Civilinė byla Nr. e2A-1249-553/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00243-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SIDC LT“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Smiltynės perkėla“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, RODMAN POLYSHIPS S.A.U.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pasiūlymo atitikties pirkimų sąlygų techninės specifikacijos reikalavimams.
2. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti atsakovės 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, pateiktas atviram konkursui „Į vienos dienos reisus plaukiančio keleivinio laivo (kelto) pirkimas“ (pirkimo Nr. 417716) (toliau – ir Pirkimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus ieškovė su pasiūlymu atsakovei pateikė bendrąjį laivo išdėstymo brėžinį, laivo techninę specifikaciją, įrangos sąrašą, laivo pastatymo ir darbų atlikimo grafikus. Atsakovė 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. kovo 13 d. ir 2019 m. kovo 18 d. raštais paprašė ieškovės pateikti papildomą informaciją, į kuriuos ieškovė atsakė atitinkamai 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. kovo 15 d. ir 2019 m. kovo 20 d. Atsakovė 2019 m. balandžio 8 d. raštu informavo ieškovę, kad vadovaujantis Pirkimo sąlygų 12.1.8 papunkčiu jos pasiūlymas yra atmetamas (dalyviui nepaaiškinus pasiūlymo). Atsakovė nurodė, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų, tačiau neįvardino nei vieno Pirkimo sąlygų straipsnio ar punkto, kurio, neva, ieškovės pasiūlymas neatitiko. Nei iš 2019 m. balandžio 8 d. rašto, nei iš atsakovės 2019 m. balandžio 29 d. rašto, kuriuo atmesta ieškovės pretenzija, nėra aišku, dėl kokios konkrečiai priežasties ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, todėl laikytina, kad atsakovė tinkamai nemotyvavo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo ir pažeidė skaidrumo principą, taip pat Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 58 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 64 straipsnio 9 dalį.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 8 d. rašte atsakovė nurodė, kad ieškovės pasiūlymas atmestas vadovaujantis Pirkimo sąlygų 12.1.8 papunkčiu kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų, nes ieškovė neįvykdė pareigos paaiškinti pateiktą pasiūlymą. Taip pat atsakovė 2019 m. balandžio 8 d. rašte nurodė ir motyvus, kurių pagrindu pasiūlymas atmestas. Atsakovės 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas yra tinkamai motyvuotas, ieškovė suprato pasiūlymo atmetimo priežastis ir motyvus. Klaipėdos universiteto Jūrų technologijų ir gamtos mokslų fakultetas pateikė išvadas, kurios patvirtina, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas yra neišsamus. Atsakovei neįmanoma patikrinti pasiūlymo atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, o ieškovė atsisakė jį paaiškinti. Ieškovė, teikdama pasiūlymą, neatliko pradinių būsimo laivo projekto įvertinimo, skaičiavimų ir kitų reikalingų veiksmų.
5. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą, ieškovei buvo žinomi pasiūlymo atmetimo pagrindai, tai patvirtina vėliau pareikšta pretenzija ir ieškinys. Atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą, nes iš pateiktų laivo bendrojo išdėstymo brėžinio ir laivo techninės specifikacijos nebuvo aišku, ar laivo bendrasis išdėstymo brėžinys apima visą Pirkimo sąlygų reikalautą informaciją, o ieškovė atsisakė ją paaiškinti / patikslinti. Ieškovė atsisakė paaiškinti neatitikimus, susijusius su jos pateikta technine specifikacija bei jos atitiktimi Pirkimo sąlygų reikalavimams. Ieškovė, gavusi atsakovės prašymą paaiškinti pasiūlymą, turi pareigą jį paaiškinti. Atsakovė daug kartų kreipėsi į ieškovę, siekdama išsiaiškinti, ar jos pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus bei prašydama paaiškinti / patikslinti esančius klausimus, susijusius su laivo bendrojo išdėstymo planu, laivo techninės specifikacijos netikslumais bei neišsamiu įrangos sąrašu. Ieškovė į atsakovės teikiamus prašymus pateikė formalius atsakymus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, išdėstytą atsakovės 2019 m. balandžio 8 d. rašte „Dėl pasiūlymo atmetimo“; nutraukė Pirkimą; priteisė ieškovei iš atsakovės 6 519,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atlikto audito 2019 m. birželio 17 d. išvada (toliau – Audito išvada) ir 2019 m. birželio 10 d. Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta išvada (toliau – VPT išvada) ir laikė šiuos įrodymus oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, turinčias didesnę įrodomąją galią. Teismas taip pat rėmėsi liudytojos A. V. paaiškinimais, kad ji patyrė psichologinį spaudimą nusižengti įstatymams. Teismas nesirėmė bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojo D. B. bei atsakovės atstovo M. Č. paaiškinimais, nes jie prieštarauja pateiktoms institucijų išvadoms. Teismas ieškinį tenkino, nes minėtomis institucijų išvadomis konstatuota, kad Pirkimas vyko neskaidriai ir kad atsakovė protegavo tam tikrus tiekėjus. Teismas nustatė, kad atsakovė sudarė sąlygas nesąžiningai konkurencijai, Pirkimo sąlygose nustatomi teisės aktais nepagrįsti, neproporcingi perkamam objektui, pertekliniai, konkurenciją ribojantys kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams ir pirkimo objekto techninė specifikacija, nenustatomi reikalavimai prašomų dokumentų turiniui ar reikalaujama pateikti informaciją, kuri bus žinoma tik laivo projektavimo metu, todėl atsakovė pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ar skaidrumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), taip pat Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 58 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 64 straipsnio 9 dalį. Atsakovė 2019 m. balandžio 8 d. sprendime nurodė, kad ieškovės pasiūlymas atmetamas, nes atsakovė mano, kad jis neatitiko Pirkimo sąlygų, tačiau konkrečių Pirkimo sąlygų neįvardino. Atsakovė 2019 m. sausio 30 d. raštu pažymėjo, kad teikiant kartu su pasiūlymu laivo išplanavimą privalo būti nurodyti pagrindiniai siūlomo laivo parametrai – ilgis, plotis, grimzlė, aukštis. Teismas pažymėjo, kad atsakovė 2019 m. balandžio 29 d. rašte „Dėl pretenzijos“ nurodė, kad ieškovė nepateikė atitinkančio aprašymą pagal nustatytus techninius parametrus laivo išdėstymo brėžinio, nurodė pasiūlymo atmetimo pagrindą, kad ieškovė kartu su pasiūlymu nepateikė pagalbinių variklių, elektros generatorių, sraigtų, gaisro židinio nustatymo ir aliarmo sistemos įrangos ir kt., tačiau Pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo jų nurodyti. Teismas sprendė, kad atsakovė tinkamai nemotyvavo sprendimo ir pažeidė skaidrumo principą, todėl teismas panaikino atsakovės 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sudarė sąlygas nesąžiningai konkurencijai, konkurencijos ribojimui, galutinį komisijos sprendimą lėmė technikos ir saugios laivybos direktoriaus nuomonė, suderinta su generaliniu direktoriumi, Pirkimo sąlygose nustatė teisės aktais nepagrįstus, neproporcingus perkamam objektui, perteklinius, konkurenciją ribojančius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, nenustatė reikalavimų prašomų dokumentų turiniui ar reikalaujama pateikti informaciją, kuri bus žinoma tik laivo projektavimo metu bei į tai, kad atsakovė pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ar skaidrumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl teismas Pirkimą nutraukė kaip pradėtą remiantis neteisėtomis Pirkimo sąlygomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, kurių pagrindu Pirkimas buvo nutrauktas; sprendimo dalį, kuria teismas nutraukė Pirkimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Sprendimas naikintinas dėl esminių materialinės ir procesinės teisės normų taikymo klaidų. Pirkimas vykdomas pagal Pirkimų įstatymą, tačiau teismas vadovavosi VPĮ. Taip pat teismas pažeidė proceso dispozityvumo, rungimosi principus bei neatskleidė bylos esmės.
8.2. Sprendimas grindžiamas tik trimis byloje esančiais įrodymais – Audito išvada, VPT išvada ir liudytojos A. V. parodymais. Kitų byloje esančių įrodymų – Klaipėdos universiteto Jūrų technologijų ir gamtos mokslų fakulteto 2019 m. kovo 29 d. atsakymo, šio fakulteto Jūrų inžinerijos katedros doc. dr. V. D. paaiškinimų, liudytojo viešojo pirkimo komisijos nario T. M. paaiškinimų, viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolų, trečiojo asmens pateikto bendrojo laivo išdėstymo plano ir techninės specifikacijos išrašo, teismas nenagrinėjo ir sprendime dėl jų nepasisakė. Skundžiamame sprendime yra tik perrašoma Audito išvada, kas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
8.3. Audito išvada negalėjo būti laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu, nes neaišku, kokie asmenys ją parengė, kokia jų kvalifikacija. Audito išvada surašyta viršijant kompetencijos ribas, nes darbo grupė ėmėsi vertinti tokius teisinio pobūdžio klausimus, kurių vertinimas yra tik teismo prerogatyva. Audito išvadoje pateikiama vertinamojo teisinio pobūdžio informacija galėtų būti vertinama tik kaip institucijos darbo grupės nuomonė ir teismo turėjo būti vertinta kritiškai kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
8.4. Teismas nepagrįstai VPT išvadą vertino kaip oficialų rašytinį įrodymą. VPT neįvertino nagrinėjamai bylai esminių aplinkybių, ji pateikta tik formaliai vertinant Pirkimo sąlygas, todėl šia išvada teismas vadovautis neturėtų. Be to, pagal teismų praktiką, valstybės institucijos byloje pateikta išvada neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus.
8.5. Liudytojos A. V. parodymai turi būti vertinami itin kritiškai, nes ši liudytoja teikė išimtinai ieškovei palankius parodymus, kurių nei tiesioginiai, nei netiesioginiai byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Šios liudytojos parodymai yra prieštaringi, neobjektyvūs, šališki, neatitinka patikimumo ir leistinumo reikalavimų. Be to, juos paneigia liudytojų T. M. ir M. Č. parodymai. Teismas nevertino, kad minėta liudytoja yra konfliktiniuose santykiuose su M. Č. ir D. B..
8.6. Teismas tinkamai nemotyvavo sprendimo ir pažeidė skaidrumo principą, nes nesilaikė šalių procesiniuose dokumentuose suformuluotų bylos nagrinėjimo ribų, o nurodyti teisiniai argumentai nėra susieti su nagrinėjamos bylos dalyku. Teismas iš esmės nepasisakė dėl ginčo esmės, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai apeliantė atmetė ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų.
8.7. Apeliantės sprendime, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, aiškiai nurodomi atmetimo motyvai ir pagrindas – Pirkimo sąlygų 12.1.8 papunktis, t. y. nepateikus aiškių ir išsamių atsakymų į apeliantės raštuose nurodytus klausimus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Pirkimo sąlygose nebuvo detalizuota, kas turi būti nurodyta bendrajame laivo išdėstymo brėžinyje. Bendrojo brėžinio vertinimas negali būti atsietas nuo techninėje specifikacijoje nurodytų pirkimo objektui keliamų techninių reikalavimų. Apeliantė, negavusi atsakymų, negalėjo spręsti dėl pasiūlymo atitikimo techninės specifikacijos reikalavimams.
8.8. Apeliantė atmetė ieškovės pasiūlymą siaurąja prasme kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų, nes ieškovė nepateikė pasiūlymo dalies (nepateikė laivo įrangos sąrašo, nurodant įrangos pavadinimo ir įrangos gamintojo), taip pat nepaaiškino pasiūlymo dėl bendrojo laivo išdėstymo brėžinio atitikimo techninės specifikacijos reikalavimams.
8.9. Apeliantė neskundžia sprendimo dalies, kuria Pirkimas nutrauktas, tačiau nesutinka su teismo sprendimo 41 ir 47 punktuose nurodytais motyvais, kurių pagrindu Pirkimas nutrauktas. Teismo motyvai, kuriais konstatuojama, kad Pirkimas vyko neskaidriai ir proteguojant tam tikrus tiekėjus yra teisiškai ydingi, neatitinka faktinių bylos duomenų. Pirkimas turėjo būti nutrauktas vadovaujantis teisiniais motyvais, o ne deklaratyviais, jokiais įrodymais nepagrįstais argumentais.
8.10. Pagrindą nutraukti Pirkimą sudaro tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo skirtingai suprato Pirkimo sąlygas, be kita ko, ir tai, koks bendrojo laivo išdėstymo brėžinys turėtų būti pateikiamas, todėl ieškovė nepateikė visos reikiamos informacijos. Pirkimo sąlygos, taip pat ir 6.16, 6.16.7, 6.16.8 ir 6.16.9 papunkčiai, pripažintinos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes yra neaiškios, netikslios, dviprasmiškos, neleidusios tiekėjams jas vienodai suprasti, o apeliantei tinkamai įvertinti tiekėjų pateiktus pasiūlymus. Tokiu būdu Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintinas Pirkimo sąlygas.
8.11. Teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 3 000 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio. Teismas neįvertino, kad ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl ieškovė turėjo sumokėti 2 250 Eur žyminį mokestį, o sumokėto žyminio mokesčio permoka – 750 Eur, turėjo būti grąžinta ieškovei.
9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Audito išvada atitinka oficialiam įrodymui keliamus reikalavimus, nes ji pateikta valstybės institucijos; Susisiekimo ministerija turėjo tiek teisę, tiek pareigą tikrinti apeliantės veiklos teisėtumą ir veikė savo kompetencijos ribose; Audito išvada atitiko teisės aktų reikalavimus bei joje pateiktos informacijos pakanka įrodyti aplinkybes, kad Pirkimas vyko neskaidriai. Net ir pripažinus šią išvada paprastu rašytiniu įrodymu, tai neturėtų esminės reikšmės sprendimo teisėtumui, nes tai, kad Pirkimo procedūras apeliantė vykdė neskaidriai, patvirtino tiek Audito išvada, tiek VPT išvada, tiek liudytojos A. V. paaiškinimai.
9.2. Apeliantė neskundė Audito išvados Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad apeliantė sutiko, kad joje nurodytos aplinkybės yra teisingos ir pagrįstos.
9.3. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl VPT išvados vertinimo. Viešųjų pirkimų tarnyba yra kompetentinga vertinti viešųjų pirkimų procedūras ir vertinti, ar jas vykdant nebuvo pažeistas VPĮ. Šiai tarnybai buvo pateikta visa bylos medžiaga, o tai, kad VPT išvada pateikta neišklausiusi M. Č. ar kitų liudytojų paaiškinimų, nėra reikšminga aplinkybė, nes apeliantės pakviesti liudytojai sakė iš esmės tą patį, kas buvo parašyta apeliantės procesiniuose dokumentuose.
9.4. Apeliantės argumentai dėl A. V. parodymų vertintini kaip apeliantės gynybinė pozicija. A. V. buvo vienintelė nepriklausoma liudytoja, kuri galėjo duoti parodymus visiškai laisvai ir neįtakojama bylos šalių. Vien tai, kad jos liudijimai buvo nepalankūs apeliantei nereiškia, kad ji buvo šališka.
9.5. Apeliantė turėjo vertinti ieškovės pasiūlymo atitikimą Pirkimo sąlygoms, o ne tai, kaip ieškovė atsakinėja į apeliantės klausimus. Jeigu pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų, tai apeliantė turėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių Pirkimo sąlygų neatitiko. Apeliantė nei viename procesiniame dokumente nenurodė, kokio reikalavimo ieškovės pasiūlymas neatitiko.
9.6. Apeliantė net ir apeliaciniame skunde neapsisprendžia, ar ieškovės pasiūlymas atmestas dėl to, kad neatitiko Pirkimo sąlygų, ar dėl to, kad nebuvo pateikti paaiškinimai. Be to, laivo įrangos sąrašas buvo pateiktas kartu su pasiūlymu, jis pateiktas tokia forma, kokios buvo prašoma pagal Pirkimo sąlygas. Tai patvirtina, kad apeliantės teiginiai, jog ieškovės pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų yra nepagrįsti.
9.7. Pirkimo sąlygų 6.16, 6.16.7, 6.16.8 ir 6.16.9 papunkčiai, kuriuose nurodyta, kad tiekėjai kartu su pasiūlymu turi pateikti bendrąjį laivo išdėstymo brėžinį, laivo techninę specifikaciją ir laivo įrangos sąrašą yra tikslūs ir aiškūs, šiuose punktuose išvardinti dokumentai, kuriuos su pasiūlymu turi pateikti tiekėjai. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo visus šiuos dokumentus pateikė, kas reiškia, kad jie vienodai suprato Pirkimo sąlygų reikalavimus, ir todėl nėra pagrindo pripažinti šių reikalavimų neaiškiais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
12. Byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė pasiūlymą apeliantės vykdomam viešajam pirkimui atviro konkurso būdu „Į vienos dienos reisus plaukiančio keleivinio laivo (kelto) pirkimas“. Apeliantė 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. kovo 13 d. ir 2019 m. kovo 18 d. raštais paprašė ieškovės pateikti papildomą informaciją, į kuriuos ieškovė atsakymus pateikė atitinkamai 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. kovo 15 d. ir 2019 m. kovo 20 d. raštais. Apeliantė 2019 m. balandžio 8 d. raštu informavo ieškovę apie jos pasiūlymo atmetimą Pirkimo sąlygų 12.1.8 papunkčio pagrindu (nepaaiškinus pasiūlymo). Ieškovės teigimu, apeliantės 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas nemotyvuotas, nes nenurodyta, kokių Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitiko ieškovės pasiūlymas. Ieškovei 2019 m. balandžio 18 d. pateikus pretenziją, apeliantė 2019 m. balandžio 29 d. raštu jos netenkino. Ieškovė padavė ieškinį dėl 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo tinkamą nemotyvavimą bei skaidrumo principo pažeidimą, ieškinį tenkino. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantė sudarė sąlygas nesąžiningai konkurencijai bei pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ar skaidrumo principus, Pirkimą nutraukė. Apeliantė, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
13. Iš apeliacinio skundo faktinio pagrindo matyti, kad apeliantė nesutinka su dalimi skundžiamo sprendimo, t. y. apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis pripažintas ieškinio pagrįstumas, bei nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, kurių pagrindu Pirkimas buvo nutrauktas, nors paties Pirkimo nutraukimo neginčija ir šią sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Tokiu būdu apeliacijos dalyką sudaro skundžiamos sprendimo dalies dėl apeliantės 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo panaikinimo ir pagrindų nutraukti Pirkimą pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl rašytinių paaiškinimų
14. Apeliacinės instancijos teisme 2019 m. spalio 21 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai. Nors apeliantė ir nurodo, kad rašytiniais paaiškinimais nėra keičiamas ar papildomas apeliacinio skundo turinys, tačiau iš šio procesinio dokumento turinio matyti, kad jame apeliantė pasisako dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų.
15. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tai realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. CPK 323 straipsnyje numatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Taigi, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, teikdama paaiškinimus dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomų argumentų, rašytinuose paaiškinimuose papildomai nurodo argumentus, susijusius su nagrinėjamu ginču, t. y. iš esmės papildomai argumentuoja savo apeliacinį skundą, praplečia jame nurodomus argumentus, o tai pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismui pateiktus apeliantės rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.
Dėl ginčo esmės
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo Pirkimo objektą – keleivinio laivo (kelto) įsigijimas, sprendžia, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo nuostatos (PĮ 7 straipsnis). Tokiu būdu pagrįstas apeliantės argumentas, kad nagrinėjamu atveju taikytinos minėto įstatymo – Pirkimų įstatymo, normas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas minėtu įstatymu nesivadovavo, nes skundžiamame sprendime nurodyta, kad Pirkimui taikomas Pirkimų įstatymo nuostatos. Kita vertus, apeliantė nenurodė, kokią Pirkimų įstatymo nuostatą pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, pažeidė. Iš žemiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad VPĮ nuostatos savo turiniu iš esmės sutampa su Pirkimų įstatymo nuostatomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi skundžiamame sprendime nurodytose kasacinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais, jais vadovausis ir apeliacinės instancijos teismas. Juolab kad tiek VPĮ 17 straipsnyje, tiek Pirkimų įstatymo 29 straipsnyje nurodyti pagrindiniai pirkimų principai yra tapatūs, t. y. perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų, įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Pirkimų įstatymo nuostatomis, tai nesudarytų pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui (CPK 330 straipsnis).
18. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime ,,pasiūlymo“ terminas vartojamas dvejopa prasme: pirma, kaip tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų visuma (įskaitant dokumentus, pagrindžiančius reikalavimus tiekėjams (tiekėjų kvalifikaciją ir neigiamo pobūdžio sąlygų nebuvimą), kitus reikalavimus tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą, pasiūlymo užtikrinimo dokumentai ir kt.), taip pat techninius duomenis ir kt.; antra, pasiūlymas siaurąja prasme – pasiūlymo dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes. Šis sąvokų atskyrimas reikšmingas, be kita ko, sprendžiant dėl tiekėjo teisės taisyti ar aiškinti pasiūlymą apimties ir atitinkamų perkančiosios organizacijos pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014; 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019).
19. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (PĮ 50 straipsnio 1 dalis). PĮ 50 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai, kurių laikantis turi būti parengiama techninė specifikacija. PĮ 50 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose įstatymuose nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
20. PĮ 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau jis negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus (PĮ 64 straipsnio 9 dalis). Atitinkama nuostata reglamentuojama ir VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje ir VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje.
21. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl ieškovės pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimams, t. y. dėl ieškovės pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms siaurąja prasme.
Dėl 2019 m. balandžio 8 d. apeliantės sprendimo teisėtumo
22. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria apeliantės 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas panaikintas, grindžia iš esmės tuo, kad: (1) teismas nepasisakė dėl ginčo esmės, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai apeliantė atmetė ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų; (2) teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo netinkamo motyvavimo, nes pastarajame sprendime apeliantė aiškiai nurodė atmetimo motyvus ir pagrindą; (3) ieškovės pasiūlymas pagrįstai atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų, nes ieškovė nepateikė pasiūlymo dalies (nepateikė laivo įrangos sąrašo) bei nepaaiškino pasiūlymo dėl bendrojo laivo išdėstymo brėžinio atitikimo techninės specifikacijos reikalavimams. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.
23. Pažymėtina, kad iš esmės ginčas kilo dėl 2019 m. balandžio 8 d. apeliantės sprendimo motyvavimo tinkamumo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad viešojo pirkimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018). Perkančiojo subjekto sprendimai turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai negali pažeisti viešųjų pirkimų principų bei nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Taigi, perkantysis subjektas – apeliantė, priimdamas sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą, privalo sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyti pasiūlymo atmetimo priežastis.
24. Neginčytina apeliantės kaip perkančiojo subjekto teisė prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus (šios nutarties 20 punktas), kuria bylos duomenimis apeliantė pasinaudojo 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. kovo 13 d. ir 2019 m. kovo 18 d. raštais, parašydama ieškovės pateikti papildomą informaciją, t. y. paaiškinti raštuose nurodytus laivo išdėstymo plano techninius sprendinius ir jų atitikimą techninės specifikacijos reikalavimams (el. bylos 1 t., b. l. 59 - 62; 68 - 71; 74), į kuriuos ieškovė pateikė atsakymus 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. kovo 15 d. ir 2019 m. kovo 20 d. raštais (el. bylos 1 t., b. l. 63 - 67, 72 - 73, 75). 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovės pasiūlymas atmestas, jame nurodant, kad apeliantei, vertinant ieškovės pasiūlymo atitiktį keliamiems techniniams reikalavimams, kilo klausimų dėl siūlomo laivo techninių specifikacijų, kadangi kartu su pasiūlymu pateiktuose dokumentuose trūko daug informacijos; apeliantei paprašius pateikti pasiūlymo paaiškinimus, ieškovė į klausimus atsakė abstrakčiai, nepateikdama prašomos papildomos informacijos, o į dalį klausimų iš vis atsakymų nepateikė, nurodydama, kad pagal Pirkimo dokumentus ir jų paaiškinimus, visa reikalinga ir prašoma informacija pateikta kartu su pasiūlymu; apeliantė ieškovės pasiūlymą vertino kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų ir jį atmetė vadovaujantis Pirkimo dokumentų 12.1.8 papunkčiu, t. y. kai dalyvis nepaaiškina pasiūlymo; šiuo atveju jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (el. bylos 1 t., b. l. 76).
25. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad 2019 m. balandžio 8 d. sprendime yra aiškiai nurodyti ieškovės pasiūlymo atmetimo motyvai ir pagrindas. Pažymėtina, kad perkančiojo subjekto sprendimų teisėtumas priklauso ir nuo jų aiškumo, išsamumo bei tiekėjų tinkamo supažindinimo su jais. Kaip matyti iš 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo turinio, tai jame nurodytas tik teisinis pagrindas, kuriuo remiantis ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, t. y. Pirkimo sąlygų 12.1.8 papunktis (dalyviui nepaaiškinus pasiūlymo), tačiau apeliantė neįvardino, kokių konkrečių Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų ieškovė nepaaiškino ir kokių reikalavimų ieškovės pateiktas pasiūlymas neatitiko. Teisėjų kolegija sutinka tiek su ieškovės, tiek su pirmosios instancijos teismo pagrįstu argumentu, kad tuo atveju, jeigu pasiūlymas neatitinka kurio nors Pirkimo sąlygų reikalavimo, tai jis privalo būti aiškiai įvardintas, nes vien tik teisinio pagrindo nurodymas negali būti laikomas tinkamu motyvavimu. Be to, apeliantė, 2019 m. balandžio 8 d. sprendime nurodydama, kad ieškovės pateiktame laivo išdėstymo plane turėjo būti nurodyti visi techniniai sprendiniai, jų neįvardijo, t. y. nenurodė, kokių sprendinių ieškovė nebuvo nurodžiusi. Vien tai, kad apeliantė mano, jog ieškovės pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, negali būti pagrindu pasiūlymo atmetimui. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2019 m. balandžio 8 d. apeliantės sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, yra tinkamai nemotyvuotas.
26. Vadovaujantis Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi perkančiajam subjektui nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad minėti principai yra susiję su viešojo intereso apsauga. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtais perkančiojo subjekto veiksmus. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo jų pradžios iki pabaigos (Pirkimų įstatymo 41 straipsnis).
27. Nagrinėjamu atveju 2019 m. balandžio 8 d. sprendime neinformavus ieškovės apie jos pateikto pasiūlymo atmetimo priežastis, t. y. nenurodžius Pirkimo sąlygų reikalavimų, kurių ieškovės pasiūlymas neatitiko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė pažeidė viešųjų pirkimų principus, be kita ko, ir skaidrumo principą, reikalaujantį, kad perkantysis subjektas atskleistų tiekėjams savo sprendimų motyvus. Kaip minėta, vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas apeliantės veiksmus pripažinti neteisėtais, t. y. konstatuoti 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo neteisėtumą.
28. Pripažinus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą neteisėtu, nėra pagrindo spręsti dėl Pirkimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 64 straipsnio 9 dalies pažeidimų, t. y. ar apeliantės prašymai ieškovei pateikti papildomą informaciją buvo teisėti bei dėl ieškovės pasiūlymo atitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams. Nėra pagrindo vertinti, ar teisėtai ir pagrįstai buvo atmestas ieškovės pasiūlymas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų, nes, kaip pirmiau nurodyta, apeliantė, atmesdama ieškovės pasiūlymą, neįvardino, kokių techninės specifikacijos reikalavimų pasiūlymas neatitiko. Taip pat nėra pagrindo vertinti apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodomų argumentų, kuriais grindžiamas ieškovės pasiūlymo neatitikimas Pirkimo sąlygų reikalavimams, nes ieškinio dalykas – 2019 m. balandžio 8 d. apeliantės sprendimo teisėtumas (šios nutarties 2 punktas).
Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo
29. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas, nes sprendimą grindė tik trimis byloje esančiais įrodymais – Audito išvada, VPT išvada ir liudytojos A. V. parodymais, o nenagrinėjo ir nepasisakė dėl kitų byloje esančių rašytinių įrodymų ir kitų liudytojų paaiškinimų.
30. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).
31. CPK 197 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rašytiniai įrodymai yra skirstomi į oficialius ir privačius. Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
32. Kasacinio teismo išaiškinta, kad rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti. Oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos institucijos nustatytos faktinės aplinkybės. Oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės nėra laikomos prejudiciniais faktais (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 182 straipsnio 2 ir 3 punktai), kurie negali būti ginčijami, o toliau išlieka aplinkybėmis, kurios gali būti paneigtos ir kurios gali sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017).
33. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos darbo grupė, įvertinusi pirkimų organizavimą AB „Smiltynės perkėla“, pateikė Audito išvadas, kuriose nustatytos reikšmingos nagrinėjamai bylai aplinkybės, t. y. Pirkimo objektas neskaidomas į dalis; Pirkimo sąlygose nustatomi teisės aktais nepagrįsti, neproporcingi perkamam objektui, pertekliniai, konkurenciją ribojantys kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams ir Pirkimo objekto techninė specifikacija, nenustatomi reikalavimai prašomų dokumentų turiniui ar reikalaujama pateikti informaciją, kuri bus žinoma tik laivo projektavimo metu; galutinį Pirkimo komisijos sprendimą lėmė technikos ir saugios laivybos direktoriaus nuomonė, suderinta su generaliniu direktoriumi; faktiškai generalinis direktorius dalyvauja komisijos veikloje, kadangi komisija priima tik su juo suderintus sprendimus (el. bylos 3 t., b. l. 66 - 67).
34. Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad pagal Pirkimo dokumentus tiekėjai su pasiūlymu teikiamame laivo išplanavime turėjo nurodyti tik apeliantės 2019 m. sausio 30 d. rašte nurodytus laivo parametrus – ilgį, plotį, grimzlę, aukštį; be to, apeliantės reikalavimu, kad bendras laivo išdėstymo brėžinys turi atitikti technines charakteristikas, yra prašoma iš anksto pateikti tokią informaciją, kuri yra projektavimo paslaugų dalis.
35. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad Audito išvada negalėjo būti laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 32 punkte nurodytus reikalavimus oficialiems rašytiniams įrodymams, sprendžia, kad Audito išvada atitinka visus oficialaus rašytinio įrodymo požymius, t. y. išvada parengta valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, kuri veikė savo kompetencijos ribose (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kaip apeliantės akcijų valdytoja turėjo teisę ir pareigą tikrinti apeliantės veiklos teisėtumą); Audito išvada atitiko teisės aktų reikalavimus bei joje pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms, susijusioms su apeliantės vykdomu Pirkimu, nustatyti. Vien tai, kad į bylą pateiktas Audito išvados išrašas su nuasmenintais darbo grupės narių vardais, pavardėmis ir pareigomis, nesudaro pagrindo jos vertinti kitaip ar ja nesivadovauti, juo labiau kad ją į bylą pateikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, atlikusios apeliantės vykdytų pirkimų įvertinimą, įgaliotas asmuo, todėl jos autentiškumu neabejotina, juo labiau kad Audito išvadose nustatytos aplinkybės buvo ir viešai paskelbtos (el. bylos 2 t., b. l. 121-123, 135-138).
36. Kita vertus, jau minėta, oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės nėra laikomos prejudiciniais faktais, kurie negali būti ginčijami, tačiau jų ginčijimui taikomi įrodinėjimo priemonių leistinumo apribojimai – oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės negali būti paneigtos liudytojų parodymais (šios nutarties 31 punktas). Taigi, vien oficialiųjų rašytinių įrodymų didesnė įrodomoji galia neužkerta galimybės teismui iš leistinų įrodymų visumos padaryti išvadą, jog oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos. Nagrinėjamu atveju kiti apeliantės nurodomi byloje esantys įrodymai – Klaipėdos universiteto Jūrų technologijų ir gamtos mokslų fakulteto 2019 m. kovo 29 d. atsakymas, šio fakulteto Jūrų inžinerijos katedros doc. dr. V. D. paaiškinimai, viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai Audito išvadoje nurodytų aplinkybių nepaneigė. Priešingai, į bylą pateikta VPT išvada bei liudytojos A. V. paaiškinimai Audito išvadoje nurodytas aplinkybes patvirtino.
37. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad VPT išvadą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip oficialų rašytinį įrodymą. Nors ši išvada yra dokumentas, priimtas valstybės institucijos pareigūnų, neperžengiant savo kompetencijos ribų, ir formaliai atitinka kitus CPK 197 straipsnio 2 dalyje išvardintus požymius, tačiau joje yra pateiktas institucijos nustatytų faktų teisinis vertinimas. Tuo tarpu teisinį vertinimą atlieka teismas. Toks sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014; 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-903-157/2015; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-959-236/2015). Nors VPT išvada ir neturi didesnės įrodomosios galios byloje, tačiau tai yra rašytinis įrodymas byloje, patvirtinantis tiek ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tiek ir Audito išvadas, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti.
38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kritiškai vertinti liudytojos A. V., kuri buvo atsakinga už apeliantės viešųjų pirkimų vykdymą, parodymus – kad patyrė psichologinį spaudimą nusižengti įstatymams ir kad apeliantės direktorius D. B. liepė surasti priežastis bei atmesti ieškovės pasiūlymą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad vien tai, jog minėtos liudytojos paaiškinimai buvo nepalankūs apeliantei, nereiškia jos šališkumo. Priešingai, liudytojai D. B., M. Č. ir T. M. tikėtinai buvo suinteresuoti apeliantei naudingų parodymų davimu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šių asmenų parodymais nesirėmė.
Dėl sprendime nurodytų motyvų pašalinimo
39. Apeliantė prašo pašalinti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies 41 ir 47 punktuose nurodytus motyvus, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) Pirkimą nutraukė, t. y. prašo pašalinti šiuos motyvus: „Bylos nagrinėjimo metu gauti įrodymai, tai yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atlikto audito 2019 m. birželio 17 d. išvada Nr. 6-2129, 2019 m. birželio 10 d. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, liudytojos A. V. paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ginčijamas pirkimas vyko neskaidriai ir kad atsakovė protegavo tam tikrus tiekėjus. Įvertinus tai, kas paminėta, konstatuotina, jog byloje nustatyta, jog perkančioji organizacija sudarė sąlygas nesąžiningai konkurencijai, pirkimo sąlygose nustatomi teisės aktais nepagrįsti, neproporcingi perkamam objektui, pertekliniai, konkurenciją ribojantys kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams ir pirkimo objekto techninė specifikacija, nenustatomi reikalavimai prašomų dokumentų turiniui ar reikalaujama pateikti informaciją, kuri bus žinoma tik laivo projektavimo metu <...>“ (skundžiamo sprendimo 41 punktas)“ bei „viešasis pirkimas nutrauktinas kaip pradėtas remiantis neteisėtomis pirkimo sąlygomis (atsakovė sudarė sąlygas nesąžiningai konkurencijai, perkančioji organizacija pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ar skaidrumo principus)“ (skundžiamo sprendimo 47 punktas). Apeliantės teigimu, skundžiamo sprendimo motyvai, kuriais konstatuojama, kad Pirkimas vyko neskaidriai ir proteguojant tam tikrus tiekėjus yra teisiškai ydingi, neatitinka faktinių bylos duomenų, be to, Pirkimas turėjo būti nutrauktas teisiniais motyvais, o ne deklaratyviais, įrodymais nepagrįstais argumentais. Apeliantės teigimu, pagrindą nutraukti Pirkimą sudaro tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo skirtingai suprato Pirkimo sąlygų 6.16, 6.16.7, 6.16.8 ir 6.16.9 papunkčius, kurie yra neaiškūs ir netikslūs, todėl Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintinas Pirkimo sąlygas.
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015 nurodė, kad teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio ar apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, tiria ir vertina įvairias bylos aplinkybes, pasisako, kurias aplinkybes laiko nustatytomis, teisiškai jas kvalifikuoja, nurodo, kokie teisiniai santykiai saisto ar, priešingai, nesaisto bylos šalių (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų.
41. Taigi, pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus).
42. Apeliantė šia apeliacinio skundo dalimi iš esmės ginčija Pirkimo nutraukimo motyvus. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus bei šalių paaiškinimus, neturi pagrindo priešingai išvadai nei padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad apeliantė, vykdydama Pirkimą, sudarė sąlygas nesąžiningai konkurencijai bei pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Minėtų principų pažeidimas jau konstatuotas vertinant 2019 m. balandžio 8 d. apeliantės sprendimo, atmesti ieškovės pasiūlymą, teisėtumą. Taip pat ir Audito išvados, nurodytos šios nutarties 33 punkte, akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantė, vykdydama pirkimo procedūras, pažeidė imperatyviąją pareigą užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų laikymąsi (Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).
43. Pirkimo sąlygų 6.16, 6.16.7, 6.16.8 ir 6.16.9 papunkčių teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, taip pat apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) neturi pagrindo jų pripažinti prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pirkimo sąlygų 6.16, 6.16.7, 6.16.8 ir 6.16.9 papunkčiuose nurodyta, kad tiekėjai kartu su pasiūlymu turi pateikti bendrąjį laivo išdėstymo brėžinį, laivo techninę specifikaciją ir laivo įrangos sąrašą, šiuose papunkčiuose išvardinti dokumentai, kuriuos su pasiūlymu turi pateikti tiekėjai. Be to, iš ieškovės ir trečiojo asmens procesinių dokumentų matyti, kad šiems tiekėjams jos iš esmės buvo aiškios. Vien tai, kad apeliantės teigimu, ji negalėjo tinkamai įvertinti tiekėjų pateiktų pasiūlymų, nesudaro pagrindo apeliantės nurodomų Pirkimo sąlygų pripažinti neteisėtomis.
44. Teisėjų kolegija neturi pagrindo panaikinti apeliantės skundžiamo sprendimo 41 punkte nurodomus motyvus (šios nutarties 39 punktas), nes ši motyvų dalis iš esmės vertintina kaip konstatuojamoji – cituojami rašytiniai įrodymai ir pagal būtent šiuos įrodymus – Audito išvadą, VPT išvadą ir A. V. paaiškinimus, nustatytos aplinkybės, ir todėl nėra pagrindo šalinti minėtame punkte nurodytų rašytinių įrodymų argumentų. Tačiau teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės prašymu pašalinti dalį iš skundžiamo sprendimo 47 punkte nurodomų motyvų – „viešasis pirkimas nutrauktinas kaip pradėtas remiantis neteisėtomis pirkimo sąlygomis“, nes Pirkimo sąlygos nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Tokiu būdu minėti pirmosios instancijos teismo motyvai iš skundžiamo sprendimo šalintini.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, pašalinant iš jo motyvuojamosios dalies 47 punkte nurodytus motyvus „viešasis pirkimas nutrauktinas kaip pradėtas remiantis neteisėtomis pirkimo sąlygomis“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
46. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš apeliantės priteisė 6 519,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 000 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 3 519,08 Eur išlaidos advokato pagalbai). Apeliantės teigimu, teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes neįvertino, kad ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl ieškovė turėjo sumokėti 2 250 Eur žyminį mokestį, o sumokėto žyminio mokesčio permoka – 750 Eur, turėjo būti grąžinta ieškovei. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka.
47. Nagrinėjamu atveju už paduotą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 250 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktis; 7 dalis). Iš byloje esančių duomenų apie žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą matyti, kad ieškovė sumokėjo 3 000 Eur (el. bylos 1 t., b. l. 160). Tokiu būdu ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinas 2 250 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis, o 750 Eur sumokėto žyminio mokesčio grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
48. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškovės išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, dydžio, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 3 519,08 Eur išlaidų advokato pagalbai ir 2 250 Eur žyminio mokesčio, t. y. 5 769,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sumažina skundžiamu sprendimu iš apeliantės ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 5 769,80 Eur.
49. Nors apeliacinio skundo dalis dėl motyvų iš skundžiamo sprendimo pašalinimo yra tenkinta iš dalies, tačiau viešuosiuose pirkimuose sprendžiant tarp šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą esminę reikšmę turi tai, ar yra patenkintas esminis ieškinio (skundo) reikalavimas, o ne patenkintų atskirų procesinių reikalavimų skaičius (proporcija). Be to, nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad Pirkimo procedūros nutrauktos teismo ex officio (pagal pareigą). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra patenkintas esminis ieškovės reikalavimas – panaikintas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas, bei apeliacinis skundas dėl šios pirmosios instancijos teismo dalies netenkintas. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
50. Nagrinėjamu atveju į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę ieškovė, kuri pateikė prašymą priteisti 2 178 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.
51. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo 8.11 papunktį už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. antrąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas 2019 m. ketvirtą ketvirtį) sudarė 1 289 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija sumą, gaunamą pritaikius minėtą koeficientą, todėl prašymas tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš apeliantės priteisiama 1 675 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies 47 punkte nurodytus motyvus „viešasis pirkimas nutrauktinas kaip pradėtas remiantis neteisėtomis pirkimo sąlygomis“ bei sumažinant iš ieškovės akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SIDC LT“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 5 769,80 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 80 cnt).
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SIDC LT“ 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. PAW15876 per Swedbank AB.
Priteisi iš atsakovės akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SIDC LT“ 1 675 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimui.
Teisėjai Marius Bajoras
Romualda Janovičienė
Aldona Tilindienė