Civilinė byla Nr. e2-120-1041/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00601-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,

sekretoriaujant Aurelijai Balčiūnaitei, Inai Jokst,

dalyvaujant ieškovės Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų administravimo skyriaus vyriausiajai teisininkei Rūtai Sasnauskienei,

atsakovei O. Š., jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,

atsakovo A. Š. atstovui advokatui Gintarui Griciui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Priemiestis“ Juridinio skyriaus vadovui D. A.,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams O. Š. ir A. Š. dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Priemiestis“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir Miesto būstas) 2022 m. kovo 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovų O. Š. ir A. Š. solidariai priteisti 14 285,97 Eur nuostolių bei 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.

2.       Miesto būstas ieškinyje nurodė, kad jam Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė patikėjimo teise valdyti visas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas. Miesto būstas taip pat nurodė, kad 2018 m. liepos 17 d. gavo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas Nr. 12), nuomininkės skambutį dėl buto užpylimo. Buvo iškviesta avarinė tarnyba, kuri nustatė, kad minėtas butas buvo užpiltas iš buto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas Nr. 24). Miesto būstas paaiškino, kad dėl Buto Nr. 24 nuomos 2003 m. kovo 27 d. buvo sudaryta sutartis su atsakovu A. Š. Pagal minėtos sutarties 4.4 punktą, gedimo ir avarijų, įvykusių dėl nuomininko ar kitų gyventojų kaltės, likvidavimo išlaidas apmoka dėl to kalti asmenis. Miesto būstas nurodė, kad 2017 m. (galimas rašymo apsirikimas, galimai turėtų būti 2018 m.) liepos 18 d. Miesto būsto atstovai nuvyko į vietą ir nustatė, kad užpilti taip pat ir butai (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 6) bei (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 18). Butą Nr. 6 ir Butą Nr. 12 suremontavo Buto Nr. 12 surastas rangovas, buvo pateiktos sąskaitos faktūros 2 837,13 Eur ir 5 026,34 Eur sumoms. Butą Nr. 18 suremontavo trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Priemiestis“, kuris pateikė sąskaitą faktūrą 6 422,50 Eur sumai. Iš viso Mano būsto nuostoliai sudaro 14 285,97 Eur. Mano būstas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovai nuostolių atsiradimo metu buvo faktiniai Buto Nr. 24 valdytojai, jie yra solidariai atsakingi už nuostolių Mano būstui atlyginimą.

3.       Atsakovė O. Š. atsiliepime prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje ir atmesti ieškinį. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Bute Nr. 24 gyveno iki 2018 m. birželio mėnesio pabaigos, todėl nebuvo minėto buto valdytoja žalos atsiradimo metu. Atsakovė pažymėjo, kad atsakovas A. Š. buvo informuotas, kad raktai jam gali būti perduoti bet kuriuo metu, tačiau jam gyvenant toli nuo atsakovės, raktai jam iki butų užliejimo perduoti nebuvo. Atsakovė pastebėjo, kad Mano būstas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (konkrečių atsakovės neteisėtų, kaltų veiksmų priežastiniu ryšiu susijusių su patirta žala).

4.       Atsakovas A. Š. atsiliepime prašė Mano būsto ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad Butą Nr. 24 galėjo valdyti tik, kol dirbo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2-ąjame pulke, t. y. iki 1996 m. balandžio 15 d., nes šis butas buvo suteiktas jam kaip tarnybinis butas. Atsakovas nurodė, jog pripažįsta, kad 2003 m. kovo 27 d. pasirašė su UAB „Priemiestis“ minėto buto nuomos sutartį, tačiau pats niekada tame bute negyveno. Atsakovas pastebėjo, kad minėta nuomos sutartis nebuvo išviešinta, kas užkerta kelią savininkui prieš trečiuosius asmenis ginti savo pažeistas teises (CK 4.27 ir 6.531 straipsniai). Pasak atsakovo, net ir tuo atveju, jei jis būtų laikomas teisėtu Buto Nr. 24 valdytoju, jis negali būti laikomas atsakingu už žalą tretiesiems asmenims, nes nėra kaltas dėl žalos atsiradimo. Kaltė yra esminė sąlyga civilinei atsakomybei kilti.

5.       2022 m. gruodžio 20 d. Mano būstas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalies (247,69 Eur) atsisakymo. Mano būstas paaiškino, kad patikslino prašomą priteisti sumą pagal gautus atliktų darbų aktus. Dalies ieškinio atsisakymas priimtas 2022 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje.

6.       Trečiasis asmuo UAB „Priemiestis“ atsiliepimo į Mano būsto ieškinį teismui nepateikė.

7.       Teismo posėdžiuose Mano būsto atstovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 14 038,28 Eur nuostolių. Atsakovė O. Š. ir jos atstovas prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti. Atsakovo A. Š. atstovas taip pat prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

8.       Byloje ginčas kilo iš deliktinės atsakomybės teisinių santykių.

9.       Ieškovė Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ ieškinyje nurodė, kad reiškia ieškinio reikalavimą CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato, kad  žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalima jėga arba nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės, jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Taigi, Mano būstas ieškiniu kelia statinių savininkų (valdytojų) deliktinės atsakomybės klausimą, tvirtindamas, kad atsakovai, kaip faktiniai Buto Nr. 24 valdytojai, yra atsakingi už Butui Nr. 6, Butui Nr. 12 ir Butui Nr. 18 kilusią žalą, kurią atlygino Mano būstas. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Mano būstas nurodė, kad iš viso sumokėjo 14 038,28 Eur žalos atlyginimo, kuriuos kaip nuostolius prašo priteisti iš atsakovų pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį.

10.       Ieškinyje Mano būstas nurodė ir tam tikras sutartines nuostatas, susijusias su tuo, kad avarijų likvidavimo išlaidas apmoka dėl to kalti asmenys, tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, kad Mano būstas nurodyta 2003 m. kovo 27 d. tarp UAB „Priemiestis“ ir A. Š. sudaryta sutartis yra nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-16643-1012/2018, įsiteisėjusiu 2018 m. liepos 17 d. Mano būstas, kreipdamasis į teismą 2022 m. kovo 2 d. su ieškiniu, negali reikšti reikalavimų, remdamasis prieš daugiau nei 3 metus nutraukta sutartimi. Pažymėtina, kad vandentiekio avarija Bute Nr. 24 įvyko teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta minėta Buto Nr. 24 nuomos sutartis, įsiteisėjimo dieną.

11.       Atsakovai byloje neįrodinėjo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių egzistavimo, tačiau įrodinėjo, kad jiems CK 6.266 straipsnis apskritai netaikytinas, nes jie 2018 m. liepos 17 d. (žalos Butui Nr. 6, Butui Nr. 12 ir Butui Nr. 18 atsiradimo metu) nebuvo Buto Nr. 24 nei savininkai, nei valdytojai. Be to, atsakovai prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

12.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Sutiktina su atsakovais, kad dėl Mano būsto pareikšto reikalavimo taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, numatytas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalyje). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad dėl Bute Nr. 24 trūkusio vandens ventilio ir dėl to įvykusio vandens išsiliejimo, žalą patyrė Buto Nr. 6, Buto Nr. 12 ir Buto Nr. 18 gyventojai. Byloje taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad šią žalą atlygino Mano būstas. Taigi, Mano būstas, reikalaudamas iš atsakovų atlyginti jo sumokėtas sumas, atlyginant Butui Nr. 6, Butui Nr. 12 ir Butui Nr. 18 padarytą žalą, kelia regresinio pobūdžio reikalavimą.

13.       Teismo posėdžio metu atsakovės O. Š. atstovas nurodė, kad šiuo atveju teisinis santykis kvalifikuotinas kaip subrogacija, todėl ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama ne pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį, bet pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį.

14.       Subrogaciją reglamentuoja CK 6 knygos VII skyrius (6.111–6.114 straipsniai). Pagal CK 6.111 straipsnį, regreso tvarka reikalavimas gali pereiti trečiajam asmeniui rašytinės sutarties arba įstatymų pagrindu. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šiuo atveju reikalavimas perėjo Mano būstui regreso tvarka, nes reikalavimas buvo patenkintas iš Mano būsto turto (CK 6.112 straipsnio 1 punktas). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Mano būstas nereikalauja didesnių sumų priteisimo, nei dėl žalos patyrė pradiniai kreditoriai (Buto Nr. 6, Buto Nr. 12 ir Buto Nr. 18 gyventojai) (CK 6.113 straipsnis). 

15.       Atsakovės atstovas nurodė, kad šiuo atveju regreso tvarka reikalavimas perėjo Mano būstui įstatymo pagrindu. Nebaigtinį sąrašą atvejų, kai regreso tvarka reikalavimas pereina trečiajam asmeniui pagal įstatymą, įtvirtina CK 6.114 straipsnis, t. y. subrogacija pagal įstatymą yra: 1) kai kreditorius sumoka skolą kitam skolininko kreditoriui, kurio reikalavimas buvo užtikrintas įkeitimu (hipoteka) arba buvo pirmesnės eilės, – kreditoriui; 2) kai turto įgijėjas įvykdo prievolę kreditoriui, kurio reikalavimas buvo užtikrintas to turto įkeitimu (hipoteka), – turto įgijėjui; 3) kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais arba kurią įvykdyti buvo pagrįstai suinteresuotas, – šiam asmeniui; 4) kai palikėjo prievolę savo turto sąskaita įvykdo įpėdinis, kuris tos prievolės vykdyti neprivalėjo, – šiam įpėdiniui; 5) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 

16.       Iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2018 m. spalio 4 d. išrašo matyti, kad Butas Nr. 24 avarijos dieną (2018 m. liepos 17 d.) nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei (įrašas galioja nuo 2017 m. rugsėjo 21 d.). Mano būstas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad Butas Nr. 24 yra gyvenamoji patalpa priklausanti Vilniaus miesto savivaldybei, ją patikėjimo teise valdo Mano būstas pagal minėtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą. 

17.       CK 6.266 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi, nepaisant to, kad viešame registre Buto Nr. 24 savininke nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Buto Nr. 24 valdytojas pagal jau minėtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą yra Miesto būstas. Taigi, būtent Mano būstas pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, turėjo atlyginti (ir atlygino) žalą, todėl darytina išvada, kad regreso tvarka reikalavimas perėjo Mano būstui įstatymo pagrindu – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais arba kurią įvykdyti buvo pagrįstai suinteresuotas, – šiam asmeniui (CK 6.114 straipsnio 3 punktas). 

18.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui siejamas su visos prievolės (kurią turėjo įvykdyti keli skolininkai) įvykdymu, o ne prievolės įvykdymu kaskart dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017). Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad subrogacijos tikslas yra įtvirtinti įstatymo nustatytos bendrosios taisyklės, kad prievolės įvykdymas lemia jos pasibaigimą, išimtį. Išimtys nustatomos tam, kad kreditorius išlaikytų visas buvusio kreditoriaus teises, nes, įvykdžius prievolę, pagal bendrąją taisyklę ji pasibaigtų, todėl kreditorius prarastų senosios prievolės privalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2006). Taigi, subrogacijos dėka pradinė prievolė nepasibaigia, o lieka galioti pasikeitus aktyviajai jos šaliai (kreditoriui). Jeigu pradinė prievolė pasibaigia, tai ieškinio senaties termino skaičiavimas prasideda nuo šios prievolės įvykdymo momento, o kai prievolė išlieka, o pasikeičia tik jos asmenys, nėra pagrindo keisti ieškinio senaties apskaičiavimo tvarką. Tai numatyta CK 1.128 straipsnyje, įtvirtinančiame, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Taigi, ieškinio senaties terminą naujasis kreditorius (Mano būstas) turi skaičiuoti pagal tas pačias taisykles, pagal kurias jį būtų skaičiavęs pradinis kreditorius (žalą dėl butų užpylimo patyrę asmenys) atsakingo už žalą asmens atžvilgiu, t. y. nuo tada, kuomet pradinis kreditorius sužinojo apie padarytą žalą. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pradiniai kreditoriai apie padarytą žalą sužinojo 2018 m. liepos 17 d. (tą pačią dieną apie žalą sužinojo ir Mano būstas), todėl subrogacijos pagal įstatymą atveju, kaip teisingai pastebėjo atsakovų atstovai, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2018 m. liepos 18 d. ir baigėsi 2021 m. liepos 18 d. Kaip minėta, Mano būstas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2022 m. kovo 2 d. Atsakovams prašant taikyti ieškinio senaties terminą, teismas jį taiko ir atmeta ieškinio reikalavimą dėl 14 038,28 Eur žalos (nuostolių) priteisimo dėl ieškinio senaties termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo. Mano būstas su ieškinio senaties taikymu susijusių atsikirtimų neteikė, nenurodė ir neįrodinėjo, kad 3 metų ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

19.       Atsakovai prašė iš Mano būsto priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė O. Š. 2022 m. birželio 17 d. už teisines paslaugas sumokėjo 400 Eur advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, kuriam 2022 m. lapkričio 16 d. sumokėjo dar 1 000 Eur. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas A. Š. 2022 m. lapkričio 21 d. sumokėjo advokatui Gintarui Griciui 1 000 Eur.

20.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimtas atsakovų naudai, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (ieškovo).

21.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 51,86 Eur. Jos priteistinos iš Mano būsto valstybės naudai (CPK 92 straipsnis). Valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) atsakovei O. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) atsakovui A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) valstybės naudai 51,86 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                                                                 Enrika Janušonienė