata bei žuvo vienas žmogus..
Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad kaltinamajam S. V. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 6 d., priskiriama prie sunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.). S. V. nedirba, bet turi pastovią gyvenamąją vietą, turi šeimą, nepriklauso stebimų ligonių grupei, teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, nebaustas administracine tvarka, pergyvena dėl padaryto nusikaltimo pasekoje atsiradusių pasekmių -visos šios aplinkybės lengvina teisiamojo teisinę padėtį. Be to, skiriant bausmę S. V. atsižvelgiama ir į tai, kad padaryto nusikaltimo pasėkoje vienas žmogus žuvo, vienam asmeniui sunkiai sutrikdyta sveikata, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, neatsiprašė nukentėjusiųjų, o tai sunkina jo teisinę padėtį.
Atsižvelgiant į visas išvardytas aplinkybes, S. V. skirtina mažesnė nei sankcijoje už kaltinamojo padarytą veiką numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teismas, vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. S. V. taikytinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (LR BK 75 str.).
Taip pat kaltinamajam taikytinas BK 68 str., uždraudžiant S. V. naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytą uždraudimo terminą, atsižvelgiant į kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei jų sukeltas itin sunkias pasekmes.
Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. CK 6.283 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. prašo priteisti iš kaltinamojo S. V., civilinio atsakovo S. V. ir UAB DK „PZU Lietuva“ 25498,69 Lt turtinės žalos ir 300000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad turtinė žala susideda iš gydymosi išlaidų -113,68 Lt., nepataisomai sugadinto automobilio „ALFA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainos skirtumo - 2136 Lt, automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę , todėl už automobilio nugabenimą ir saugojimą jis turi sumokėti 6780,35 Lt, kelionės išlaidos sudarė 44 Lt, dantų protezavimui jis turi sumokėti 11300 Lt. motinos T. S. laidotuvėmis išleido 1250 Lt, taip pat nurodo, jog dėl patirtų sužalojimų, negalėjo uždirbti pinigų būstui išlaikyti, todėl už buto komunalines paslaugas mokėjo buvusi sutuoktinė J. S., tai sudarė 3874,65 Lt sumą, kurią jis privalo grąžinti T. S.. Teismas nustatė, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. eismo įvykio metu sunkiai sužalotas, negalėjo judėti, ilgą laiką gydėsi ligoninėje, todėl dėl šios priežasčių negalėjo rūpintis automobilio pasiėmimu iš saugojimo aikštelės, todėl jo turėtas išlaidas 6780,35 Lt už transportavimą ir saugojimo paslaugas turi atlyginti civilinis atsakovas draudimo kompanija PZU Lietuva. Civilinis ieškinys dėl dantų protezavimo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas priteisiant 10900 Lt iš civilinio atsakovo PZU Lietuva ir 400 Lt iš kaltinamojo. Civilinis ieškinys dėl 113,68 Lt gydymo išlaidų, 44 Lt kelionės išlaidų, 1250 Lt laidotuvių išlaidų, 2136 Lt automobilio kainos skirtumas yra pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamojo. Civilinis ieškinys dalyje dėl buto išlaikymo yra atmestinas, kadangi neturi priežastinio ryšio su eismo įvykio padariniais, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.
Taip pat, A. S. prašo priteisti ir 300000,00 Lt neturtinės žalos.
LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). A. S. nurodo, kad dėl patirtų sunkių sužalojimų jo amžiuje sudėtinga pasveikti, tapo nedarbingu, ir niekad nebus tokiu darbingu kokiu buvo ankščiau. Atviri lūžiai bei kiti patirti sužalojimai sukėlė jam daug skausmo, nepatogumo, jis tapo priklausomas nuo aplinkinių, nes savarankiškai negali judėti, tapo išlaikomu. A. S. nurodo, kad dėl motinos T. S. netekties patyrė dvasinius pergyvenimus, nervinę įtampą, nes su motina buvo labai artimi, glaudus santykiai, jiedu dažnai susitikinėjo. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir vadovaudamasis nurodytais motyvais, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, A. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo S. V. 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) A. S. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas daro išvadą, jog būtent ši suma būtų adekvati ir protinga atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų laipsnį, jo netektą darbingumą, moralinius išgyvenimus dėl nusikaltimo įvykdymo, o prašoma priteisti 300000 Lt suma A. S. iš kaltinamojo yra nepagristai didelė, todėl likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. prašo priteisti iš kaltinamojo S. V. 27842,00 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad nusikaltimo padarymu žuvo jo motina T. S., dėl artimo žmogaus netekties patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, todėl nurodo, kad patyrė neturtinę žalą , kurią vertina 30000 Lt sumai. Draudimas jam atlygino dalį – 2158 Lt sumą, todėl likusią dalį – 27842,0 Lt prašo priteisti iš kaltinamojo S. V.. Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydį G. S., iš dalies sutinka su jo nurodytais motyvais, tačiau priteistinos žalos dydį mažina iki 10000,00 Lt. Iš tikrųjų, teismas sutinka su ieškovo nurodytais motyvais, kad dėl motinos žūties eismo įvykio metu, jis išgyveno, patyrė dvasinį stresą. Todėl teismas G. S. patirtą neturtinę žalą vertina 10000,00 Lt ir minusavus jam draudimo išmokėtą sumą-2158 Lt, priteisia iš kaltinamojo 7842,00 Lt. Iš kaltinamojo priteistinos išlaidos už advokato pagalbą-300 Lt G. S..
Kaltinamojo S. V. kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta PZU Lietuva. Sutinkamai su 2004-05-01 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 500 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad civilinis atsakovas UAB PZU Lietuva atlygino nukentėjusiajam G. S. 2158 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl likusi suma 7842 Lt priteistina iš kaltinamojo S. V..
Taip pat, iš kaltinamojo S. V. priteistinos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. turėtos išlaidos už advokato pagalbą, surašant procesinius dokumentus ( LR BPK 106 str. 2 d.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai: automobilis „Fiat Bravo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB (duomenys neskelbtini), grąžintinas kaltinamajam S. V., automobilis „ Alfa Romeo 146“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB (duomenys neskelbtini) grąžintinas A. S..
Teismas, vadovaudamasis CK 6.249, 6.250 str. str. BK 281 str. 6 d., BPK 303 str. 2 d.,
n u s p r e n d ž i a :
S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalyje ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir iki 2012 m. gegužės 8 d. sumokėti 1971,84 Lt turtinę žalą nukentėjusiajam A. S. ir iki 2012 m. lapkričio 8 d., sumokėti likusią 1971,84 Lt turtinę žalą A. S..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. uždrausti S. V. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Paskirtą S. V. kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis-palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės pradžią S. V. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2011 m. lapkričio 08 dienos.priėmimo dienos.
Priteisti iš S. V.:
7842 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Lt turėtų išlaidų už advokato pagalbą, surašant procesinius dokumentus G. S..
30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 3943,68 Lt turtinei žalai atlyginti A. S.
Priteisti iš UAB DK PZU Lietuva:
17680,35 Lt turtinės žalos atlyginimo A. S.;
Kitoje dalyje A. S. ir G. S. ieškinius atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai: automobilį „Fiat Bravo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB (duomenys neskelbtini) , grąžinti kaltinamajam S. V., automobilį „ A. R. 146“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB (duomenys neskelbtini) grąžinti A. S..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.
Teisėja Česlava Malinovska