Civilinė byla Nr. 2A-123-619/2015                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16245-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 44.2; 61; 121.13; 121.14; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ritos Kisielienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį pareikštą atsakovui UAB „PSA Transport“  dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :             

1. Ginčo esmė

              Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „PSA TRANSPORT“ 25 624,91 Lt sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos  sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-04-20 UAB „TRANSKOMSTA“ ir atsakovas UAB „PSA TRANSPORT“ sudarė Krovinio ekspedicijos, paslaugų užsakymą - sutartį Nr. IK00109, kuria atsakovas įsipareigojo organizuoti krovinio vežimą sutartyje numatytomis sąlygomis. Sutarties šalys susitarė, kad 2012-04-30 krovinys bus pakrautas Jonavoje (Lietuvoje) ir apie 2012-05-11 pristatytas į Almaty (Kazachstaną). 2012-04-26 tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir draudėjo UAB „TRANSKOMSTA“ buvo sudaryta krovinių draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas maršrutu Lietuva - Baltarusija -Rusija - Kazachstanas ketinamas gabenti krovinys - aliuminiai radiatoriai ir jų komplektuojančios dalys. 2012-05-14 vežėjo OCOO „BEKAVTOTRANS“ darbuotojui B. T. S. gabenant krovinį į Kazachstaną vilkiku „DAF AS95XE“, v/n 95626 BJ (toliau - DAF), įvyko eismo įvykis. Vairuotojui dėl techninio vilkiko gedimo nesuvaldžius transporto priemonės, vilkikas DAF apvirto, todėl buvo apgadintas ieškovo draustas krovinys. Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas transporto priemonės DAF vairuotojas B. T. S.. Ieškovas nukentėjusiajam asmeniui UAB „Transkomsta“ išmokėjo 25674,91 Lt (9492,00 USD) dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmoka apskaičiuota tokiu būdu: 9866,15 USD (nuostolio suma dėl apgadinto krovinio) minus 1000 Lt (draudimo sutartyje numatyta išskaita). Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo kaltės jis patyrė 25674,91 Lt dydžio žalą, todėl vadovaujantis CK 6.263 str. 2 d. ir 6.251 str. 1 d. reikalauja, jog nuostoliai jam būtų visiškai atlyginti. Remiantis CK 6.1015 str. 1 dalimi, ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš už žalą atsakingo asmens – atsakovo UAB „PSA TRANSPORT“.

Atsakovas UAB „PSA TRANSPORT“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįgijo ir negalėjo įgyti atgręžtinio reikalavimo teisės (subrogacijos), kadangi atliko neteisėtą draudimo išmokos išmokėjimą - išmokos neturinčiam teisės gauti asmeniui. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, jog draudimo išmoką išmokėjo krovinio savininkui arba nuostolį patyrusiam asmeniui. Pažymėjo,  kad ieškovas draudimo išmoką nepagrįstai išmokėjo trečiajam asmeniui, o ne naudos gavėjui (UAB „Transkomsta“).  Be to,  ieškovas netiksliai apskaičiavo žalos dydį, todėl jis turi būti mažinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybės naudai 38,04 Lt pašto išlaidų. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovas atsakovo atsakomybę kildina dėl neįvykdymo 2012-04-20  Krovinio ekspedicijos paslaugų užsakymo-sutarties Nr. 1K00109 sąlygų, nes atsakovas įsipareigojo UAB „Transkomsta“ pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę. Tačiau pirmos instancijos teismas su tokia ieškovo pozicija nesutiko ir nurodė, kad nutartis dėl atsisakymo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, patvirtina, jog B. T. S. atsisakyta kelti administracinio teisės pažeidimo bylą, nes jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Be to, eismo įvykis įvyko dėl automobilio pavarų dėžės gedimo, o ne dėl stabdžių gedimo, kaip teigė ieškovas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas nepažeidė Sutarties 2.2.1.1. reikalavimų pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę. Teismas nurodė, kad teigti, jog transporto priemonė buvo pateikta techniškai netvarkingai būtų galima tik tuo atveju, jeigu transporto priemonė neturėtų techninės apžiūros, arba būtų tokie gedimai transporto priemonės dėl kurių transporto priemonę nebūtų galima pradėti eksploatuoti. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, kas parengė Krovinio ekspedicijos paslaugų užsakymą - sutartį, tačiau nurodė, kad formuluotė 2.2.1.1. „pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę“, yra labai abstrakti. Todėl neturint kitų duomenų, jog transporto priemonė DAF autoįvykio metu buvo techniškai netvarkinga ir dėl to buvo pažeisti teisės normų reikalavimai, negalima nustatyti, kad atsakovas nesilaikė Sutarties 2.2.1.1. reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo UAB „PSA TRANSPORT“ ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmos instancijos teisme ir 726 Lt už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovas nurodo, kad kilusiam ginčui turi būti taikoma CMR konvencija, kadangi pervežimas atitinka visas CMR konvencijos sąlygas. Ieškovas savo ieškinį grindė tuo, jog atsakovas krovinio pervežimui panaudojo techniškai netvarkingą transporto priemonę, todėl toks atsakovo elgesys turi būti laikytinas tyčiai prilyginamu neatsargumu. Ieškovas pažymi, kad pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad atsakovas nepažeidė šalių sudarytos sutarties 2.2.1.1 p. reikalavimų pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę. Teismas savo sprendimą grindė tuo, jog krovinio vairuotojui B. T. S. buvo atsisakyta iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, nes jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sutarties, bei tai, kad eismo įvykis kilo dėl automobilio pavarų dėžės gedimo. Ieškovas su tokia pirmos instancijos teismo pozicija nesutinka ir pažymi, kad nutartis atsisakyti iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą krovinio vairuotojui B. T. S. nėra pagrindas atleisti nuo atsakomybės atsakovo UAB „PSA TRANSPORT“ kaip krovinio pervežimo ekspeditoriaus, netinkamai vykdžiusio savo sutartinius įsipareigojimus saugiai nugabenti krovinį jo gavėjui. Ieškovas pažymi, kad atsakovo kaip vežėjo neteisėti veiksmai kvalifikuotini kaip nedidelis neatsargumas, prilygintinas tyčiniams veiksmams, todėl jis yra visiškai atsakingas už krovinio apgadinimą pagal CMR konvencijos 17 str. ir 29 str. nuostatas. Ieškovas mano, kad transporto priemonės pavarų dėžės užstrigimo faktas, nulėmęs eismo įvykį, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad transporto priemonė eismo įvykio metu buvo techniškai netvarkinga. Taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog vilkiko DAF technine būkle buvo pakankamai rūpinamasi, ar iš vis buvo atliekama techninė apžiūra. Kadangi atsakovas neįrodė, kad atliko veiksmus, kurie galėjo padėti išvengti žalos, todėl jo veiksmai prilyginami tyčiniams veiksmams, dėl kurių ieškovas patyrė žalą.

Atsakovas UAB „PSA TRANSPORT“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai bando įrodinėjimo pareigą perkelti atsakovui, taip visiškai nesilaikydamas šalių rungimosi principo. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas tik deklaratyviais ieškovo teiginiais, jog atsakovas nepateikė atsakingos institucijos išduotų dokumentų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonė buvo techniškai įvertinta, kad vilkiko DAF techninė būklė buvo nuolatos prižiūrima, tačiau konkrečiai nenurodo, kokie dokumentai privalėjo būti pildomi. Be to, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog eismo įvykio metu transporto priemonė techniškai buvo netvarkinga. Taip pat byloje nėra nustatyta, kokios priežastys lėmė pavarų dėžės užstrigimą. Šio techninio gedimo priežasčių gali būti labai įvairių, tačiau pavarų dėžės užstrigimas pats savaime negali būti tapatinamas su netinkama transporto priemonės technine būkle.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), toliau ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Dėl ekspeditoriaus atsakomybės apimties ir sąlygų

Krovinių ekspedijavimas – tai krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje (CK 6.824 straipsnio 1 dalis). Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 straipsnio 3 dalis). Krovinių ekspedijavimo apimtis priklauso nuo konkrečios krovinių ekspedicijos sutarties sąlygų, t. y. ekspeditorius gali veikti kaip užsakovo atstovas – atsakingas už krovinio pervežimą, taipogi jis gali veikti kaip vežėjas, neatliekantis vežimo asmeniškai, arba kaip vežėjas, vykdantis krovinio vežimą (CK 6.824 straipsnio 7 dalis). Ar konkrečiu atveju ekspedijavimo paslaugas teikia vežėjas ar ekspeditorius veikia kaip vežėjas, nustatoma pagal tai, ar ekspeditorius neįsipareigoja asmeniškai pervežti krovinio, ir, ar tai aiškiai nurodoma ekspedijavimo sutartyje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jutatransa“ v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-177/2009).

CK 6.826 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspeditorius už krovinių ekspedicijos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako sutartyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, jog ekspeditoriui įrodžius, kad ekspedicijos sutartis pažeista dėl to, kad buvo neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta vežimo sutartis, tai ekspeditoriaus atsakomybė užsakovui (užsakovo klientui) nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas vežėjas. Taigi ekspeditoriaus civilinė atsakomybė pagal nacionalinę teisę yra netgi platesnė nei vežėjo, ir tik tais atvejais, jeigu ekspeditorius įrodo, kad ekspedicijos sutartis pažeista dėl ekspeditoriaus pasitelkto vežėjo kaltės, ekspeditoriaus atsakomybė prilyginama vežėjo (CK 6.819-6.820 straipsniai). Toks ekspeditoriaus civilinės atsakomybės apimties įtvirtinimas paremtas ekspeditoriaus civilinės atsakomybės specifiškumu. Ekspeditoriaus civilinė atsakomybė yra ypatinga tuo, kad krovinio ekspedijavimo sutartimi ekspeditorius prisiima del credere pobūdžio atsakomybę už trečiuosius asmenis, t. y. ekspeditorius atsako prieš užsakovą už trečiuosius asmenis, kuriems visiškai ar iš dalies perduodamas krovinio ekspedijavimo sutarties vykdymas (pvz., krovinio sandėliavimas, vežimas), tačiau, atlyginęs užsakovui padarytą žalą, ekspeditorius įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis, dėl kurių prievolių pažeidimo kilo žala (CK 6.828 straipsnis). Tokiu būdu krovinio ekspedijavimo teisiniuose santykiuose sukuriama atsakomybės sistema, pagrįsta tuo, kad ekspeditorius už trečiųjų asmenų veiksmus užsakovui yra atsakingas pagal tokias pat taisykles, kurios būtų taikomos, jeigu sutartis dėl paslaugų teikimo su trečiaisiais asmenimis būtų sudaręs asmeniškai užsakovas (CK 6.38 straipsnio 4 dalis, 6.257, 6.828 straipsniai).

Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad nacionalinėje teisėje – CK šeštosios knygos XLI skyriuje, įtvirtinto krovinių ekspedijavimo santykių teisinio reglamentavimo turinys implikuoja, jog ekspeditoriaus civilinė atsakomybė kyla tais atvejais, kai prarandamas ar sugadinamas visas ar dalis ekspeditoriui perduoto krovinio, nepriklausomai nuo to, ar už prievolės pažeidimą asmeniškai atsakingas ekspeditorius ar trečiasis asmuo, kuriam buvo perduotas krovinio ekspedijavimo sutarties vykdymas. Pažymėtina, kad ekspeditoriaus civilinės atsakomybės ribos yra platesnės nei vežėjo ar kitų asmenų, kadangi skiriasi šių subjektų teikiamų paslaugų pobūdis. Dėl to ekspeditorius gali būti pripažintas atsakingu už užsakovo patirtus nuostolius dėl krovinio praradimo ar sugadinimo ne tik tais atvejais, jeigu nustatoma, kad savo prievoles netinkamai įvykdė ekspeditoriaus pasitelkti tretieji asmenys, bet ir tuomet, jeigu ekspeditorius netinkamai vykdė savo asmenines prievoles (pvz., ekspeditorius klaidingai suformulavo instrukcijas pasitelktiems tretiesiems asmenims, nebuvo pakankamai rūpestingas atliekant muitinės ir kitus formalumus, neapdraudė krovinio ir pan.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekspeditoriaus asmeninės atsakomybės už ekspedijavimo sutarties pažeidimą klausimas yra nereikšmingas tik tais atvejais, jeigu ekspeditorius įrodo, kad sutartis pažeista dėl to, kad savo prievolių neįvykdė tretieji asmenys (ne tik vežėjas), kuriems buvo dalinai ar visiškai perduotas ekspedijavimo sutarties vykdymas.

              Dėl pirmos instancijos teismo išvadų pagrįstumo

Ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovas atsakovui pareiškė CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuriame numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo visą pagal draudimo sutartį išmokėtą draudimo sumą, ieškinį ir apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog atsakovas nesilaikė Krovinio ekspedicijos paslaugų užsakymo sutarties 2.2.1.1 punkto, kuriuo ekspeditorius, t.y. atsakovas, įsipareigojo pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę.

Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad nors ir nenustatyta, kas parengė Krovinio ekspedicijos paslaugų užsakymo sutartį, tačiau minėta formuluotė „pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę“ yra labai abstraktaus pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs sutarčių aiškinimo ir taikymo praktiką. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-288/2010). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad  kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-288/2010). Nors pirmos instancijos teismas nurodė, kad nėra aiški sutarties formuluotė, tačiau visiškai nesiaiškino, kas atitinka techniškai tvarkingo automobilio sąvoką. Teismas nenustatinėjo, ar šia sutartimi ekspeditorius turėjo atlikti specialią krovininio automobilio techninę patikrą prieš krovinio gabenimą, ar užtenka bendrosios technikinės apžiūros, iš kurios būtų galima spręsti, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas. Atmesdamas ieškinį teismas pažymėjo, kad teigti, jog buvo pateikta techniškai netvarkinga transporto priemonė būtų galima tik tuo atveju, jeigu transporto priemonė neturėtų techninės apžiūros arba būtų kiti gedimai, dėl kurių transporto priemonės nebūtų galima pradėti eksploatuoti. Tačiau išnagrinėjusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė, kokiais įrodymais remiantis pirmos instancijos teismas padarė tokią išvadą, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas. Priešingai, byloje nėra jokių duomenų, kad vilkikui DAF AS95XE, v.n. 95626 BJ buvo atlikta techninė apžiūra, jog vilkiko DAF techninė būklė buvo nuolatos prižiūrima, kad transporto priemonė buvo patikrinta prieš išvykstant į kelionę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta dalis krovinio, įvyko dėl automobilio techninio gedimo. Tačiau iš teismui pateiktų dokumentų surašytų rusų kalba, t.y. transporto priemonės apžiūros protokolo (b.l. 26-30), nutarties atsisakyti iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą (b.l. 31-32), nėra aiškiai įskaitoma, koks techninis gedimas lėmė automobilio avariją. Pirmos instancijos teismas visiškai nesiaiškino šių aplinkybių, tačiau konstatavo, jog vilkiko gedimą lėmė automobilio pavarų dėžės gedimas, remdamasis byloje esančiu vilkiko DAF vairuotojo B. T. S. paaiškinimu (b.l. 157). Teismas netyrė aplinkybių, ar gedimas atsirado dėl nenumatytų veiksnių, ar jį sąlygojo netinkama vilkiko DAF techninė būklė. Teismas taip pat nenustatinėjo ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. ar buvo priežastinis ryšys tarp vilkiko DAF techninės būklės bei kilusio automobilio gedimo, ko pasekmėje buvo sugadinta dalis krovinio ir ieškovas patyrė žalą. Pažymėtina, kad atsakovui nesutinkant su ieškinio reikalavimu ir apskaičiuotos žalos dydžiu, teismas visiškai netyrė šių aplinkybių, ar ieškovas laikėsi PZU Lietuva Vežamų krovinių savanoriško draudimo taisyklėse Nr. 010 nustatytos Žalos nustatymo tvarkos ir teisingai nustatė žalos dydį.

Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad nutarimas atsisakyti patraukti administracinėn atsakomybėn vairuotoją B. T. S., paneigia atsakovo atsakomybę atlyginti ieškovui patirtą žalą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje asmens veiksmai vertinami tik administracinės atsakomybės požiūriu. Civilinės ir administracinės atsakomybės taikymo sąlygos yra skirtingos, kas reiškia, kad administracinės teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti ATPK numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nutartis atsisakyti iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą vairuotojui B. T. S. yra viena iš aplinkybių atleisti atsakovą, kaip krovinio pervežimo ekspeditorių, nuo atsakomybės atlyginti žalą.

Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui netyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė, t.y. teismas nenustatinėjo ne tik atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau ir neišsireikalavo bylos nagrinėjimui esminę reikšmę turinčių įrodymų apie vilkiko DAF techninę būklę krovinio gabenimo metu (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bylos nagrinėjimas iš naujo apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės. Bylą nagrinėjant iš naujo turi būti ieškinio faktinį ir teisinį pagrindus sudarančios aplinkybės, o po to užtikrinta apeliacijos teisė, todėl konstatuotina, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir perduoti civilinę bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                                                   Alvydas Barkauskas

                                                                                                                            Andrutė Kalinauskienė

                                                                                                                                    Rita Kisielienė