Civilinė byla Nr. 3K-3-563/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
30.5, 30.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. Č. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. Č. ieškinį atsakovei J. T. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovės J. T. priešieškinį ieškovui Č. Č. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centrui, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui, Trakų istoriniam nacionaliniam parkui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Č. Č. 2006 m. balandžio 19 d. patikslintu ieškiniu teismo prašė iš dalies pakeisti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad atsakovė J. T. naudojasi 36 kv. m. žemės sklypo dalimis prie gatvės (plane pažymėta I bei koordinatėmis 1,2, 16, 24, 14, 16) bei 176 kv. m. žemės sklypo dalimi (plane pažymėta II bei koordinatėmis 3, 5, 6, 7, 29, 28, 27, 26, 25, 19, 20, 21, 22), bendrai yra naudojamos žemės sklypo 39 kv. m. ir 154 kv. m. dalys, kurios yra plane pažymėtos IV bei koordinatėmis 8, 9, 10, 11, 12, 25, 26, 27, 28, 29 ir V bei koordinatėmis 15, 16, 17, 18, 19, 25, 12, 13, 14.
Jis nurodė, kad su atsakove yra 507 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 1996 m. kovo 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P79/96-0324 jam buvo parduotos 39/100 dalys žemės sklypo, o atsakovei 1996 m. vasario 8 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P79/96-0074 - 61/100 dalys žemės sklypo. Taip pat buvo nustatyta, kad jam priklauso 102 kv. m žemės, o atsakovei - 212 kv. m; 193 kv. m žemės šalys naudojasi lygiomis dalimis. Sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, buvo vadovautasi namų valdos žemės sklypo ribų planu. Per žemės sklypo vakarinę dalį jis ir atsakovė galėjo laisvai patekti prie Galvės ežero, jame buvo ir bendras su kaimynu J. F. įvažiavimas į abu sklypus. Tokia tvarka buvo naudojamasi iki valstybinės žemės privatizavimo ir kurį laiką po to.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo išspręstas šalių ginčas dėl ūkinio pastato, esančio ginčo žemės sklype nuosavybės – jis atiteko atsakovei J. T. Nuo to laiko ji nebeleido ieškovui naudotis taku, kad būtų galima prieiti prie ežero, o J. F. - naudotis jo sklypo dalimi - nuo ežero pusės patekti į jų žemės sklypą ar išeiti link jo.
Ieškovo teigimu, šalių namų valda buvo pastatyta ir suformuota taip, kad jos savininkai turėtų tiesioginį išėjimą prie Galvės ežero. Taip istoriškai suformuotos visos namų valdos Karaimų gatvėje, tačiau dabar tiesiogiai išeiti prie ežero gali tik vienas namų valdos bendraturtis - atsakovė. Ieškovas negali naudotis išskirtiniu savo žemės sklypo ir namų valdos vietos privalumu bei tiesiogiai patekti prie ežero, o tai mažina ir jo žemės sklypo bei namų valdos dalies vertę. Ieškovas siūlė padidinti atsakovės naudojamo žemės sklypo dalį prie gatvės iki 36 kv. m., pakeičiant jo naudojamos žemės sklypo dalies ribas, jas praplečiant bendro naudojimo žemės dalyje prie ūkinio pastato ir susiaurinant sklypo dalyje link ežero, nustatant, kad žemės sklypo bendro naudojimo dalis yra 39 kv. m ir 154 kv. m.
Atsakovė J. T. 2006 m. gegužės 17 d. priešieškiniu teismo prašė iš dalies pakeisti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką, ir nustatyti, kad ieškovas naudojasi 7 kv. m žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 20-21-22-23-24-25) ir 133 kv. m žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 2-3-32-31-30-29-28-19-18-17-35), atsakovė naudojasi 36 kv. m žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 1-2-35-17-16-36), 203 kv. m žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-30-31-32-3) ir 11 kv. m žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 14-15-27-26-22-23), šalys bendrai naudojasi 117 kv. m žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 15-16-17-18-19-28-29-30-12-13-14-23-24-25-20-21-22-26-27-15).
Ji nurodė, kad, teismams nustačius, jog ūkinis pastatas asmeninės nuosavybės teise priklauso tik jai, naudojimasis žemės plotu, esančiu prie vakarinės ūkinio pastato dalies, ieškovui tapo nebereikalingas, todėl tikslinga jai skirti asmeniškai naudotis ta ploto dalimi, kuri plane pažymėta koordinatėmis 3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-30-31-32-3, bendras plotas - 203 kv. m, o ieškovui skirti asmeniškai naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta koordinatėmis 2-3-32-31-30-29-28-19-18-17-35 ir 20-21-22-23-24-25, bendras plotas - 140 kv. m. Taip nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, būtų pasiektas tikslas - sumažinti bendro naudojimo žemės ploto dydį, užtikrinant, kad kiekvienam iš bendraturčių teks maksimali žemės ploto dalis, skirta asmeniniam naudojimui, o bendro naudojimo žemės sklypo dalis bus tokio dydžio, kad būtų galima tinkamai naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu. Atsakovė pažymėjo, kad jos pateikiamame plane kur kas racionaliau negu buvo nustatyta privatizuojant ir negu siūlo ieškovas išspręstas ir bendro naudojimo žemės dalies klausimas, t. y. bendrai naudotis ji siūlė žemės sklypo dalimi, plane pažymėta koordinatėmis 15-16-17-18-19-28-29-30-12-13-14-23-24-25-20-21-22-26-27-15, bendras plotas -117 kv. m, kuri būtų skirta bendram įėjimui: ieškovui bus užtikrintas patekimas į namą, atsakovei - į rūsio patalpas. Sklypo dalis, plane pažymėta koordinatėmis 14-15-27-26-22-23, anksčiau buvusi bendro naudojimo žeme, pagal planą priskirta atsakovei naudotis asmeniškai, nes pro duris, esančias Karaimų gatvės pusėje, į namą patenka tik ji; ieškovas įėjimą į gyvenamąjį namą yra pasidaręs iš kitos namo pusės, todėl jam turėti bendro naudojimo žemę toje vietoje netikslinga. Atsakovė atsisakė ieškovo naudai bendram naudojimui skirtos sklypo dalies, jungiančios automobilių stovėjimo aikštelę, plane pažymėtą koordinatėmis 1-2-35-17-16-36, ir vakarinėje dalyje esantį bendro naudojimo taką, nes šiuo plotu ji nesinaudoja, o iš aikštelės į namą patenka eidama pagal gatvę einančiu šaligatviu. Automobilių stovėjimo aikštelę ir taką jungiantis takelis eina pagal namo dalį, kurioje gyvena ieškovas, todėl kur kas naudingiau ir racionaliau, kad ši žemės sklypo dalis būtų paskirta asmeniniam ieškovo naudojimui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė.
Trakų rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį bei atsakovės priešieškinį atmetė.
Dėl ieškinio
Nustatyta, kad ieškovas siūlo projekto variantą, kurio pagrindinis tikslas – prieiti prie ežero. Konstatuota, kad argumentas, jog ieškovas patiria daug nepatogumų neturėdamas tiesioginio priėjimo prie Galvės ežero, yra subjektyviai suvokiamas naudojimosi patogumo kriterijus ir negali būti pakankamas pagrindas keisti bendraturčių nustatytą ir jau nusistovėjusią naudojimosi sklypu tvarką.
Privatizuojant žemės sklypą šalys buvo supažindintos su žemės sklypo planu, kuriame nustatytos naudojimosi sklypu sąlygos. Jame nebuvo numatyta galimybė ieškovui tiesiogiai prieiti prie valstybinio pėsčiųjų tako, prie ežero, be to, tada dar nebuvo aišku, kuriai iš šalių priklauso nuosavybės teisė į ūkinį pastatą 3J1/m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 27 d. nutartimi išspręstas šalių ginčas ir nuspręsta, kad ūkinis pastatas atitenka atsakovei. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos privatizuojant žemės sklypą, atsirado teisinis pagrindas keisti žemės sklypo naudojimo tvarką.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutartimi, kuria ši civilinė byla buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, konstatavo, kad atsakovei paskirta sklypo dalimi, iš kurios galima patekti prie ežero, ieškovas niekada nesinaudojo, o vienai atsakovei naudojimuisi paskirtos žemės sklypo dalies pavertimas bendro naudojimosi objektu prieštarautų principui, kad bendraturčių bendram naudojimuisi skiriama ta žemės sklypo dalis, kuri yra būtina jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato eksploatavimui.
Dėl priešieškinio
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutarties argumentais konstatuota, kad, atsakovei vienai paskyrus naudotis 39 kv. m žemės plotą prie ūkinio pastato 3J1/m, ieškovui reikėtų proporcingai kompensuoti kita atsakovei tenkančio žemės sklypo dalimi. Atsakovės pateiktame žemės sklypo naudojimo projekte siūloma sumažinti žemės sklypo dalį, kuri šalims skirta bendram naudojimui, ir itin mažą žemės ploto dalį, kuri atsakovei paskirta asmeniniam naudojimui, siūlo paskirti ieškovui asmeniniam naudojimui. Padaryta išvada, kad siūlymas sumažinti bendro naudojimo žemės plotą prie gyvenamojo namo verandos pažeistų ieškovo teises, nes ji yra priskirta bendram šalių naudojimui, tik praėjimas veranda į ieškovui tenkančią gyvenamojo namo dalį yra užmūrytas. Atsakovė taip pat siūlo palikti tik vieno metro pločio bendro naudojimo taką ir tik pusės metro takelį, o tai akivaizdžiai yra neracionalu ir nepatogu ieškovui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 28 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo mėn. 19 d. sprendimą pakeitė: panaikino jo dalį, kuria atsakovės priešieškinis atmestas, ir šią sprendimo dalį išdėstė taip: atsakovės J. T. priešieškinį patenkino visiškai; pakeitė iš dalies naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatė, kad pagal UAB „Geodimetras“ parengtą 2006 m. gegužės 12 d. planą (T. 2, b. l. 107) ieškovas Č. Č. naudojasi 7 kv. m žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 20-21-22-23-24-25) ir 133 kv. m žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 2-3-32-31-30-29-28-19-18-17-35), atsakovė J. T. naudojasi 36 kv. m žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 1-2-35-17-16-36), 203 kv. m žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 3-4-5-6-7-8 9-10-11-12-30-31-32-3) ir 11 kv. m žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 14-15-27-26-22-23), o ieškovas Č. Č. ir atsakovė J. T. bendrai naudojasi 117 kv. m žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 15-16-17-18-19-28-29-30-12-13-14-23-24-25-20-21-22-26-27-15); sprendimo dalį, kuria atmestas patikslintas ieškinys, paliko nepakeistą.
Konstatuota, kad atsakovės pateiktas UAB „Geodimetras“ parengtas 2006 m. gegužės 12 d. planas (T. 2, b. l. 107) dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, jos pasiūlymas yra racionalus, nepažeidžia šalių teisėtų lūkesčių ir atitinka bendraturčių bendram naudojimuisi skiriamos žemės sklypo dalies, būtinos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato eksploatavimui, reikalavimus.
Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad tako susiaurinimas neturi esminės reikšmės galimybei naudotis sklypo dalimi, nes pati atsakovė nusprendė, kad jai pakanka tokio pločio tako patekti į rūsio patalpas. Tako plotis neturi reikšmės ir ieškovo teisėtiems interesams. Tai, kad sklypo dalis, plane pažymėta koordinatėmis 14-15-27-26-22-23, anksčiau buvusi bendro naudojimo žeme, pagal planą priskirta atsakovei naudotis asmeniškai, atitinka racionalumo kriterijų, nes ieškovas neginčijo tos aplinkybės, kad pro duris, esančias Karaimų gatvės pusėje, į namą patenka tik atsakovė, kad ieškovas įėjimą į gyvenamąjį namą yra pasidaręs iš kitos namo pusės, kur yra atskirai pastatyti laiptukai, ir jis įėjimu iš gatvės pusės nesinaudoja. Atsakovės siūlymas sumažinti bendro naudojimo žemę prie gyvenamojo namo verandos nepažeidžia ieškovo teisių, nes praėjimas veranda į ieškovui tenkančią gyvenamojo namo dalį yra nenaudojamas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:
1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 28 d. nutartyje išaiškino, kad, atsakovei vienai paskyrus naudotis žemės plotą prie ūkinio pastato, ieškovui reikėtų proporcingai kompensuoti kita atsakovei tenkančio sklypo dalimi. Ginčo žemės sklype nėra kitos atsakovei tenkančios žemės sklypo dalies, kuria būtų galima kitaip, nei numatoma ieškovo projekte, kompensuoti jai siūlomą perduoti naudotis bendro naudojimo žemę. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.75 straipsnio normas, reglamentuojančias bendraturčių teises, neteisingai vertino įrodymus, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais.
2. Neteisingi apeliacinės instancijos teismo teiginiai dėl atsakovės pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo projekto atitikties protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Pagal šį projektą buvęs vienintelis bendras daugiau kaip 3 metrų pločio įvažiavimas į namų valdą iš Karaimų gatvės ieškovui susiaurintas iki 1 metro. Dėl to ieškovas jokia transporto priemone negalės patekti į namų valdą ar atgabenti į ją kokius nors stambesnius daiktus. Šių aplinkybių teismas netyrė.
3. Teismas patvirtino naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės pateiktą projektą, kuriame neaišku, dėl kokių priežasčių keičiamos iki šiol vien ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies ribos, jas susiaurinant. Be to šioje dalyje yra ieškovo obelis, kuri atiduodama naudotis atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertino kaip teisiškai nereikšmingų.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti. Ji nurodo, kad vadovaujantis kasacinio teismo argumentais, išdėstytais 2005 m. lapkričio 28 d. nutartyje, vienai atsakovei naudojimuisi paskirtos žemės sklypo dalies pavertimas bendro naudojimosi objektu prieštarautų principui, kad bendraturčių bendram naudojimuisi skiriama ta žemės sklypo dalis, kuri yra būtina jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato eksploatavimui. Pasikeitus faktinei situacijai, t. y. nustačius ūkinio pastato teisinę priklausomybę atsakovei, ieškovui nebeliko poreikio turėti bendram naudojimui skirtos žemės prie šio statinio. Viešas takas, skiriantis ežerą nuo sklypo, nėra bendraturčių nuosavybė, todėl teisėto ir pagrįsto poreikio prieiti prie jo ieškovas neturi.
Kasatoriaus argumentus dėl galimybės įvažiuoti į sklypą analizavo žemesnių instancijų teismai. Iš bylos medžiagos matyti, kad į kasatoriaus sklypą nebuvo jokio įvažiavimo, todėl teiginiai, jog yra varžomos jo teisės, nepagrįsti - neturint teisės įvažiuoti į sklypą, tokia teisė negali būti suvaržyta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovas teigė neturintis tiesioginio išėjimo į valstybei priklausantį pėsčiųjų taką ir nuo jo – prie Galvės ežero, todėl pateikė projektą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos pakeitimo (T. 2, b. l. 9). Atsakovė priešieškiniu taip pat prašė pakeisti ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką, nes pasikeitė faktinė padėtis - išsprendęs šalių ginčą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. balandžio 27 d. nutartimi ūkinį pastatą 3J1/m paskyrė atsakovei. Dėl šios priežasties atsakovė siūlė pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodimetras“ parengtą plano projektą (T. 2, b. l. 107).
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, remdamasis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, apskųstus sprendimus ir nutartis patikrina teisės taikymo (interpretavimo) aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas kasacinio skundo ribų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse yra suformuluota teisės taikymo (interpretavimo) taisyklė (pvz., kasaciniame skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-927/2001, bylų kategorija 31.4; 37.6; 37.7 ir kt.), jog įrodymų vertinimo ir kitų įrodinėjimo taisyklių taikymas yra teisės klausimas, todėl yra nagrinėjimo dalykas kasacinės instancijos teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje kilęs ginčas tarp bendraturčių, namų valdos savininkų, dėl naudojimosi žeme tvarkos, kurios pakeitimo teisinis pagrindas atsirado ūkinio pastato 3J1/m nuosavybės teisę pripažinus atsakovei (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, kuria buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas bei apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatuota, kad žemės sklypo dalimi (39 kv. m), esančia prie atsakovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato (įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad ūkinis pastatas 3J1/m yra atsakovės nuosavybė), ieškovas nesinaudoja ir jam šia sklypo dalimi naudotis netikslinga. Atsakovei paskirta sklypo dalimi, iš kurios galima patekti prie ežero, ieškovas niekada nesinaudojo. Prie Galvės ežero nueidavo per kaimyninio sklypo žemę. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad, atsakovei vienai paskyrus naudotis 39 kv. m žemės plotą prie ūkinio pastato 3J1/m, ieškovui reikėtų proporcingai kompensuoti kita atsakovei tenkančio sklypo dalimi.
Kolegija, vertindama apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą, atsižvelgia į iš bendrosios dalinės nuosavybės prigimties kylančius tokio nuosavybės teisės objekto naudojimo ypatumus. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimas grindžiamas susitarimu tarp šalių, kurį vykdydamos šalys turi laikytis geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių, nepiktnaudžiavimo teisėmis, šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų (CK 1.2 straipsnis, 1.137 straipsnis). Pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas naudojamas bendraturčių susitarimu ir tik tada, kai yra nesutarimas, naudojimosi tvarką nustato teismas, suponuoja, kad teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams. Šiuo atveju nekilnojamojo turto objekto nuosavybės teisės neapibrėžtumas susitarimo dėl naudojimosi žeme tvarkos sudarymo metu, kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartyje, yra pagrindas pakeisti žemės naudojimo tvarką taip, kad atsakovei vienai paskyrus naudotis 39 kv. m žemės plotą prie ūkinio pastato 3J1/m, ieškovui būtų proporcingai kompensuota kita atsakovei tenkančio sklypo dalimi. Šia nuostata nepaneigiami namų valdos žemės įsigijimo nuosavybėn sutartyse, sudarytose su valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykiuose valstybei atstovaujančia apskrities viršininko administracija, nustatyti šalių valią atitikę susitarimai dėl namų valdos žemės naudojimo tvarkos (priedas prie sutarčių - namų valdos žemės sklypo planas, T. 2, b. l. 87), o nustatoma šioje konkrečioje byloje taikytina taisyklė, kaip keistina žemės naudojimosi tvarka, užtikrinanti šalių lygiateisiškumą. Todėl teismai, nagrinėdami šią bylą, turėjo laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, kuriais kuo mažiau būtų keičiamos žemės įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl žemės naudojimo tvarkos. Tokiu būdu būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo. Šalių pateiktų žemės naudojimo tvarkos nustatymo pasiūlymų (ieškovo – T. 2, b. l. 9, atsakovės – T. 2, b. l. 107) vertinimui taikant pirmiau nurodytas taisykles, galima konstatuoti, kad nė vienas iš jų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis atmestini. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas be teisėto pagrindo atsakovės pasiūlytą žemės naudojimo tvarkos pakeitimų projektą pripažino atitinkančiu protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principus, vertino jį kaip racionalų ir nepažeidžiantį šalių teisėtų lūkesčių bei atitinkantį bendraturčių bendram naudojimuisi skiriamos žemės sklypo dalies, būtinos bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto eksploatavimui, reikalavimus. Pagal šį projektą 3 metrų pločio bendro naudojimo takas iš Karaimų gatvės susiaurintas iki 1 metro, o atsakovei prie verandos palikta 0,5 m žemės, nors veranda, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime, yra priskirta bendram šalių naudojimui, pažeidžia ieškovo teises ir nesudaro prielaidų tinkamai nekilnojamojo turto objekto priežiūrai ir naudojimui. Kasatorius skunde pagrįstai nurodo, kad patvirtinus naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės pateiktą projektą, kistų iki šiol vien ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies ribos. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartyje nustatyta, kad atsakovei vienai paskyrus naudotis 39 kv. m žemės plotą prie ūkinio pastato 3J1/m, ieškovui turi būti proporcingai kompensuota kita atsakovei tenkančio sklypo dalimi, todėl ne bendrojo naudojimo žemės naudojimo pakeitimai, o kompensavimas ieškovui atsakovės naudojamos žemės sąskaita būtų tinkamas žemės naudojimo tvarkos pakeitimas. Šių nuostatų atsakovės pasiūlymas neatitinka.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovo apeliacinį skundą, padarė teisingą išvadą, kad nepagrįstas ieškovo siekis pakeisti naudojimosi žeme tvarką taip, kad šis turėtų išėjimą į pėsčiųjų taką prie Galvės ežero, nors niekada tokio išėjimo neturėjo, sudarydamas žemės prikimo-pardavimo sutartį su žemės naudojimo tvarka, kuria tokia teisė nebuvo numatyta, sutiko. Toks ieškovo interesas nelaikytinas teisėtu, todėl negintinas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
Dėl šių argumentų kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutartį.
Panaikinti jos dalį, kuria:
- pakeistas Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimas ir patenkintas atsakovės priešieškinis;
- iš ieškovo atsakovei priteista 10012 Lt bylinėjimosi išlaidų;
- panaikinta sprendimo dalis, kuria iš atsakovės priteista 48,20 Lt bylinėjimosi išlaidų ir padidinta iš ieškovo priteista valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų suma iki 96,20 Lt;
- iš ieškovo atsakovei priteista 3344 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo patikslintas ieškinys, palikti nepakeistą.
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Aloyzas Marčiulionis
Egidijus Laužikas
Gintaras Kryževičius