Administracinė byla Nr. A-1927-629/2018

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2016 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 1P-663 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. R.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

1.1.       Pareiškėja paaiškino, jog tarnybinė nuobauda jai paskirta už tai, kad ji, Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pavaduotoja, atliekanti pareigas Vaidotų geležinkelio poste, dirbdama Naujamiesčio muitinio tikrinimo vietoje, 2015 m. gegužės 27 d. apie 9.47 val. priėmė UAB „Autoroad“ atstovo pateiktą 2015 m. gegužės 27 d. prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto (darbo) nedarbo laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. 5VG2000268, jį užregistravo Registre, tačiau nesilaikydama Leidimų atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje išdavimo taisyklėse, patvirtintose Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1B-180, (toliau – ir Taisyklės) nustatytos tvarkos (13 p.), šio prašymo neperdavė už rizikos valdymą muitinės poste atsakingam pareigūnui, ir, nesant prašymo B dalyje įrašytos išvados, užpildė prašymo C dalį, kurioje priėmė sprendimą leisti atlikti prekių (automobilio Peugeot 107) muitinį tikrinimą muitinės darbo laiku asmens pageidaujamoje vietoje, nors prašymas buvo su akivaizdžiais trūkumais, t. y. buvo neužpildyta šio prašymo A dalies 3, 4 ir 5 skiltys (prašymo A dalį pildo prašymą teikiantis asmuo) bei neužpildyta prašymo B skiltis (prašymo B dalies 7 skiltį pildo už rizikos valdymą atsakingas muitinės pareigūnas). Taip pat, kad pareiškėja 2015 m. gegužės 27 d. apie 12 val. padarė minėto prašymo kopiją ir ją asmeniškai savo parašu patvirtino, kad ji atitinka originalą, minėto prašymo originale A dalies 3 skiltyje neteisėtai įrašė neteisingus duomenis: „Peugeot 107 2011-03-11 (duomenys neskelbtini)“, nors prašymo A dalies 3 skiltyje reikalingą informaciją turėjo įrašyti UAB „Autoroad“ darbuotojas, teikiantis prašymą muitinei, bei buvo nustatyta, kad deklaruota prekė Peugeot 107 nebuvo pakrauta į jokią kitą transporto priemonę. Įsakyme nurodyta, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Taisyklių 8 ir 13 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio dalies 1, 4 ir 5 punktus, Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pavaduotojos pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus
2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1B-930, 7.10 punktą ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo. Taip pat Įsakyme nurodoma apie neva dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo kilusias pasekmes – pasinaudodamas prašymo Nr. 5VG2000268 C dalyje 2015 m. gegužės 27 d. 9.27 val. dėl neatsargumo priimtu pareiškėjos sprendimu leisti atlikti neapibrėžtos prekės (prašymo A dalies 3, 4 ir 5 skiltys, identifikuojančios prekę, nebuvo užpildytos) muitinį tikrinimą asmens pageidaujamoje vietoje, posto vyriausiasis inspektorius P. B. 2015 m. gegužės 27 d. apie 12.00 – 13.00 val. atlikdamas eksporto deklaracijos Nr. 15LTVG2000EK0239D1 (prekė – priekaba Schmitz SK024) muitinį tikrinimą ir įforminimą bei, žinodamas, kad minėtas prašymas (kartu ir C dalyje priimtas sprendimas leisti atlikti prekių muitinį tikrinimą) yra skirtas atlikti prekės Peugeot 107 muitinį tikrinimą pagal eksporto deklaraciją Nr. 15LTVG2000EK0238E0, minėto prašymo A dalies 3, 4 ir 5 skiltyse neteisėtai įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis (nurodė kitą eksporto deklaracijos Nr. (4 skiltis), kitos prekės aprašymą (5 skiltis) ir neteisingą transporto priemonę (3 skiltis), t. y. suklastojo UAB „Autoroad“ 2015 m. gegužės 27 d. pateiktą dokumentą (prašymą) ir minėtą suklastotą dokumentą pridėjo prie kitos UAB „Autoroad“ pateiktos eksporto deklaracijos
Nr. 15LTVG2000EK0239D1 (prekė – priekaba Schmitz SK024), tuo sudarydamas galimybę UAB „Autoroad“ atstovui nepristatyti minėtos transporto priemonės į muitinio tikrinimo vietą bei išvengti administracinės atsakomybės.

1.2.       Pareiškėjos teigimu, tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, jog ji pažeidė teisės aktų reikalavimus. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas, formuluodamas kaltinimą dėl tarnybinio nusižengimo, apsiribojo tik abstrakčiu nurodymu, kad pareiškėja pažeidė Muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punktą „vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus“, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus: 1) pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; 5) laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, bei Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pavaduotojos pareigybės aprašymo 7.10 punktą: užtikrinti teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, vykdymą vadovaujamame poste. 

1.3.       Atkreipė dėmesį į tai, jog Departamentas pareiškėjos galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą sieja išimtinai tik su Taisyklių 8 ir 13 punktais, tačiau ignoruoja faktą, kad minėtas prašymas (leidimas) nebuvo panaudotas dėl lengvojo automobilio, kuriam jis buvo skirtas, t. y. prekės Peugeot 107, muitiniam tikrinimui pagal eksporto deklaraciją Nr. 15LTVG2000EK0238E0 atlikti asmens pageidaujamoje vietoje. Šios prekės muitinis tikrinimas buvo atliktas Vaidotų geležinkelio poste, Naujamiesčio muitinio tikrinimo vietoje. Taip pat net nepaminėta, jog nurodymus neatlikti minėto muitinio tikrinimo asmens pageidaujamoje vietoje davė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, kurie pareiškėjai ir liepė patvirtinti minėtą kopiją. Nepanaudotą prašymą pareiškėja atidavė į priėmimą, t. y. vadovaujančiam pareigūnui P. B., kuris ir buvo atsakingas už rizikos valdymą. Minėtos Taisyklės nereglamentuoja nepanaudotų ar sugadintų prašymų saugojimo tvarkos. Galiojantys, t. y. panaudoti, prašymai pridedami ir saugomi prie deklaracijų. Tokiu atveju kaip šis, tokie prašymai saugomi, tiksliau laikomi, pačių pareigūnų dėl bendros informacijos nenustatytą laiką, vėliau – sunaikinami (išmetami). Prašymų blankai nėra griežtos atskaitomybės. Juos pildo muitinės posto viršininkas, pavaduotojas ir pareigūnas, atsakingas už riziką. Jokio nurodymo jį panaudoti pareiškėja nedavė ir negalėjo kam nors iš pavaldinių duoti.

1.4.       Pažymėjo, jog Taisyklės nedraudžia pradėti pildyti prašymą, o papildomą informaciją ji įrašė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų nurodymu, kad reikia padaryti jo kopiją ir ją patvirtinti. Grafas pareiškėja sumaišė netyčia, bet nagrinėjamu atveju tas nėra svarbu, nes žinojo, kad šis leidimas nebus panaudotas. Tokia paslauga mokama ir tarnybinio tyrimo metu buvo žinoma, kad sąskaita faktūra už paslaugą nebuvo išrašyta. Tai įrodo, kad pareiškėjos veiksmai teisėti. Įsakyme skirti nuobaudą neakcentuota, jog 2015 m. gegužės 27 d. nuo 8.00 iki 11.00 val. Muitinio tikrinimo vietoje „Naujamiestis “dirbo tik vienas pareigūnas. Tokia situacija susiklostė nesant dviejų pareigūnų – vyr. inspektorei A. L. nuo 2015 m. gegužės 7 d. nebuvo pratęstas tarnybos laikas, o vyresn. inspektorius V. K. išvyko į komandiruotę pagal CEPOL programą. Dėl susidariusios situacijos pareiškėja dirbo ne tik savo darbą, bet ir papildomai dirbo dokumentų priėmime. Taigi pareiškėjai skirta griežta tarnybinė nuobauda dėl to, kad stengėsi tinkamai ir laiku vykdyti savo pareigas ir dėl jos neformalaus požiūrio į atliekamas funkcijas. Įsakyme konstatuojama, kokį tarnybinį nusižengimą įvykdė pareigūnas P. B.. Jam taip pat paskirta tarnybinė nuobauda, jos pareigūnas neginčijo. Taigi savo pareigas pareiškėja atliko tinkamai. Ji nubausta dėl to, jog nenuspėjo, kokį pažeidimą gali padaryti vienas ar kitas jai pavaldus pareigūnas. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo forminama eksporto procedūra, jokių mokesčių nėra, todėl ir jokios žalos nepadaryta ir negalėjo būti padaryta.

1.5.       Pabrėžė, kad Įsakyme išdėstyti abstraktaus pobūdžio argumentai, neišanalizuota kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, o paskirta nuobauda neadekvati. Būtent 2015 m. rugsėjo 24 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-1891 (toliau – ir Išvada) neatitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų „Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių“ (21 p.) reikalavimų, kadangi tarnybinis patikrinimas atliktas nepilnai ir paviršutiniškai, Išvadoje išsamiai neišanalizuota pareiškėjos kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės, neapklausti visi asmenys, susiję su prašymo Nr. 5VG2000268 pateikimu ir įforminimu ar panaudojimu.

2.       Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1.       Nurodė, kad pagal Taisyklių 3 ir 8 punktus tik fizinis arba juridinis asmuo, turintis prievolę deklaruoti prekes muitinei, pildo prašymo „A“ dalį“. Taigi pareigūnas, priimantis sprendimus (prašymo C dalyje) leisti atlikti prekių mutinį tikrinimą asmens pageidaujamoje vietoje, neturi teisės pildyti prašymo A dalies, nepriklausomai nuo to, ar įrašo teisingus duomenis, ar ne. Be to, Taisyklių 8, 13 ir 15 punktai imperatyviai nustato prašymo pildymo seką, nustato, kurią prašymo dalį pildo pareiškėjas (A dalis), kurią – už rizikos valdymą muitinės poste atsakingas muitinės pareigūnas (B dalis), ir kurią dalį užpildo posto viršininkas, jo pavaduotojas arba kitas paskirtas vadovaujantis muitinės pareigūnas (C dalis). Pagal Taisyklių 14 punktą, gavęs prašymą, posto viršininkas, jo pavaduotojas arba kitas paskirtas vadovaujantis muitinės pareigūnas įsitikina, ar prašymas yra pagrįstas, įvertina posto galimybes suteikti prašomą paslaugą ir organizuoja prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje. Vadinasi, priimti sprendimą ir, kaip nurodyta Taisyklėse, užpildyti prašymo C dalį galima tik įvertinus duomenis, pateiktus prašymo A ir B dalyse. Susiklosčius situacijai, kai nepilnai užpildytos prašymo A ir B dalys, neįmanoma įvertinti prašymo pagrįstumo ir priimti atitinkamo sprendimo dėl prašymo (tenkinti jį ar ne).

2.2.       Pažymėjo, kad nors pareiškėja teigia, jog prašymas (leidimas) nebuvo panaudotas prekės Peugeot 107 muitiniam tikrinimui pagal eksporto deklaraciją Nr. 15LTVG2000EK0238E0, tačiau tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad šia situacija pasinaudojo pareigūnas P. B., kuris suklastojo prašymą ir suklastotą dokumentą pridėjo prie eksporto deklaracijos Nr. 15LTVG2000EK0239D1 (prekė – priekaba Schmitz SK024), tuo sudarydamas galimybę UAB „Autoroad“ atstovui nepristatyti prekės (priekaba Schmitz SK024) į Vaidotų geležinkelio posto Naujamiesčio muitinio tikrinimo vietą bei išvengti administracinės atsakomybės. Tai yra tarnybinio nusižengimo pasekmė, tačiau, pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į tai, jog forminta eksporto procedūra ir mokėtini mokesčiai nepriskaičiuotini, žalos nebuvo padaryta. Vis dėlto pagal Muitinės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą viena iš muitinės funkcijų yra atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą. Būtent ši funkcija šiuo atveju ir buvo sutrikdyta, UAB „Autoroad“ atstovui išvengus administracinės atsakomybės.

2.3.       Atkreipė dėmesį į tai, jog nors pareiškėja teigia, kad Taisyklės nereglamentuoja nepanaudotų ar sugadintų prašymų saugojimo tvarkos, tačiau, nesant pilnai užpildytos prašymo A dalies, vadovaujantis pareigūnas turėjo vadovautis Taisyklių 10.7 punktu ir, priimdamas sprendimą netenkinti prašymo, nurodyti atitinkamas priežastis (neužpildyta A dalis, kurioje esantys duomenys būtini sprendimui priimti). Vietoje to, pareiškėja, prieštaraudama išdėstytoms Taisyklių nuostatoms, neįsitikinusi prašymo pagrįstumu, priėmė sprendimą tenkinti prašymą. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja, teisės aktai detaliai reglamentuoja tiek panaudotų (Taisyklių 19 p.), tiek nepanaudotų prašymų saugojimo tvarką (Taisyklių 10.7 p.).

2.4.       Nesutiko su pareiškėjos pateiktu Taisyklių aiškinimu, kad Taisyklės nedraudžia pradėti pildyti prašymą, kadangi pareiškėja – muitinės pareigūnė, turinti veikti muitinės interesais. Teisės aktai nenumato įgaliojimų patiems muitinės pareigūnams pildyti ūkio subjektų prašymus muitinei, dėl kurių vėliau tie patys muitinės pareigūnai priima atitinkamus sprendimus. Be to, pareigūnė nepaaiškina, iš kur jai žinoma informacija, kad leidimas bus / nebus panaudotas.

2.5.       Pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo komisija Išvadoje nustatė, kad Vilniaus teritorinės muitinės Vaidotų geležinkelio posto Muitinio tikrinimo vietoje „Naujamiestis“ 2015 m. gegužės 27 d. pamainoje dirbo pareigūnai: G. K., P. B., E. B. ir V. R., o 2015 m. gegužės 28 d. pamainoje, kuomet pareiškėja leido 3 pareigūnams išvykti pietauti ir šioje vietoje atliko funkcijas viena, dirbo pareigūnai: S. Ž., P. B., E. B. ir V. R., t. y., pamainoje dirbo tiek pat pareigūnų (keturi). Dėl šio atvejo pareigūnams buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir surašyta 2015 m. liepos 14 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-1541. Taigi pareiškėjos argumentas, kad poste dirbo per mažai pareigūnų ir dėl to buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, laikytinas nepagrįstu. Pareigūnai, atlikdami jiems priskirtas ar prisiimtas funkcijas, visais atvejais privalo jas atlikti tinkamai, vadovaudamiesi teisės aktais.

2.6.       Nesutiko su abstrakčiais pareiškėjos teiginiais, jog tarnybinio patikrinimo metu ir Išvadoje nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, kadangi, vadovaujantis Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237, (toliau – ir Tarnybinių patikrinimų taisyklės) 21 punktu, Išvados konstatuojamoje dalyje išsamiai išnagrinėtas tarnybinis nusižengimas bei jo sudėtis, įskaitant ir kaltės formą, aiškiai ir konkrečiai nurodyti teisės aktai, kuriuos savo veiksmais pažeidė pareiškėja.

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas buvo grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovo atsiliepimas į pareiškėjos skundą.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5.       Teismas, įvertinęs Įsakymo ir Išvados turinį, nustatė, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda (papeikimas) iš esmės skirta nustačius, jog ji, nesilaikydama Taisyklių, priėmė UAB „Autoroad“ atstovo pateiktą prašymą Nr. 5VG200268, jį užregistravo, vėliau patvirtino prašymo Nr. 5VG200268 kopiją, šio prašymo originale A dalies 3 skiltyje neteisėtai įrašydama neteisingus duomenis, dėl ko kilo neigiamos pasekmės, t. y. posto vyriausiasis inspektorius P. B. prašymą suklastojo, jį pridėjo prie kitos UAB „Autoroad“ pateiktos eksporto deklaracijos, sudarydamas galimybę UAB „Autoroad“ atstovui nepristatyti prekės į Vaidotų geležinkelio posto Naujamiesčio muitinio tikrinimo vietą bei išvengti administracinės atsakomybės. Įsakyme ir Išvadoje konstatuota, kad nurodytais veiksmais pareiškėja pažeidė Taisyklių 8 punktą (pagal jį prašymas turi būti pateikiamas teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra pateiktos prekės arba jas yra numatoma pateikti, postui; asmuo pildo prašymo „A“ dalį), 13 punktą (pagal jį užregistruotas prašymas perduodamas už rizikos valdymą muitinės poste atsakingam muitinės pareigūnui, kuris, įvertinęs riziką, išankstinės informacijos duomenis, muitinės deklaracijoje ir kartu su ja pateiktuose dokumentuose pateiktus duomenis, prašymo „B“ dalyje įrašo išvadą dėl prekių muitinio tikrinimo muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje atlikimo galimybių ir perduoda prašymą posto viršininkui, jo pavaduotojui arba kitam paskirtam vadovaujančiam muitinės pareigūnui), o kartu ir bendruosius reikalavimus laikytis muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi jos vadovaujamame poste, t. y. konstatuota, kad ji pažeidė Muitinės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 20 straipsnio 4 dalies 1 punktą (pagal jį muitinės pareigūnas privalo vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus), VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktus (pagal juos valstybės tarnautojai privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.), laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 p.)), Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pavaduotojos pareigybės aprašymo 7.10 punktą (pagal jį šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo užtikrinti teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, vykdymą vadovaujamame poste).

6.       Taip pat teismas nustatė, kad UAB „Autoroad“ atstovė R. V.
2015 m. birželio 22 d. Departamento Personalo administravimo skyriaus viršininko pavaduotojui pateikė paaiškinimą Nr. 8P-1043, kuriame, be kita ko, nurodė šias su prašymo Nr. 5VG200268 pildymu susijusias aplinkybes: ji 2015 m. gegužės 27 d. kompiuteriu užpildė prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje automobiliui Peugeot 107, kuriam muitinėje suteiktas Nr. 5VG200268, 1 langelyje padarė prierašą „prekės yra automobiliai, kurie neatitinka techninių reikalavimų ir nėra galimybės jų pristatyti į muitinio tikrinimo vietą“, 2 langelyje padarė prierašą „Automobiliai randasi adresu: (Aikštelės Nr. 305, 317, 236B) Gariūnų 71, Vilnius“; dėl nepaaiškinamų priežasčių ji prašymo 3, 4 ir 5 langelių nepildė, prašymą ji pasirašė ir uždėjo įmonės antspaudą; nurodė, kad šio paaiškinimo rašymo metu jai buvo pateikti 2 egzemplioriai (kopijos) šio prašymo; juose esantis parašas A dalyse yra jos, tačiau viename iš pateiktų prašymo egzempliorių, kurio pirmo lapo apačioje yra įrašas „Kopija tikra“ ir P. B. antspaudas ir parašas, A dalies 3, 4 ir 5 langelyje ranka padaryti įrašai yra ne jos rašyti, o kas juos parašė nežino (II t., b. l. 144). UAB „Autoroad“ atstovas A. S. 2015 m. birželio 22 d. Departamento Personalo administravimo skyriaus viršininko pavaduotojui pateikė paaiškinimą Nr. 8P-1044, kuriame, be kita ko, nurodė šias su prašymo Nr. 5VG200268 pildymu susijusias aplinkybes: šio paaiškinimo rašymo metu jam buvo pateikti 2 prašymo Nr. 5VG200268 egzemplioriai (kopijos); viename iš pateiktų prašymo egzempliorių, kurio pirmo lapo apačioje yra įrašas „Kopija tikra“ ir P. B. antspaudas ir parašas, A dalies 3, 4 ir 5 langelyje ranka padaryti įrašai yra ne jo rašyti, o kas juos padarė nežino (II t., b. l. 143). Muitinės posto vyr. inspektorius P. B. 2015 m. birželio 26 d., dalyvaujant Departamento Personalo administravimo skyriaus viršininko pavaduotojui, 2015 m. birželio 26 d. pateikė paaiškinimą Nr. 8P-1055, kuriame, be kita ko, nurodė šias su prašymo Nr. 5VG200268 pildymu susijusias aplinkybes: neprisimena, ar buvo užpildyta šio prašymo A dalies 3 skiltis, tačiau 4, 5 skiltys buvo neužpildytos (žr. atsakymą į 5 klausimą); 3, 4, 5 skiltyse įrašai mėlynu tušinuku padaryti 2015 m. gegužės 27 d. apie 12-13 val. jo ranka, jis nežino, kas padarė įrašus juodu tušinuku 3 skiltyje (žr. atsakymą į 6, 7 klausimus); šio prašymo B dalį jis užpildė apie 11 val., tuo metu C dalis jau buvo užpildyta (žr. atsakymą į 9 klausimą) (II t., b. l.
136–139). Pareiškėja Departamento generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 12 d. įsakymu
Nr. 1B-458 sudarytai komisijai 2015 m. birželio 29 d. pateikė paaiškinimą Nr. 8P-1067, kuriame, be kita ko, nurodė šias su prašymo Nr. 5VG200268 pildymu susijusias aplinkybes: UAB „Autoroad“ atstovė 2015 m. gegužės 27 d. kartu su EK deklaracija prekei Peugeot 107 pateikė prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo laiku asmens pageidaujamoje vietoje, kurį pareiškėja apie 10 val. nustatyta tvarka užregistravo Nr. 5VG200268; šio prašymo A dalies 3, 4, 5 grafos nebuvo užpildytos; šį prašymą ji priėmė su trūkumais, nes tuo metu nebuvo atvykę visi pareigūnai ir pareiškėja nežinojo, koks bus sprendimas dėl šio prašymo, mano, kad būtų pareikalauta šiuos trūkumus ištaisyti; prašymo B dalis nebuvo užpildyta, nes vadovaujantis pareigūnas darbą pradėjo vėliau nei šis prašymas buvo priimtas; apie 10 val. užregistravusi prašymą pareiškėja po kelių minučių prašymo C dalyje padarė įrašą, kad šį prašymą tenkina; prašymo kopijoje, kurioje A dalies 3, 4, 5 skiltys nepilnai užpildytos, lapo apačioje yra pareiškėjos padarytas įrašas „kopija tikra“ ir tai patvirtinantis jos parašas, šį įrašą ji padarė 2015 m. gegužės 27 d. apie 12 val. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams paprašius patvirtinti prašymo Nr. 5VG200268 originalo kopiją; po prašymo Nr. 5VG200268 kopijos pateikimo Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams pareiškėja prašymo originale ir jiems matant padarė įrašą A dalies 3 grafoje juodu rašikliu „Peugeot 107 2011 03 11 (duomenys neskelbtini)“, kad būtų aišku, jog šis prašymas yra skirtas pridėti prie EK deklaracijos, kurioje deklaruota Peugeot 107; kas prašymo Nr. 5VG200268 3, 4, 5 grafose mėlynu rašikliu padarė įrašus ji nežino, nes tokie įrašai padaryti be jos žinios (II t., b. l. 135). Pareiškėja Departamento generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 1B-668 sudarytai komisijai
2015 m. rugsėjo 2 d. pateikė paaiškinimą Nr. 8P-1399, kuriame iš esmės pakartojo
2015 m. birželio 29 d. pateiktame paaiškinime Nr. 8P-1067 išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad: nepilnai užpildytas prašymas Nr. 5VG200268 buvo atidėtas į šalį, nepriimant galutinio sprendimo, nes tuo metu Muitinio tikrinimo vietoje dirbo vienas inspektorius E. B.; Taisyklėse nėra draudimo tikslinti duomenis, pareiškėjos [prašymo Nr. 5VG200268 A dalies 3 grafoje] padarytas įrašas neturi būti traktuojamas kaip pažeidimas, nes įrašyti duomenys yra teisingi, juos pareiškėja įrašė, nes neturėjo laiko ieškoti prašymą pateikusio UAB „Autoroad“ atstovo ir turėjo visą reikiamą informaciją iš Pardavimo sutarties AAA Nr. 014695; prašymas Nr. 5VG200268 liko nepanaudotas ir turėjo būti anuliuotas, nes jame nurodytas lengvasis automobilis Peugeot 107 buvo pristatytas patikrinimui į postą; pareiškėja nurodė, kad dėl muitinės pareigūnų trūkumo vienas muitininkas atlieka veiksmus visuose muitinio įforminimo ir tikrinimo etapuose, todėl nežymių nesklandumų pasitaiko, dėl to ir pareiškėja atlieka daugybę kitų veiksmų, kurie palengvina muitinės pareigūnams atlikti jų tiesiogines pareigas (II t., b. l. 73–74).

7.       Teismo nuomone, paminėtuose paaiškinimuose nurodyta informacija, ją vertinant byloje esančios prašymo Nr. 5VG200268 ir jo kopijos (žr., pvz., II t., 116–118) turinio ir kitų byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, patvirtina, kad pareiškėja iš UAB „Autoroad“ atstovės 2015 m. gegužės 27 d. priėmė ir užregistravo prašymą Nr. 5VG200268, kuriame nebuvo užpildytos „A“ dalies 3, 4, 5 skiltys; pareiškėja užpildė prašymo Nr. 5VG200268 „C“ dalį (jos 8 skiltyje įrašė „Leidžiama atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo laiku asmens pageidaujamoje vietoje“) ir tokiu būdu priėmė sprendimą leisti atlikti prekių muitinį patikrinimą, nors tuo metu dar nebuvo užpildytos prašymo Nr. 5VG200268 „A“ dalies 3, 4, 5 skiltys ir „B“ dalies 7 skiltis; pareiškėja 2015 m. gegužės 27 d. apie 12 val. patvirtino prašymo Nr. 5VG200268 kopiją, lapo apačioje nurodydama „kopija tikra“ ir tai patvirtindama savo parašu ir iš karto po to prašymo Nr. 5VG200268 originalo A dalies 3 grafoje juodu rašikliu įrašė „Peugeot 107 2011 03 11 (duomenys neskelbtini)“.

8.       Vadovaudamasis Taisyklių (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. iki 2015 m. liepos 15 d.) 1, 3, 71, 8, 13, 14 ir 15 punktų nuostatomis, teismas sprendė, jog pagal Taisyklių 8 punktą UAB „Autoroad“ atstovė 2015 m. gegužės 27 d. pateiktame prašyme privalėjo užpildyti ne tik prašymo „A“ dalies 1, 2, 3 (iš dalies) skiltis, bet ir nurodyti visą prašymo „A“ dalies 3 skiltyje nurodytą informaciją, užpildyti 4, 5 skiltis. Iš Taisyklių 8 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, jį aiškinant kartu su įtvirtintuoju 13 punkte, pareiškėjai kilo pareiga iš UAB „Autoroad“ atstovės pateiktą prašymą priimti tik įsitikinus, kad UAB „Autoroad“ yra pateikusi visą „A“ dalyje inter alia (lot. be kita ko) jos 3, 4, 5 skiltyse nurodytą informaciją, ir tik įsitikinusi, kad UAB „Autoroad“ atstovė yra tinkamai užpildžiusi visą „A“ dalį, pareiškėja galėjo prašymą nustatyta tvarka registruoti. Taip pat pagal Taisyklių 13 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, jį aiškinant kartu su įtvirtintuoju 14 ir 15 punktuose, prašymo Nr. 5VG200268 „C“ dalyje žodžius „Leidžiama atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo laiku asmens pageidaujamoje vietoje“ pareiškėja galėjo įrašyti tik gavusi už rizikos valdymą muitinės poste atsakingo muitinės pareigūno išvadą dėl prekių muitinio tikrinimo muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje atlikimo galimybių, kurią minėtas pareigūnas teikia užpildydamas prašymo „B“ dalį, prieš tai įvertinęs riziką, išankstinės informacijos duomenis, muitinės deklaracijoje ir kartu su ja pateiktuose dokumentuose pateiktus duomenis.

9.       Nustatytas faktines aplinkybes (nutarties 7 punkte) įvertinęs nurodyto teisinio reguliavimo (nutarties 8 punkte) kontekste, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja iš UAB „Autoroad“ atstovės 2015 m. gegužės 27 d. priėmusi ir užregistravusi prašymą Nr. 5VG200268, kuriame nebuvo užpildytos „A“ dalies 3, 4, 5 skiltys, o vėliau ir prašymo Nr. 5VG200268 originalo A dalies 3 grafoje įrašiusi „Peugeot 107 2011 03 11 (duomenys neskelbtini)“, pažeidė Taisyklių 8 punktą. Taip pat padarė išvadą, kad užpildžiusi prašymo Nr. 5VG200268 „C“ dalį (jos 8 skiltyje įrašiusi „Leidžiama atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo laiku asmens pageidaujamoje vietoje“) ir, esant neužpildytoms prašymo Nr. 5VG200268 „A“ dalies 3, 4, 5 skiltims ir „B“ dalies 7 skilčiai, priėmusi sprendimą leisti atlikti prekių muitinį patikrinimą, akivaizdžiai pažeidė Taisyklių 13 punktą. Teismo nuomone, nurodyti pažeidimai nelaikytini formaliais ar nereikšmingais (ar neesminiais), nes tokiu būdu pareiškėja de facto (lot. faktiškai; iš tikrųjų), būdama vadovaujančiu muitinės pareigūnu, leidimą UAB „Autoroad“ atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo laiku asmens pageidaujamoje vietoje išdavė apeidama Taisyklėse nustatytas esmines procedūras tokiems leidimams išduoti. Ji tokį leidimą UAB „Autoroad“ išdavė praktiškai neturėdama patikimos ir aiškios informacijos apie tai, dėl kokių konkrečių įmonės prekių muitinio tikrinimo šio leidimo buvo prašoma, nustatyta tvarka neįvertinusi galimos tokio leidimo išdavimo rizikos. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad pareiškėja tokiu būdu ne tik neįvykdė jai, kaip posto viršininko pavaduotojai, iš Taisyklių 71 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kylančios pareigos užtikrinti, kad prašymo Nr. 5VG200268 pagrindu UAB „Autoroad“ išduotas vienkartinis leidimas nustatyta tvarka prekių ir jas gabenančių transporto priemonių muitiniam tikrinimui atlikti šio asmens pageidaujamoje vietoje būtų atskiras (t. y. retas, išskirtinis) atvejis ir tai būtų padaryta tik įsitikinus, kad vieta, kurioje vykdomas muitinis tikrinimas, būtų tinkama atitinkamų prekių muitiniam tikrinimui atlikti, bet ir sudarė sąlygas kitam muitinės pareigūnui pasinaudoti šia situacija klastojant prašymo Nr. 5VG200268 duomenis. Teismo nuomone, tokiu būdu pareiškėja akivaizdžiai pažeidė Taisyklių 8 ir 13 punktuose nustatytą tokių leidimų išdavimo tvarką; taigi ir bendruosius, Muitinės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 20 straipsnio 4 dalies 1 punkte, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose, Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pavaduotojos pareigybės aprašymo 7.10 punkte įtvirtintus, reikalavimus laikytis muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi jos vadovaujamame poste.

10.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos teiginiai, kad ji nepanaudotą prašymą Nr. 5VG200268 atidavė į priėmimą pareigūnui P. B., kuris ir buvo atsakingas už rizikos valdymą, taip pat, kad pareiškėjai skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo įvertinta pareiškėjos kaltė, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog, kaip nustatyta, vėliau pareigūnas P. B. pasinaudojo pareiškėjos pažeidžiant Taisyklių 8, 13 punktuose nustatytą tvarką užregistruotu prašymu Nr. 5VG200268, tik patvirtina faktą, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis pažeidimas sudarė prielaidas neigiamoms pasekmėms kilti. Šiame kontekste kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl tarybinės pareiškėjos atsakomybės vertintini ir jos teiginiai kad: Taisyklės nereglamentuoja nepanaudotų ar sugadintų prašymų saugojimo tvarkos; galiojantys, t. y. panaudoti, prašymai pridedami ir saugomi prie deklaracijų; tokiu atveju kaip šis, tokie prašymai saugomi pačių pareigūnų nenustatytą laiką, vėliau yra sunaikinami (išmetami); prašymų blankai nėra griežtos atskaitomybės, juos pildo muitinės posto viršininkas, pavaduotojas ir pareigūnas, atsakingas už riziką; ji nedavė nurodymo pradėtą pildyti prašymą panaudoti ir negalėjusi to padaryti; papildomą informaciją į prašymą pareiškėja teigia įrašiusi Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų nurodymu, o grafas sumaišė netyčia, nors žinojo, kad šis leidimas nebus panaudotas; tokia paslauga mokama ir tarnybinio tyrimo metu buvo žinoma, kad sąskaita faktūra už paslaugą nebuvo išrašyta. Šie teiginiai niekaip nekeičia teismo padarytos išvados, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju akivaizdžiai pažeidė Taisyklių 8 ir 13 punktuose nustatytą tokių leidimų išdavimo tvarką ir bendruosius, Muitinės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 20 straipsnio 4 dalies 1 punkte, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose, Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pavaduotojos pareigybės aprašymo 7.10 punkte įtvirtintus, reikalavimus laikytis muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi jos vadovaujamame poste.

11.       Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad 2015 m. gegužės 27 d. nuo 8.00 iki 11.00 val. dirbo tik vienas pareigūnas, dėl to ji papildomai turėjo dirbti dokumentų priėmime, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos laikytis Taisyklių ir nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su pareiškėjos padarytu tarnybiniu pažeidimu. Kaip minėta, pareiškėja iš UAB „Autoroad“ atstovės prašymą galėjo priimti ir registruoti tik įsitikinusi, kad yra tinkamai užpildyta visa „A“ dalis, o prašymo Nr. 5VG200268 „C“ dalyje žodžius „Leidžiama atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo laiku asmens pageidaujamoje vietoje“ pareiškėja galėjo įrašyti tik gavusi už rizikos valdymą muitinės poste atsakingo muitinės pareigūno išvadą. Teismo nuomone, nurodytas pareigas pareiškėja privalėjo ir nagrinėjamu atveju turėjo galimybę įvykdyti nepriklausomai nuo to, kiek muitinės pareigūnų tuo metu dirbo. Iš esmės, vadovaudamasis tais pačiais argumentais, teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad jos veiksmai nagrinėjamu atveju gali būti laikomi „neformaliu požiūriu į atliekamas funkcijas“, priešingai – tokie veiksmai akivaizdžiai sudarė sąlygas kitam muitinės pareigūnui P. B. pažeisti tarnybinę drausmę, nepagrįstai privilegijuojant vieną įmonę – UAB „Autoroad“, t. y. sukėlė neigiamas pasekmes. Teismo nuomone, pareiškėjos tarnybinės atsakomybės už jos padarytus akivaizdžius Taisyklių pažeidimus nepaneigia faktas, kad kitam muitinės pareigūnui P. B., kuris pasinaudojo pareiškėjos padarytu tarnybiniu pažeidimu, buvo skirta tarnybinė nuobauda.

12.       Teismas, įvertinęs pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principu, konstatavo, kad Departamento direktorius Įsakymu nagrinėjamu atveju pareiškėjos atliktą veiką įvertino tinkamai, o pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, t. y. tik antra pagal griežtumą iš penkių galimų nuobaudų (Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 34 str. 1 d.), yra adekvati ir proporcinga jos padarytam pažeidimui.

13.       Teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta praleidus teisės aktuose įtvirtintus terminus nuobaudai paskirti. Vadovaudamasis Statuto 35 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. spalio 23 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalį); Administracinė jurisprudencija, 2013, 25, p. 522–915), nustatė, kad pareiškėja tarnybinį pažeidimą padarė 2015 m. gegužės 27 d., o skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2016 m. gegužės 26 d. (I t., b. l. 4–5, 52–53), taigi pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta nepraėjus vienerių metų terminui nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas paaiškėjo tarnybinį patikrinimą atlikusiai komisijai surašius 2015 m. rugsėjo 24 d. Išvadą (I t., b. l. 54–61), Departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja, atlikusi generalinio direktoriaus funkcijas, 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (5.34)3B-10183 kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą (toliau – ir Profesinė sąjunga) dėl sutikimo pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą (I t., b. l. 41–42), 2015 m. spalio 14 d. raštu Nr. 1P-5150 Profesinė sąjunga atsisakė duoti tokį sutikimą, o šį atsisakymą panaikino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi. Vadinasi, nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos (t. y. 2015 m. rugsėjo 24 d.) iki tarnybinės nuobaudos paskyrimo (t. y. 2016 m. gegužės 26 d.), išmetus laikotarpį, kuomet Profesinė sąjunga sprendė dėl sutikimo patraukti tarnybinėn atsakomybėn ir teismuose buvo nagrinėjamas Profesinės sąjungos 2015 m. spalio 14 d. raštas Nr. 1P-5150 dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai (t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. gegužės 24 d.), praėjo gerokai trumpesnis laiko tarpas nei vienas mėnuo. Atsižvelgęs į tai, teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad skundžiamu Įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta pažeidus Statuto 35 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus.

14.       Kadangi byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl kitų tarnybinės nuobaudos pareiškėjai skyrimo procedūrų teisėtumo, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad priimant Įsakymą ir pareiškėjai skiriant tarnybinę nuobaudą visos Statute ir Tarnybinių patikrinimų taisyklėse nustatytos procedūros buvo išlaikytos, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisakė.

15.       Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

16.       Pareiškėja V. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. spendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 26 d. įsakymą
Nr. 1P-663 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. R.“ ir skirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas dėl procesinių terminų tarnybinei nuobaudai skirti, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

16.2.       Pareiškėjos atveju Išvada buvo surašyta 2015 m. rugsėjo 24 d., o tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta tik 2016 m. gegužės 26 d., todėl terminas tarnybinei nuobaudai skirti buvo praleistas, t. y. Įsakymas priimtas pažeidžiant Statuto 35 straipsnio 2 dalyje ir Tarnybinių patikrinimų taisyklių 29 punkte įtvirtintus terminus. Dėl to skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 89 str. 1 d. 1 p.).

17.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.       Surašius 2015 m. rugsėjo 24 d. Išvadą, taikydamas imperatyvią Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatą, Departamentas kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, pareiškėjai, kadangi ji yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo organo – valdybos – narė. Per Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalyje ir 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11 B-1000 27.3 punkte nustatytą terminą gavęs Profesinės sąjungos nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai, Departamentas įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Profesinės sąjungos nesutikimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4432-463/2016 Departamento prašymą tenkino ir panaikino Profesinė sąjungos nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3550-552/2016 paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3550-552/2016, Departamento generalinis direktorius nedelsdamas 2016 m. gegužės 26 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-663 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. R.“ ir paskyrė pareiškėjai papeikimą.

17.2.       Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvi. Tarnybinė nuobauda negali būti paskirta profesinės sąjungos renkamojo organo nariui nesant išankstinio profesinės sąjungos sutikimo. Be to, Statuto 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas vertintinas kaip procedūrinis ir negali būti aiškinamas taip, kad leistų nutraukti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, kai šios procedūros metu privaloma vadovautis kitomis imperatyviai taikomomis įstatymų nuostatomis. Vadovaujantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, tiek, kiek muitinės pareigūnų statuso nereglamentuoja Statutas, turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Vertinant Statuto 35 straipsnio 2 dalyje ir VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų vieno mėnesio ir vienerių metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų santykį taip, kad darbdavys ir teismai turi išspręsti darbdavio ginčą su profesine sąjunga, atsisakiusia duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą jos renkamojo organo nariui, per vieną mėnesį, būtų pažeistas protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principas. Tokiu atveju visoje valstybės tarnyboje (analogiškus terminus tarnybinei nuobaudai skirti numato ir VTĮ 30 straipsnio 1 dalis) tarnybinės nuobaudos skyrimas profesinės sąjungos renkamojo organo nariui taptų neįmanomas, jeigu nebūtų gautas išankstinis sutikimas nuobaudai skirti. Tai nepagrįstai įtvirtintų profesinės sąjungos nario prioritetą prieš lygiavertį valstybės tarnautoją ir leistų profesinės sąjungos renkamojo organo nariams naudotis nepagrįsta privilegija ir pažeistų darbdavio interesus.

17.3.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad naikinamasis vienerių metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti nėra praleistas, o pati tarnybinė nuobauda buvo paskirta laikantis visų įstatymuose numatytų privalomų procedūrų, įskaitant ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį.

18.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovo atsiliepimas į pareiškėjos apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo – Muitinės departamento, Įsakymo, kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – teisėtumo ir pagrįstumo.

20.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, pritarė atsakovo pozicijai dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjai skyrimo (t. y. dėl konstatuoto pažeidimo ir skirtos nuobaudos proporcingumo) bei pripažino, kad šios nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo pažeista (tiek pažeidimo tyrimo, tiek nuobaudos skyrimo tvarka bei terminai).

21.       Pareiškėja apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tik termino skirti tarnybinę nuobaudą (nesi)laikymo vertinimo aspektu, t. y. teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė Statuto 35 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodoma, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, ir negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, bei analogišką Tarnybinių patikrinimų taisyklių 29 punkte įtvirtintą nuostatą.

22.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23.       Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ginčo esmės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

24.       Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad skundžiamu Įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta nepažeidus Statuto 35 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų, vertino tai, kad pareiškėja tarnybinį pažeidimą padarė 2015 m. gegužės 27 d., o skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2016 m. gegužės 26 d., taigi pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta nepraėjus vienerių metų terminui nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Taip pat teismas nustatė, kad nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos (t. y. 2015 m. rugsėjo 24 d. Išvados surašymo dienos) iki tarnybinės nuobaudos paskyrimo (t. y.
2016 m. gegužės 26 d.), išmetus laikotarpį, kuomet Profesinė sąjunga sprendė dėl sutikimo patraukti pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn ir teismuose buvo nagrinėjamas Profesinės sąjungos 2015 m. spalio 14 d. raštas Nr. 1P-5150 dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai (t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. gegužės 24 d.), praėjo gerokai trumpesnis laiko tarpas nei vienas mėnuo.

25.       Pasisakydama dėl termino skirti tarnybinę nuobaudą, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog Statuto 35 straipsnio 2 dalis, pagal kurią tarnybinė nuobauda muitinės pareigūnui turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o jeigu pradėtas ikiteisminis tyrimas arba atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kompetentingos institucijos tikrinimo baigimo dienos; negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kompetentingos institucijos patikrinimą; šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos (bei iš esmės analogiško turinio Tarnybinių patikrinimų taisyklių 29 ir 30 punktų nuostatos, numatančios, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo nustatymo dienos, neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo; negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieneriems metams nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos arba nuo tęstinio nusižengimo padarymo dienos), numato dviejų rūšių nuobaudos skyrimo terminus – naikinamąjį vienerių metų ir nenaikinamąjį vieno mėnesio terminą. Naikinamasis vienerių metų terminas, priešingai nei nenaikinamasis vieno mėnesio terminas, negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, t. y. tarnybinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos, jeigu tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kompetentingos institucijos patikrinimą (analogiškai, kaip ir aiškinant bei taikant Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ir taikant VTĮ 30 straipsnio nuostatas pripažįstama, atvejai, kai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra užtrunka ilgiau nei naikinamasis nuobaudos skyrimo terminas (pagal VTĮ 6 mėn.) dėl kreipimosi į teismą siekiant panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nevertinami kaip tokia išimtis (2015 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-537-520/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1057-520/2015). Pastebėtina, jog, kaip aiškindamas ir taikydamas VTĮ 30 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, per nustatytą laiką negavęs išankstinio profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gali kreiptis į teismą dėl tokio profesinės sąjungos nesutikimo nuginčijimo ir, jei teismas tokį nesutikimą panaikina bei nebūna praėjęs Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, tarnybinę nuobaudą galima skirti. Kitu atveju vadovas turėtų savo sprendimu tik pripažinti, kad tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda neturėtų būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-154-552/2018, 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-417-415/2018).

26.       Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad Statuto 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos lingvistinė ir loginė analizė suponuoja išvadą, jog valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos tik jeigu išpildoma antroji imperatyvi sąlyga – nepraėjo vieneri metai (treji metai, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kompetentingos institucijos patikrinimą) nuo nusižengimo padarymo dienos. Taip pat teismų praktikos analizė leidžia teigti, jog atvejai, kai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra užtrunka dėl kreipimosi į teismą siekiant panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą daro nepagrįstu ir neteisėtu tik tuomet, jei tokie atvejai trunka ilgiau ir tarnybinė nuobauda paskiriama jau praėjus naikinamajam nuobaudos skyrimo terminui (šiuo atveju – vieneriems metams).

27.       Šiuo atveju, priešingai nei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statymo 33 straipsnio 5 dalis, nagrinėjamoje byloje taikytinos Statuto 35 straipsnio 2 dalies nuostatos nenumato, kad tokie atvejai (t. y. laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui) neįskaitomi į nustatytą vieno mėnesio nuobaudos skyrimo terminą, kartu kaip ir laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo. Tačiau pagal Statuto 16 straipsnio 3 dalį muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje; muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas (Statuto 1 str. 3 d.). Pagal Profesinių sąjungų įstatymo (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija) 21 straipsnio 2 dalį darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Atsižvelgus į šias nuostatas, matyti, kad Muitinės departamentas, norėdamas skirti tarnybinę nuobaudą muitinės darbuotojui, išrinktam į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, vadovaudamasis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, privalo kreiptis į muitinės darbuotojų profesinę sąjungą, prašydamas leidimo (sutikimo) skirti tarnybinę nuobaudą. Tokiu būdu Muitinės departamentas turi pareigą paisyti reikalavimo vadovautis šiomis imperatyviai taikomomis įstatymų (šiuo atveju Profesinių sąjungų įstatymo) nuostatomis.

28.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, jog būtinybė gauti profesinės sąjungos sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už tokią jų veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teises (2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2293/2011). Tačiau draudžiama pirmiau aptartą profesinių sąjungų narių garantijų sistemą įgyvendinti tokiu būdu, kuris, priklausomai nuo aplinkybių, suponuotų piktnaudžiavimą teise ir dėl kurio valstybės institucijos vadovybei kiltų kliūčių įgyvendinti tinkamą valstybės institucijos funkcionavimą. Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nusprendęs, kad profesinės sąjungos savo veikloje gindamos savo narių teises taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-418/2009, 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Todėl, nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-535/2013, 2014 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-153/2014, 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015, 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3738-662/2016 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Įstatymu numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė Muitinės departamento vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti, kad muitinės pareigūnai laikytųsi įstatymų reikalavimų ir statutinės tarnybos drausmės. Neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, trukdo Muitinės departamento vadovui užtikrinti jam įstatymų priskirtų personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijų vykdymą siekiant įstatyme nustatytų tikslų, pažeidžia šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą (viešąjį interesą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2483-520/2015).

29.       Taigi, atsižvelgus į šią teismų praktiką, darytina išvada, kad sprendžiant tiek dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, tiek skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams, turi būti užtikrintas viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansas. Tokiu būdu, kaip šiuo atveju, esant įstatyme nustatytai Muitinės departamento pareigai prieš skiriant tarnybinę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į Profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą (kaip šiuo atveju – pareiškėjai), kreiptis išankstinio Profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimo, ir dėl to užtrukus tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrai ilgiau nei Statuto 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio tarnybinės nuobaudos muitinės pareigūnams skyrimo terminas, šio termino praleidimas neturėtų būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu, jei, kaip minėta, išpildoma antroji imperatyvi šios nuostatos sąlyga – nepraėjo vieneri metai (treji metai, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kompetentingos institucijos patikrinimą) nuo nusižengimo padarymo dienos. Taip aiškinant ir taikant Statuto 35 straipsnio 2 dalies nuostatas, iš esmės būtų užtikrintas viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansas.

30.       Kaip jau minėta, aiškindamas Statuto 35 straipsnio 2 dalies normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs išvadą, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena (2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-360/2011). Kadangi šiuo atveju tarnybinis nusižengimas buvo padarytas 2015 m. gegužės 27 d., tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, t. y. Išvados patvirtinimo (surašymo) diena – 2015 m. rugsėjo 24 d., o pareiškėjai tarnybinė nuobauda (papeikimas) Įsakymu paskirta 2016 m. gegužės 26 d., atsižvelgiant į laikotarpį, kai buvo kreiptasi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą ir Profesinė sąjunga sprendė dėl sutikimo patraukti pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn bei teismuose buvo nagrinėjamas Profesinės sąjungos 2015 m. spalio 14 d. raštas Nr. 1P-5150 dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai (t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. gegužės 24 d.), nėra pagrindo pripažinti Statuto 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto vieno mėnesio nuobaudos skyrimo termino praleidimą esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apskritai pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta nepraėjus naikinamajam vienerių metų terminui nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, todėl ši nustatyta aplinkybė nelemia paskirtos nuobaudos neteisėtumo, o Įsakymo nedaro nepagrįstu ir neteisėtu. 

31.       Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios reikšmės sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas laikomas esminiu ir yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados, vertinant pareigūno veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-765/2013). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, o vieno mėnesio nuobaudos skyrimo terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių – privalomo kreipimosi į Profesinę sąjungą, siekiant gauti sutikimą skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, tačiau nepraleidus naikinamojo vienerių metų nuobaudos skyrimo termino. Priešingai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas iš anksto negavus profesinės sąjungos sutikimo yra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris yra pakankamas pagrindas paskirtai nuobaudai panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-170/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5, 2004,
p. 110–123; 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-3129/2011). Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas.

32.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                                        Milda Vainienė