Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-378-873/2020
Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00159-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
2020 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena V. A. (V. A.) atžvilgiu pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. liepos 24 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. MD-VM00-ANR_P-3053-2020.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė.
1. V. A. 2020 m. liepos 24 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. MD-VM00-ANR_P-3053-2020 pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį dėl to, kad Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – VTM) direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos, vykdančios muitinės sandėlių reorganizaciją, patikrinimo tikslas buvo nustatyti, ar muitinės sandėlio teritorijos konstrukcija ir suplanavimas atitinka Muitinės departamento nustatytus reikalavimus tolimesnei muitinės sandėlio veiklai. VTM komisija, pagal iš anksto suderintą su UAB „duomenys neskelbtini“ atstovais patikrinimo laiką, 2019 m. balandžio 17 d. atliko muitinės sandėlio teritorijos konstrukcijos ir suplanavimo įvertinimą, siekiant nustatyti, ar reorganizuojant muitinės sandėlio veiklą, muitinės sandėlio konstrukcija ir suplanavimas atitinka Muitinės departamento nustatytus reikalavimus muitinės sandėlio veiklai. Apžiūros metu VTM komisija nustatė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ muitinės sandėlio, kurio kodas (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., savininkas, nesuderinęs su muitine, išmontavo muitinės sandėlio aptvertos atviros aikštelės dalį teritorijos, kuri prieš tai buvo sumontuota ištisai iš atskirų metalinių konstrukcijų surenkamų segmentų. Buvo išmontuoti tvoros priekinės teritorijos keturi segmentai ir šoninės teritorijos trys segmentai, vienos sekcijos ilgis yra 3,5 m. Keturi nuardyti tvoros segmentai bei kitos metalinės konstrukcijos (įvardintos kaip prekės) buvo laikomi neaptvertoje muitinės sandėlio atviros aikštelės teritorijoje, tačiau apžiūros metu įmonės atstovas negalėjo paaiškinti, kokios paskirties prekės sandėliuojamos neaptvertoje muitinės sandėlio aikštelėje. UAB „duomenys neskelbtini direktorius V. A., būdamas atsakingu už muitinės sandėlio (duomenys neskelbtini) veiklą, be muitinės leidimo demontuodamas muitinės sandėlio atviros aikštelės teritorijos perimetro tvorą, savo veiksmais neužtikrino prekių, turinčių muitinį statusą, veiklos sąlygų vykdymo, tuo pažeisdamas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), 242 straipsnio 1 punkto b dalies reikalavimus, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1B-577 patvirtintų Prekių saugojimo vietos (teritorijos) tinkamumo muitinės sandėlio (laikinojo saugojimo sandėlio) veiklai įvertinimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 punkto reikalavimus ir 2013 m. gruodžio 10 d. Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr.13VM(4)-56 (toliau – ir Sutartis) 2.12 papunkčio nustatytus įpareigojimus.
2. Apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną V. A. atžvilgiu nutraukė. Teismo vertinimu, Institucijai iš naujo surašius administracinio nusižengimo protokolą ir nepašalinus protokolo bei bylos medžiagos trūkumų, neįrodyta, jog UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius V. A., būdamas atsakingu už muitinės sandėlio (duomenys neskelbtini) veiklą, 2019 m. balandžio 17 d. be muitinės leidimo demontavo muitinės sandėlio atviros aikštelės teritorijos perimetro tvorą bei neužtikrino prekių, turinčių muitinį statusą, veiklos sąlygų vykdymo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1334-1124/2020 bei priimti naują nutarimą – patraukti V. A. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį ir skirti jam sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį – 2200 Eur baudą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nesutinkama su teismo išvada, jog Institucija, iš naujo surašiusi protokolą, nepašalino administracinio nusižengimo protokolo bei bylos medžiagos trūkumų iš esmės. Pabrėžiama, kad administracinio nusižengimo 2020 m. liepos 24 d. protokole yra nurodyta, kiek tiksliai tvoros segmentų buvo nuimta ir kokio ilgio yra vienas segmentas; pateikti patikrinime dalyvavusių asmenų paaiškinimai bei 2010 m. lapkričio 18 d. ir 2007 m. rugpjūčio 24 d. išvados, kuriose yra užfiksuoti Vilniaus teritorinės muitinės leidimai sumažinti ar padidinti UAB „duomenys neskelbtini“ muitinės sandėlio plotą, raštiškas suderinimas dėl atviros aikštelės ploto.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apie atvirojoje aikštelėje tuo metu saugotas prekes nebuvo pateikta jokiu duomenų, kadangi tai neturi jokios įrodomosios reikšmės. Pažymima, jog nagrinėjamu atveju yra svarbu faktas, kad be muitinės leidimo, nesuderinus, t. y. savavališkai, buvo demontuota atvirosios aikštelės tvora, kuri žymi nustatytas atviros aikštelės ribas, kas yra griežtai draudžiama muitinės sandėlio veikloje.
3.3. Atkreipiamas dėmesys, jog muitinės sandėlio savininkas muitinės sandėlio aptarnavimo 2013 m. gruodžio 10 d. sutartyje Nr. 13VM(4)-56 įsipareigojo, jog muitinės sandėlio tvarkymo, konstrukcijos ir suplanavimo, pertvarkymo ir išplėtimo klausimus gali spręsti tik derindamas juos su muitine, gavęs tam muitinės rašytinį leidimą (Sutarties 2.12 punktas). Akcentuojama, kad bet kokiu atveju išmontuojant atviros aikštelės tvorą, jeigu neužtenka išvadose numatytų priekinėje dalyje iš kilnojamos metalinių konstrukcijų tvoros sekcijų įrengtų vartų, kurie pritaikyti rakinimui ir plombavimui, yra privalomas raštiškas muitinės leidimas. Pabrėžiama, jog sutarties šalys žino sutarties sąlygas, todėl tokio pobūdžio sutartys viešoje erdvėje neskelbiamos.
3.4. Skunde nurodoma, kad metalinių konstrukcijų tvora žymi nustatytą ir su muitine suderintą atviros aikštelės plotą. Atkreipiamas dėmesys, jog tokį (atitvėrimą surenkamomis metalinėmis konstrukcijomis) atvirosios aikštelės ribų pažymėjimą pasirinko pats UAB „duomenys neskelbtini“ sandėlio savininkas. Išmontavus metalinės tvoros segmentus nebeliko muitinės patvirtintoje schemoje nustatytų atviros aikštelės ribų, o tai yra esminis konstrukcijos ir suplanavimo pakeitimas (pertvarkymas), kuri privalu raštiškai derinti su muitine.
3.5. Institucija nesutinka su skundžiamo nutarimo išvada, jog UAB „duomenys neskelbtini“ muitinės sandėlio teritorijoje esanti ir juosianti A tipo muitinės sandėlio atvirąją aikštelę tvora yra tokios konstrukcijos, kurios išmontavimo, sukonstravimo darbai nelaikytini statybos, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, kuriems reikalingas raštiškas suderinimas su institucija. Institucijos manymu, taip suteikiamas kelias savavališkai, be jokios priežasties, išmontuoti atvirąsias aikšteles juosiančią tvorą, kuri žymi atviros aikštelės ribas.
3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog teismui atmetus prašymą apklausti administracinio nusižengimo tyrimą atlikusį muitinės pareigūną, Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, neteko galimybės pateikti teismui visų įrodymų, kurie būtų panaikinę teismui kilusias abejones.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. A. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atkreipiamas dėmesys, kad Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius V. A. neužtikrino, jog be muitinės leidimo nebūtų išmontuota/nuimta atviros aikštelės tvora. Tuo tarpu, administracinio nusižengimo protokole Nr. MD-VMOO-ANR_P-3053-2020 V. A. yra kaltinamas tuo, kad be muitinės leidimo demontuodamas muitinės sandėlio atviros aikštelės teritorijos perimetro tvorą neužtikrino prekių, turinčių muitinį statusą, veiklos sąlygų vykdymo. Be to, apeliaciniame skunde ir dokumentuose Institucija nurodo skirtingas faktines aplinkybes, teigdama tai apie tvoros, tai apie dalies tvoros demontavimą.
4.2. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai nustatė, jog naujai surašytame administracinio nusižengimo protokole neužfiksuota, kokios konkrečiai prekės ir koks jų kiekis buvo saugomas aikštelėje, ar saugomos prekės turėjo muitinės sandėliavimo statusą. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad apie atvirojoje aikštelėje tuo metu saugotas prekes nebuvo pateikta jokių duomenų, nes tai neturi jokios įrodomosios reikšmės, tačiau V. A. kelia klausimą, kam tada apie prekes buvo nurodyta protokole.
4.3. Pasak V. A., apeliacinio skundo teiginys, jog komisijos patikrinimo metu (2019 m. balandžio 17 d.) nustatyta, kad buvo nuimti septyni tvoros segmentai, neatitinka tikrovės. Atkreipiamas dėmesys, jog apie nuimtus 7 tvoros segmentus nurodoma tik dviejų komisijos narių paaiškinimuose, kurie surašyti 2020 m. balandžio mėnesio pabaigoje, praėjus metams laiko nuo atlikto patikrinimo, be to, surašyti iš esmės identiškai. Nurodoma ir tai, kad užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad faktiškai buvo atsegti/nuimti ne septyni, kaip rašoma protokole, o tik keturi tvoros segmentai.
4.4. Atsiliepime pažymima, kad juosianti muitinės sandėlio atvirąją aikštelę tvora nėra stacionari, ji sudaryta iš kilnojamųjų metalinių sekcijų, todėl negali būti priskirta statinių kategorijai, apeliuojama į Lietuvos Respublikos statybos 1996 m. kovo 19 d. įstatymą Nr. I – 1240 (nauja redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. Nr. XII – 2573). Pabrėžiama, kad tvora nebuvo demontuota, o tik dalis tvoros segmentų buvo laikinai nuimti/atidalinti/atsegti, kad saugiai vyktų iškrovimo – pakrovimo darbai. Tą pačią dieną laikinai nuimti tvoros segmentai buvo atgal surinkti, apie tai V. A. informavo muitinę 2019m. gegužės 30 d. elektroniniu laišku ir pateikė tai patvirtinančias nuotraukas.
4.5. Tuo pačiu V. A. nurodo, kad jokie konstrukcijos ir suplanavimo pakeitimo/pertvarkymo, statybos, rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai nebuvo atliekami. Pabrėžiama, jei UAB „duomenys neskelbtini“ muitinės sandėlio savininkas turėtų tikslą išmontuoti muitinės sandėlio atviros aikštelės tvorą, tokiu atveju jis būtų išmontavęs visą tvorą ir pašalinęs jos segmentus iš teritorijos, o nelaikytų kelis tvoros segmentus pačioje aikštelėje, kaip tai matosi nuotraukose ir nurodyta administracinio nusižengimo protokole.
4.6. Pastebima, jog kai kurie Sutarties punktai neatitinka Muitinės departamento 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1B – 577 patvirtinto „Prekių saugojimo vietos (teritorijos) tinkamumo muitinės sandėlio (laikinojo saugojimo sandėlio) veiklai įvertinimo aprašo nuostatoms. Sutarties 2.12 punktas numato, kad „muitinės sandėlio <...> pertvarkymo ir išplėtimo klausimus spręsti tik derindamas juos su muitine ir gavęs tam muitinės leidimą“, tuo tarpo Aprašo 17 punktas numato, kad prekių saugojimo vietos (teritorijos) (nustatytus reikalavimus atitinkanti muitinės sandėlio (laikinojo saugojimo sandėlio) teritorija) pertvarkymo (kai nesuteikiamas leidimas turėti naują sandėlį) klausimus sprendžia savininkas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
6. Apylinkės teismo vertinimu, Institucijai iš naujo surašius administracinio nusižengimo protokolą ir nepašalinus protokolo bei bylos medžiagos trūkumų, neįrodyta UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus V. A. kaltė. Su tokia apylinkės teismo išvada apygardos teismas nesutinka ir konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Institucijos surašytas 2020 m. liepos 24 d. administracinio nusižengimo protokolas esminių trūkumų, kurie trukdytų tinkamai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, neturi, bylos medžiagoje yra pakankamai V. A. kaltės įrodymų.
7. Administracinė atsakomybė pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį kyla konstatavus reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimus. Inkriminuojant šį administracinį nusižengimą, būtina nustatyti ir įrodyti, ar V. A. pažeidė blanketines normas, jei taip, kokias.
8. Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo aplinkybės siejamos su Sąjungos muitinės kodekso 242 straipsnio 1 punkto b dalies reikalavimų, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1B-577 patvirtintų Prekių saugojimo vietos (teritorijos) tinkamumo muitinės sandėlio (laikinojo saugojimo sandėlio) veiklai įvertinimo aprašo 15 punkto reikalavimų ir 2013 m. gruodžio 10 d. Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr.13VM(4)-56 2.12 papunkčio įpareigojimų pažeidimu.
9. Sąjungos muitinės kodekso 242 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad leidimo turėtojas atsako už tai, kad būtų vykdomos pareigos, susijusios su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu (šio kodekso 148 straipsnyje yra išaiškinta, kad laikinojo saugojimo sandėliams turėti reikalingas muitinės leidimas). Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 1B – 577 „Dėl prekių saugojimo vietos (teritorijos) tinkamumo muitinės sandėlio (laikinojo saugojimo sandėlio) veiklai įvertinimo aprašo“ 15 punkte įtvirtintas draudimas be muitinės leidimo atlikti savavališkus darbus, jame nurodyta, jog statybos, rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai prekių saugojimo vietos (teritorijos) pastatuose, patalpose, aikštelėse, rezervuaruose turi būti raštiškai suderinti. Pagal Muitinės sandėlio aptarnavimo 2013 m. gruodžio 10 d. sutartį Nr. 13VM(4)-56, muitinės sandėlio savininkas įsipareigojo muitinės sandėlio tvarkymo, konstrukcijos ir suplanavimo, pertvarkymo ir išplėtimo klausimus spręsti tik derindamas juos su muitine ir gavęs tam muitinės rašytinį leidimą (2.12 punktas). Vertintina, kad minėtų norminių aktų reikalavimų pažeidimas pagrįstai inkriminuotas V. A.. Pažymėtina, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo protokolo trūkumu laikė tai, jog 2020 m. liepos 24 d. administracinio nusižengimo protokole nurodytos Sutarties nėra tarp viešai skelbtinų teisės aktų, tačiau minėta sutartis į bylą pateikta (b. l. 11–15), todėl nėra pagrindo šios aplinkybės vertinti kaip nepašalintą trūkumą.
10. Apygardos teismas nesutinka su skundžiamo nutarimo išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių dėl muitinės sandėlio atviros aikštelės tvoros demontavimo darbų be muitinės leidimo. Aptartas teisinis reglamentavimas reiškia, kad V. A., būdamas atsakingas už muitinės sandėlio veiklą, prieš atlikdamas pertvarkymo ar kitokius darbus, turėjo tai raštiškai suderinti su muitine, kuri pagal cituotus teisės aktus turi teisę tam duoti (ar neduoti) leidimą. Šiuo atveju, prieš keičiant muitinės atviros aikštelės tvoros konstrukciją, toks leidimas gautas nebuvo.
11. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, UAB „duomenys neskelbtini“ (muitinės sandėlio savininkas), įsteigęs A tipo sandėlį, kurio kodas (duomenys neskelbtini), Muitinės sandėlio aptarnavimo 2013 m. gruodžio 10 d. sutartimi Nr. 13VM (4) – 56, nustatė muitinės sandėlio, įsteigto muitinei išdavus 2007 m. vasario 22 d. leidimą (duomenys neskelbtini), aptarnavimo sąlygas (b. l. 11-15). Kaip buvo nurodyta 2007 m. rugpjūčio 24 d. išvadoje, kuria Vilniaus teritorinės muitinės komisija sutiko, kad UAB „duomenys neskelbtini“ A tipo muitinės sandėlio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendras plotas būtų sumažintas 7010 m2 ir po sumažinimo sudarytų 1210 m 2 plotą (iš jų uždaros patalpos – 1050 m2, atvira aikštelė – 160 m2), atvira asfaltuota aikštelė 160 m2 ploto iš priekio ir šonų aptverta 1,5 m aukščio metalinių konstrukcijų tvora, galinė siena sutampa su įmonės teritoriją aptverta tvora (b. l. 22). 2010 m. lapkričio 18 d. išvados duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini pageidavo padidinti A tipo muitinės sandėlio (duomenys neskelbtini) bendrąjį plotą. Vilniaus teritorinės muitinės komisija sutiko, kad UAB „duomenys neskelbtini“ A tipo muitinės sandėlio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendras plotas būtų padidintas 1110 m² ir po padidinimo sudarytų bendrą 2290 m² plotą (iš jų uždaros patalpos – 1930 m2, atvira aikštelė – 360 m2). Šios išvados duomenimis, didinamos muitinės sandėlio atviros aikštelės plotas 200 m 2 viena kraštine ribojasi su veikiančio muitinės sandėlio atvira aikštele, kita su įmonės teritorijos tvora. Aikštelė iš priekio ir šono atitverta surenkamų 2,0 m aukščio metalinių konstrukcijų tvora, priekinėje dalyje iš kilnojamos metalinių konstrukcijų tvoros sekcijų įrengti vartai pritaikyti rakinimui ir plombavimui (b. l. 21). Kaip matyti iš UAB „duomenys neskelbtini“ muitinės sandėlio schemos, suderintos su muitine, ženkleliu „2“ yra pažymėta A tipo muitinės sandėlio atvira aikštelė, kurios plotas yra 360 m² (b. l. 16). Taigi, Vilniaus teritorinės muitinės komisijos sutikimu buvo suderintas UAB „duomenys neskelbtini“ atviros aikštelės plotas, kurį žymi metalinių konstrukcijų tvora. Patikrinimo metu nustatyta, kad buvo demontuoti tvoros priekinės teritorijos keturi segmentai ir šoninės teritorijos trys segmentai, vienos sekcijos ilgis yra 3,5 m (b. l. 9, 10). Šiuo atveju, nuėmus (išmontavus) metalinės tvoros 7 segmentus, kurių bendras ilgis 24,5 m, nebeliko muitinės schemoje nustatytos atviros aikštelės ribų (b. l. 16), tai yra, akivaizdžiai tvoros konstrukcija buvo pakeista. Anksčiau minėtuose norminiuose aktuose nenumatyti laikino tvoros dalies demontavimo atvejai be muitinės leidimo, priešingai, muitinės sandėlio savininkas įsipareigojo muitinės sandėlio tvarkymo, konstrukcijos ir suplanavimo, pertvarkymo ir išplėtimo klausimus spręsti tik derindamas juos su muitine ir gavęs tam muitinės rašytinį leidimą (Sutarties 2.12 punktas).
12. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad V. D. ir H. P. paaiškinimai surašyti praėjus metams laiko nuo atlikto patikrinimo ir yra iš esmės identiški, R. M. paaiškinime nurodytos tik bendro pobūdžio aplinkybės. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai Institucijos pateiktus papildomus įrodymus vertino kritiškai, kadangi jų pateiktais duomenimis buvo detalizuota, kiek tiksliai tvoros segmentų buvo nuimta ir kokio ilgio yra vienas segmentas. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šie asmenys – V. D., H. P., R. M. – dalyvavo surašant muitinės sandėlio 2019 m. balandžio 17 d. apžiūros aktą (b. l. 7), o asmenų paaiškinimus patvirtina byloje esančios nuotraukos, jose užfiksuotos vietos, kuriose tvora nuardyta (iš priekio ir šono) (b. l. 19-20).
13. Apylinkės teismas akcentavo, kad UAB „duomenys neskelbtini“ muitinės sandėlio teritorijoje esanti ir juosianti A tipo muitinės sandėlio atvirąją aikštelę tvora yra tokios konstrukcijos, kurios išmontavimo, sukonstravimo darbai nelaikytini statybos, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, kuriems reikalingas raštiškas suderinimas su institucija. Su tokia išvada nesutiktina, kadangi atvirosios aikštelės ribos buvo atitvertos metalinių konstrukcijų tvora, jos segmentų dalį demontavus, aptvertos aikštelės ribų nebeliko. Būtent tokios konstrukcijos tvora aptvertos muitinės sandėlio atviros aikštelės plotas buvo suderintas su Vilniaus teritorine muitine. Vertinant priešingai, galėtų būti abejojama ir pačios UAB „duomenys neskelbtini“ muitinės sandėlio atviros aikštelės buvimu. Atitinkamai, V. A. atsiliepime pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos statybos 1996 m. kovo 19 d. įstatymą Nr. I – 1240 (nauja redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. Nr. XII – 2573) yra perteklinė. Šiuo atveju, nagrinėjimo dalykas yra muitinės sandėlio atvirosios aikštelės tvoros konstrukcijos demontavimas. Pagal anksčiau nurodytus norminių aktų reikalavimus, tvorą ar jos dalį demontuojant (išmontuojant) turėjo būti gautas raštiškas muitinės leidimas.
14. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad administracinio nusižengimo 2020 m. liepos 24 d. protokole neužfiksuota, kokios konkrečiai prekės ir koks jų kiekis buvo saugomos aikštelėje, ar saugomos prekės turėjo muitinės sandėliavimo statusą. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. V. A. administracinio nusižengimo protokole inkriminuotas reikalavimų dėl veiklos muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimas demontuojant muitinės sandėlio atviros aikštelės teritorijos perimetro tvorą, todėl šios bylos aplinkybėmis saugomų prekių nenurodymas nepagrįstai įvardintas administracinio nusižengimo protokolo trūkumu.
15. Apylinkės teismo nutarime kaip administracinio nusižengimo bylos trūkumas įvardinama ir tai, jog Institucija nenurodė ir neįrodė, kad atitinkamas dalies tvoros segmentų laikinas nuėmimas sudaro prielaidas pažeisti aikštelėje esančių prekių saugumo reikalavimus, taip pat, kurioje vietoje prekės pakraunamos (iškraunamos) į (iš) aikštelės, ar tam būtinas tvoros demontavimas, ar yra schemoje numatyta kita vieta, ar yra galimybė prekes pakrauti (iškrauti) neatliekant atitinkamų veiksmų, segmentų nuėmimu. Minėtos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės nešalina. Kaip minėta, aikštelės plotas ir vartai, pritaikyti rakinimui ir plombavimui, buvo suderinti su Institucija 2010 m. lapkričio 18 d. (b. l. 21), duomenų, kad su Institucija būtų suderintas veiklos vykdymas neaptvertoje aikštelėje, negauta. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat iš esmės neneigia, jog buvo pašalinta dalis tvoros segmentų, nesutinka tik su segmentų skaičiumi (nurodo keturis, o ne septynis, kas nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi). Šias aplinkybes patvirtina sandėlininko T. Š. 2019 m. gegužės 24 d. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu nebuvo pilnai aptverta muitinės sandėlio laikinojo saugojimo zona, kadangi tą dieną buvo vykdomi iškrovimo/pakrovimo darbai, todėl dalis tvoros segmentų nebuvo sustatyti į vietas (b. l. 6). Aplinkybė, kad tvora buvo atstatyta į įprastinę padėtį, nekeičia išvados, kad aikštelės tvora (jos dalis) buvo demontuota be Institucijos leidimo.
16. V. A. atsiliepime apeliuoja į Aprašo 17 punktą, pagal kurį prekių saugojimo vietos (teritorijos) pertvarkymo (kai nesuteikiamas leidimas turėti naują sandėlį) klausimus sprendžia savininkas, tačiau apygardos teismas pažymi, kad pagal to paties Aprašo 18 punktą savininkas gali kreiptis į muitinę su prašymu dėl pakeistos prekių saugojimo vietos (teritorijos) schemos patvirtinimo (schema pateikiama su prašymu), nurodydamas prekių saugojimo vietos (teritorijos) pertvarkymo būdą (išplėtimas, mažinimas, konstrukcijų keitimas) ir priežastis, 19 punkte numatyta, kad minėtoje schemoje turi būti nurodyta, kokie pakeitimai bus atlikti prekių saugojimo vietoje (teritorijoje), koks bus šios teritorijos plotas (kv. m) atlikus pertvarkymą, išplečiant ją ar mažinant, ir kita reikalinga informacija. Taigi, Muitinės departamento Apraše įsakmiai reglamentuotas prekių saugojimo vietos pakeitimo derinimas su Institucija. Analogiškai, pagal Sutartį sandėlio savininkas įsipareigojo muitinės sandėlio tvarkymo, konstrukcijos ir suplanavimo, pertvarkymo ir išplėtimo klausimus spręsti tik derindamas juos su muitine ir gavęs tam muitinės rašytinį leidimą (2.12 punktas). Kaip jau minėta, tokio leidimo „duomenys neskelbtini“ neturėjo.
17. Apygardos teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius V. A., būdamas atsakingas už muitinės sandėlio (duomenys neskelbtini) veiklą, Vilniaus teritorinės muitinės komisijos patikrinimo metu, 2019 m. balandžio 17 d., be muitinės leidimo demontuodamas muitinės sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atviros aikštelės teritorijos perimetro tvorą, savo veiksmais neužtikrino prekių, turinčių muitinį statusą, veiklos sąlygų vykdymo, tuo pažeisdamas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatyto Sąjungos muitinės kodekso 242 straipsnio 1 punkto b dalies reikalavimus, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1B-577 patvirtintų Prekių saugojimo vietos (teritorijos) tinkamumo muitinės sandėlio (laikinojo saugojimo sandėlio) veiklai įvertinimo aprašo 15 punkto reikalavimus ir 2013 m. gruodžio 10 d. Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr.13VM(4)-56 2.12 papunkčio nustatytus įpareigojimus. V. A. veika atitinka ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
18. Nustačius, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, yra būtina nuspręsti dėl administracinės nuobaudos V. A. skyrimo. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). V. A. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. A. yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, administracinių nuobaudų už analogišką nusižengimą nėra. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia ir į laiką, praėjusį po pažeidimo padarymo, į tai, kad V. A. veiksmais žala nepadaryta, iš esmės neigiamų padarinių nekilo. Institucijos siūlomas nuobaudos dydis teismui, nagrinėjančiam bylą pagal apeliacinį skundą, nėra privalomas. Apygardos teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. A. paskyrus mažesnio nei sankcijos vidurkio dydžio nuobaudą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:
pripažinti V. A. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 2 dalyje, paskirti jam 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.
Teisėja Nijolė Žimkienė