Civilinė byla Nr. 2-1201-370/2018

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00346-2018-0

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nadis“ direktoriaus E. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1804-480/2018 pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Nadis“ iškėlimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas UAB „Nadis“ direktorius E. B. teismo prašė UAB „Nadis“ iškelti restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore skirti UAB „Restruktūrizuoju.lt“.
2. Pareiškime teigiama, kad atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau yra moki, parengti ir vienintelio bendrovės akcininko 2018-03-31 patvirtinti restruktūrizavimo plano metmenys atitinka jiems Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) keliamus reikalavimus.
3. Pareiškėjas nurodė, kad bendrovės, veikiančios nuo 2011-06-22, pagrindinė veikla yra statybinės medienos gamyba Lietuvos ir užsienio užsakovams, joje dirba 16 darbuotojų, kurie pritaria restruktūrizavimui. UAB „Nadis“ kiekvienais metais didina gamybos apimtis, plečia produkcijos asortimentą bei veiklos sritis, yra viena iš Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų, vysto kieto kuro – malkų gamybą bei prekybą jomis. Paaiškino, kad laikinus finansinius sunkumus lėmė sumažėję pardavimai, 2017 m. dėl sudėtingų oro sąlygų sumažėjęs medienos paruošimas, išaugusi gaminimo savikaina ir žaliavų trūkumas, urėdijų reforma, dalies kreditorių neatsiskaitymas (vėlavimas atsiskaityti) su bendrove.
4. Pareiškėjo įsitikinimu, restruktūrizavimo atveju UAB „Nadis“ galėtų tęsti savo veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, pagal numatytą planą vykdyti pagrindinę veiklą ir plėsti jau vykdomos veiklos apimtis. Nurodė, kad bendrovė vykdys ir vykdo šias priemones: įmonės skolininkų skolų išieškojimą, pajamų gavimą iš einamosios ir plečiamos įmonės veiklos. Įmonė mažina savo išlaidas, siekia sumažinti veiklos sąnaudas, sprendžia atsargų realizavimo klausimą, derasi su naujais klientais dėl naujų užsakymų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė UAB „Nadis“ iškelti restruktūrizavimo bylą.
6. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama tik mokiai bendrovei, turinčiai laikinų mokumo problemų (ĮRĮ 4 str. 1 d.), todėl, įvertinęs į bylą pateiktus atsakovės finansinę padėtį atspindinčius dokumentus (2018-03-31 balansą, kreditorių ir debitorių sąrašus) ir nustatęs, kad atsakovės 2018-05-23 duomenimis turima 96 422,59 Eur dydžio pradelstų įsipareigojimų suma viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (139 905 Eur), ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė bendrovei kelti restruktūrizavimo bylą.
7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir kitas atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindas – pateikti metmenys neatitinka jiems ĮRĮ keliamų reikalavimų (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p.). Teismas nurodė, kad nors restruktūrizavimo plano metmenims negali būti keliami tokie patys kokybiniai reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui, tačiau pažymėjo, jog sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti įsitikinama, ar bendrovės numatytos priemonės gali atkurti jos normalią veiklą. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs metmenis, nurodė neturintis pagrindo pripažinti, kad juose išsikelti tikslai, susiję su bendrovės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, gali būti pasiekti ir įgyvendinti. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad bendrovė neplanuoja įvairinti bendrovės veiklos, teikti naujų paslaugų, įsigyti turto, o siekia iš esmės tik tęsti nuostolingą veiklą. Teismo vertinimu, sudarytų ir šiuo metu vykdomų sutarčių vykdymas nepagrindžia aplinkybės, kad ši priemonė gali realiai padėti atkurti bendrovės veiklą, gerinti rezultatus.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskirajame skunde pareiškėjas UAB „Nadis“ vadovas E. B. teismo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo nagrinėti iš naujo.
9. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas, šios kategorijos bylose turėdamas pareigą būti aktyvus, kilus neaiškumams ir (ar) esant duomenų trūkumui, privalėjo nustatyti terminą pareiškėjui pateikti tam tikras aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius rašytinius dokumentus, juolab kad priimant skundžiamą nutartį pasirengimo nagrinėti terminas, vadovaujantis ĮRĮ nuostatomis, dar galėjo būti pratęstas. Nutartis, priimta neišreikalavus trūkstamų duomenų, vertintina kaip nepagrįsta, todėl naikintina (Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 str. 1 d.).
2. Nesutiktina su teismo konstatuotu bendrovės nemokumu, kaip pagrindu atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Atsakovė 2018-03-31 duomenimis turėjo 69 599,59 Eur pradelstų įsipareigojimų, t. y. jie neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės (139 905 Eur). Siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad      2018-05-23 duomenimis atsakovė turėjo 75 235,64 Eur pradelstų įsipareigojimų, todėl yra faktiškai nemoki, kartu su atskiruoju skundu teikiami papildomi įrodymai, patvirtinantys bendrovės dalinio atsiskaitymo (10 240,71 Eur suma) su kreditoriais faktą (5 937,03 Eur suma mokėjimo pavedimais, 4 303,68 Eur pardavus produkciją). Šie įrodymai taip pat patvirtina bendrovės pajėgumą atsiskaityti su kreditoriais.
3. Teismas, vertindamas atsakovės turimo turto masę, nepagrįstai kritiškai vertino balanse nurodytų debitorių skolų atgavimo realumą. Kartu su skundu teikiami 2018-05-29 mokėjimo nurodymas ir 2018-05-30 išrašo iš banko sąskaitos kopija, patvirtina, kad po skundžiamos nutarties priėmimo, antstolis I. G., vykdantis išieškojimą iš J. S., UAB „Nadis“ naudai pervedė 54,71 Eur.
4. Nesutiktina su teismo išvada, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos mokumo atkūrimo priemonės nėra pakankamos restruktūrizavimo tikslams pasiekti.  Restruktūrizavimo plano metmenyse  turi būti nurodomos tik preliminarios priemonės, kurios vėliau detalizuojamos restruktūrizavimo plane.
5. Bendrovė nėra nutraukusi veiklos, teikia paslaugas, atlieka darbus, tiekia produkciją pagal pasirašytas sutartis, gauna pajamas, iš kurių gali atsiskaityti su kreditoriais. Metmenyse  nurodyta per metus gautina 220 000 Eur suma yra objektyviai apskaičiuota pagal bendrovės veiklos rodiklius už praėjusį laikotarpį ir vedamas derybas su kitais juridiniais asmenimis. Kartu su atskiruoju skundu teikiamos naujos prekių ir paslaugų užsakymų su klientais kopijos. Be to, UAB „Nadis“, siekdama optimizuoti sąnaudas, yra sudariusi komercinių patalpų panaudos sutartį 99-iems metams. Tai leidžia bendrovei be papildomų išlaidų nuomai, turėti įrengtą lentpjūvę, ofisą, komercines patalpas.
6. Bendrovės kreditoriai nėra suinteresuoti UAB „Nadis“ bankrotu, t. y. didžioji dalis kreditorių palaikytų restruktūrizavimo procesą.
7. Teismas, kritiškai vertindamas konkrečių bendrovės pasirinktų priemonių ir planų realumą, peržengė savo kompetenciją.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „Nadis“ iškelti restruktūrizavimo bylą dėl nustatyto bendrovės nemokumo ir pateiktų metmenų neatitikimo ĮRĮ keliamiems reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: išrašų iš banko sąskaitų kopijas, mokėjimų nurodymų kopijas, prekių ir paslaugų užsakymo kopijas, kuriais siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl galimybės atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą nebuvimo.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalis pridedamų naujų įrodymų, pagal jų datas, galėjo būti pateikti klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (dalis mokėjimų kreditoriams atlikti, o PVM sąskaitos faktūros išrašytos iki skundžiamos nutarties priėmimo), todėl CPK 314 straipsnyje įtvirtintas draudimas nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomas. Kita vertus, atsižvelgiant į bylos kategoriją, aplinkybę, kad pateikti įrodymai susiję su nagrinėjamu ginču, jų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, taip pat, kad jais siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais teismas konstatavo atsakovę esant nemokia, atskirąjį skundą grindžiant teismo pareigos veikti aktyviai, ir, esant duomenų trūkumui, juos išsireikalauti, pažeidimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus ir vertina juos su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 str., 180 str.).

Dėl teismo aktyvumo pareigos

14. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas restruktūrizavimo bylose turėdamas pareigą būti aktyvus, esant nustatytiems pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo trūkumams, susijusiems su pateiktos informacijos išsamumu ar patikimumu, privalėjo pareiškėjui nustatyti terminą pateikti tam tikras aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, paaiškinimus, ar pats juos išreikalauti iš pareiškėjo ar kitų asmenų. Neįvykdžius šios pareigos, apelianto teigimu, nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.
15. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apelianto pozicija, pažymi, kad viešo intereso egzistavimas restruktūrizavimo bylose nors ir suponuoja teismo aktyvumo pareigą, tačiau ji negali būti suprantama ir vertinama kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui ir, šiuo pagrindu, pateisinamas šalių pasyvus elgesys procese. Šios kategorijos bylose vyrauja bendrieji civiliniame procese galiojantys principai, kartu ir rungimosi principas, o šalims išlieka pareiga įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 12 str., 176–179 str.). Pirmosios instancijos teismo pareiga, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, vertinti, ar pateiktas pareiškimas atitinka procedūrinius ĮRĮ keliamus reikalavimus, o jį priėmus – spręsti, ar pareiškimo turinys ir su juo pridėti įrodymai yra pakankami išvadai apie sąlygų iškelti restruktūrizavimo bylą egzistavimą ir pagrindų atsisakyti iškelti restruktūrizavimą bylą nebuvimą padaryti. Taigi, trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tuo atveju, jei nustatomi formalūs ĮRĮ reikalavimų neatitikimai, tačiau ne siekiant rinkti pareiškėjo argumentus pagrindžiančius įrodymus, t. y. perimti įrodinėjimo pareigą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad teismas, vertindamas atsakovės (ne)mokumą, rėmėsi ir viešai prieinamais VSDFV ir VMI duomenimis apie atsakovės turimas skolas (mokestinę nepriemoką), todėl teigti, kad teismas vadovavosi tik į bylą pateiktais duomenimis, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai atskirojo skundo argumentai dėl nepakankamo teismo aktyvumo atmestini kaip nepagrįsti.
16. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas prie bylos pridėjo apelianto kartu su skundu teikiamus naujus įrodymus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad liks neįvertinti, apelianto teigimu, klausimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tinkamai išnagrinėti reikšmingi duomenys. Taigi šiuo aspektu pareiškėjo teisė tinkamai pristatyti savo poziciją negali būti vertinama kaip pažeista.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

17. Restruktūrizavimo proceso tikslas yra išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.).
18. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reikšmę turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, tai yra atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, kad ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009).
19. Taigi, tam, kad įstatyme įtvirtinti ir teismų praktikoje aiškinami restruktūrizavimo proceso tikslai būtų realiai įgyvendinti ir restruktūrizavimo procesu nebūtų piktnaudžiaujama darant žalą įmonės kreditoriams, ĮRĮ įtvirtintos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, kurios turi būti patikrintos pagal konkrečias bylos faktines aplinkybes.
20. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus (ĮRĮ 4 str.) ir procesinio pobūdžio (ĮRĮ 5, 6 str.) sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d.), taip pat, jeigu įmonės finansiniai rodikliai leidžia teigti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.
21. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas atsisakė įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą dviem pagrindais: dėl atsakovės nemokumo (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.) ir ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl metmenų neatitikimo ĮRĮ keliamiems reikalavimams (ĮRĮ 5 str., 12 str. 2 d.).
22. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau –ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.
23. Įmonės nemokumo samprata pateikiama ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (pvz. žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013;
    Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-449-241/2018).
24. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktu aktualiu 2018-03-31 duomenimis sudarytu bendrovės balansu nustatė, kad UAB „Nadis“ turi 139 905 Eur vertės turto (60 501 Eur vertės ilgalaikio turto ir 79 404 Eur vertės trumpalaikio turto, kurį sudaro 49 335 Eur vertės atsargos, 25 701 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 4 209 Eur trumpalaikės investicijos, 159 Eur pinigai ir jų ekvivalentai), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 142 801 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 105 279 Eur), iš kurių pradelsti įsipareigojimai, remiantis patikslintu kreditorių sąrašu,     2018-03-31 dieną sudarė 69 599,59 Eur. Apeliantas, vadovaudamasis šiais duomenimis, teigia, kad bendrovė yra moki, t. y. pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
25. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokia apelianto pozicija, pažymi, kad sprendžiant bendrovės nemokumo klausimą, reikšmingi aktualūs bendrovės finansinę padėtį atspindintys duomenys, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti realų atsakovės turimų pradelstų įsipareigojimų dydį, pagrįstai atsižvelgė į kreditorių sąraše nurodytus skolų sumokėjimo kreditoriams terminus ir, jais vadovaudamasis, teisingai apskaičiavo, kad nutarties priėmimo dieną (2018-05-23) atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams pagal pateiktą sąrašą sudarė 75 235,64 Eur (neįskaičiuojat pradelstų skolų VSDFV ir VMI, kurios nutarties priėmimo dieną viešai prieinamais duomenimis atitinkamai sudarė 17 008,95 Eur ir 4 178 Eur). Nors apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie apskaičiuotos 75 235,64 Eur pradelstų įsipareigojimų sumos visa apimtimi pridėjo VMI ir VSDFV viešų duomenų pagrindu nustatytas pradelstų įsipareigojimų sumas, nes pagal kreditorių sąrašą 13 433,67 Eur skola VSDFV ir 2 635,17 Eur mokestinė nepriemoka VMI jau buvo įtraukta į pradelstus 69 599,59 Eur bendrovės įsipareigojimus 2018-03-31 duomenimis, tačiau tai nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės nemokumo ĮBĮ prasme, nes atsakovės pradelsti 80 353,75 Eur dydžio įsipareigojimai (75 235,64 Eur + (17 008,95 – 13 433,67) + (4 178 – 2 635,17) = 80 353,75 Eur) viršija pusę bendrovės į balansą įrašyto turto vertės (139 905 Eur). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad patikrinus viešai prieinamus duomenis, nustatyta, jog įsipareigojimai VSDFV ir VMI padidėjo ir, 2018-06-25 duomenimis, atitinkamai sudaro 18 920,43 Eur ir 9 496,5 Eur, todėl konstatuotina dar didesnė pradelstų įsipareigojimų ir  turimo turto santykio disproporcija.
26. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018-03-31 iki 2018-05-30 bendrovės įsipareigojimus sumažino 10 240,71 Eur suma, kuri yra reikšminga ne tik pirmosios instancijos teismo išvadai dėl atsakovės nemokumo paneigti, bet ir patvirtinti bendrovės gebėjimą vykdant veiklą dengti turimus įsipareigojimus kreditoriams. Kartu su atskiruoju skundu pateikti mokėjimo nurodymai ir PVM sąskaitos faktūros, kuriais grindžiami aukščiau nurodyti atskirojo skundo argumentai.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių į bylą pateiktų įrodymų turinį, pažymi, kad mokėjimo nurodymais Nr. 499, 526, 519, 516, 514, 512, 511, 509, 506, 505 daliniai atsiskaitymai su bendrovės kreditoriais UAB „OTTENSTEN“ (150 Eur ir 150 Eur), UAB „Elektrum Lietuva“ (600 Eur), VSDFV (1 000 Eur), UAB „Agroservisas LT“ (450 Eur), UAB „M stilius“ (89,18 Eur),  AB „Energijos skirstymo operatorius“ (570,64 Eur), VšĮ „Priešgaisrinių paslaugų garantas“ (47,37 Eur), UAB „Larmedis“ (1 200 Eur), UAB Optimum SaaS (140 Eur), iš viso už 4 397,19 Eur, atlikti ne bendrovės ir ne iš jos sąskaitos, o jos vadovo ir akcininko E. B. (byloje pateiktų bendrovės nurodytų turimų sąskaitų numeriai nesutampa su mokėjimo nurodymuose esančiu mokėtojo sąskaitos numeriu). Taigi, nors turimi pradelsti įsipareigojimai aukščiau nurodytiems bendrovės kreditoriams sumažėjo ar visai išnyko (atkreiptinas dėmesys, kad kreditoriui UAB „OTTENSTEN“ atlikti pavedimai viršija kreditorių sąraše nurodytą turimų įsipareigojimų jam dydį), tačiau tai nebūtinai reiškia, kad sumažėjo pačios bendrovės turimi įsipareigojimai, taip pat nesuponuoja išvados, kad pati atsakovė yra pajėgi iš savo vykdomos veiklos atsiskaityti su kreditoriais. Kita vertus, net ir sumažinus bendrovės pradelstus įsipareigojimus apelianto nurodoma 5 937,03 Eur suma, tai nekeičia atsakovės konstatuoto nemokumo ĮBĮ prasme.
28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 25 023,36 Eur skola UAB „Metrada“ nei pagal į bylą pateiktą patikslintą kreditorių sąrašą, nei pirmosios instancijos teismo nebuvo įtraukta į pradelstus bendrovės turimus įsipareigojimus, nes jos grąžinimo terminas nurodytas 2022-08-30. Savo ruožtu, kaip jau minėta byloje, įtakos bendrovės nemokumui turi ne visi, o tik pradelsti įsipareigojimai, todėl apelianto į bylą kartu su atskiruoju skundu pateiktos pardavėjos UAB „Nadis“ pirkėjai UAB „Metrada“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros: Nr. 01212, suma 459,12 Eur; Nr. 01215, suma 1 222,44 Eur, Nr. 01223, suma 326,97 Eur, Nr. 01222, suma 422,1 Eur, Nr. 01121, suma 703,08 Eur, ir jų pagrindu  sudaryta skolų kitimo suvestinė, negali turėti jokios įtakos bendrovės konstatuotam nemokumui. Pažymėtina ir tai, kad veiklos vykdymas (padėklų elementų, dvigubo pjovimo lentelių, medienos skiedros pardavimas) pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „Metrada“, MSK „Jonavos miškai“ (suma 1 415,7 Eur), MSK „JONAVOS ŠILAS“ (suma 145,2 Eur) atitinkamai turėjo turėti įtakos ir bendrovės turimo turto vertei (2018-03-31 balanso duomenimis bendrovė turėjo 49 335 Eur vertės atsargų, o 2018-03-31 atsargų ir trumpalaikio turto detalizacijoje nurodyta, kad jas, be kita ko, sudaro ir įvairi mediena, jos atraižos, skiedros ir pan.). Taigi, darytina išvada, kad toks įsipareigojimų aukščiau nurodytiems kreditoriams mažinimas lėmė (turėjo lemti) ir bendrovės trumpalaikio turto neapibrėžto dydžio suma mažėjimą.
29. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys dėl atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais, neturi (nedaro) lemiamos įtakos bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų santykiui (ĮBĮ 2 str. 8 d.) ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuoto UAB „Nadis“ nemokumo. Nors į bylą pateikti nauji užsakymai rodo, kad bendrovė nėra nutraukusi veiklos, tačiau veiklos vykdymo faktas pats savaime nelemia išvados, kad veiklą vykdanti įmonė yra moki. Vykdoma veikla gali būti neefektyvi, nuostolinga (tai patvirtina į bylą pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos), todėl veikos vykdymas negali eliminuoti nustatytos nemokios bendrovės būsenos, kaip pagrindo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti duomenys, teismo vertinimu, nėra pakankami spręsti, kad bendrovė, jų pagalba, yra pajėgi atsiskaityti su turimais kreditoriais tiek dėl jų apimčių, tiek dėl duomenų apie jų vykdymą, apmokėjimą nebuvimo (CPK 185 str.).
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skunde kvestionuojami pirmosios instancijos teismo motyvai dėl bendrovės turimų debitorių skolų šiuo atveju nelaikytini teisiškai reikšmingais, nes nepaisant to, kad teismas kritiškai vertino skolų atgavimo iš jų realumą, tačiau vertindamas bendrovės finansinę padėtį ir konstatuodamas jos nemokumą, vadovavosi visa bendrovės 2018-03-31 balanse nurodyto turto verte (139 905 Eur).
31. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybės ir jų pagrindu padarytoms teisinėms išvadoms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir pagrįstai UAB „Nadis“ nekėlė restruktūrizavimo bylos. Nustatytas bendrovės nemokumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), todėl pirmosios instancijos teismo konstatuotų restruktūrizavimo plano metmenų trūkumų (ne)pagrįstumas nagrinėjamu atveju negali turėti įtakos procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, palikdamas skundžiamą teismo nutartį nepakeistą, nepasisako dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su restruktūrizavimo plano metmenų vertinimu (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Danguolė Martinavičienė