Baudžiamoji byla Nr. 1-227-446/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52573-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 21 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,

sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,

dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,

kaltinamajam D. S., jo gynėjai advokatei Aušrai Žukienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis D. S. 2018 m. lapkričio 2 d. apie 13 val. 25 min (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pagal pateiktą 2018 m. lapkričio 13 d. specialisto išvadą Nr. T-A 11066/2018(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,52 promilių etilo alkoholio ) vairavo automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 1 d. pas jį svečiavosi giminaičiai, su kuriais aplankė artimųjų kapus, papietavo, išgėrė alkoholio. Kitos dienos ryte jis jautėsi apsvaigęs, norėjo dar išgerti, todėl į svečius pasikvietė V. K., kuris į jo namus iš gretimo kaimo atvažiavo dviračiu. Automobilio vairuoti nesiryžo, nes jautėsi pagiringas, todėl už jo automobilio vairo sėdo V. K.. Nuvažiavę į parduotuvę, esančią gretimame (duomenys neskelbtini), nusipirko 0,5 litro talpos degtinės butelį ir alaus, atvažiavo iki V. K. namų, automobilyje išgėrė po 200 gramų degtinės, V. K. nuėjo į namus, o jis automobiliu važiavo į savo namus. Žino, kad vaizdo registratoriumi jis buvo filmuojamas, įtarimų sukėlė jo važiavimas, tačiau jis vaizdo registratoriaus įrašų neperžiūrėjo, apie savo vairavimo ypatybes nieko paaiškinti negali. Grįžęs namo, automobilį pastatė kieme, namuose išgėrė alkoholio likučius, kuriuos buvo parsivežęs, kokį kiekį, tiksliai neprisimena. Po pusvalandžio į jo kiemą atvyko policijos pareigūnai, jis nesiginčijo, kad automobilį vairavo apsvaigę, sutiko pūsti į alkotesterį, kiek promilių parodė alkotesteris, neprisimena. Teismui priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą, prašė surengti bylos nagrinėjimą teisme, nes nesutinka su transporto priemonės konfiskavimu ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, kuris jo nuomone, pernelyg ilgas paskirtas. Prašo nekonfiskuoti jo automobilio, kuris jam reikalingas nuvykimui pas gydytojus, į parduotuvę. Jis serga onkologine liga. Lankytis gydymo įstaigose jam tenka dažnai, turėdamas automobilį, galimybių susirasti žmogų, mokantį vairuoti, tikrai rastų, tačiau nuvykimas nuosavu automobiliu ženkliai palengvintų jo padėtį. Prašo taikyti minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, sutinka sumokėti automobilio vertę pinigais.

  Kaltinamojo D. S. kaltė įrodyta.

Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų (b. l. 1517) matyti, kad 2018 m. lapkričio 2 d. 13 val. 25 min bendruoju pagalbos centro telefonu paskambinęs asmuo pranešė, kad kelyje Kelmė–Raseiniai nesaugiai manevruoja vairuotojas automobiliu „Peugeot 406“, kuris sustojo, vairuotojas nuėjo į namą, vairuotojas akivaizdžiai neblaivus.

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 5) matyti, kad gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, į pranešėjo nurodytą įvykio vietą vyko policijos pareigūnai, kuriuos pasitikęs pranešėjas J. Š. parodė netoliese esančios sodybos kiemą, į kurį įsuko tamsios spalvos „Peugeot“ markės automobilis, vairuojamas galimai neblaivaus vairuotojo. Pareigūnai, atvykę į pranešėjo nurodytą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kieme rado ir apžiūrėjo tamsiai mėlynos spalvos automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo durelės buvo atidarytos. Namo viduje buvęs D. S., kuris pareigūnams atrodė akivaizdžiai neblaivus, paaiškino, kad iš draugo V. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus, grįžo savo automobiliu namo. D. S. 2018 m. lapkričio 2 d. 14 val. 1 min alkotesteriu nustatytas 2,63 promilių girtumo laipsnis, jis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.  

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose (9, 11-13) užfiksuota automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 11066/2018(01) (b. l. 24) matyti, kad D. S. kraujyje, kuris paimtas 2018 m. lapkričio 2 d. 14 val. 25 min, nustatyta mažiausia koncentracija 2,52 promilės etilo alkoholio.

Iš VĮ „Regitra“ informacijos (b. l. 25) matyti, kad automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. S..

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis D. S. 2018 m. lapkričio 2 d. apie 13 val. 25 min, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytas alkoholio kiekis didesnis negu 1,5 promilės, (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtis.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

E. N. teismui pateikė prašymą (b. l. 147) kuriuo prašo perduoti kaltinamąjį D. S. jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisme E. N. paaiškino, kad D. S. pažįsta 26 metus, 2018 m. gruodžio mėnesį ji atsikraustė gyventi į D. S. namus, nuo to laiko gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Su kaltinamuoju puikiai sutaria, kartu dirba jų bendrame namų ūkyje – augina gyvulius, daržoves. Apie D. S. vairavimo apsvaigus nuo alkoholio aplinkybes ji žino, jai D. S. pats apie tai papasakojo, jis dėl įvykio labai pergyvena, išvadas iš savo netinkamo elgesio padarė, alkoholio jis faktiškai nevartoja, serga onkologine liga. D. S. jos patarimų visuomet klauso. Ji sutinkanti būti laiduotoja, prašo nekonfiskuoti automobilio.

E. N. neteista (b. l. 151), administracinių nusižengimų nėra padariusi, administracinėn atsakomybėn nebuvo patraukta (b. l. 152, 153). Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) (b. l. 148) E. N. charakterizuojama kaip darbšti, draugiška pilietė, aktyvi bendruomenės narė, nepiktnaudžiaujanti alkoholiniais gėrimais, nusiskundimų dėl netinkamo jos elgesio iš gyventojų seniūnija nėra gavusi. (duomenys neskelbtini) bendruomenė (b. l. 149), kurios narė yra E. N., pritaria, kad E. N. taptų D. S. laiduotoja, ją charakterizuoja kaip tvarkingą, pareigingą ir veiklią benduomenės narę, aktyviai dalyvaujančią bendruomenės veikloje, prisidedančią prie bendruomenės pastatų ir aplinkos puoselėjimo.

Aptartų E. N. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ji savo asmeniniu pavyzdžiu gali daryti teigiamą įtaką D. S., yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama būti laiduotoja.

BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis D. S. anksčiau teistas nebuvo, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (b. l. 88), duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus, byloje nėra, administracine tvarka nebaustas (b. l. 89), (duomenys neskelbtini), kurioje jis gyvena, charakterizuojamas kaip darbštus, draugiškas pilietis, aktyvus visuomenininkas, noriai dalyvaujantis seniūnijos renginiuose ir šventėse, kaimynų vertinamas teigiamai, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiaujantis (b. l. 97), todėl yra pagrindo manyti, kad D. S. nėra linkęs nusikalsti, ši jo neteisėta veika yra atsitiktinė, o ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. D. S. pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žalos savo veiksmais niekam nepadarė. Taigi yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Esant visumai paminėtų aplinkybių, taip pat vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, D. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos E. N. atsakomybei ir baudžiamąją bylą D. S. atžvilgiu nutraukiant. Nustatydamas laidavimo terminą teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir mano, kad šiuo atveju yra pagrindas laidavimą nustatyti minimaliam, t. y. vienerių metų, terminui.

Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Teismas, įvertinęs tai, kad D. S. nors ir nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus nebuvo ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo įstatymo nustatytą ribą, nuo kurios asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, todėl jam skirtinas vidutinės trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje. Dokumentas, patvirtinantis teisę vairuoti transporto priemones, - vairuotojo pažymėjimas - iš kaltinamojo paimtas 2018 m. lapkričio 5 d. tyrėjos nutarimu (b. l. 76), todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas būtent nuo tos dienos.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015 ir kt.). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Automobilis „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį kaltinamasis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl ji konfiskuotina.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaltinamasis D. S. ir jo laiduotoja E. N. prašo nekonfiskuoti automobilio, kadangi kaltinamasis serga onkologine liga, transporto priemonė reikalinga vykimui į gydymo įstaigas, kaltinamasis, turėdamas automobilį, vairuotoją, galintį vairuoti jo automobilį ir nuvežti jį pas gydytojus, nesunkiai suranda. D. S. sutinka sumokėti automobilio vertę pinigais.

Kaip matyti iš kaltinamojo pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų (b. l. 129, 130, 131), kaltinamajam diagnozuota onkologinė liga - limfoma – viena iš vėžio rūšių, kurią lemia sutrikęs limfocitų formavimosi procesas. Ligos gydymo eigoje jam taikyta chemoterapija, gydytojų rekomenduojama sveikatos būklę tausojantis rėžimas, kas keturi mėnesiai ar būklei pablogėjus lankymasis pas gydytoją hematologą konsultacijai. Kaltinamasis gyvena kaime, nutolusiame nuo Kelmės miesto 7 kilometrų atstumu, todėl akivaizdu, kad automobilis yra svarbus nuvykimui į rajono centrą, medicinos įstaigą, vykimas nuosava transporto priemone neabejotinai palengvina onkologine liga sergančio asmens padėtį. Atsižvelgus į kaltinamojo sveikatos būklę, įvertinus tai, kad jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, gailisi dėl savo neatsakingo elgesio, nėra linkęs pažeidinėti įstatymus, sutinka sumokėti valstybei automobilio vertę pinigais, darytina išvada, kad kaltinamajam priklausantį automobilį konfiskuoti netikslinga, iš kaltinamojo priteisus konfiskuotinos nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - vertę atitinkančią pinigų sumą, baudžiamojo poveikio priemonė būtų pritaikyta, nebūtų neproporcingai pažeisti kaltinamojo interesai.

Byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma dėl vidutinės transporto priemonės kainos nustatymo (b. l. 27) patvirtina, kad automobilio „Peugeot 407“, universalo, pirma registracija 2009 m., kuras – dyzelinas, vidutinė kaina be PVM Lietuvoje kaltinamojo D. S. nusikalstamos veikos padarymo metu – 2018 m. lapkričio mėnesį – buvo 2900 Eur, todėl ši suma išieškotina iš kaltinamojo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

        D. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį laiduotojos E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl šios veikos D. S. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo konfiskuotino turto (automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 900 Eur (du tūkstančius devynis šimtus eurų). 

2018 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.

D. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. S., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. N., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl D. S. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė