Civilinė byla Nr. e2-464-1154/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34697-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.11.1; 2.6.8.11.2; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 16 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,

sekretoriaujant Karolinai Ploutinai ir Onai Virmauskienei,

dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „Laimo projektai“ atstovams Kaziui Laimui Kasperavičiui ir advokatei Akvilei Grikienytei-Murašovai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas stogas“ atstovams Tomui Krivickui ir advokatui Mantui Meizeraičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laimo projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiltas stogas“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo pašalinti atliktų statybos darbų trūkumus, įpareigojimo pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą, sutarties kainos sumažinimo, baudos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Laimo projektai“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Šiltas stogas“, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais atsakovės vienašališkai pasirašytus Atliktų darbų aktus Nr. 1 ir jų pagrindu 2021 m. vasario 26 d išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija ŠIL21 Nr. 09 ir serija ŠIL21 Nr. 08; 2) įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei paslėptus darbus ir neatlygintinai pašalinti 2021 m. rugsėjo 28 d. defektiniame akte nurodytus atliktų darbų pagal rangos sutartį Nr. STOG 2021/01/05 trūkumus, o atsakovei neįvykdžius šio reikalavimo, skirti jai 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną; 3) įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą, lėšų įmokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą patvirtinantį dokumentą, mokėjimo atidėjimą patvirtinantį dokumentą arba kredito įstaigos garantiją, kuriais būtų užtikrintas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas (galiojimo terminas ne trumpesnis nei 3 metai, užtikrinimo suma ne mažesnė nei 733,54 Eur), o jo nepateikus, priteisti ieškovei iš atsakovės 733,54 Eur dydžio baudą; 4) sumažinti rangos sutarties kainą 3005,35 Eur suma; 5) priteisti iš atsakovės 2138,82 Eur dydžio baudą ir 6 proc. metines procesines palūkanas; 6) priteisti iš atsakovės 230 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 proc. metines procesines palūkanas; 7) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė netinkamu atsakovės prievolių pagal šalių sudarytą rangos sutartį Nr. STOG 2021/01/05 vykdymu: 1) atsakovė įsipareigojo atlikti pastato naujo sutapdinto stogo įrengimo darbus, kurie priskirtini paslėptų statybos darbų kategorijai, todėl turėjo pareigą organizuoti paslėptų darbų patikrinimą, pridavimą statybos techninės priežiūros vykdytojui ir tam skirtų aktų surašymą, tačiau to nepadariusi toliau vykdė statybos darbus; 2) statinio statybos techniniam prižiūrėtojui nepasirašius paslėptų darbų patikrinimo aktų, ieškovė pagrįstai atsisakė priimti atsakovės atliktų darbų aktais perduodamus darbus, todėl atliktų darbų aktai ir jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros pripažintini negaliojančiais; 3) atsakovei nepridavus paslėptų darbų, be to, juos atlikus nekokybiškai, ieškovė turėjo teisę sulaikyti už atliktus darbus mokėtiną sumą; 4) atsakovei atsisakius atidengti stogo konstrukcijas savo sąskaita ir dalyvauti jų atidengime, ieškovė atliko stogo konstrukcijų atidengimą kito rangovo pagalba, dėl to patyrė 230 Eur nuostolių; 5) atidengus stogo konstrukcijas, buvo nustatyti atsakovės darbų trūkumai, jie užfiksuoti defektiniame akte; nustatyti trūkumai laikytini paslėptų darbų trūkumais, kurie negalėjo būti nustatyti priimant darbus, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti pašalinti darbų trūkumus per protingą vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) atsakovė neatliko katilinės stogo apšiltinimo, hidroizoliacijos įrengimo, parapeto apskardinimo darbų ir atsisakė juos užbaigti, todėl ieškovė turėjo samdyti kitus rangovus, jiems už darbus sumokėjo atitinkamai 1500 Eur ir 1505,35 Eur, taigi įgijo teisę reikalauti atitinkama suma (3005,35 Eur) sumažinti rangos sutarties kainą; 6) atsakovė nepateikė garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento; 7) atsakovė, nustojusi vykdyti rangos sutartimi prisiimtas prievoles, faktiškai nutraukė rangos sutartį, todėl jai taikytina rangos sutarties 5.3 punkte numatyta 10 procentų rangos sutarties kainos su PVM dydžio bauda.

3.       Atsakovė UAB „Šiltas stogas“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grįsdama tokiais argumentais: 1) visas rangos sutarties vykdymo procesas, paslėptų darbų fiksavimas ir perdavimas buvo organizuojamas ir vykdomas būtent taip, kaip to pageidavo pati ieškovė, darbams pagal rangos sutartį priimti bei jų kokybei kontroliuoti ieškovė iki darbų atlikimo pabaigos apskritai nebuvo paskyrusi techninio prižiūrėtojo, darbus prašė jai perduoti pagal fotofiksacijas; 2) atsakovė iki 2021 m. kovo 1 d. atliko visus darbus pagal sutartį, kuriuos buvo technologiškai įmanoma atlikti, užsakovei neatlikus pastato fasado šiltinimo ir įrengimo darbų, ir pateikė darbų perdavimo–priėmimo aktus, išrašė sąskaitas faktūras 15 627,21 Eur be PVM sumai ir 604,25 Eur be PVM sumai; 3) ieškovei nevykdant perduotų darbų priėmimo procedūros ir neišreiškus pretenzijų dėl darbų atlikimo fakto ar kokybės, atsakovė 2021 m. kovo 9 d. atliktų darbų perdavimą–priėmimą įformino vienašališkai, informavo apie tai ieškovę ir pateikė jai vienašališkai pasirašytus darbų priėmimo–perdavimo aktus; 4) ieškovė reiškė atsakovei pretenzijas jau po atliktų darbų perdavimo, į visas pretenzijas atsakovė pateikė atsakymus; 5) ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų netinkamą atsakovės atliktų darbų kokybę; ieškovė teigia organizavusi atsakovės įrengto stogo atidengimo darbus ir nustačiusi atliktų darbų trūkumus, tačiau atsakovei išreiškus prieštaravimą dėl vienašalio darbų rezultato atidengimo ir trūkumų konstatavimo tam pasitelkus reikiamos kvalifikacijos neturintį asmenį, ieškovė atsisakė pakartotinai atidengti stogą ir ištirti darbų kokybę dalyvaujant atsakovės atstovams; 6) katilinės stogo uždengimo bei parapeto apskardinimo darbų atsakovė negalėjo atlikti dėl kliūčių, priklausiusių nuo ieškovės, apie tai ieškovė buvo informuota, tačiau nesiėmė jokių veiksmų kliūtims pašalinti; be to, kartu su ieškiniu pateikti dokumentai, tariamai patvirtinantys ieškovės patirtas 3005,35 Eur išlaidas apmokant dalį atsakovės neatliktų darbų kitam rangovui, atsakovei niekada nebuvo pateikti, o sumos neatitinka ekonominio pagrįstumo kriterijaus; 7) ieškovė, reikšdama reikalavimą sumažinti darbų kainą ta suma, kurią ji sumokėjo kitam rangovui už atsakovės neatliktus darbus, supainiojo skirtingus teisių gynimo būdus – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas ir reikalavimą sumažinti darbų kainą; ieškovės prašymas sumažinti rangos sutarties kainą ta suma, kurią ji sumokėjo kitiems rangovams, kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalį, tačiau ieškovė neįrodinėja šios normos taikymo sąlygų buvimo; 8) ieškovė nepateikė įrodymų, kad stogo atidengimo darbai apskritai buvo atlikti; jeigu jie ir buvo atlikti, tai juos atliko jokios kvalifikacijos tokiems darbams neturintis asmuo, taip buvo daromas neigiamas poveikis atsakovės atliktų darbų rezultatui, atidengimo darbai nebuvo fiksuoti, taigi ieškovė 230 Eur nuostolius kildina iš neteisėtai, nekompetentingai atlikto darbo; 9) garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo dokumentas negali būti pateikiamas tol, kol šalys nėra pasirašiusios baigiamojo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto ir užfiksavusios galutinės darbų kainos; 10) ieškovė nepagrįstai reikalauja netesybų – baudos, nes atsakovė rangos sutarties nenutraukė.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Akvilė Grikienytė-Murašova ieškinio reikalavimus palaikė ir papildomai paaiškino, kad atsakovės atlikti darbai yra paslėpti darbai, jų priėmimo metu vizualiai darbų kokybės nustatyti nebuvo galima, todėl ieškovė negalėjo įvertinti atliktų darbų apimties ir kokybės. Atsakovė vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktus galėjo tik tuo atveju, jeigu pati būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nuo 2021 m. vasario vidurio iki 2021 m. vasario 23 d. atsakovė ėmėsi veiksmų perduoti darbus etapais. Nuotraukas atsakovė atsiuntė tik baigusi darbus (2021 m. kovo 2 d.), be to, jos netinkamos ir neišsamios, nesimato visų darbų, todėl galimybės priimti darbus pagal nuotraukas nebuvo. Kadangi atsakovės atlikti darbai neperduoti, tai ieškovės reikalavimai pripažinti vienašališkai pasirašytus darbų atlikimo aktus ir įpareigoti atsakovę perduoti darbus yra pagrįsti. Taip pat pagrįstai ieškovė prašo įpareigoti atsakovę pašalinti darbų trūkumus – įrengti liuką pagal projektą ir trijų sluoksnių hidroizoliacijos dangą, nes darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties ir projekto, su užsakove nesuderinus. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad atsakovė dėl nepagrįstų priežasčių neatliko kai kurių sutartų darbų (parapeto apskardinimo ir katilinės stogelio apšiltinimo), todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti pakeisti sutartį sumažinant jos kainą ta suma, kurią turėjo sumokėti kitiems rangovams už šiuos darbus. Ieškovės atstovės teigimu, atsisakiusi tęsti darbus, atsakovė konkliudentiniais veiksmais nutraukė sutartį, todėl turi sumokėti sutarties 5.3 punkte nustatytą baudą.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Mantas Meizeraitis su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, palaikydamas atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir papildomai akcentuodamas, kad darbai buvo perduoti ieškovės nurodytu būdu – fotofiksacijomis, statinys priduotas ir eksploatuojamas, ieškovė faktiškai juo naudojasi, taigi atsakovės vienašališkai pasirašyti darbų atlikimo aktai atitinka tikrovę ir yra galiojantys. Ieškovė atsisakymą priimti darbus turėjo motyvuoti trūkumais, kuriuos priėmimo metu galėjo nustatyti, o galimiems kitiems trūkumams, jeigu tokių atsirastų, yra nustatytas garantinis terminas. Ieškovė pati sukūrė tokią situaciją, kad negalėjo priimti darbų teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė trūkumų faktus grindžia savo pačios surašytu defektiniu aktu, tačiau atsakovės atstovas atidengiant stogo konstrukcijas nedalyvavo, jas atidenginėjo asmuo, neturintis tam kvalifikacijos ir vėliau pats atlikęs darbus ieškovės objekte, taigi laikytinas suinteresuotu asmeniu. Byloje atlikus statybos ekspertizę nustatyta, kad ieškovės defektiniu aktu nustatyti darbų trūkumai nelaikytini trūkumais. Ieškovė turi teisę reikalauti trūkumų šalinimo, jeigu daikto negalima naudoti pagal paskirtį. Tai turi būti įrodyta, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad neatliktų darbų (katilinės stogelio apšiltinimo ir parapeto apskardinimo) kaina – 1444 Eur – nėra įtraukta į atliktų darbus aktus ir išrašytas sąskaitas. Atsakovė sutiko su papildomu kainos sumažinimu 189 Eur suma, atsižvelgiant į eksperto nustatytą neatliktų darbų skaičiuojamąją vertę. Atsakovės teigimu, 230 Eur ir 3005,35 Eur išlaidas (už stogo atidengimą ir papildomus darbus) ieškovė patyrė savo pasirinkimu, todėl atsakovei nekyla pareiga šias išlaidas padengti. Atsakovė taip pat neturi pareigos pateikti garantinį raštą, nes sutartis nebaigta vykdyti, ieškovė kaip kreditorė neįvykdė pareigų pagal rangos sutartį, todėl skolininkė (atsakovė) nelaikytina pažeidusia savo pareigas. Nėra pagrindo ir skirti baudą už rangos sutarties nutraukimą, nes sutartis nėra nutraukta. Atsakovės atstovas taip pat pažymėjo, kad atliktų darbų trūkumų šalinimas nėra asmeninė prievolė, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja taikyti atsakovei baudą nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą.

Teismas

konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės.

6.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 5 d. ieškovė UAB „Laimo projektai“ (užsakovė) ir atsakovė UAB „Šiltas stogas“ (rangovė) sudarė rangos sutartį Nr. STOG 2021/01/05 (toliau – ir Rangos sutartis, sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naujo sutapdinto stogo įrengimo darbus, vadovaudamasi Techninio darbo projekto Nr. 2020-UA-075-TDP techninių specifikacijų reikalavimais ir Darbo projekto brėžiniais pilna apimtimi už kainą, kuri nurodyta šios sutarties Priede Nr. 1 „Lokalinė sąmata“ (Rangos sutarties 1.1 punktas). Rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo pradėti stogo įrengimo darbus, užsakovei perdavus darbų frontą ir visus reikalingus dokumentus. Preliminari darbų pradžia – 2021 m. sausio 29 d., stogo įrengimo darbai turi būti atlikti per 30 darbo dienų nuo darbų fronto perdavimo akto pasirašymo dienos (Rangos sutarties 3.1.1, 3.1.2 punktai). Sutarties kaina – 17 071,95 Eur be PVM (Rangos sutarties 2.2 punktas).

7.       Iš ieškovės vadovo Kazio Laimo Kasperavičiaus ir atsakovės vadovo Tomo Krivicko pasirašyto rašto matyti, kad statybos darbų žurnalas atsakovei buvo perduotas 2021 m. vasario 15 d.

8.       2021 m. vasario 18 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Rangos sutarties Nr. 2021/01/05, kuriuo susitarė, kad atsakovė atliks ortakių ir persipylimo įlajų įrengimo darbus pagal lokalinę sąmatą Nr. 1 2021.02.17, darbų kaina buvo nustatyta 604,25 Eur be PVM, darbų pradžia numatyta 2021 m. vasario 18 d., o pabaiga – 2021 m. kovo 3 d.

9.       2021 m. vasario 26 d. atsakovė surašė Atliktų darbų aktą Nr. 1 pagal 2021 m. vasario 18 d. Rangos sutarties priedą Nr. 1, kuriuo užfiksavo atliktus darbus už 604,25 Eur sumą be PVM (731,14 Eur su PVM), ir Atliktų darbų aktą Nr. 1 pagal Rangos sutartį, kuriuo užfiksavo atliktus darbus už 15 627,21 Eur sumą be PVM (18 908,92 Eur su PVM) (toliau – Atliktų darbų aktai, Aktai). 2021 m. kovo 9 d. įrašu ieškovės vadovas Kazys Laimas Kasperavičius atsisakė priimti abiem Atliktų darbų aktais perduodamus darbus, nurodydamas, kad darbai ir jų kiekiai pagal statybos darbų žurnalą nepriimti techninio prižiūrėtojo bei statytojo. Įraše pažymėta, kad Aktai pateikti 2021 m. kovo 5 d.

10.       Atsakovė 2021 m. kovo 9 d. pasirašė Aktus vienašališkai, surašė pažymas apie 2021 m. vasario mėn. atliktų darbų ir išlaidų vertę ir išrašė ieškovei 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ŠIL21 Nr. 09 už 18 908,92 Eur sumą su PVM bei 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ŠIL Nr. 08 už 731,14 Eur sumą su PVM. Apie vienašališką Aktų pasirašymą atsakovė ieškovę informavo 2021 m. kovo 9 d. pranešimu dėl vienašalio darbų perdavimo–priėmimo.

11.       2021 m. kovo 28 d. bankiniu pavedimu ieškovė sumokėjo atsakovei 10 000 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydama „už medžiagas pagal sutartį STOG 2021/01/05“.

12.       Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Šalių ginčas kilo dėl atsakovės pareigų pagal Rangos sutartį atlikimo tinkamumo, atsakovės darbų perdavimo ir ieškovės atsisakymo priimti darbus bei už juos atsiskaityti teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl ieškovės patirtų kitų išlaidų atlyginimo. Toliau teismas pasisakys atskirai dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo.

Dėl Atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo perduoti darbus.

13.       Ieškovė atsisakė priimti atsakovės perduodamus darbus ir pasirašyti Atliktų darbų aktus už laikotarpį iki 2021 m. vasario 26 d., motyvuodama tuo, kad darbai ir jų kiekiai pagal statybos darbų žurnalą nepriimti techninio prižiūrėtojo.

14.       Statybos rangos sutartis reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus, jų teises ir pareigas nustato CK, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

15.       Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą.

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).

17.       Statybos įstatymo (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 35 dalyje nurodyta, kad paslėpti statybos darbai yra vėliau atliktais darbais (tarp jų – statybos darbais, kuriais sumontuotos (įrengtos) paslėptos statinio konstrukcijos) paslėptas statybos darbų rezultatas. Pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 6 punktą rangovas privalo įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui); atlikti konstrukcijų tyrimus ir atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus. To paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas. Taigi, pareigos, susijusios su paslėptų darbų perdavimu ir priėmimu, įstatyme nustatytos tiek rangovui, tiek statybos techniniam prižiūrėtojui.

18.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d., toliau – Reglamentas) 36.16 punkte nurodyta, kad statinio statybos vadovas privalo patikrinti ir perduoti statinio statybos techniniam prižiūrėtojui laikančias statinio konstrukcijas, paslėptus statinio elementus ir darbus, dalyvaujant atitinkamų statinio statybos specialiųjų darbų vadovams ir statinio statybos specialiųjų techninių priežiūrų vadovams, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovui, atitinkamų statinio projekto vykdymo priežiūros dalių vadovams (jei tai numatyta statinio projekto vykdymo priežiūros sutartyje), pasirašyti perdavimo ir priėmimo aktus. Reglamento 95 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus Statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus). Pagal Reglamento 96 punktą statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių atitiktį faktiniams darbų kiekiams.

19.       Reglamento 8 punkte nurodyta, kad statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo) aprašoma Statybos darbų žurnale. Į Statybos darbų žurnalą taip pat įrašomi visų statybos priežiūros dalyvių atliktų patikrinimų rezultatai ir reikalavimai. Statybos darbų žurnalo forma ir pildymo tvarka nustatyta Reglamento 4 priede. Pagal Reglamento 4 priedo 1 punktą Statybos darbų žurnalas yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas, kuriame aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui (užsakovui). Remiantis Reglamento 4 priedo 21 punkto reikalavimais, paslėptų darbų patikrinimo aktai surašomi iš karto po jų apžiūrėjimo, nepradėjus vykdyti toliau numatytų statybos darbų. Paslėptų darbų patikrinimą ir tam skirtų aktų surašymą organizuoja už šių darbų vykdymą atsakingas statinio statybos vadovas. Pasirašius aktą suteikiama teisė vykdyti tolesnius akte nurodytus darbus.

20.       Nagrinėjamoje byloje nekilo šalių ginčo dėl to, kad atsakovės atlikti stogo dangos apatinio sluoksnio įrengimo darbai priskirtini paslėptiems darbams, atsakovė šios aplinkybės iš esmės neginčijo, ši aplinkybė nustatyta teismo paskirtos statybos techninės ekspertizės akte (psl. 16), todėl teismas plačiau dėl to nepasisako ir laiko ją nustatyta. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė sudarė sąlygas ieškovei priimti atliktus darbus, t. y. ar juos perdavė tinkamai, ir ar atsakovė turėjo teisinį pagrindą atsisakyti juos priimti ir už juos atsiskaityti. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog darbų perdavimo aktą atsisakė pasirašyti pagrįstai, tenka ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

21.       Ieškovė reikalavimą pripažinti Atliktų darbų aktus negaliojančiais ir įpareigoti atsakovę perduoti paslėptus darbus grindė tuo, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir tinkamai nevykdė savo sutartinių pareigų perduoti darbus. Ieškovė pažymėjo, kad, šalims susitarus darbus perduoti fotofiksacijomis, svarbu įvertinti, kada nuotraukos buvo pateiktos ir kokia jų apimtis. Ieškovės teigimu, fotofiksacijos turėjo būti pateiktos ieškovei po kiekvieno darbų etapo, kad būtų galima pereiti prie kito, tačiau to nebuvo padaryta, todėl ieškovė jau po dviejų dienų po to, kai nurodė perduoti darbus fotofiksacijomis, t. y. 2021 m. vasario 16 d., įpareigojo atsakovę stabdyti darbus ir perduoti juos techniniam prižiūrėtojui, tačiau atsakovė darbų nestabdė, o nuotraukas atsiuntė ir medžiagų deklaracijas pateikė tik 2021 m. kovo 2 d., t. y. jau baigusi darbus (paskutinis įrašas statybos darbų žurnale atliktas 2021 m. vasario 26 d.). Be to, nuotraukos neinformatyvios, jų apimtis nedidelė, iš jų negalima nustatyti visų darbų kiekio ir kokybės. Atsakovei atsiuntus Atliktų darbų aktus, ieškovė ragino atsakovę atvykti į objektą ir perduoti darbus, tačiau atsakovė darbų perduoti neatvyko ir atsisakė juos atidengti.

22.       Iš byloje pateikto prekybos paskirties pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Statybos darbų žurnalo Nr. 1 (toliau – Statybos darbų žurnalas, SDŽ) matyti, kad atsakovės darbų vadovo N. B. atlikti įrašai apie atliktus darbus nepatvirtinti techninio prižiūrėtojo J. L. parašu. Atsakovės atliktų paslėptų darbų patikrinimo aktai (forma F-24) taip pat J. L. nepasirašyti.

23.       Šalių Rangos sutartyje nustatytos dvi sąlygos, susijusios su darbų perdavimu–priėmimu: 3.1.6 punktu atsakovė įsipareigojo prieš darbų pradžią, taip pat prieš svarbius techninius etapus kviesti užsakovo (ieškovės) atstovą, o 4.1.4 punkte nustatyta ieškovės pareiga priimti darbus per 3 darbo dienas po atsakovės pranešimo apie darbų baigtį, taip pat pažymėta, kad, per nustatytą terminą ieškovei užbaigto darbo nepriėmus arba nepateikus pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, bus laikoma, kad darbai ieškovės yra priimti.

24.       Iš šalių susirašinėjimo, pateikto į bylą, matyti, kad 2021 m. vasario 14 d. el. laišku ieškovė nurodė atsakovei, kad, šiai pradėjus stogo šiltinimo darbus, reikalinga darbų fotofiksacija, nuotraukas reikia pateikti techninei priežiūrai; fiksuoti visus darbų etapus, garo plėvelės užleidimo bei suklijavimo taip pat. Atsakydama į šį laišką, tos pačios dienos el. laišku atsakovė teiravosi, ar yra sutarta dėl darbų fotofiksacijos, taip pat klausė, ar yra paskirtas techninis prižiūrėtojas, prašė persiųsti jo telefono numerį, kad galėtų susitarti dėl darbų etapų perdavimo. Ieškovė tą pačią dieną atsakė, kad dėl fotofiksacijos tartasi nebuvo, bet kadangi atsakovė darbus vykdo visus etapus iš karto per atitinkamą stogo plotą, o techninis prižiūrėtojas nuolat objekte būti negali, jam tinka variantas su fotofiksacija, siųsti prašė per ieškovę ir nurodė, kad dėl to problemos tikrai neturėtų būti, „taip dirba visi“.

25.       2021 m. vasario 15 d. atsakovei buvo perduotas Statybos darbų žurnalas, kuriame nurodyta, kad techninę priežiūrą vykdo J. L., įrašytas jo kontaktinis telefono numeris.

26.       2021 m. vasario 16 d. ieškovės el. laiškas patvirtina, kad ieškovės vadovas Kazys Laimas Kasperavičius prašė atsakovės stabdyti stogo dengimo darbus, kol paslėpti darbai nebus priduoti techniniam prižiūrėtojui. Duomenų, kad atsakovė būtų stabdžiusi darbus, byloje nėra. Atsakovės vadovas Tomas Krivickas 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės vadovas el. laišku reikalavo stabdyti darbus dėl to, jog tuo metu vyko šalių derybos dėl papildomų darbų atlikimo. 2021 m. vasario 18 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 prie Rangos sutarties dėl ortakių ir persipylimo įlajų įrengimo už 604,25 Eur kainą be PVM, o po to, anot atsakovės atstovo, stogo įrengimo darbai sklandžiai vyko toliau. Teismo vertinimu, šis susitarimas savaime nepatvirtina atsakovės atstovo teiginių, kad ieškovės 2021 m. vasario 16 d. el. laišką dėl darbų stabdymo lėmė vykusios šalių derybos dėl papildomų darbų. Kita vertus, 2021 m. vasario 18 d. susitarimas dėl papildomų darbų leidžia daryti prielaidą, kad ieškovė nebuvo praradusi pasitikėjimo atsakove ir neturėjo jai rimtesnių pretenzijų dėl darbų atlikimo, nes patikėjo jai atlikti papildomus darbus. Be to, pažymėtina, kad daugiau jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pakartotinai kreipusis į atsakovę dėl darbų stabdymo ar ėmusis panašaus pobūdžio veiksmų, nėra.

27.       Stogo įrengimo darbų nuotraukos ieškovei buvo pateiktos 2021 m. kovo 2 d. atsakovės el. laišku. Byloje nėra įrodymų, kad jos būtų buvusios pateiktos anksčiau, iš esmės atsakovė to ir neginčijo. Atsakovės vadovas T. Krivickas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės vadovas nuolat būdavo objekte, pats matė darbus ir jiems pritarė, tuo metu jie puikiai sutarė, bet viskas pasikeitė, kai reikėjo atsiskaityti už darbus. Atsakovės vadovas taip pat tvirtino, kad ieškovės vadovas pats darė nuotraukas, tačiau šių teiginių įrodymais nepagrindė.

28.       Aptarti įrodymai patvirtina, kad, atsakovei pradėjus darbus, ieškovė 2021 m. vasario 14 d. prašė darbus priduoti techniniam prižiūrėtojui fotofiksacijomis. Be to, ieškovė nurodė, kad nuotraukas atsakovė techniniam prižiūrėtojui siųstų per ieškovę. Duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi ieškovei atliekamų darbų nuotraukas iki jų užbaigimo, byloje nėra. Statybos darbų žurnale, kaip teisingai nurodo ieškovės atstovė, paskutinis įrašas padarytas 2021 m. vasario 26 d., o nuotraukos ieškovei buvo išsiųstos tik 2021 m. kovo 2 d., taigi jau užbaigus stogo įrengimo darbus.

29.       Atsakovės atstovas Tomas Krivickas teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovės techniniam prižiūrėtojui J. L. jis skambino daug kartų, tačiau telefonas buvo išjungtas. Kaip tai patvirtinantį įrodymą pateikė 2021 m. kovo 3 d. ieškovei rašytą el. laišką, kuriuo atsakovės vadovas prašė persiųsti jam techninio prižiūrėtojo J. L. telefono numerį, nes žurnale įrašytas neveikiantis telefono numeris. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad T. Krivickas skambino J. L., byloje nėra. Kaip liudytojas byloje apklaustas J. L. patvirtino, kad jo telefono numeris yra tas pats, kuris nurodytas Statybos darbų žurnale, ir paaiškino, kad jei ir praleidžia telefono skambutį, visuomet perskambina, tačiau tuo laikotarpiu praleistų skambučių neprisiminė. Iš atsakovės vadovo T. Krivicko paaiškinimų ir J. L. duotų paaiškinimų matyti, kad pirmą kartą T. Krivickas su J. L. telefonu susisiekė 2021 m. kovo 4 d., t. y. jau po to, kai darbai buvo baigti.

30.       Siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su ginčo objekto techninės priežiūros vykdymu, 2022 m. lapkričio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu kaip liudytojai buvo apklausti rangovių, vykdžiusių rangos darbus tame pačiame objekte, atstovai, t. y. M. R. (UAB „Manto statyba“, atlikusios mūro darbus, vadovas) ir M. B. (UAB „Pamatų darbai“, įrenginėjusios pamatus, vadovas). Abu liudytojai parodė, kad techninio prižiūrėtojo J. L. objekte nė karto nėra matę, darbus priduodavo ieškovės vadovui K. L. Kasperavičiui, jam atiduodavo užpildytą statybos darbų žurnalą. Paklaustas, ar bandė susisiekti su techniniu prižiūrėtoju, M. R. negalėjo tiksliai atsakyti. M. B., paklaustas, ar stabdė darbus dėl techninio prižiūrėtojo nebuvimo, atsakė, kad ne, nes taip niekas nedaro, darbus reikia vykdyti. Liudytojas M. R. pastebėjo, kad 1-2 savaites iki teismo posėdžio jam skambino ieškovės vadovas K. L. Kasperavičius ir ragino nevykti į teismą liudyti, neva jam tai neprivaloma, taigi gali ir nevykti. Ieškovės vadovas to nepaneigė, tik paaiškino, kad taip sakė todėl, kad liudytojo parodymai nereikšmingi, jis galėjo juos pateikti raštu.

31.       2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. L. nurodė, kad su ieškove turėjo pasirašęs sutartį dėl techninės priežiūros vykdymo. Jo teigimu, jis su ieškovės vadovu K. L. Kasperavičiumi susitarė, kad K. L. Kasperavičius jį įspės ir pakvies, kai bus atlikti darbai, juos priiminėti. Anot jo, viskas buvo daroma per ieškovės vadovą, su juo kartu. Apie stogo įrengimo darbus jis nebuvo informuotas, o pamatė tik tada, kai darbai jau buvo atlikti. J. L. parodė, kad kovo mėn. jam paskambino atsakovės vadovas T. Krivickas ir prašė priimti darbus, tačiau dėl karantino, būdamas prastos sveikatos, jis nenorėjo važiuoti, todėl paskambino ieškovės vadovui K. L. Kasperavičiui, tačiau šis sakė, kad jau nieko nėra, viskas uždengta. Tai taip ir liko, darbų nepriiminėjo, nei Statybos darbų žurnalo, nei medžiagų atitikties deklaracijų jis nematė. Liudytojas paaiškino, kad su ieškovės vadovu buvo susitarę, kad pastarasis esant reikalui jį iškvies, jie priims darbus, pasirašys žurnalus, t. y. atliks kas reikia. Jo teigimu, buvo toks susitarimas ir jis jo laukė. Jis patvirtino, kad mūro ir pamatų darbus priiminėjo statybvietėje. Kai atvykdavo į statybvietę, žurnalai jau būdavo užpildyti. Dėl stogo įrengimo liudytojas paaiškino, kad šie darbai priimami po vieną sluoksnį, kurį priėmus, leidžiama toliau vykdyti darbus. Stogo įrengimo darbų nuotraukų negavo.

32.       Liudytoju apklaustas atsakovės darbų vadovas N. B. parodė, kad statybų aikštelėje nesilankė, nes buvo karantinas, o jo namuose buvo pažeidžiamų asmenų, todėl visi paslėpti darbai buvo fiksuojami nuotraukomis. Pasak jo, nuotraukas siuntė atsakovės vadovas T. Krivickas. Įrenginėjo visus sluoksnius iš karto, nes buvo žiema, todėl buvo pavojus, kad prisnigs, sušlaps. Su techniniu prižiūrėtoju bandė susisiekti tris kartus per vieną dieną (apie 2021 m. vasario 19 d.), bet nepavyko, tada pranešė T. Krivickui. Darbų stabdyti neketino. Iš ieškovės tokio nurodymo nebuvo gavęs, ieškovės vadovas paskambino tik tada, kai darbai jau buvo pabaigti.

33.       Atsakovės vadovas T. Krivickas 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. vasario 14 d. jis klausė ieškovės vadovo K. L. Kasperavičiaus, kur yra techninis prižiūrėtojas, nes jo nebuvo. 2021 m. vasario 15 d. gavęs Statybos darbų žurnalą, jame rado techninio prižiūrėtojo telefono numerį, skambino, bet telefonas visada buvo išjungtas, tuomet dėl techninio prižiūrėtojo teiravosi UAB „Manto statyba“ vadovo M. R., tačiau šis nurodė, kad techninio prižiūrėtojo nėra matęs. Prisiskambinęs J. L. kovo pradžioje, nustebo, kad šis nieko nežinojo apie stogo įrengimo darbus. Kitą dieną jam paskambinęs ieškovės vadovas piktinosi, kodėl jis nepagarbiai kalba su J. L.. Dar po kurio laiko J. L. parašė el. laišką, nurodydamas jam, kad viską spręstų per ieškovės vadovą K. L. Kasperavičių. Byloje yra pateiktas J. L. 2021 m. kovo 11 d. pareiškimas, adresuotas atsakovei, kuriuo J. L. pareiškė, kad visus susirašinėjimus, susijusius su statybų klausimais, atsakovė tęstų per ieškovę jos el. paštu.

34.       Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad, pirma, šalys buvo sutarusios darbus perduoti fotofiksacijomis per ieškovę, antra, atsakovė nuotraukų iki darbų atlikimo pabaigos ieškovei neperdavė, trečia, atsakovė iki darbų pabaigos neturėjo tiesioginio kontakto su techniniu prižiūrėtoju, ketvirta, techninis prižiūrėtojas nebuvo informuotas apie tai, kad objekte atliekami stogo įrengimo darbai, penkta, ieškovės vadovas nuolat buvo objekte ir matė atliekamus darbus.

35.       Teismo nuomone, šiuo atveju vertinant darbų atlikimo ir perdavimo procesą svarbu atsižvelgti į tai, kad abi šalys pripažino, jog darbai nebuvo atliekami etapais – visiškai užbaigiant vieną stogo dangos sluoksnį ir tik po to pradedant kloti kitą. Tiek atsakovės vadovas T. Krivickas, tiek darbų vadovas N. B. paaiškino, kad buvo įrenginėjami iš karto visi sluoksniai, o taip buvo daroma dėl žiemos sąlygų, siekiant apsaugoti darbus nuo galimo neigiamo kritulių poveikio. Ši aplinkybė byloje nepaneigta. Priešingai, ieškovė ją netiesiogiai patvirtino, akcentuodama poreikį kuo greičiau apšiltinti katilinės stogelį ir apskardinti parapetą, taip pat užsimindama apie snygį ir 2021 m. vasario 14 d. el. laiške. Ieškovei taip pat buvo žinoma, kad buvo įrenginėjami iš karto visi stogo dangos sluoksniai (tai matyti, pvz., iš 2022 m. vasario 28 d. rašytinių paaiškinimų, 2021 m. vasario 14 d. antro el. laiško), ieškovės vadovas nuolat buvo objekte ir matė atliekamus darbus, tą jis pats patvirtino. Be to, iš bylos duomenų (šalių paaiškinimų, liudytojų, įskaitant J. L., parodymų) išplaukia išvada, kad faktiškai darbams vadovavo ir juos asmeniškai prižiūrėjo bei kontroliavo ieškovės vadovas K. L. Kasperavičius. Techninis prižiūrėtojas J. L. nurodė, kad jis laukė informacijos apie poreikį vykti priimti darbus būtent iš ieškovės vadovo, ir pažymėjo, kad buvo sutarę su ieškovės vadovu, jog viskas bus daroma per jį. Aplinkybę, kad darbai buvo perduodami techniniam prižiūrėtojui per ieškovės vadovą, patvirtino ir liudytojai M. R., M. B.. Visų liudytojų parodymai šiuo aspektu nuosekliai papildo vienas kitą ir nėra prieštaringi, todėl laikytini patikimais. Kartu byloje nustatyta, kad apie stogo darbus J. L. nebuvo informuotas, nors ieškovės vadovas, minėta, kasdien buvo objekte ir atliekamus darbus matė. Sutiktina su ieškovės atstovės akcentuota aplinkybe, kad ieškovės vadovas neturi specialiųjų žinių ir negalėjo tinkamai įvertinti atliekamų darbų kokybės. Tačiau šiuo atveju aktuali aplinkybė yra ne darbų kokybė, bet darbų perdavimas techniniam prižiūrėtojui. Ieškovės vadovas techninio prižiūrėtojo apie atliekamus darbus neinformavo.

36.       Pagal Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 dalies 2 punktą statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų, o šio straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus; ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus. Statybos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo apie tai pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus. Reglamento 108 punkte nurodyta, kad techninis prižiūrėtojas, be kita ko, tikrina per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento reikalavimų (108.5 punktas), kontroliuoja statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą  (108.10 punktas), privalo būti statybvietėje pradedant kiekvieną naują statybos darbų technologinį procesą ir jo metu ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę (108.11 punktas), tikrina, kad statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose (108.12 punktas), tikrina ir priima (patvirtinant jų atitikimą naudoti) iš statinio statybos vadovo paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas (statybos vadovui pateikus dokumentaciją), dalyvaujant specialiųjų statinio statybos techninių priežiūrų vadovams ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovui (kai statinio projekto vykdymo priežiūra privaloma), ir pasirašo atitinkamus aktus (108.13 punktas). Taigi, statybos techninė priežiūra yra skirta, viena vertus, statybos, kaip sudėtingo, kompleksinio technologinio proceso, teisėtumui ir saugumui užtikrinti, tačiau kita vertus, taip pat ir užsakovo (statytojo) teisėms tinkamai įgyvendinti ir apsaugoti.

37.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CK 6.689 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Pažymėtina, kad šis išaiškinimas pateiktas bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl atliktų darbų kokybės, todėl nėra tiesiogiai taikytinas šiai bylai, nes šiuo atveju sprendžiama, ar tinkamai buvo vykdomos rangos sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su paslėptų darbų perdavimu. Teismo vertinimu, ieškovė taip pat nepagrįstai remiasi teismų praktika, kurioje pasisakyta, kad rangovas turi imtis visų jam prieinamų priemonių (veiksmų) perduoti techniniam prižiūrėtojui patikrinti atliktus paslėptus darbus ir gauti jo leidimą toliau numatytiems darbams vykdyti, o tuo atveju, jeigu techninis prižiūrėtojas vengia ar atsisako atlikti savo pareigas – stabdyti darbus, o ne savo iniciatyva toliau juos tęsti, taip pat kad to nepadaręs rangovas veikia savo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-842-516/2018). Ieškovės nurodytoje byloje Nr. e2A-842-516/2018 apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad rangovas tokiu atveju turi kreiptis į užsakovą tam, kad šis imtųsi priemonių techninio prižiūrėtojo pareigų vykdymo tinkamumui įvertinti, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad techninis prižiūrėtojas būtų vengęs atlikti savo pareigas, – priešingai, nustatyta, kad jis apie atliekamus darbus nebuvo informuotas nei atsakovės, nei ieškovės, nors būtent ieškovė (jos vadovas), kaip matyti iš paties techninio prižiūrėtojo parodymų, buvo prisiėmusi pareigą informuoti techninį prižiūrėtoją apie jo paslaugų poreikį, tačiau šiuo atveju to nepadarė.

38.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju stogo įrengimo darbai nebuvo atliekami etapais, kaip įprasta, ir tam ieškovė neprieštaravo bei nepaneigė atsakovės nurodytų tokio darbų atlikimo priežasčių pagrįstumo (žiemos sąlygų keliamos grėsmės darbų kokybei), be to, ieškovės vadovas nuolat buvo objekte ir matė, kaip darbai atliekami, bei tam neprieštaravo. Ieškovė nurodė atsakovei darbus fiksuoti nuotraukomis, tačiau byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl nuotraukų kiekio, apimties, jų perdavimo momento. Akivaizdu, kad nuotraukų pateikimas jau po darbų atlikimo nelaikytinas tinkamu paslėptų darbų perdavimu, ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė savo pareigų tinkamai neatliko. Kartu su nuotraukomis (t. y. taip pat tik po darbų atlikimo) ieškovei buvo perduotos medžiagų atitikties deklaracijos, kas taip pat laikytina pažeidimu. Iš kitos pusės, nuotraukos ieškovės nurodymu turėjo būti siunčiamos techniniam prižiūrėtojui per ieškovę, taigi jai privalėjo būti žinoma, kad nuotraukos neatsiųstos, tačiau ieškovė jokių veiksmų dėl to nesiėmė. Byloje nėra įrodymų, kad ji būtų pakartotinai raginusi atsakovę fiksuoti darbus ar atsiųsti nuotraukas, reiškusi dėl to pretenzijas. 2021 m. vasario 16 d. ieškovė nurodė atsakovei stabdyti darbus dėl to, kad jie neperduoti techniniam prižiūrėtojui. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų darbus stabdžiusi, byloje nėra. Tačiau byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė po 2021 m. vasario 16 d. laiško būtų pakartotinai stabdžiusi darbus, ar ėmusis kitokių veiksmų, kad darbai būtų perduoti, reikalavusi perduoti statybos darbų žurnalą ar pan. Sutiktina su ieškove, kad pareiga perduoti darbus visų pirma tenka rangovui (CK 6.694 straipsnio 1 dalis), o pagal Reglamento 36.16 punktą pareigą perduoti paslėptus darbus turi statybos vadovas, bet ir užsakovui yra nustatyta pareiga organizuoti ir atlikti darbų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 2 dalis). Taip pat minėta, kad ieškovės vadovas matė visą darbų atlikimo procesą, tačiau niekaip (išskyrus 2021 m. vasario 16 d. el. laišką) į tai nereagavo, techninio prižiūrėtojo neinformavo (nors neabejotinai žinojo, kad jam nuotraukos nėra perduotos), tik pasyviai laukė darbų pabaigos, o po to atsisakė darbus priimti dėl to, kad jie nebuvo perduoti techniniam prižiūrėtojui.

39.       Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip rangos sutarties šalių, pareigas. Viena iš tokių pareigų yra bendradarbiavimo pareiga, kuri šios bylos atveju buvo pažeista abiejų šalių. Ieškovė teigė, kad bendradarbiavimo pareigą pažeidė atsakovė, tačiau ir pačios ieškovės veiksmai (neveikimas) vertintini kaip neatitinkantys jai, kaip sąžiningai ir rūpestingai sutarties šaliai, keliamų reikalavimų.

40.       Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ir nepriimti atliktų darbų bei nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012; kt.). Rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga, kaip vienas iš rangos sutarties vykdymo principų, taip pat nustatyta specialiojoje statybos rangos santykius reglamentuojančioje normoje – CK 6.691 straipsnyje. Pažymėtina, kad sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) principas, įtvirtintas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, taip pat įpareigoja abi sutarties šalis, kilus pavojui, kad sutartis nebus įvykdyta, šalinti kliūtis sutartam tikslui pasiekti.

41.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sutarčių teisėje ypatingą vaidmenį atlieka sąžiningumo principas, o viena iš svarbiausių šio principo išraiškos formų yra šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga sutartinių santykių metu. Taigi, pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Sutarties šalių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Tai reiškia, kad sutarties šalies elgesys negali būti priešingas tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014). Bendradarbiavimas – tai abiejų šalių aktyvūs ir koordinuoti tarpusavio veiksmai siekiant sutarties tikslo, t. y. abipusės gausimos naudos iš sutarties tinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

42.       Teismo vertinimu, šalių abipusį bendradarbiavimo pareigos pažeidimą nagrinėjamu atveju papildomai patvirtina ir byloje esantys duomenys apie jų susirašinėjimą po to, kai kilo ginčas dėl darbų tinkamo / netinkamo perdavimo, jų kokybės, ieškovės atsiskaitymo už darbus, atsakovės pareigos grąžinti statybos darbų žurnalą, neatliktų darbų užbaigimo ir pan.

43.       Teismas sprendžia, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis, t. y. konstatavus, kad ir ieškovė, ir atsakovė tinkamai nevykdė savo pareigų, kylančių iš jų sudarytos rangos sutarties, taip pažeisdamos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą, atsakant į klausimą, ar pagrįstai ieškovė ieškiniu reikalauja pripažinti negaliojančiais Atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras bei įpareigoti atsakovę perduoti darbus, – lemiamą reikšmę turi ieškovės naudojimosi rangos darbų rezultatais aplinkybės.

44.       Kasacinio teismo ne kartą yra išaiškinta, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

45.       Ieškovės vadovas 2022 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje, taip pat ieškovė savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad pastatas yra priduotas, taigi, ieškovė yra pateikusi deklaraciją apie statybos užbaigimą, o pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Be to, byloje yra pateiktas pastatui 2022 m. kovo 14 d. išduotas pastato energinio naudingumo sertifikatas Nr. PR-0432-01833, iš kurio matyti, kad pastatui suteikta A+ energinio naudingumo klasė. Tai reiškia, kad ieškovė yra deklaravusi, jog statybos darbai yra užbaigti pagal statinio projekto sprendinių ir teisės aktų reikalavimus. Tai taip pat reiškia, kad nors ieškovė atsisakė priimti atsakovės atliktus darbus, tačiau jų rezultatais ji naudojasi, o jos pačios pripažintos aplinkybės apie deklaracijos pateikimą bei pateikti įrodymai apie pastato energinį įvertinimą rodo, kad tokių trūkumų, kurie neleistų pastato naudoti pagal paskirtį, nėra nustatyta (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

46.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog ji teisėtai atsisakė pasirašyti atsakovės pateiktus Atliktų darbų aktus (CK 6.694 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Nors ir nepasirašiusi Atliktų darbų aktų, ieškovė konkliudentiniais veiksmais, pradėdama naudotis darbų rezultatais, juos faktiškai priėmė. Pažymėtina, kad argumentų, kodėl atsisakė pasirašyti pagal papildomą susitarimą atliktų darbų aktą (t. y. darbų, kurių vertė 604,25 Eur be PVM), ieškovė apskritai nenurodė.

47.       Ieškovė taip pat teigė, kad į Atliktų darbų aktus atsakovė neteisėtai įtraukė medžiagas katilinės stogelio apšiltinimui ir hidroizoliacijos įrengimui, nors šių darbų neatliko. Tačiau ieškovei neįvardijus, kokios konkrečios Atliktų darbų akte nurodytos sumos yra įtrauktos nepagrįstai, nepateikus tokius teiginius patvirtinančių įrodymų, teismas šių argumentų nevertina kaip pagrįstų. Klausimą dėl objekte paliktų medžiagų, skirtų katilinės stogelio apšiltinimui ir hidroizoliacijos įrengimui, byloje kėlė ir atsakovė, teigdama, kad ieškovė šias atsakovei priklausančias medžiagas panaudojo statybos darbams, tačiau atsakovė jokių reikalavimų dėl šių medžiagų byloje nereiškė, o jų panaudojimą patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas šiuos teiginius pripažįsta neįrodytais ir nereikšmingais.

48.       Kartu teismas pažymi, kad nors atsakovė nurodė, jog neatliktų darbų (parapeto apskardinimo ir katilinės stogelio apšiltinimo bei hidroizoliacijos) kaina, kurios ji neįtraukė į Atliktų darbų aktą ir sąskaitą už atliktus darbus, yra 1444,75 Eur be PVM (1748,15 Eur su PVM), tačiau teismo posėdžio metu ji sutiko su teismo ekspertizės akte nustatyta didesne šių darbų verte ir nurodė, kad sutinka atitinkamai sumažinti reikalaujamą atlyginimo už atliktus darbus kainą. Ieškovė ginčijo šią eksperto nustatytą darbų kainą kitu aspektu, t. y. kad ji netinkama vertinti, už kokią kainą atsakovės neatliktus darbus galėjo atlikti kiti rangovai pagal atskiras rangos sutartis, sudarytas tik dėl šių nedidelės apimties darbų, todėl sprendžiant dėl atsakovės surašytuose Atliktų darbų aktuose nurodytų sumų pagrįstumo šie ieškovės argumentai nėra reikšmingi. Teismo vertinimu, teismo ekspertui nustačius didesnę nei atsakovė paskaičiavo neatliktų pagal Rangos sutartį darbų vertę ir atsakovei ją pripažįstant, yra pagrindas pripažinti negaliojančiu Atliktų darbų akto Nr. 1 dalį dėl sumos, kurią sudaro atsakovės ir teismo eksperto nustatytos neatliktų darbų vertės skirtumas. Iš teismo ekspertizės akto (psl. 30-41) matyti, kad bendra nustatyta šių darbų su medžiagomis vertė yra 1852,31 Eur be PVM (2241,29 Eur su PVM), t. y. 407,56 Eur be PVM (493,14 Eur su PVM) didesnė nei atsakovės neįtraukta į Atliktų darbų aktą Nr. 1 suma. Teismo nuomone, nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu neteisingai nurodė skirtumą sudarančią sumą, vis dėlto yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė dalį ieškovės reikalavimo dėl Atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu pripažino, todėl teismas dėl šios dalies (407,56 Eur be PVM, 493,14 Eur su PVM) tenkina ieškinio reikalavimą ir pripažįsta negaliojančia atitinkamą Atliktų darbų akto Nr. 1 pagal Rangos sutartį Nr. STOG 2021/01/02 ir 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaitos faktūros serija ŠIL21 Nr. 09 dalį.

49.       Kitą ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais Atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras dalį bei ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę perduoti darbus teismas atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl įpareigojimo pašalinti statybos darbų trūkumus.

50.       Ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimą įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti 2021 m. rugsėjo 28 d. defektiniame akte nurodytus atliktų darbų pagal Rangos sutartį trūkumus: 1) įrengti stogo liuką, atitinkantį Techninio projekto Nr. 2020-UA-075-TDP (toliau – Techninis projektas) reikalavimus; 2) įrengti ir priklijuoti stogo parapeto 3 sluoksnių hidroizoliaciją taip, kaip įtvirtinta Techninio projekto reikalavimuose. Šiuos ieškinio reikalavimus ieškovė grindė atliktų darbų trūkumais, nustatytais ieškovės 2021 m. rugsėjo 28 d. defektiniame akte Nr. 1.

51.       Ieškovė nurodė, kad pagal šalių Rangos sutarties 1.1 punktą atsakovė stogo įrengimo darbus įsipareigojo atlikti vadovaudamasi Techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimais ir Darbo projekto brėžiniais, taigi atsakovė buvo saistoma šių dokumentų ir privalėjo laikytis jų sprendinių. Pasak ieškovės, Rangos sutarties 3.1.2 punktas patvirtina, kad atsakovė nebuvo laisva pasirinkti medžiagiškumą. Atsakovė nesutiko priduoti paslėptų darbų, atsisakė juos atidengti, todėl ieškovės iniciatyva 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo organizuotas stogo atidengimas ir nustačius trūkumus surašytas 2021 m. rugsėjo 28 d. defektinis aktas, jis išsiųstas atsakovei, tačiau atsakovė defektų nepripažino ir atsisakė juos šalinti.

52.       Jau pirmiau šiame sprendime minėta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą tik išimtiniais įstatymo atvejais. Taigi tai, kad teismas pripažino nepagrįstu ieškovės atsisakymą pasirašyti atsakovės Atliktų darbų aktus, savaime nereiškia, jog darbai buvo atlikti be trūkumų. Dėl užsakovo darbų trūkumų nenurodymo priimant darbus ir vėliau pareiškiant reikalavimus dėl tų trūkumų rangovui kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs; tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2008).

53.       Atsakovės, kaip užsakovės, teisėms apginti įstatymas nustato gynybos būdus, kuriais pasinaudojusi, atsakovė gali pareikalauti iš rangovės vykdyti jos prisiimtus įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo užsakovas gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Specialieji užsakovo teisių pagal rangos sutartį gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 45 punktas).

54.       Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles, taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus.

55.       Pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).

56.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti pastato naujo sutapdinto stogo įrengimo darbus, vadovaudamasi Techninio darbo projekto techninių specifikacijų reikalavimais ir Darbo projekto brėžiniais, už kainą, kuri nurodyta sutarties priede Nr. 1 „Lokalinė sąmata“. Pagal Rangos sutarties 2.4 punktą, jei dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių ji negali darbams naudoti pasiūlyme nurodytų medžiagų, ieškovei raštu iš anksto išreiškus sutikimą, nekeičiant sutarties kainos, atsakovė gali darbams naudoti kitas medžiagas, ne blogesnių techninių charakteristikų nei pasiūlyme nurodytos. Sutarties 3.1.2 punktu atsakovė įsipareigojo stogo įrengimo darbams naudoti medžiagas, nurodytas Techniniame darbo projekte.

57.       Byloje ieškovė kaip ieškinio priedą pateikė 2021 m. vasario mėn. Techninį projektą 2020-UA-075-TDP A laida, o su 2022 m. gegužės 11 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo pateikė 2020 m. vasario mėn. Techninį darbo projektą 2020-UA-075-TDP, tačiau kadangi stogo įrengimo darbų sprendiniai projekte nebuvo keičiami, toliau šiame sprendime nuorodos į Techninį projektą ir Techninį darbo projektą laikytinos lygiavertėmis.

58.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad, šalims nesuderinus pozicijų dėl atsakovės atliktų darbų priėmimo ir perdavimo, dėl atsakovės atvykimo į objektą ir darbų atidengimo tam, kad ieškovė galėtų juos priimti, 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškovė surašė defektinį aktą Nr. 1, kuriame, be kitų, konstatavo šioje byloje pareikštu ieškiniu prašomus ištaisyti trūkumus: 1) patekimui ant stogo įrengtas liukas neatitinka projekto brėžinių, o parinktos medžiagos neatitinka projekto reikalavimų; 2) pagal projektą suprojektuotas reikalavimas įrengti 3 sluoksnių hidroizoliacinį sluoksnį, tačiau atidengus paaiškėjo, kad įrengti tik du sluoksniai, o antras sluoksnis ant parapeto blogai priklijuotas prie pirmo sluoksnio, taip pat pirmas sluoksnis blogai priklijuotas prie mineralinės vatos. Defektinį aktą pasirašė ieškovės vadovas K. L. Kasperavičius, techninis prižiūrėtojas J. L. ir stogo konstrukcijas atidengęs E. K.. Atsakovė su nustatytais trūkumais nesutiko. 

59.       Siekiant nustatyti atliktų darbų kokybę byloje teismo nutartimi buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas Remigijus Arūnas Zabulėnas, surašydamas 2022 m. birželio 28 d. teismo ekspertizės aktą.

60.       Atsakydamas į užduotą klausimą (klausimas Nr. 5, ekspertizės akto 18 psl.), ar liuko įrengimo darbai ir panaudota įranga bei medžiagos atitinka Rangos sutartį su priedais, Techninį darbo projektą ir statybos normų, taisyklių, statybos techninių reglamentų reikalavimus, o darbai atlikti kokybiškai, ekspertas išvadoje nurodė, kad Techninio darbo projekto techninėje specifikacijoje liukas nepagrįstai priskirtas prie stogo konstrukcijos elementų, be to, projekte remtasi negaliojančiu Statybos techniniu reglamentu STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Ekspertas nurodė, kad turėjo būti taikomas Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ ir jame nurodytos durims bei vartams taikytinos šilumos perdavimo koeficientų reikšmės, kurios ženkliai skiriasi nuo stogams taikytinų rodiklių, dėl to projektinėje dokumentacijoje pateikti reikalavimai išlipimo liuko šilumos perdavimo koeficiento reikšmei (0,13 W(m2K) neatitinka šios atitvaros pobūdžio ir yra ženkliai griežtesni nei taikytini durims ir vartams (1,4 W(m2K). Ekspertas nustatė, kad ginčo objekte buvo sumontuotas išlipimo liukas „OUTLUX“, pateikta jo eksploatacinių savybių deklaracija, kurioje šilumos perdavimo koeficiento reikšmė yra 0,85 W(m2K), kuri su pagrindo apšiltinimu 40 mm neviršija STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ nustatytos (1,4 W(m2K) reikšmės. Ekspertas objekto apžiūros metu nustatė, kad liuko pagrindo dalies, esančios virš stogo, apšiltinimas vata sudaro nuo 50 mm iki 150 mm, pagal pateiktas vatos savybes apskaičiuota liuko apšiltinimo sluoksnio šiluminė varža ties minimaliu apšiltinimo sluoksniu yra 0,72 W(m2K). Remdamasis tokiais skaičiavimais, ekspertas nustatė, kad liuko įrengimo darbai bei panaudotos medžiagos neatitinka Techninio darbo projekto sprendinių, tačiau atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ reikalavimus ir yra atlikti kokybiškai.

61.       Ieškovė nesutiko su eksperto išvada dėl tinkamos darbų kokybės, teigdama, kad liukui apšiltinti panaudotos netinkamos medžiagos, be to, liukas neatitinka Techninio darbo projekto sprendinių, tai patvirtino ir atsakovės atstovai, ir konstruktorius A. B., o projekto pakeitimai nebuvo derinti su ieškove ir projektą rengusiu konstruktoriumi, taigi darbus atsakovė atliko savo rizika. Ieškovės teigimu, eksperto išvada vertintina kritiškai. Rangovą saisto jo sudaryta Rangos sutartis, darbai turi atitikti sutarties ir normatyvinių dokumentų reikalavimus. Jeigu atsakovei kilo poreikis nukrypti nuo projekto, pagal Reglamento 36.7 punktą ji privalėjo kreiptis į projektuotoją ir gauti jo sutikimą, tačiau nei į ieškovę, nei į projektuotoją atsakovė nesikreipė, taigi pakeitimą atliko vienašališkai.

62.       Šiuos argumentus teismas vertina kaip pagrįstus tik iš dalies. Sutiktina su ieškove, ir tai jau minėta šiame sprendime, kad atsakovę kaip rangovę saisto sutarties sąlygos, projektinė dokumentacija ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimai. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti ne tik faktinį nukrypimą nuo projekto (dėl to ginčo nėra, neatitikimą projektui nustatė ir ekspertas), bet jo priežastis ir realias galimybes įgyvendinti projekto sprendinius, o svarbiausia – atlikto darbo rezultatą ir jo kokybę. Atsakovės vadovas T. Krivickas nurodė, kad nebuvo įmanoma įrengti liuką pagal projektą, nes projekte nėra išspręsta, kaip ir iš ko tokį liuką reikėtų sukonstruoti / pagaminti, kaip jį tvirtinti, todėl atsakovė įrengė gamintojo sertifikuotą liuką. Ieškovė tvirtino, kad atsakovės teiginiai dėl negalimumo įrengti liuką pagal projektą nepagrįsti įrodymais. Teismas su tuo nesutinka. Atsakovės vadovo paaiškinimus iš esmės patvirtina ir ieškovės konstruktoriaus A. B. byloje duoti parodymai. 2022 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas jis negalėjo atsakyti, ar rinkoje yra tokie liukai, koks suprojektuotas Techniniame darbo projekte, ir nurodė, kad liuko detalę ST-05 „paėmė“ iš kolegų brėžinių. Kiek žino, tokių gaminių sunkiai randama, dėl to projektuotojai kažką „kombinuoja“. Konstruktorius pripažino, kad šis sprendinys yra daugiau teorinis ir kad detalaus liuko brėžinio, pagal kurį būtų galima jį įrengti, projekte nėra. Konstruktorius iš esmės sutiko, kad galima naudoti pagamintą liuką. Dėl liuko apšiltinimo konstruktorius pažymėjo, kad atsakovė nesuderinusi projekto pakeitimo negalėjo pabloginti šilumos izoliacijos ir pakeisti jos tipo. Mineralinės vatos šilumos laidumas yra prastesnis nei projekte numatytos daugiasluoksnės putų poliuretano užpildo plokštės, todėl pablogintų šiluminę varžą. Patvirtino, kad atsakovė dėl projekto pakeitimo į jį nesikreipė.

63.       Atsakovės vadovas T. Krivickas pripažino, kad dėl Techninio darbo projekto pakeitimo į projektuotoją nesikreipė, tačiau paaiškino, kad toks liukas, koks realiai yra įrengtas, buvo įtrauktas į 2021 m. sausio 6 d. sąmatą, prieš tai aptarus ir suderinus su ieškovės vadovu. Be to, jo teigimu, ieškovės vadovas liuko montavimo procesą pats matė. Ieškovės vadovas nepatvirtino, kad liuko pakeitimas su juo buvo derintas ir kad jis tokiam pakeitimui pritarė. Pažymėtina, kad sąmata, nors ir buvo parengta atsakovės, yra šalių pasirašytos sutarties dalis (Rangos sutarties 1.1 punktas), taigi ieškovė, pasirašiusi sutartį, neturi pagrindo remtis jos sąlygų nežinojimu. Kita vertus, sutiktina su ieškove, kad darbus atsakovė turėjo atlikti vadovaudamasi visų pirma Techninio darbo projekto sprendiniais, o ne sąmata. Iš to seka, kad atsakovė, įrengdama kitokį liuką nei buvo numatyta Techniniame darbo projekte, t. y. pakeisdama projekto sprendinius, negavusi nei projektuotojo, nei ieškovės leidimo, netinkamai vykdė (pažeidė) savo pareigas, įtvirtintas CK 6.659 straipsnyje, Reglamento 36.7 punkte, Rangos sutarties 2.4 punkte.

64.       Tačiau teismas pažymi, kad šioje sprendimo dalyje aptartų įrodymų (eksperto išvados, šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų) visuma leidžia daryti išvadą, jog Techniniame darbo projekte liuko detalė buvo suprojektuota netinkamai – nenurodyti šios detalės sprendiniai, neaišku, kaip juos įgyvendinti. Konstruktorius A. B. pripažino, kad liuko detalės sprendinys yra labiau teorinis, jis teigė šią detalę panaudojęs iš kitų (ne savo rengtų) projektų ir negalėjo patvirtinti, kad sprendinys yra įgyvendinamas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės sumontuotas liukas būtų netinkamos kokybės, ieškovė tokių įrodymų nepateikė, to nenustatė ir ekspertas. Taigi, šiuo atveju projekto reikalavimų neatitinkančio liuko sumontavimas nelaikytinas darbų trūkumu. Akcentuotina, kad ieškovo teisė pasinaudoti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytais teisių gynybos būdais visų pirma siejama su rangovo pareigos pasiekti tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą pažeidimu ir neturėtų būti konstatuojama remiantis vien formalaus pobūdžio sutarties ir / ar teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, neturėjusiu įtakos darbų rezultato kokybei. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis atsakovės sprendimas sumontuoti kitokį liuką, nors formaliai ir laikytinas sutartinių įsipareigojimų pažeidimu, teismo vertinimu, nelėmė darbų trūkumų, todėl nesudaro pagrindo patenkinti ieškovės reikalavimą ir įpareigoti atsakovę įrengti liuką, atitinkantį Techninio projekto reikalavimus. Teismo sprendimas, kuriuo atsakovė būtų įpareigota šalinant darbų trūkumus pakeisti tinkamą detalę į tą, kuri yra suprojektuota, kai net pats projektuotojas negalėjo paaiškinti, kaip ją reikėtų įrengti, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

65.       Pasisakant dėl liuko apšiltinimo ir tam panaudotų medžiagų kokybės, akcentuotina tai, kad byloje nebuvo paneigta eksperto išvada, kad liuko apšiltinimas visiškai atitinka normatyvinius reikalavimus. Ekspertas paaiškino, kad liukas (toks, koks jis yra įrengtas) nesumažina pastato energinio naudingumo ir pagal savybes tenkina net ir A++ energinio naudingumo reikalavimus. Jis pažymėjo, kad projekte suprojektuotas ypač šiltas liukas. Liudytoju apklaustas projektą rengęs konstruktorius A. B. pripažino, kad projekte išlipimo liukas klaidingai buvo priskirtas stogo elementams, ir sutiko, kad liukui keliami reikalavimai turi būti nustatomi pagal durims ir vartams taikomus rodiklius. Eksperto išvadoje nustatyta, kad projekte nurodytos liuko apšiltinimo medžiagų charakteristikos gerokai viršija pagal normatyvinius statybos dokumentus keliamus reikalavimus, tai ekspertas patvirtino ir apklausos teismo posėdyje metu, paaiškindamas, kad liuko apšiltinimas, nors ir neatitinka projekto rodiklių, tačiau visiškai tenkina normatyvinius reikalavimus ir tenkina aukštesnės energinio naudingumo klasės, nei yra suteikta statiniui, reikalavimus. Ieškovė rėmėsi neatitikimu projektui, tačiau nepateikė įrodymų, kurie paneigtų eksperto išvadą, jog liuko apšiltinimas atitinka jam keliamus reikalavimus ir yra tinkamos kokybės. Byloje esant nustatyta, kad projekte buvo nurodyti nepagrįstai aukšti reikalavimai liuko apšiltinimui, teismas sprendžia, kad konstruktoriaus A. B. ir ieškovės argumentai, jog atsakovės panaudotos mineralinės vatos šiluminės varžos savybės yra gerokai prastesnės nei projekte numatytos poliuretano plokštės, šiuo atveju nėra reikšmingi ir nepaneigia iš byloje esančių įrodymų visumos darytinos išvados, jog liuko įrengimo darbai atlikti tinkamai, panaudotos medžiagos yra tinkamos kokybės ir leidžia naudoti pastatą pagal paskirtį.

66.       Teismas taip pat pažymi, kad 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu ieškovės vadovas akcentavo būtent tą aplinkybę, jog atsakovės atlikti projekto sprendinių pakeitimai nėra suderinti su projektuotoju ir atitinkamai nėra pakeistas projektas. Jo teigimu, jeigu tai būtų padaryta, t. y. jeigu pakeitimai būtų patvirtinti projektuotojo, jis neturėtų atsakovei pretenzijų. Tokia pozicija, teismo vertinimu, papildomai patvirtina, jog ieškovė reikalavimą pašalinti liuko įrengimo trūkumus grindė ne tiek netinkama darbų kokybe, kiek tuo, kad projekto pakeitimai nesuderinti su projektuotoju.

67.       Ieškovė taip pat teigė, kad dėl netinkamų šiltinimo medžiagų panaudojimo ant liuko kaupiasi kondensatas, tačiau jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti nepateikė. Ieškovės teigimu, tam, kad galėtų pateikti kondensato kaupimąsi patvirtinančias nuotraukas, reikia, jog lauke būtų neigiama temperatūra. Tačiau teismas pažymi, jog paskutinis teismo posėdis vyko 2022 m. lapkričio 30 d., iki to laiko lauko temperatūra jau buvo nukritusi iki neigiamos, tačiau ieškovė papildomų įrodymų nepateikė. Nesant šiuos ieškovės teiginius pagrindžiančių duomenų, teismas plačiau dėl jų nepasisako.

68.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad net ir nustačius, jog atsakovė formaliai pažeidė savo pareigas iš anksto suderinti su projektuotoju ir ieškove liuko pakeitimą, šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovės atlikto darbo rezultatas yra tinkamos kokybės, atitinka normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, todėl nelaikytinas trūkumu ir nesudaro pagrindo CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu patenkinti ieškovės reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo įrengti liuką pagal Techninį projektą, todėl šis reikalavimas atmestinas.

69.       Kitu ieškinio reikalavimu ieškovė prašė įpareigoti atsakovę įrengti ir priklijuoti stogo parapeto trijų sluoksnių hidroizoliaciją taip, kaip įtvirtinta Techninio projekto reikalavimuose.

70.       Byloje kilo šalių ginčas dėl to, ar, pirma, parapetas turi būti padengtas trimis, ar dviem hidroizoliacijos sluoksniais, antra, kiek hidroizoliacijos sluoksnių iš tikrųjų yra įrengta.

71.       Techninio projekto aiškinamojo rašto 2.4 punkte nurodyta, kad stogas dengiamas dviejų sluoksnių rulonine danga, bei pažymėta, kad stogo detales reikia žiūrėti projekto grafinėje dalyje. Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad įrengiama dviejų sluoksnių prilydomoji bituminė danga. Eksperto išvadoje (psl. 10) nurodyta, kad pagal Techninio darbo projekto brėžinį „Stogo apšiltinimo detalė ST-01. Parapeto apšiltinimo detalė ST-02“ turi būti įrengtas papildomas ritininės stogo dangos sluoksnis. Kaip parodyta brėžinyje „Parapeto detalė ST-02“, parapetas turi būti izoliuotas trimis hidroizoliacijos sluoksniais taip, kad papildomas ritininės stogo dangos sluoksnis eitų nuo parapeto krašto ties išorine siena parapeto viršumi, apgaubtų vertikalią parapeto dalį ir būtų užleistas sutapdinto stogo dalyje. Šis sluoksnis turėtų būti įrengtas tarp viršutinio ir apatinio stogo hidroizoliacijos sluoksnio.

72.       Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas paaiškino, kad pagal projektą turi būti įrengti du stogo dangos hidroizoliacijos sluoksniai, o ant parapeto turi būti įrengtas papildomas hidroizoliacijos sluoksnis, tai matyti iš detalės brėžinio ST-02. Ekspertas nurodė, kad projekto sprendiniai detalizuojami brėžiniuose, taigi rangovas ties parapetu turėjo įrengti trečią sluoksnį. Konstruktorius A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad projekto techninėje specifikacijoje ir brėžinyje ritininės dangos sluoksnių kiekis skiriasi, nes techninėje specifikacijoje nurodyta tik bendro pobūdžio informacija apie pagrindinį stogo plotą, o detalėje ST-02 paaiškinta konkreti stogo vieta, todėl reikia vadovautis brėžiniu, o pagal jį papildomas hidroizoliacijos sluoksnis turėjo būti uždėtas per visą parapetą iki krašto. Techninis prižiūrėtojas J. L., duodamas parodymus, nurodė, kad, jo nuomone, neturi reikšmės, ar bus įrengti du ar trys hidroizoliacijos sluoksniai, jeigu vanduo pro juos nepateks.

73.       Teismas, įvertinęs šiuos eksperto ir liudytojų paaiškinimus bei Techninio projekto sprendinius, konstatuoja, kad pagal projektą ant parapeto turėjo būti įrengti trys hidroizoliacijos sluoksniai. Tiek teismo eksperto, tiek konstruktoriaus paaiškinimai šiuo klausimu sutampa, juos patvirtina Techninio projekto duomenys, o techninio prižiūrėtojo J. L. paaiškinimas jų nepaneigia, be to, jis grįstas techninio prižiūrėtojo nuomone, o ne projekto duomenimis. Todėl nėra pagrindo pritarti atsakovės vadovo paaiškinimui, kad jis pagrįstai vadovavosi projekto aiškinamuoju raštu, o ne brėžiniu. Pažymėtina, kad rangovas yra profesionalas ir jam privalu vadovautis statybos projektine dokumentacija, o jeigu kylą neaiškumų, jis turi ne savarankiškai nuspręsti, kaip įgyvendinti projekto sprendinius, bet kreiptis į projektuotoją arba į užsakovą. Šiuo atveju atsakovė į projektuotoją dėl projekto neaiškumų nesikreipė, dėl to ginčo nėra. Remiantis tuo, kas išdėstyta, aplinkybė, kad pagal Techninį projektą ant parapeto turėjo būti įrengti trys hidroizoliacijos sluoksniai, laikytina nustatyta (CPK 185 straipsnis).

74.       Teismo ekspertas ekspertizės akte konstatavo, kad atlikus stogo konstrukcijos atidengimą ties parapeto vertikalia vidine dalimi nustatyta, kad buvo įrengiami trys hidroizoliacijos sluoksniai. Taip pat nurodyta, kad dalis apatinio hidroizoliacinio sluoksnio įrengta taip, kad jis nepilnai apgaubia visą parapetą iki jo viršaus, todėl galima teigti, kad tam tikrose vietose yra įrengti tik du hidroizoliacijos dangos sluoksniai (ekspertizės akto 11 psl.). Ieškovės vadovas tokiai išvadai prieštaravo, teigdamas, kad ekspertas darė įpjovas netinkamose stogo vietose, t. y. tose vietose, kur hidroizoliacijos sluoksniai persidengia, todėl klaidingai sudaro įspūdį, jog jų yra daugiau nei iš tikrųjų įrengta. Teismo ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, jog įpjovas darė būdingose vietose, padarytų įpjovų jam pakako išvadai pateikti, ir patvirtino, kad trečias hidroizoliacijos sluoksnis ant parapeto buvo įrengtas.

75.       2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio metu atsakovės darbų vadovas N. B., apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, kad buvo įrengti du parapeto hidroizoliacijos sluoksniai, t. y. taip, kaip numatyta aiškinamajame rašte. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovės vadovas T. Krivickas, nurodydamas, kad vadovavosi projekto aiškinamuoju raštu, kuriame nurodyti du hidroizoliacijos sluoksniai, o ne brėžiniu. Taigi, atsakovė pripažino, kad ant parapeto įrengta tik dviejų sluoksnių hidroizoliacija. Aplinkybe, kad įrengti tik du parapeto hidroizoliacijos sluoksniai, rėmėsi ir ieškovė, teigdama įrodymus (nuotraukas, vaizdo įrašus), gautus 2021 m. rugsėjo 28 d. stogo atidengimo metu. Pažymėtina, kad ir atsakovės surašytame Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyta, kad atlikti dviejų hidroizoliacijos sluoksnių įrengimo darbai (37 punktas).

76.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau kartu pabrėžiama, kad jie nėra nenuginčijami ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010; kt.). Šiuo atveju teismo eksperto pateikta išvada dėl faktiškai įrengtų parapeto hidroizoliacijos sluoksnių kiekio nepagrįsta objektyviais duomenimis ir neatitinka kitų bylos įrodymų, todėl teismas, įvertinęs įrodymų visetą, konstatuoja, kad jie sudaro pagrindą nesivadovauti eksperto išvada ir laikyti nustatyta aplinkybę, jog faktiškai ant parapeto yra įrengti du hidroizoliacijos sluoksniai (CPK 185, 218 straipsniai).

77.       Nustačius, kad pagal projektą turėjo būti įrengti trys hidroizoliacijos sluoksniai, dviejų sluoksnių įrengimas laikytinas neatitinkančiu projekto, taigi atsakovė parapeto hidroizoliacijos darbus atliko nesilaikydama projekto reikalavimų. Teismo ekspertas, nepagrįstai nustatęs, kad buvo įrengti trys hidroizoliacijos sluoksniai, nepateikė vertinimo, ar dviejų sluoksnių įrengimas gali būti laikomas tinkamos kokybės darbo rezultatu. Pažymėtina, kad nustačius nukrypimą nuo projekto, aplinkybę, kad šis nukrypimas su projektuotoju ar užsakove buvo suderintas, taip pat kad atlikto darbo rezultatas yra tinkamos kokybės, turėjo įrodyti atsakovė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė neprašė skirti papildomos ekspertizės šiam klausimui išsiaiškinti, taip pat neteikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog jos atlikto darbo kokybė, nepaisant nukrypimo nuo projekto, yra tinkama ir yra užtikrintos visos projekte numatytos stogo savybės. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę ar projektuotoją ir suderinusi nukrypimą nuo projekto. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad parapeto hidroizoliacijos darbai atlikti nesilaikant Techniniame projekte nustatytų reikalavimų ir dėl to vertinti kaip netinkamos kokybės, nes įrodymų, kurie patvirtintų, kad darbai, nors ir atlikti nukrypstant nuo projekto, tačiau yra tinkamos kokybės ir nepablogina pastato stogo savybių, kurios turėjo būti pasiektos stogą įrengus pagal projektą, byloje nėra. Ši teismo išvada sudaro pagrindą patenkinti ieškinio reikalavimą ir įpareigoti atsakovę ištaisyti darbų trūkumus – įrengti ir priklijuoti stogo parapeto trijų sluoksnių hidroizoliaciją taip, kaip tai numatyta Techniniame projekte.

78.       Atsižvelgdamas į tai, kad trūkumų šalinimo darbai turi būti atliekami lauke, o šioje byloje jau buvo kilęs klausimas dėl oro sąlygų įtakos stogo įrengimo darbams, ypač žiemos sezono metu, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas nustatyti vieno mėnesio terminas trūkumams pašalinti yra per trumpas, todėl, vadovaudamasis diskrecijos teise bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustato dviejų mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybos darbų trūkumams pašalinti.

79.       Ieškovė taip pat prašė, patenkinus reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo ištaisyti darbų trūkumus, skirti atsakovei 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti įvykdytas sprendimas, pasibaigimo.

80.       Šį reikalavimą teismas pripažįsta nepagrįstu. Pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad teismo sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats.

81.       Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu užsakovo teisių gynimo būdu – teise reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus – remiasi kaip pagrindu daryti išvadą, kad tai yra asmeninio pobūdžio rangovo prievolė, kurios negali įvykdyti niekas kitas, tik pats rangovas. Pažymėtina, kad toks ieškovės reikalavimas iš esmės reiškia reikalavimą, kad atsakovė įvykdytų prievolę natūra. Pasisakydamas dėl kreditoriaus teisės reikalauti prievolės įvykdymo natūra kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CK 6.213 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šalies teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra turi būti aiškinama sistemiškai su CK 6.61 straipsniu, nustatančiu prievolės atlikti tam tikrą darbą neįvykdymo padarinius. Remiantis CK 6.61 straipsnio 1 dalimi, kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kita sutarties šalis turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi CK 6.213 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kitos sutarties šalies teisių gynimo priemonė, pagal kurią nepiniginę prievolę natūra įvykdyti įpareigojamas skolininkas, o CK 6.61 straipsnio 1 dalyje – kai tą pačią prievolę skolininko sąskaita įvykdo pati sutarties šalis, kuri reikalauja įvykdyti sutartį natūra. Abiem atvejais pasiekiamas tas pats rezultatas, t. y. realus sutartyje nurodytos prievolės įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

82.       Aiškindamas CPK 771 straipsnio, reglamentuojančio nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymą, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK 771 straipsnio

83.       Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad statybos rangos darbų trūkumų šalinimas, atsižvelgiant į šios prievolės prigimtį ir į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes bei šalintinus trūkumus, nėra priskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti asmeniškai tik pati atsakovė, taigi nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir paskirti atsakovei baudą, jeigu ji per teismo nustatytą terminą nepašalins atliktų darbų trūkumų. 

84.       Skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis, tačiau šiuo atveju ieškovė tokio reikalavimo nereiškė, neteikė duomenų apie trūkumų šalinimo išlaidų vertę, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.

Dėl įpareigojimo pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą.

85.       Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą (su jo apmokėjimą įrodančia dokumento kopija), lėšų įmokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą patvirtinantį dokumentą, mokėjimo atidėjimą patvirtinantį dokumentą arba kredito įstaigos garantiją, kurių galiojimo terminas ne trumpesnis nei 3 metai, o užtikrinimo suma ne mažesnė nei 733,54 Eur, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal Rangos sutartį. Atsakovei nepateikus garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinančio dokumento per teismo nustatytą terminą, ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 733,54 Eur baudą.

86.       Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovo kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos.

87.       Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 61.10, 93.11 punktus rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas draudimo bendrovės išduotu laidavimo draudimo raštu (kartu su jo apmokėjimą įrodančia dokumento kopija), mokėjimo atidėjimą patvirtinančiu dokumentu arba kredito įstaigos garantija.

88.       Taigi, prievolė pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytas rangos sutartis, yra įtvirtinta įstatymo lygmeniu, įstatyme nenumatyta jokių jos taikymo išlygų. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl rangovo pareigos pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, jo minimalaus galiojimo termino ir minimalios užtikrinamos sumos yra imperatyvaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-823/2022). Teismas taip pat pažymi, kad šalių Rangos sutartyje nėra susitarta dėl atsakovės pareigos pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo priemonę, tačiau CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi, šiuo atveju atsakovės prievolė pateikti garantinį raštą kyla iš imperatyviosios įstatymo normos, o jos įgyvendinimo sąlygos nustatytinos remiantis įstatymo reikalavimais.

89.       Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ieškovė neturėjo teisės atsisakyti priimti atsakovės atliktus darbus (tam tikrų darbų trūkumų nustatymas, minėta, nereiškia, jog ieškovė turėjo teisę atsisakyti priimti darbus), todėl pripažintinas pagrįstu ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo raštą. Nesutiktina su atsakove, kad jos atlikti darbai nebuvo ieškovės priimti, ieškovė už juos iki galo neatsiskaitė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė pažeidė prievolę pateikti garantinį raštą. Ši pareiga nustatyta Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią rangovas turi pareigą pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį, kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu. Tokius aktus atsakovė yra pateikusi, taigi ji turi prievolę pateikti ieškovei ir savo garantinių prievolių įvykdymo užtikrinimą.

90.       Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje užtikrinamas garantinio laikotarpio rangovo prievolių įvykdymas dėl defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, todėl, jei ilgesnis terminas nesutartas šalių sutartimi, užsakovas (statytojas) neturi pagrindo reikalauti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo nurodytam terminui pasibaigus, net jei faktiškai rangovo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas buvo pateiktas vėliau ar apskritai nebuvo pateiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-823/2022). Įstatymo nustatytas statinio garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-943/2022). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad atsakovės atliktų darbų garantinis terminas prasidėjo nuo to momento, kai atsakovė ieškovei pateikė Atliktų darbų aktus, t. y. nuo 2021 m. kovo 5 d. (tą dieną, kaip pripažino ieškovė, ji gavo iš atsakovės Atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras). Taigi, pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį atsakovei tenka pareiga pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas, galiojantį iki 2024 m. kovo 5 d. Teismas nenurodo konkrečios užtikrinimo sumos, nes ji nustatytina pagal įstatymą ir neturi būti mažesnė nei 5 proc. atliktų darbų kainos.

91.       Ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 733,54 Eur baudą šio įpareigojimo neįvykdymo per nustatytą terminą atveju atmestinas. Ieškovė šio prašymo nepagrindė argumentais, tik rėmėsi teismų praktika, pateikdama nuorodą į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-276/14, tačiau teismas pažymi, kad toje byloje buvo sprendžiama dėl šalių sutartyje nustatytos sankcijos už garantinio rašto nepateikimą taikymo, todėl joje pateikti teismo išaiškinimai nagrinėjamai bylai neaktualūs. Nagrinėjamu atveju šalys Rangos sutartyje nebuvo susitarusios nei dėl garantinio rašto pateikimo, nei dėl netesybų už šios prievolės nevykdymą. Be to, teismo vertinimu, ieškovės prašomos skirti baudos dydis, atitinkantis jos paskaičiuotą atsakovės prievolės dydį (733,54 Eur), vertintinas kaip nepagrįstas ir paneigiantis baudos paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013). Akivaizdu, kad ieškovės prašomo dydžio bauda, ypač atsižvelgiant į tai, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės įvykdymo, gerokai viršytų ja siekiamus tikslus ir reikštų baudinės sankcijos atsakovei taikymą. Teismas taip pat pažymi, kad, bylos duomenimis, ieškovė yra pasinaudojusi savigynos teise ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. atsakovei adresuotu pranešimu sulaikiusi 723,24 Eur sumą trejus metus arba iki rangovė pateiks dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas. Kadangi dėl šios ieškovės teisės įgyvendinimo teisėtumo byloje nėra pareikšta reikalavimų, teismas plačiau dėl to nepasisako.

92.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę pateikti garantinį raštą tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovę pateikti draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą (kartu su jo apmokėjimą įrodančia dokumento kopija) arba kredito įstaigos garantiją, galiojantį iki 2024 m. kovo 5 d., kuriuo užtikrinama ne mažesnė kaip 5 proc. dydžio nuo atliktų darbų vertės įsipareigojimų suma pagal Rangos sutartį, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudos už sutarties nutraukimą.

93.       Reikalavimą priteisti iš atsakovės 2138,82 Eur dydžio baudą ir 6 procentų metines procesines palūkanas ieškovė grindė Rangos sutarties 5.3 punktu, kuriame nustatyta, kad, rangovui (atsakovei) nutraukus sutartį prieš terminą, jis privalo sumokėti užsakovui (ieškovei) 10 proc. baudą nuo sutarties sumos su PVM. Ieškovė nurodė, kad Rangos sutarties nutraukimą patvirtina atsakovės konkliudentiniai veiksmai bei byloje pateikti šalių susirašinėjimo duomenys.

94.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad dalies darbų – parapeto apskardinimo bei katilinės stogelio apšiltinimo ir hidroizoliacijos įrengimo – atsakovė neatliko. Atsakovė teigė, kad ji šių darbų negalėjo atlikti dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nepašalino kliūčių, trukdančių atlikti šiuos darbus. Atsakovės teigimu, katilinės stogelio uždengimas negalėjo būti atliktas, nes Techniniame darbo projekte nebuvo išspręstas sienos ir stogo jungties mazgas, o parapeto apskardinimo darbai galėjo būti užbaigti tik įrengus ir apšiltinus pastato fasadą. Ieškovė ginčijo šias priežastis kaip nepagrįstas.

95.       Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo el. paštu matyti, kad atsakovė 2021 m. kovo 5 d. nurodė ieškovei, jog atsiųs atskirą pranešimą dėl laikino darbų sustabdymo objekte, nes ką įmanoma technologiškai pagal sutartį atsakovė jau yra įrengusi iki kovo 1 d., visus kitus darbus nurodė atliksianti tik kai bus visiškai įrengtas fasadas ir atsiskaityta už atliktus darbus. 2021 m. kovo 5 d. el. laišku ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nebuvo nurodžiusi sąlygos dėl fasado įrengimo būtinybės, todėl prašė uždengti katilinės stogą, o darbus, kurių atsakovė negali atlikti, kol nebaigti fasado darbai, ji galės atlikti vėliau. 2021 m. kovo 8 d. laišku atsakovė informavo ieškovę, kad katilinės stogas bus įrengtas tik tada, kai ji turės brėžinį, kaip jį įrengti, nes pagal Rangos sutarties 3.1.2 punktą darbai atliekami tik pagal projektą, o brėžinio, kaip atlikti darbus, nėra. Atsakovė taip pat nurodė, kad likusius darbus stabdo iki nebus gauti minėti brėžiniai, įrengtas fasadas, kad galėtų apskardinti parapetą, ir nebus sumokėta už atliktus darbus. 2021 m. kovo 12 d. ieškovė įpareigojo atsakovę skubos tvarka atlikti stogelio virš katilinės darbus, nurodydama, kad kartu su įpareigojimu pateikiamas trūkstamas mazgas. Atsakovė 2021 m. kovo 12 d. raštu, adresuotu J. L., informavo, kad likę darbai nebus tęsiami iki tol, kol nebus atsiskaityta už jau atliktus darbus ir pristatytas medžiagas. 2021 m. kovo 24 d. raštu ieškovė, be kita ko, pakartojo reikalavimą atlikti nebaigtus darbus, įskaitant parapetų apskardinimą, ir nurodė, kad neįvykdžius nurodytų reikalavimų per 10 darbo dienų, ieškovė laikys, kad atsakovė sutartį nutraukė vienašališkai ir neteisėtai. 2021 m. kovo 28 d. raštu ieškovė nurodė, kad, atsakovei nebaigus darbų ir atsisakant juos pabaigti, ji laiko, jog atsakovė nutraukė sutartį vienašališkai, taip pat nurodė, kad parapeto apskardinimo darbai turėjo būti atlikti iš karto, o ne po fasado įrengimo, ir įpareigojo pabaigti stogo įrengimo darbus virš katilinės bei atlikti parapeto apskardinimo darbus.

96.       Iš šių įrodymų darytina išvada, kad tarp šalių kilo ginčas, pirma, dėl galimybės atlikti nebaigtus darbus (ne)buvimo, antra, dėl ieškovės atsiskaitymo už atsakovės atliktus darbus. Iš atsakovės laiškų ieškovei matyti, kad ji neatsisakė užbaigti darbų, bet stabdė darbus dėl pirmiau nurodytų priežasčių, dėl kurių kilo šalių ginčas.

97.       Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Pranešimo apie sutarties nutraukimą atsakovė ieškovei nėra pateikusi, išvados apie sutarties nutraukimą faktiškais veiksmais negalima daryti ir iš atsakovės raštų, adresuotų ieškovei, kuriuose aiškiai nurodyta, kad atsakovė stabdo darbus, kol bus sudarytos sąlygos jiems atlikti ir atsiskaityta už jau atliktus darbus.

98.       Teismo vertinimu, ieškovės teiginys, kad atsakovė nutraukė sutartį konkliudentiniais veiksmais, reiškia tik ieškovės nuomonę dėl faktinių aplinkybių vertinimo, bet nepatvirtina atsakovės valios nutraukti sutartį. Teismas pažymi, kad nepagrįstas atsisakymas atlikti kai kuriuos darbus gali būti pagrindas konstatuoti sutarties pažeidimą, bet savaime nepatvirtina sutarties nutraukimo. Taigi atsakovės nurodytų priežasčių, dėl kurių ji sustabdė darbus, pagrįstumo vertinimas galėtų būti reikšmingas sprendžiant, ar atsakovė pažeidė sutartį, tačiau nesudaro pagrindo išvadai, kad ji sutartį nutraukė. Juolab kad iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė atsisakė tęsti darbus dėl kilusio šalių ginčo, susijusio tiek su sąlygų darbams atlikti sudarymu, tiek su apmokėjimu už atliktus darbus. Ieškovė, sutarties nutraukimo aplinkybe grįsdama ieškinio reikalavimą priteisti jai iš ieškovės netesybas (baudą), turėjo šią aplinkybę įrodyti, tačiau tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis), todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sutarties kainos sumažinimo.

99.       Ieškovė prašo sumažinti Rangos sutarties kainą 3005,35 Eur suma. Ieškovė prašymą grindžia CK 6.223 straipsnio nuostata, suteikiančia teisę reikalauti pakeisti sutartį tuo atveju, kai kita sutarties šalis ją iš esmės pažeidė. Ieškovės teigimu, ji 2021 m. rugpjūčio 6 d. pranešimu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad, ieškovei neatlikus dalies darbų pagal Rangos sutartį, t. y. katilinės stogelio apšiltinimo ir hidroizoliacijos įrengimo bei parapeto apskardinimo, šiems darbams atlikti ieškovė buvo priversta samdyti kitus rangovus, kuriems už darbą sumokėjo atitinkamai 1500 Eur ir 1505,35 Eur, todėl Rangos sutarties kaina mažintina 3005,35 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovei 2021 m. rugsėjo 23 d. raštu nesutikus su kainos sumažinimu, ji įgijo teisę prašyti teismo pakeisti sutartį CK 6.223 straipsnio nustatyta tvarka.

100.       Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko, teigdama, kad ieškovė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, nes ieškovė faktiškai reikalauja nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro pakeičiančios sutarties (sutarčių) kaina, pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį, tačiau šios normos taikymo sąlygų neįrodė.

101.       Kaip jau minėta šiame sprendime, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė neatliko Rangos sutartimi sutartų darbų – katilinės stogelio apšiltinimo ir hidroizoliacijos įrengimo bei parapeto apskardinimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė per interneto svetainę statybubirza.lt 2021 m. balandžio 18 d. pateikė užklausą dėl katilinės stogelio įrengimo ir parapeto apskardinimo darbų atlikimo ir iš gautų kelių rangovų pasiūlymų išsirinko pasiūliusius mažiausią kainą. 2021 m. balandžio 20 d. ieškovė su E. K. sudarė statybos darbų sutartį, kuria E. K. įsipareigojo atlikti stogelio (10 kv. m) apšiltinimo bei hidroizoliacijos įrengimo darbus su medžiagomis, o ieškovė įsipareigojo už darbus sumokėti 1500 Eur. 2021 m. balandžio 26 d. šalys pasirašė darbų priėmimo perdavimo aktą, o 2021 m. balandžio 29 d. kasos pajamų orderis patvirtina, kad ieškovė už atliktus darbus pagal 2021 m. balandžio 26 d. darbų perdavimo priėmimo aktą E. K. sumokėjo 1500 Eur. 2021 m. gegužės 6 d. rangos sutartimi Nr. 20 ieškovė ir V. N. susitarė, kad V. N. atliks parapeto apskardinimo darbus, sutarta darbų kaina – 1505,35 Eur. Darbų perdavimo–priėmimo aktas buvo pasirašytas 2021 m. gegužės 28 d., ieškovė sumokėjo už darbus 1505,35 Eur, tai patvirtina 2021 m. gegužės 31 d. bankinio pavedimo kopija.

102.       Ieškovė ieškiniu atsakovės Atliktų darbų aktuose nurodytų sumų iš esmės neginčijo (išskyrus argumentą dėl nepagrįstai įtrauktų katilinės stogelio įrengimo medžiagų, dėl kurio šiame sprendime jau pasisakyta), ji prašė šiuos aktus pripažinti negaliojančiais dėl to, kad darbai neperduoti, atlikti su trūkumais. Pagal Atliktų darbų aktus atsakovė atliko darbų už 15 627,21 Eur be PVM sumą ir nurodė, kad darbų, kurių neatliko, vertės (1444,75 Eur be PVM) į sąskaitą neįtraukė. Teismo sprendimu atliktų darbų kaina, atsižvelgiant į eksperto nustatytą neatliktų darbų vertę, sumažinta dar 407,56 Eur be PVM, taigi iš viso į Atliktų darbų aktus neįtraukta 1852,31 Eur suma, kurią sudaro neatliktų pagal Rangos sutartį darbų vertė. Ieškovė prašo pakeisti Rangos sutartį sumažinant joje nustatytą kainą didesne suma (3005,35 Eur), nei Rangos sutartimi šalys buvo sulygusios už darbus, kurių atsakovė neatliko. Tai reiškia, kad ieškovė prašo pakeisti sutartį taip, kad atsakovė už atliktus darbus gautų mažesnį atlygį nei buvo sutarta, t. y. faktiškai ieškovė siekia sumažinti savo piniginės prievolės atsakovei dydį.

103.       Toks reikalavimas prieštarauja rangos santykius reglamentuojančioms teisės normoms, kurios įpareigoja užsakovą atsiskaityti už jam perduotus darbus (CK 6.655 straipsnis). Pažymėtina, kad net nutraukus rangos sutartį dėl rangovo kaltės, pagal CK 6.671 straipsnį užsakovui tenka pareiga priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Taigi ieškovė neturi pagrindo reikalauti teismo tvarka sumažinti savo piniginę prievolę atsakovei remdamasi sutarties pakeitimo instituto nuostatomis, t. y. CK 6.223 straipsniu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Kartu pripažįstama, kad tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdymo principo išlygas. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, kaip išimtinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta.

104.       CK 6.658 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita. Analogiška taisyklė dėl teisės reikalauti nuostolių atlyginimo (rangovo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pagrindu) atsiradimo įtvirtinta CK 6.665 straipsnio 3 dalyje. Ieškovės teisė reikalauti nuostolių atlyginimo, grindžiamo atsakovės sutarties pažeidimu, nustatyta ir CK 6.258 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią tuo atveju, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovės ieškinio reikalavimas sumažinti sutarties kainą, grindžiamas tuo, kad atsakovė neteisėtai neatliko tam tikrų darbų ir dėl to ieškovė buvo priversta samdyti kitus rangovus, o už atsakovės neatliktus darbus sumokėti jiems didesnę kainą, nei buvo sutarta su atsakove, teisiškai kvalifikuotinas kaip reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl atsakovės kaltės – sutarties pažeidimo.

105.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą, nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų numatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 18 punktą). 

106.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė, reikalaudama pakeisti sutartį, pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą. Teismo vertinimu, tokio ieškinio reikalavimo patenkinimas pažeistų šalių teisių ir pareigų pagal Rangos sutartį pusiausvyrą ir paneigtų atsakovės teisę gauti Rangos sutartyje sutarto dydžio atlyginimą už pagal Rangos sutartį atliktus darbus.

107.       Ieškovė reikalavimo priteisti iš atsakovės nuostolių, patirtų dėl sutarties pažeidimo (neteisėto atsisakymo atlikti tam tikrus darbus), atlyginimą, t. y. taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę, byloje nereiškė, atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo, todėl teismas, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, šiuo klausimu nepasisako. Tuo tarpu ieškinio reikalavimas dėl sutarties pakeitimo, remiantis išdėstytais argumentais, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nuostolių (stogo atidengimo išlaidų) atlyginimo.

108.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 230 Eur nuostolių ir 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos. Ieškovė nurodo, kad, atsakovei nepagrįstai atsisakius ir piktybiškai vengiant dalyvauti stogo atidengimo procese, 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo atliktas stogo konstrukcijų atidengimas, dėl to ieškovė patyrė 230 Eur išlaidų už stogo atidengimo darbus. Ieškovė šį reikalavimą grindžia CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu.

109.       Ieškovė pateikė 2021 m. rugsėjo 28 d. darbų priėmimo perdavimo aktą, sudarytą pagal 2021 m. balandžio 20 d. sutartį tarp ieškovės bei E. K., kuriame nurodyta, kad E. K. perduoda, o ieškovė priimta stogelio virš katilinės įrengimo darbus, kuriuos E. K. atliko savo medžiagomis ir jėga. Akte įvardyti darbai – stogo parapeto hidroizoliacinio sluoksnio atidengimas bei uždengimas 6 vietose. Šio akto pagrindu išrašyta 2021 m. spalio 4 d. sąskaita faktūra serija EK Nr. 14  230 Eur sumai už stogo atidengimo ir uždengimo darbus (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2021 m. spalio 4 d. bankinio pavedimo kopija patvirtina, kad ieškovė sąskaitą apmokėjo. Sutiktina su atsakove, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. darbų priėmimo perdavimo aktas surašytas klaidingai (jame nepagrįstai nurodant, kad perduodami stogelio virš katilinės įrengimo darbai), tačiau tiek išrašyta sąskaita, tiek mokėjimo pavedimas patvirtina, kad 230 Eur išlaidas ieškovė patyrė už E. K. atliktus stogo atidengimo darbus, tam tikri darbų priėmimo–perdavimo akto trūkumai šios išvados nepaneigia. 

110.       Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Šiuo atveju nėra šalių ginčo dėl to, kad darbų trūkumams nustatyti buvo būtina atlikti stogo atidengimo darbus. Atsakovė prieštaravo tokių darbų atlikimui, teigdama, kad juos atliko tam reikiamos kvalifikacijos neturintis asmuo (E. K.), todėl jie atlikti neteisėtai. Teismas šio argumento nepripažįsta pagrįstu, nes defektinis aktas, surašytas po stogo atidengimo, pasirašytas ir techninio prižiūrėtojo J. L., jo dalyvavimas byloje nepaneigtas. Taip pat teismas nemato pagrindo konstatuoti atsakovo nurodytos aplinkybės dėl E. K. suinteresuotumo, nes atsakovės pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, kad E. K. su ieškove siejo iš anksčiau susiklostę santykiai, o aplinkybė, kad E. K. atliko katilinės stogelio apšiltinimą ir hidroizoliacijos įrengimą, savaime nereiškia, kad jis stogo atidengimo ir uždengimo darbų neatliko ar atliko juos netinkamai.

111.       Kita vertus, šiame sprendime konstatuota, kad dėl to, jog paslėpti darbai nebuvo tinkamai perduoti ir priimti, yra abiejų šalių kaltės. Taigi ieškovei taipogi tenka dalis atsakomybės už jos patirtas išlaidas dėl stogo atidengimo darbų. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti 230 Eur nuostolių tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 50 proc. šių išlaidų, t. y. 115 Eur.

112.       Iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, atitinkamai tenkinamas ir ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. palūkanas už priteistą 115 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų klausimų.

113.       Kiti šalių pateikti argumentai ir nurodytos aplinkybės šioje byloje nebeturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas prieš Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

114.       Teismas pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje buvo analizuojami tik tie bylos aspektai, kurie yra susiję su pareikštais reikalavimais ir atsikirtimais į juos. Kitų šalių nurodytų argumentų pagrįstumo ir teiktų įrodymų teismas, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

115.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

116.       Ieškovė nagrinėjamoje byloje sumokėjo 745 Eur žyminio mokesčio, 2100 Eur už ekspertizės atlikimą, 50 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, 4400 Eur advokatei už atstovavimą (procesinių dokumentų parengimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose), taip pat 605 Eur užstatą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą už atsakovės stogo atidengimo ir uždengimo darbų atlikimą, sudarant sąlygas statybos techninei ekspertizei atlikti.

117.       Atsakovė sumokėjo 50 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje ir 3767,75 Eur už advokato atstovavimą. Pažymėtina, kad iš atsakovės pateiktos 2022 m. sausio 4 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 2022/01/04 matyti, kad 480 Eur atsakovė sumokėjo advokatui už priešieškinio parengimą. Kadangi byloje priešieškinis nebuvo pateiktas, šios išlaidos pripažintinos nesusijusiomis su byla ir į atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas neįtrauktinos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovės pateikti dokumentai patvirtina jos patirtas išlaidas už advokato pagalbą, sudarančias 3287,75 Eur. 

118.       Atsižvelgiant į šios bylos apimtį, byloje įvykusių teismo posėdžių skaičių, konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovės turėtos advokato atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio.

119.       Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė, vykdydama teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą, sumokėjo 605 Eur į teismo depozitinę sąskaitą už atsakovės stogo atidengimo ir uždengimo darbų atlikimą. Teismas nutartyje konstatavo, kad šios išlaidos vertintinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Tačiau atsakovė nepateikė sąskaitos dėl šių išlaidų apmokėjimo, todėl jas atlyginti atsakovei nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės sumokėtas 605 Eur užstatas, įsiteisėjus teismo sprendimui, iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintinas ieškovei.

120.       Už reikalavimus, kurie patenkinti šiuo teismo sprendimu, ieškovė sumokėjo 147 Eur (11 Eur už patenkintą reikalavimą dėl Atliktų darbo akto dalies, sudarančios 407,56 Eur be PVM (493,14 Eur su PVM), pripažinimo negaliojančia, 85 Eur už reikalavimą įpareigoti pateikti garantinį raštą, 42,5 Eur už iš dalies patenkintą reikalavimą pašalinti atliktų darbų trūkumus, 8,50 Eur už iš dalies patenkintą reikalavimą dėl nuostolių priteisimo), todėl ši žyminio mokesčio dalis priteistina ieškovei iš atsakovės.

121.       Atsižvelgdamas į tai, kad byloje buvo pareikšti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio reikalavimai, įvertinęs pareikštų reikalavimų visumą, kiekvieno iš jų pobūdį ir reikšmę šalių sutartiniams santykiams bei galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą, teismas sprendžia, kad priimtu teismo sprendimu patenkinta 25 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai 75 proc. ieškinio reikalavimų yra atmesti. Taikant šią proporciją, šalims paskirstytinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (išskyrus žyminį mokestį). Ieškovė patyrė iš viso 6550 Eur tokių išlaidų, taigi jai iš atsakovės priteisiama 1637,50 Eur, o atsakovei iš ieškovės priteisiama 2503,31 Eur iš jos patirtų 3337,75 Eur išlaidų.

122.       Byloje taip pat patirta 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Padalijus šias išlaidas šalims pagal pirmiau nurodytą proporciją, ieškovei tenkanti šių išlaidų dalis (14,94 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jų atlyginimas priteistinas valstybei iš ieškovės. Atsakovei tenkanti šių išlaidų dalis (4,98 Eur) valstybei nepriteistina, nes neviršija 5 Eur sumos (CPK 92, 96 straipsniai). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas stogas“ (j. a. k. 303409079) Atliktų darbų akto Nr. 1 už laikotarpį iki 2021 m. vasario 26 d. pagal Rangos sutartį Nr. STOG 2021/01/05 dalį dėl 407,56 Eur (keturių šimtų septynių eurų 56 ct) be PVM sumos, nustatant kad pagal šį aktą atliktų darbų vertė sudaro 15 219,65 Eur (penkiolika tūkstančių du šimtus devyniolika eurų 65 ct) be PVM.

Pripažinti negaliojančia atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas stogas“ (j. a. k. 303409079) 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaitos faktūros serija ŠIL21 Nr. 09 dalį dėl 407,56 Eur (keturių šimtų septynių eurų 56 ct) sumos be PVM.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Šiltas stogas“ (j. a. k. 303409079) per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pagal 2021 m. sausio 5 d. Rangos sutartį Nr. STOG 2021/01/05 atliktų darbų trūkumus – įrengti ir priklijuoti stogo parapeto trijų sluoksnių hidroizoliaciją pagal Techninio projekto Nr. 2020-UA-075-TDP reikalavimus.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Šiltas stogas“ (j. a. k. 303409079) per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Laimo projektai“ (j. a. k. 304665356) garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, galiojantį iki 2024 m. kovo 5 d., kuriuo užtikrinama ne mažesnė kaip penkių proc. dydžio nuo atliktų darbų vertės įsipareigojimų suma pagal 2021 m. sausio 5 d. Rangos sutartį Nr. STOG 2021/01/05.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Laimo projektai“ (j. a. k. 304665356) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas stogas“ (j. a. k. 303409079) 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) nuostolių atlyginimo ir 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Laimo projektai“ (j. a. k. 304665356) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas stogas“ (j. a. k. 303409079) 1784,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiltas stogas“ (j. a. k. 303409079)  iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laimo projektai“ (j. a. k. 304665356) 2503,31 Eur (du tūkstančius penkis šimtus tris eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimui įsiteisėjus, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Laimo projektai“ (j. a. k. 304665356) 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) užstatą, sumokėtą 2022 m. birželio 3 d.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laimo projektai“ (j. a. k. 304665356) 14,94 Eur (keturiolika eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti ieškovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Lina Navickytė