Civilinė byla Nr. e2A-2093-803/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12088-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.13;
(S)
2.2.2.3.1.8; 3.2.4.11; 3.3.1.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos K. G. automobilio sporto klubas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos K. G. automobilių sporto klubas ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos automobilių sporto federacija dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys byloje: Automobilių sporto klubas „Esmotorsport“, Klaipėdos miesto technikos sporto klubas Baltijos Sportas, viešoji įstaiga „Automotoprojektai“, automobilininkų sporto klubas „Autoralis“, automobilininkų sporto klubas „Autorikona“, viešoji įstaiga „BB Klub“, Biržų automobilių sporto klubas, asociacija „Blue Arrow Sport“, viešoji įstaiga „Bunasta sportas“, viešoji įstaiga Č. autosportas, viešoji įstaiga „Ekrosas“, automobilininkų sporto klubas „ES Motosport, Extempas“, uždaroji akcinė bendrovė „ExpoDesign“, FlamerisRacing SK, Automobilių sporto klubas „Gralis“, viešoji įstaiga „Greičio broliai“, viešoji įstaiga „Greičio manija“, viešoji įstaiga „Izotono sportas“, Kauno sporto klubas „Juta“, viešoji įstaiga Automobilių sporto klubas „Kaukaras“, viešoji įstaiga Kauno autoklubas, Kauno automobilininkų sporto klubas, Kauno technikos kolegijų autofanų klubas, Kelmės automobilių sporto klubas, Lietuvos automobilių klubas, Lietuvos BMW klubas, Lietuvos kartingo federacija, automobilių sporto klubas „Livisa“, mažoji bendrija „MediaProjects“, viešoji įstaiga „M-Rallyteam“, automobilininkų sporto klubas „Masneka“, Mažeikių automobilininkų sporto klubas, viešoji įstaiga „Motorsport Lt“, viešoji įstaiga „MV sportas“, viešoji įstaiga „Norlin“, uždaroji akcinė bendrovė „Pitlane“, viešoji įstaiga „Promo events“, Ralio draugai, viešoji įstaiga „Ralio ratai“, viešoji įstaiga Kauno sporto klubas „Rimo“, mažoji bendrija „Renkinas“, Slalomo akademija, Automobilių sporto klubas „SMART motorsport“, viešoji įstaiga „Tanagra Racing“, Tarptautinė automobilių sporto veteranų asociacija, viešoji įstaiga „Tauras Racing“, automobilininkų sporto klubas „Tornada“, Sporto klubas Traseras, Ukmergės AMSK, Ultra Sport, Automobilių sporto klubas „Vilkyčiai“, Vilnius miesto sportinio vairavimo centras, ZASK „Akseleratorius“, Klaipėdos rajono automobilių sporto klubas „Žaibas“, Akademija Motorsportas, S. G., E. J..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė asociacija K. G. automobilių sporto klubas teismo prašė: 1) pripažinti asociacijos Lietuvos automobilių sporto federacijos tikrųjų narių 2020 m. liepos 28 d. neeilinį suvažiavimą neteisėtu; 2) pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo momento asociacijos Lietuvos automobilių sporto federacijos tikrųjų narių neeilinio suvažiavimo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą atšaukti iš Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidento pareigų S. G.; 3) pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo momento asociacijos Lietuvos automobilių sporto federacijos tikrųjų narių neeilinio suvažiavimo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą išrinkti nauju Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentu E. J..
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė asociacija Lietuvos automobilių sporto federacija (toliau – ir atsakovė, LASF) prezidento atstatydinimo procedūrą atliko ir LASF tikrųjų narių neeilinį suvažiavimą sušaukė, pažeisdama Lietuvos Respublikos asociacijos įstatymą ir LASF Įstatų 9.4, 7.2 punktų reikalavimus. LASF tarybai elektroniniu laišku pareiškimą dėl LASF prezidento atstatydinimo pateikė LASF Techninių reikalavimų komiteto pirmininkas E. J., nors tokia teisė suteikta tik 2/3 LASF tikrųjų narių. LASF taryba nesprendė klausimo, ar pareiškimas dėl prezidento atstatydinimo pateiktas reikalavimo teisę turinčių asmenų (2/3 tikrųjų narių), nesprendė klausimo dėl elektroniniu paštu pateiktų dokumentų kopijų autentiškumo, nes reikalavimo originalai nebuvo pateikti, taip pat nenustatė, ar reikalavimą pasirašę asmenys turėjo įgaliojimus pasirašyti, o pareiškimo teisėtumo klausimo svarstymą perdavė LASF apeliaciniam teismui, t. y. LASF drausmės priežiūros organui.
3. LASF apeliacinis teismas, nesulaukęs LASF etikos ir drausmės komisijos sprendimo, priėmė sprendimą dėl pareiškimo dėl LASF prezidento atstatydinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šis sprendimas priimtas pažeidžiant LASF teisės normas ir yra neteisėtas, todėl vėliau priimti nutarimai sušaukti neeilinį suvažiavimą dėl prezidento atstatydinimo ir naujo prezidento rinkimų neturėjo tam teisėto pagrindo. Taigi LASF tikrųjų narių neeilinis suvažiavimas sušauktas nesilaikant LASF Įstatuose nustatytos tvarkos dėl prezidento atstatydinimo ir tikrųjų narių neeilinio suvažiavimo sušaukimo LASF prezidento atšaukimo ir rinkimo klausimais. Buvo pažeisti LASF Įstatų 7.2. punkte nustatyti suvažiavimo sušaukimo terminai ir tvarka, todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančiais ir to suvažiavimo nutarimus.
4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė bylą nutraukti arba ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2020 m. kovo 10 d. viešai, žiniasklaidos priemonėse buvo pranešta, kad 2020 m. kovo 1 d. LASF prezidentas S. G. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes vairavo neblaivus (nustatytas 1.07 promilės girtumas). Toks neatsakingas LASF prezidento poelgis padarė didžiulę žalą tiek atsakovei, tiek viso Lietuvos automobilių sporto reputacijai. Kadangi S. G. neatsistatydino savo noru, atsakovės tikrieji nariai pavedė tuometiniam atsakovės Techninių reikalavimų komiteto pirmininkui E. J. suorganizuoti parašų surinkimo procedūrą dėl nepasitikėjimo S. G. ir reikalavimo jį atstatydinti. Buvo surinkti 39 tikrųjų narių parašai ir informacija perduota LASF tarybai tolimesniems veiksmams inicijuoti.
5. Pagal LASF Įstatų 9.4. punktą tikrieji nariai reikalavime atstatydinti prezidentą tinkamai nurodė, kokios veiklos LASF prezidentas nevykdo ar ją vykdo netinkamai, nurodė, kad S. G. šiurkščiai pažeidė LASF tarybos darbo nuostatų 6.6. punktą. E. J. tik persiuntė LASF tarybai ir administracijai tikrųjų narių pareikštą nepasitikėjimą su jų parašais, o savo valią tikrieji nariai išreiškė, pasirašydami dokumente „Nepasitikėjimas Federacijos prezidentu“. LASF apeliacinis teismas tinkamai pagal Įstatus nagrinėjo jam perduotą medžiagą ir pagrįstai bei teisėtai priėmė sprendimą dėl pareiškimo dėl LASF prezidento S. G. atstatydinimo teisėtumo ir pagrįstumo. LASF apeliacinis teismas neprivalėjo laukti LASF etikos ir drausmės komisijos sprendimo, nes tikrieji nariai reikalavime atstatydinti prezidentą tinkamai nurodė, kokios veiklos prezidentas nevykdo ar ją vykdo netinkamai, nurodydami konkrečius šią veiklą reglamentuojančių norminių aktų punktus.
6. LASF etikos ir drausmės komisija turėjo teisę išnagrinėti S. G. drausmės pažeidimo bylą už drausmės pažeidimus, numatytus Etikos ir drausmės kodekse ir skirti jam sankciją. LASF etikos ir drausmės komisija 2020 m. liepos 27 d. sprendimu pripažino, kad S. G. pažeidė Lietuvos automobilių sporto federacijos Etikos ir drausmės kodeksą ir jam skyrė 1 500 Eur baudą. Etikos ir drausmės komisijai nėra priskirta kompetencija spręsti reikalavimo atstatydinti prezidentą pagrįstumo klausimą. LASF neeilinio 2020 m. liepos 28 d. suvažiavimo, kuris buvo sušauktas pagal įstatymus ir LASF Įstatus, metu buvo nuspręsta atstatydinti LASF prezidentą S. G..
7. Trečiasis asmuo E. J. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės ginčijami atsakovės tikrųjų narių neeilinio suvažiavimo 2020 m. liepos 28 d. sprendimai buvo priimti atsakovės Įstatuose nustatyta tvarka, dalyvaujant net 52 atsakovės tikriesiems nariams iš 55 tuo metu buvusių LASF tikrųjų narių. Ieškovė taip pat dalyvavo 2020 m. liepos 28 d. atsakovės tikrųjų narių neeiliniame suvažiavime. Nei vienas suvažiavimo dalyvis nepareiškė apie kliūtis, dėl kurių suvažiavimas negalėtų vykti ir (ar) priimti sprendimų, nei vienas atsakovės tikrasis narys, išskyrus ieškovę, neginčijo šio suvažiavimo sprendimų. Ieškovė byloje faktiškai gina ne savo realiai pažeistą teisę, bet buvusio atsakovės prezidento S. G. interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei asociacijai Lietuvos automobilių sporto federacija iš ieškovės asociacijos K. G. automobilių sporto klubas 6 503,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš ieškovės asociacijos K. G. automobilių sporto klubas 928,54 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
9. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) S. G. (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 1 d., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 1,07 promilių (± 1,7 proc. promilės) girtumo laipsnis, (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-9-594/2022 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį.
10. Įvykio metu S. G. ėjo LASF prezidento pareigas. Tikrieji nariai pavedė tuometiniam LASF Techninių reikalavimų komiteto pirmininkui E. J. suorganizuoti parašų surinkimo procedūrą dėl nepasitikėjimo LASF prezidentu ir reikalavimo jį atstatydinti. Parašų rinkimas pradėtas 2020 m. kovo 17 d. ir baigtas 2020 m. balandžio 6 d. E. J. 2020 m. balandžio 7 d. išsiuntė LASF tarybai ir LASF administracijai elektroninį laišką „Pranešimas dėl prezidento atstatydinimo“. Pranešimą sudarė 2020 m. kovo 17 d. „Nepasitikėjimas LASF prezidentu“, kurį pasirašė 39 tikrieji nariai.
11. Teismas nustatė, kad E. J. elektroniniu laišku tik persiuntė LASF tikrųjų narių raštus su parašais, kuriuose išreikštas nepasitikėjimas LASF prezidentu. Ieškovė neapteikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad raštai buvo pasirašyti netinkamai ar išvis neapsirašyti. LASF įstatų 9.4. punkte nėra nurodyta, kad raštas dėl nepasitikėjo LASF prezidentu turi būti pasirašytas ir pateiktas kiekvieno tikrojo nario asmeniškai. Dėl to 2/3 LASF tikrųjų narių pasirašytas reikalavimas dėl LASF prezidento atstatydinimo LASF tarybai buvo įteiktas tinkamai, nepažeidžiant Įstatų.
12. LASF Įstatų 8.6.4. punkte nurodyta, kad Įstatų nustatyta tvarka, pareiškus prezidentui nepasitikėjimą, nuo pareiškimo gavimo dienos prezidento pareigos suspenduojamos. Taryba laikinai eiti prezidento pareigas paveda vienam iš viceprezidentų. Taryba šaukia suvažiavimą. LASF Įstatų 9.3. punkte nustatyta, kad prezidentui atsistatydinus, tapus neveiksniam ar pareiškus jam nepasitikėjimą, šaukiamas suvažiavimas. Iki suvažiavimo prezidento pareigas eina tarybos įgaliotas viceprezidentas. LASF tarybos 2020 m. balandžio 9 d. posėdyje tarybos nariai suspendavo S. G. pareigas, perdavė visą medžiagą nagrinėti LASF apeliaciniam teismui ir įgaliojo viceprezidentą K. T. atlikti LASF prezidento funkcijas. Tarybos posėdyje nebuvo išspręstas neeilinio suvažiavimo sušaukimo klausimas.
13. Pagal LASF Įstatų 7.4.5. punktą, jeigu neeilinio suvažiavimo darbotvarkėje numatomi klausimai, susiję su LASF Įstatų keitimu, prezidento atšaukimu ir rinkimu, tuomet suvažiavimas yra šaukiamas Įstatų 7.2. punkte nustatytais terminais ir tvarka, tai yra LASF tikrųjų narių suvažiavimo data, vieta ir darbotvarkės projektas turi būti išsiunčiami registruotais laiškais arba paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki jo pradžios (LASF Įstatų 7.2.3. punktas). Nors neeilinis suvažiavimas buvo sušauktas 2020 m. liepos 28 d., t. y. nežymiai praleidus Įstatuose nustatytus terminus, toks pažeidimas nepaneigia tarybos pareigos sušaukti neeilinį suvažiavimą ir neeilinio suvažiavimo metu svarstyti prezidento atstatydinimo klausimą. Be to, LASF Įstatų 7.4.4. punkte aiškiai numatyta, kad neeiliniame suvažiavime svarstomi tik tie klausimai, kurie buvo inicijuoti tarybos (kai jos iniciatyva šaukiamas neeilinis suvažiavimas) ar tikrųjų narių reikalavime sušaukti neeilinį suvažiavimą. Papildomi pasiūlymai ir klausimai į neeilinio suvažiavimo darbotvarkę neįtraukiami. Dėl to ieškovė negalėjo į darbotvarkę prašyti įtraukti papildomų pasiūlymų ir klausimų. Taigi ieškovės teisės dėl nežymaus termino pažeidimo nebuvo iš esmės pažeistos ar suvaržytos.
14. LASF apeliacinis teismas tinkamai vadovavosi LASF Įstatų 9.4. punktu, nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. nagrinėjo jam perduotą medžiagą bei pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą dėl pareiškimo dėl LASF prezidento S. G. atstatydinimo teisėtumo ir pagrįstumo. LASF apeliacinis teismas neprivalėjo laukti LASF etikos ir drausmės komisijos sprendimo, nes tikrieji nariai reikalavime atstatydinti prezidentą tinkamai nurodė, kokios veiklos LASF prezidentas nevykdo ar ją vykdo netinkamai, nurodydami konkrečius šią veiklą reglamentuojančių norminių aktų punktus, o būtent, kad S. G. šiurkščiai pažeidė LASF tarybos darbo nuostatus. Ši aplinkybė buvo pakankamu pagrindu pripažinti, kad reikalavimas atstatydinti prezidentą yra pagrįstas.
15. LASF etikos ir drausmės komisija pagal LASF įstatų 16.1. punktą yra LASF drausmės organas, kuris pagal LASF etikos ir drausmės kodeksą nagrinėja drausmines bylas ir priima sprendimus. LASF etikos ir drausmės komisija turėjo teisę išnagrinėti S. G. drausmės pažeidimo bylą už drausmės pažeidimus, numatytus šiame kodekse, ir skirti jam sankciją. LASF Įstatų 9.4. punkte yra nustatyti du alternatyvūs būdai spręsti prezidento atstatydinimo klausimą, t. y. nepasitikėjimą gali pareikšti 2/3 tikrųjų narių arba LASF etikos ir drausmės komisijos sprendimu dėl LASF etikos ir drausmės kodekso pažeidimo. Šie būdai yra alternatyvūs, todėl tikriesiems nariams išreiškus nepasitikėjimą prezidentu, jo atstatydinimo klausimas buvo nagrinėjamas būtent šiuo pagrindu, o ne vadovaujantis LASF etikos ir drausmės komisijos sprendimu.
16. LASF tarybos darbo nuostatų 6.6. punkte nustatyta, kad šiurkščiu pažeidimu pagal LASF įstatų 9.4. punktą yra laikoma, kai prezidentas, reprezentuodamas LASF, yra neblaivus. LASF prezidentas S. G., nors eismo įvykio metu neatliko tiesioginių LASF prezidento funkcijų, tačiau dėl užimamų itin aukštų pareigų organizacijoje buvo identifikuojamas ne kaip privatus fizinis asmuo, bet kaip LASF prezidentas. Šią išvadą patvirtina į bylą pateikta medžiaga iš internetinių portalų, kuriuose nurodoma kad S. G., būdamas LASF prezidentu, vairavo neblaivus. Pagal LASF Įstatų 9.4. punktą šiurkščiu pažeidimu yra laikomas neblaivumas, kai reprezentuojama LASF, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje S. G. ne tik buvo neblaivus, bet ir vairavo transporto priemonę. Tokie veiksmai yra nepriimtini ne tik teisės požiūriu ir užtraukia administracinę atsakomybę, bet ir prieštarauja automobilių sporto principinėms nuostatoms.
17. Nors ieškovė ieškinyje nuosekliai teigė, kad nėra teisinio pagrindo LASF prezidento atstatydinimui, tačiau nenurodė, jog vairavimas neblaiviam yra suderinamas su LASF prezidento pareigomis, ir ieškinį grindė procedūriniais pažeidimais. Nežymus procedūrinis pažeidimas negali pašalinti teisinio pagrindo LASF prezidento atstatydinimui. Priešingas situacijos vertinimas, t. y. ieškinį tenkinant dėl nežymaus procedūrinio pažeidimo (minimalaus termino praleidimo), sukurtų teisinį netikrumą, nes, teismui pripažinus sprendimą dėl esamo atsakovės prezidento E. J. išrinkimo negaliojančiu nuo jo priėmimo momento (2020 m. liepos 28 d.), visi jo išleisti įsakymai ir sprendimai, pasirašytos sutartys, sudarytos darbo sutartys taptų negaliojančiomis. Juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, kaip civilinių teisių gynimo būdo esmė ir jo tikslas, suponuoja išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimui turi būti taikoma teisėto intereso pažeidimo ir neigiamų padarinių testai. Ieškovė nenurodė jokių neigiamų padarinių, kurie kilo pačiai ieškovei ar LASF interesams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Ieškovė asociacija K. G. automobilių sporto klubas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, sprendimo motyvuojamojoje dalyje tyrė ir vertino atsakovės apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo teisėtumą ir neeilinio suvažiavimo sušaukimo pagrįstumą, tačiau visiškai nepasisakė dėl pažeistų ieškovės teisių. Teismas neteisingai aiškino LASF Įstatų 7.4.5. punktą, visiškai nevertino LASF revizijos komisijos pateiktos išvados ir LASF Įstatų 7.2.4. ir 9.2. punktuose nustatytų ieškovės teisių pažeidimo, taip pat pažeistos ieškovės teisės išreikšti savo valią, balsuojant teisėtuose LASF prezidento rinkimuose. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų tyrimą, civilinės bylos nagrinėjimo ribas, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.
18.2. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai susiaurino ieškinio ribas, nes ieškovė bylos faktiniu pagrindu buvo nurodžiusi LASF organų priimtus sprendimus, kuriais buvo pažeistos ieškovės teisės, ir prašė atstatyti padėtį, buvusią iki ieškovės teisių pažeidimo, tam, kad būtų galima pašalinti atsakovės padarytus procedūrinius pažeidimus ir būtų užtikrintos LASF Įstatuose įtvirtintos ieškovės teisės. Tačiau teismas, nepagrįstai ir neteisėtai pakeisdamas ieškinio faktinį pagrindą, vertino S. G. veiksmus ir tyrė LASF apeliacinio teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nors ieškovė neprašė šio LASF sprendimo panaikinti.
18.3. Ieškinio faktinis pagrindas buvo atsakovės padaryti LASF Įstatų pažeidimai, šaukiant LASF tikrųjų narių neeilinį suvažiavimą, nes ieškovei nebuvo leista per nustatytą terminą pateikti pasiūlymo dėl darbotvarkės projekto, kitų papildomų klausimų, ji neteko teisės dalyvauti teisėtuose LASF prezidento rinkimuose, siūlyti kandidato ir išreikšti savo valios balsuodama. Taigi ieškovė ieškiniu siekė apginti savo pažeistas teises, kurios yra įtvirtintos LASF Įstatuose, o ne ištirti, ar LASF apeliacinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
18.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagrindas pripažinti juridinio asmens organo sprendimą negaliojančiu, yra imperatyvių įstatymo normų, reglamentuojančių suvažiavimo sušaukimo, pravedimo ir nutarimų priėmimo tvarką, pažeidimas. Tiek LASF tikrųjų narių suvažiavimo sušaukimą, tiek pravedimą, tiek nutarimų priėmimo tvarką reglamentuoja teisės normos, kurios laikytinos imperatyviomis dėl savo konkretumo ir apibrėžtumo. Kai tokios normos yra pažeidžiamos, negalima pripažinti, kad šie pažeidimai yra nereikšmingi.
18.5. Teismas nustatė, kad neeilinis suvažiavimas buvo sušauktas, praleidus LASF Įstatų 7.2.3 punkte nustatytus terminus, tačiau tokį pažeidimą nepagrįstai pripažino mažareikšmiu, taip pat neteisingai ir nepagrįstai nurodė, kad į šio neeilinio suvažiavimo darbotvarkę papildomi pasiūlymai ir klausimai neįtraukiami. Pagal LASF Įstatų 7.4.5. punktą, jeigu neeilinio suvažiavimo darbotvarkėje numatomi klausimai, susiję su LASF Įstatų keitimu, prezidento atšaukimu ir rinkimu, tuomet suvažiavimas yra šaukiamas įstatų 7.2. punkte nustatytais terminais ir tvarka. Dėl to LASF tikrieji nariai turi teisę ne vėliau kaip likus 45 kalendorinėms dienoms iki suvažiavimo dienos pateikti savo pasiūlymus dėl darbotvarkės projekto, kitų papildomų klausimų (LASF Įstatų 7.2.4. punktas).
18.6. Ieškovė siekė į neeilinio suvažiavimo darbotvarkę įtraukti klausimus, susijusius su LASF prezidento atstatydinimo procedūrų teisėtumu, savalaikiškumu ir galimos apgaulės naudojimu, siekiant suklaidinti LASF tikruosius narius, dėl ko pastarieji negalėjo išreikšti savo tikrosios valios. Neeilinis suvažiavimas sušauktas, pažeidžiant LASF įstatų 9.4. punktą. Dėl to LASF tikrieji nariai, tame tarpe ir ieškovė, neturėjo galimybės dalyvauti skaidriuose LASF prezidento rinkimuose, išreikšti savo tikrosios valios, nes liko neišspręsti LASF tikrųjų narių suvažiavimo kompetencijai priskirti klausimai dėl LASF imperatyviųjų normų galimo pažeidimo.
18.7. Atsakovė neteikė jokių įrodymų, rašytinių paaiškinimų, motyvų ir argumentų, galinčių patvirtinti, kad neeilinis suvažiavimas buvo sušauktas pagal įstatymus bei LASF Įstatus, nepateikė nei vieno įrodymo, jog ieškovės nurodyti LASF veiklą reglamentuojančių norminių nuostatų pažeidimai nebuvo padaryti, o įrodinėjo S. G. kaltę. Tuo tarpu teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės pažeistų teisių teikti papildomus klausimus ir pasiūlymus į neeilinio suvažiavimo darbotvarkę, teisės dalyvauti skaidriuose LASF prezidento rinkimuose, išreikšti savo tikrosios valios. Teismas tyrė ir analizavo faktines aplinkybes, susijusias su S. G. galimai padaryto administracinio nusižengimo faktu, nors tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
18.8. Pažeidus ieškovės teises į neeilinio suvažiavimo darbotvarkę įtraukti papildomus klausimus, dalyvauti teisėtame LASF tikrųjų narių suvažiavime ir išreikšti savo tikrąją valią, įvyko neteisėti LASF prezidento rinkimai, tai yra buvo pažeista dar viena ieškovės teisė siūlyti kandidatą į LASF prezidentus ir išreikšti savo valią balsavimo metu teisėtuose LASF prezidento rinkimuose. Reikalavimas dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu nuo jo priėmimo momento dėl LASF prezidento S. G. atšaukimo iš LASF prezidento pareigų ir reikalavimas dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu nuo jo priėmimo momento išrinkti nauju LASF prezidentu E. J. yra išvestiniai reikalavimai iš pirmojo reikalavimo. Pripažinus LASF tikrųjų narių 2020 m. liepos 28 d. neeilinį suvažiavimą neteisėtu, priimti sprendimai taip pat pripažintini neteisėtais, nes priimti neteisėto neeilinio suvažiavimo.
18.9. Nors teismas nurodė, kad tikrieji nariai pavedė tuometiniam LASF techninių reikalavimų komiteto pirmininkui E. J. suorganizuoti parašų surinkimo procedūrą dėl nepasitikėjimo LASF prezidentu S. G. ir reikalavimo jį atstatydinti, tačiau nenurodė, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina šią išvadą. Byloje nėra duomenų, kad LASF tikrieji nariai pavedė E. J. suorganizuoti parašų surinkimo procedūrą dėl nepasitikėjimo LASF prezidentu ir reikalavimo jį atstatydinti, išskyrus subjektyvius ir šališkus paties E. J. paaiškinimus. Pagal CK 2.140 straipsnio 1 dalį juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad E. J. turėjo LASF tikrųjų narių įgaliojimus veiktų jų vardu ir interesais. Teismo teiginys, kad ieškovė turėjo įrodyti, jog pareiškimo dėl LASF prezidento atstatydinimo raštai buvo pasirašyti netinkamai ar išvis nepasirašyti, yra logiškai nesuprantamas, išeinantis iš ieškinio ribų, o įrodinėjimo pareigos paskirstytos netinkamai.
18.10. Teismas nepagrįstai nustatė, kad LASF apeliacinis teismas neprivalėjo laukti LASF etikos ir drausmės komisijos sprendimo. Šio sprendimo nebuvimas, LASF apeliaciniam teismui priimant sprendimą dėl nepasitikėjimo LASF prezidentu pagrįstumo, lėmė šiurkštų LASF Įstatų ir procedūrų pažeidimą. LASF apeliacinis teismas, kaip pirma instancija, nagrinėja drausmės pažeidimus tik LASF etikos ir drausmės komisijai netekus įgaliojimų, iki naujos LASF etikos ir drausmės komisijos sudarymo. Dėl to LASF apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą priėmė, pažeisdamas LASF Įstatų 14.6. punkto, LASF Etikos ir drausmės kodekso 22 straipsnio 5 dalies, LASF Apeliacinio teismo darbo nuostatų 4.3.7. punkto nuostatas.
18.11. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl padaryto procedūrinio pažeidimo tenkinus ieškinį, būtų sukurtas teisinis netikrumas, nes visi E. J. išleisti įsakymai ir sprendimai, pasirašytos sutartys, sudarytos darbo sutartys taptų negaliojančiomis. Atsakovės neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, sušauktas LASF tikrųjų narių neeilinis suvažiavimas, sukėlė neigiamus teisinius padarinius visai automobilių sporto bendruomenei, sudarė prielaidas teisiniam nestabilumui, neužtikrintumui, kuomet nėra laikomasi aukščiausio organo – visuotinio tikrųjų narių suvažiavimo priimtų ir galiojančių imperatyvių teisės aktų nuostatų (Įstatų, nuostatų, patvirtintos tvarkos).
18.12. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką juridinio asmens organo sprendimo pripažinimas negaliojančiu savo esme atitinka civilinių teisių gynybos būdą, įtvirtintą CK 1.138 straipsnio 2 punkte, t. y. pažeistos subjektinės teisės ir (ar) įstatymo saugomi interesai apginami atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl ieškovės kaltės, nes Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėto pirmosios instancijos teismui iš naujo. Tuo tarpu atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu priiminėjo sprendimus, sukeliančius teisinius padarinius. Dėl to atsakovė turi prisiimti tuos neigiamus padarinius, kuriuos gali sukelti neteisėtos sudėties atsakovės valdymo organų priimtų sprendimų juridinės galios netekimas.
19. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos automobilių sporto federacija nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. S. G. LASF prezidentu buvo išrinktas 2019 m. kovo 23 d. Pagal LASF Įstatų 9.2 punktą LASF prezidentas renkamas 4 metų kadencijai. Taigi S. G. kadencija galėjo trukti tik iki 2023 m. kovo 22 d. Jei S. G. ginčijamu atsakovės sprendimu ir nebūtų atstatydintas iš pareigų arba šį sprendimą teismas pripažintų negaliojančiu nuo jo priėmimo momento, S. G. kadencija jau būtų pasibaigusi. Be to, 2024 m. kovo 23 d. atsakovės tikrųjų narių suvažiavimo sprendimu naujai prezidento kadencijai buvo išrinktas E. J.. Dėl to, teismui panaikinus atsakovės 2020 m. liepos 28 d. sprendimą išrinkti atsakovės prezidentu E. J., jis toliau liktų atsakovės prezidento pareigose. Ieškinio reikalavimų patenkinimas reikštų civilinius procesinius padarinius, bet ne materialiuosius teisinius padarinius.
19.2. Ginčijami atsakovės 2020 m. liepos 28 d. sprendimai pačiai ieškovei nesukelia jokių materialinių teisinių padarinių. Ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad ieškovė faktiškai gina ne savo pažeistą subjektinę teisę, bet veikia trečiojo asmens S. G. interesais. Tuo tarpu pats S. G. atsakovės sprendimo atstatydinti jį iš atsakovo prezidento pareigų neskundė. Ieškovei nėra suteikta teisė ginti S. G. tariamai pažeistų teisių, taip pat teisė ginti viešąjį interesą, nes tai gali daryti tik prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija (CPK 49 straipsnis). Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes nesąžiningai pareiškė ieškinį trečiojo asmens S. G. interesais, neturėdama tam subjektinės teisės. Dėl to pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį teismas turi atsisakyti ginti menamą ieškovės subjektinę teisę.
19.3. Pagal atsakovės Įstatų 9.4 punktą prezidentas atstatydinamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai prezidentas šiurkščiai pažeidžia Įstatų, Tarybos darbo nuostatų, LASF Etikos ir drausmės kodekso reikalavimus. Pareikšti nepasitikėjimą prezidentu gali tik tikrieji nariai, pateikę tarybai 2/3 tikrųjų narių pasirašytą reikalavimą dėl prezidento atstatydinimo. Taryba, gavusi reikalavimą atstatydinti prezidentą, suspenduoja jo pareigas bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perduoda visą medžiagą nagrinėti LASF apeliaciniam teismui, kuris visų arbitrų, esančių arbitrų sąraše, balsų dauguma nustato, ar reikalavimas atstatydinti prezidentą yra pagrįstas. LASF apeliacinio teismo sprendimas yra pagrindas pradėti arba nutraukti prezidento atstatydinimo procedūrą.
19.4. Atsakovės tarybai 2020 m. balandžio 7 d. buvo pateikti 39 atsakovės tikrųjų narių nepasitikėjimo atsakovės prezidentu S. G. pareiškimai. LASF tikrųjų narių nepasitikėjimų pasirašymo autentiškumą ir pasirašiusių asmenų įgalinimus patikrino LASF generalinis sekretorius T. V. ir LASF administratorė I. J., kurie nustatė, kad iš 39 pateiktų nepasitikėjimo pareiškimų 38 pasirašyti tinkamai. Tuo tarpu ieškovė remiasi niekuo nepagrįstomis abejonėmis dėl galimai netinkamai pasirašytų nepasitikėjimo pareiškimų, tačiau jokių įrodymų byloje nėra pateikusi. Nepasitikėjimo LASF prezidentu pateikimo dieną atsakovė turėjo 55 tikruosius narius, todėl 38 sudarė daugiau kaip 2/3 visų atsakovės tikrųjų narių.
19.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad E. J. neturėjo teisės pateikti pareiškimo dėl nepasitikėjimo LASF prezidentu. Nepasitikėjimo LASF prezidentu pareiškimus tiesiogiai ar per tinkamus atstovus pasirašė 38 LASF tikrieji nariai. Tuometinis LASF techninių reikalavimų komiteto pirmininkas E. J. nei vieno iš LASF tikrojo nario vardu nepasitikėjimo LASF prezidentu pareiškimo nepasirašė, todėl jam nereikėjo įgaliojimo veikti LASF tikrųjų narių vardu, išreiškiant nepasitikėjimą LASF prezidentu. Pažymėtina, kad ieškovė LASF tikrąja nare tapo tik 2020 m. gegužės 27 d., o nepasitikėjimo prezidentu S. G. pareiškimai atsakovės tarybai buvo pateikti 2020 m. balandžio 7 d. Dėl to ši procedūra negalėjo pažeisti ieškovės interesų, kuri tuo metu nebuvo LASF tikrąja nare.
19.6. Atsakovės apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. pripažino, kad 38 tikrųjų narių pareikštas nepasitikėjimas prezidentu S. G. ir reikalavimas jį atstatydinti yra pagristas ir teisėtas. Pagal LASF įstatų 9.4 punktą LASF apeliacinio teismo sprendimas yra pagrindas pradėti arba nutraukti prezidento atstatydinimo procedūrą ir LASF apeliacinio teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas. Be to, ieškovė neskundė šio LASF apeliacinio teismo sprendimo. Dėl to ieškovė neturi teisinio pagrindo ginčyti atsakovės tikrųjų narių pareikšto nepasitikėjimo LASF prezidentu S. G. teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo pradėti prezidento atstatydinimo procedūrą.
19.7. Ieškovė apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad sprendimą dėl pareiškimo dėl LASF prezidento atstatydinimo teisėtumo ir pagrįstumo priėmė šališki LASF apeliacinio teismo arbitrai, nes keli iš LASF apeliacinio teismo arbitrų nenusišalino nuo sprendimo priėmimo, nors pasirašė pareiškimą dėl nepasitikėjimo LASF prezidentu. Tačiau nei ieškinyje, nei pirmos instancijos teisme ieškovė neįrodinėjo šios aplinkybės, nenurodė konkrečių šališkų arbitrų ir jų šališko veikimo. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
19.8. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad LASF apeliacinis teismas neteisėtai, nesant LASF etikos ir drausmės komisijos sprendimo, 2020 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą dėl pareiškimo dėl LASF prezidento atstatydinimo teisėtumo ir pagrįstumo. LASF Įstatuose nėra nuostatos, pagal kurią LASF apeliacinis teismas turėtų laukti LASF etikos ir drausmės komisijos sprendimo, spręsdamas dėl LASF tikrųjų narių reikalavimo atstatydinti prezidentą pagrįstumo. Priešingai, LASF Įstatuose aiškiai nustatyta, kad taryba, gavusi reikalavimą atstatydinti prezidentą, suspenduoja jo pareigas bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perduoda visą medžiagą nagrinėti LASF apeliaciniam teismui. Be to, ieškovė nagrinėjamoje byloje neginčijo ir LASF etikos ir drausmės komisijos sprendimo, kuriuo buvo pripažinta, kad S. G. pažeidė LASF Etikos ir drausmės kodeksą ir jam buvo skirta bauda.
19.9. LASF taryba atliko savo pareigą pagal Įstatų 8.6.4 ir 9.3 punktus sušaukti neeilinį suvažiavimą. LASF įstatų 7.4.4. punkte aiškiai nustatyta, kad neeiliniame suvažiavime svarstomi tik tie klausimai, kurie buvo inicijuoti tarybos ar tikrųjų narių reikalavime sušaukti neeilinį suvažiavimą. Papildomi pasiūlymai ir klausimai į neeilinio suvažiavimo darbotvarkę neįtraukiami. Teismui pripažinus ginčijamus sprendimus retrospektyviai negaliojančiais, būtų faktiškai paralyžiuota LASF veikla ir sukuriamas teisinis neapibrėžtumas. Tokios teisinės pasekmės yra neproporcingos nei ieškovės nurodytiems pažeidimams, nei ieškovės ginamam interesui, kuris faktiškai pasireiškia S. G. interesų gynimu, neturint tam teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
20. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl juridinio asmens – asociacijos – narių susirinkimo organizavimo teisėtumo, šio susirinkimo metu priimtų sprendimų dėl valdymo organo – asociacijos prezidento – atšaukimo iš pareigų ir kito asmens išrinkimo į asociacijos prezidento pareigas teisėtumo.
21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė yra savanoriška, savarankiška asociacija, narystės pagrindu vienijanti Lietuvos Respublikoje įregistruotus juridinius asmenis, kultivuojančius, propaguojančius ar remiančius automobilių sportą (LASF Įstatų 1.1 punktas). Atsakovės valdymo organus sudaro prezidentas ir taryba (Įstatų 6.2 punktas), o LASF suvažiavimas yra aukščiausias organas, turintis visas LASF visuotinio narių susirinkimo teises. LASF suvažiavime balso ir siūlymų teikimo teisę turi tik tikrieji nariai (Įstatų 6.1 punktas). Ieškovė tikrąja atsakovės nare tapo 2020 m. balandžio 27 d., kai LASF taryba 2020 m. balandžio 27 d. posėdyje nutarė ieškovę priimti į LASF tikruosius narius (el.b., failas 1, l. 128-133).
22. Atsakovės prezidento pareigas ėjęs S. G. 2020 m. kovo 1 d., vairuodamas transporto priemonę, buvo neblaivus – jam nustatytas lengvas 1,07 promilių neblaivumo laipsnis. Apie šį faktą 2020 m. kovo 10 d. buvo pranešta viešai visuomenės informavimo priemonėse. (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) S. G. (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 1 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-9-594/2022 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį.
23. Atsakovės tikrieji nariai 2020 m. kovo 17 d. pradėjo rinkti parašus dėl nepasitikėjimo LASF prezidentu S. G.. Parašų rinkimą vykdė tuometinis LASF techninių reikalavimų komiteto pirmininkas E. J. (el. b., failas 1, l. 144). LASF tarybos 2020 m. kovo 20 d. posėdyje buvo svarstomas LASF prezidento S. G. tolimesnių veiksmų ir jo pozicijos, susijusios su 2020 m. kovo 1 d. įvykiu, apie kurį buvo pranešta žiniasklaidoje, klausimas. Šiame posėdyje LASF prezidentas atsiprašė dėl susidariusios situacijos, pareiškė, kad nepripažįsta jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo, dėl jo teisėtumo šiuo metu vyksta teisminiai ginčai, prezidentas dėl šio įvykio neketinantis suspenduoti savo įgaliojimų, nes tai gali pakenkti vykstantiems LASF darbams.
24. E. J. 2020 m. balandžio 7 d. išsiuntė LASF tarybai elektroninį laišką, kuriame buvo pateikta nuoroda su 39 LASF tikrųjų narių pasirašytais raštais. Tikrųjų narių pasirašyti raštai, kuriuose buvo reikalaujama LASF prezidento S. G. atstatydinimo, buvo skirti LASF prezidentui, tarybai, apeliaciniam teismui, etikos ir drausmės komisijai ir generaliniam sekretoriui, raštuose nurodyta aplinkybė, kad S. G. 2020 m. kovo 1 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, vairuodamas neblaivus, o kovo 10 d. žiniasklaida paviešino apie šį įvykį, atstatydinimo pagrindu nurodytas LASF tarybos darbo nuostatų 6.5 punktas, LASF etikos ir drausmės kodekso 6 straipsnio 1 ir 15.12 dalys, LASF Įstatų 9.4 punktas. Pateiktus raštus ir juose esančius tikrųjų narių atstovų parašus tikrino LASF administratorė I. J. ir LASF generalinis sekretorius T. V., kurie vieną raštą pripažino negaliojančiu, nes jame pasirašė ne tikrojo nario vadovas.
25. LASF taryba 2020 m. balandžio 9 d. posėdyje svarstė 38 LASF tikrųjų narių pateiktus nepasitikėjimo prezidentu raštus ir nutarė pagal LASF Įstatų 9.4 punktą suspenduoti LASF prezidento S. G. pareigas, LASF tikrųjų narių reikalavimą atstatydinti LASF prezidentą perduoti LASF apeliaciniam teismui, kad būtų įvertintas reikalavimo pagrįstumas ir teisėtumas, taip pat, atsižvelgiant į reikalavimo turinį, perduoti reikalavimą LASF etikos ir drausmės komisijai dėl reikalavime nurodytų LASF etikos ir drausmės kodekso pažeidimų, įgalioti viceprezidentą K. T. atlikti LASF prezidento funkcijas.
26. LASF apeliacinis teismas elektroninio ryšio priemonėmis 2020 m. balandžio 10 d. – 2020 m. balandžio 29 d. vykusio posėdžio metu pripažino, kad 38 LASF tikrųjų narių pareikštas nepasitikėjimas LASF prezidentu S. G. ir reikalavimas jį atstatydinti yra pagristas ir teisėtas. LASF tarybos 2020 m. gegužės 8 d. posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl LASF tikrųjų narių neeilinio suvažiavimo sušaukimo, nes 2020 m. gegužės 4 d. buvo gautas LASF apeliacinio teismo sprendimas, kad 38 LASF tikrųjų narių pareikštas nepasitikėjimas prezidentu ir reikalavimas atstatydinti yra pagrįstas ir teisėtas, ir nutarta laukti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, leidžiančio organizuoti renginius, susibūrimus uždarose erdvėse daugiau nei 50-60 žmonių, o sulaukus šio Vyriausybės nutarimo, skelbti suvažiavimo datą, laikantis LASF Įstatų 7.2 punkte nustatytos tvarkos ir terminų (el.b., failas 1, l. 134-136).
27. LASF tarybos 2020 m. gegužės 27 d. posėdyje nutarta šaukti LASF tikrųjų narių neeilinį suvažiavimą 2020 m. liepos 28 d., apie suvažiavimo laiką, vietą ir darbotvarkę tikruosius narius informuojant skelbimu VĮ „Registrų centras“ iki 2020 m. gegužės 29 d. ir išsiunčiant LASF narių elektroniniu paštu visą informaciją, paskelbiant LASF internetiniame tinklapyje iki 2020 m. birželio 28 d. Kartu buvo patvirtinta neeilinio suvažiavimo darbotvarkė, pagal kurią turėjo būti svarstomas LASF prezidento atšaukimas ir LASF prezidento rinkimai.
28. Ieškovė 2020 m. birželio 1 d. pateikė LASF revizijos komisijai ir LASF etikos ir drausmės komisijai prašymą patikrinti ir įvertinti, ar LASF tarybos sprendimas suspenduoti LASF prezidento pareigas yra teisėtas ir pagrįstas, ar reikalavimas dėl LASF prezidento S. G. atstatydinimo pateiktas, nepažeidžiant LASF Įstatų 9.4 punkto reikalavimų; patikrinti ir įvertinti, ar LASF apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant LASF Įstatų, LASF etikos ir drausmės kodekso ir LASF apeliacinio teismo darbo nuostatų, nešališkų arbitrų.
29. LASF revizijos komisija 2020 m. birželio 11 d. posėdyje nutarė: 1) LASF taryba 2020 m. balandžio 9 d. priimdama sprendimus, tinkamai vadovavosi LASF Įstatų ir LASF tarybos darbo nuostatų punktų reikalavimais ir jos 2020 m. balandžio 9 d. priimti nutarimai yra teisėti; 2) Į LASF komisijos kompetenciją neįeina klausimų nagrinėjimas dėl LASF apeliacinio teismo sprendimų teisėtumo, komisija neatlieka tyrimo nustatyti asmenį padariusį drausminį pažeidimą; 3) LASF tarybos 2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. gegužės 27 d. posėdžių klausimai „Dėl LASF tikrųjų narių neeilinio suvažiavimo sušaukimo“ įtraukti į posėdžių darbotvarkes ir svarstyti, pažeidžiant LASF Įstatų 9.4. punkto reikalavimus, siūloma LASF tarybai atšaukti šiais klausimais priimtus nutarimus.
30. LASF etikos ir drausmės komisija 2020 m. liepos 27 d. sprendimu pripažino, kad S. G. pažeidė LASF etikos ir drausmės kodeksą ir skyrė jam 1 500 Eur baudą (el. b., failas 1, l. 149-150). LASF tikrųjų narių 2020 m. liepos 28 d. neeilinis suvažiavimas priėmė sprendimus atstatydinti LASF prezidentą S. G. ir išrinkti nauju LASF prezidentu E. J. (el. b. failas 1, l. 115-126). Ieškovė 2020 m. liepos 30 d. teisme pareiškė ieškinį atsakovei dėl šio LASF tikrųjų narių neeilinio suvažiavimo pripažinimo neteisėtu ir jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio netenkino.
Dėl ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų ir bylos esmės
31. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokia atvejai, kai teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
32. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį).
33. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92). EŽTT praktikoje nurodoma ir tai, kad motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, asmeniui atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (cituotas sprendimas Paliutis prieš Lietuvą, 45 punktas).
34. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021). Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022).
35. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės ginčijamo LASF 2020 m. liepos 28 d. tikrųjų narių neeilinio suvažiavimo organizavimo aplinkybes, gana detaliai analizavo LASF Įstatų nuostatas, reglamentuojančias neeilinio tikrųjų narių suvažiavimo, kuriame sprendžiamas LASF prezidento atstatydinimo klausimas, organizavimo tvarką. Taip pat pirmosios instancijos teismas LASF Įstatus nagrinėjo sistemiškai su kitais LASF veiklą reglamentuojančiais vidaus dokumentais: LASF tarybos darbo nuostatais, LASF etikos ir drausmės kodeksu, LASF Apeliacinio teismo nuostatais.
36. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė ir vertino LASF buvusio prezidento S. G. padarytą teisės pažeidimą, kuris faktiškai ir buvo jo atstatydinimo iš prezidento pareigų pagrindu, nereiškia, kad teismas pakeitė ieškinio faktinį pagrindą, ar neįvertino ieškovės ieškinyje nurodytų galimų ieškovės teisių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovė ir neprašė panaikinti LASF apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo, tačiau tiek pradiniame ieškinyje, tiek baigiamosiose kalbose ir apeliaciniame skunde remiasi šio LASF apeliacinio teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumu, teigdama, kad dėl to šiuo sprendimu negalėjo remtis ir LASF valdyba 2020 m. gegužės 8 d. ir 27 d. posėdžiuose priimtuose nutarimuose. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pasisakyti ir dėl LASF apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
37. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, įvertino ieškovės ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir nurodė išsamius motyvus, kurie detaliai paaiškina, dėl kokių faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų ieškovės reikalavimai nebuvo tenkinti.
Dėl LASF 2020 m. liepos 28 d. tikrųjų narių neeilinio suvažiavimo ir jame priimtų sprendimų teisėtumo
38. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinti trys juridinių asmenų organų (tiek valdymo organų, tiek visuotinio akcininkų susirinkimo) sprendimų peržiūrėjimo pagrindai: prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl juridinio asmens organų sprendimų negaliojimo dėl jų prieštaravimo protingumo ir sąžiningumo principams sąžiningumo principas vertintinas tuo aspektu, ar priimdamas sprendimą juridinio asmens organas veikė gera valia (lot. bona fide), o protingumo principas – ar juridinio asmens organo sprendimas buvo pakankamai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017).
39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors CK 2.82 straipsnio 4 dalis juridinio asmens dalyvio teisės ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus tiesiogiai nesieja su klausimo, dėl kurio šis sprendimas yra priimtas, turiniu, konkretaus sprendimo turinys neabejotinai yra reikšmingas sprendžiant dėl materialinio teisinio rezultato, kuris atsirastų pripažinus tokį sprendimą negaliojančiu, o kartu ir ieškovų teisinio suinteresuotumo kaip teisės kreiptis į teismą prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023).
40. Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Asociacijos įstatai yra vientisas aktas, todėl jo nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio sisteminį ryšį, taip pat į jų santykį su įstatymais bei kitais galiojančiais teisės aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012). Pirmosios instancijos teismas iš esmės aptarė didžiąją dalį ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ir įvertino jų atitikimą LASF Įstatų nuostatoms.
41. Pagal LASF Įstatų 9.4. punktą pareikšti nepasitikėjimą LASF prezidentu gali tik tikrieji nariai, pateikę LASF tarybai 2/3 tikrųjų narių pasirašytą reikalavimą dėl prezidento atstatydinimo. Reikalavime atstatydinti prezidentą privalomai turi būti nurodyta, kokios veiklos prezidentas nevykdo, ar vykdo ją netinkamai, nurodant konkrečius šią veiklą reglamentuojančių norminių aktų punktus arba LASF etikos ir drausmės komisijos sprendimą dėl LASF etikos ir drausmės kodekso pažeidimo. Nepasitikėjimas prezidentu išreiškiamas pateikiant tarybai reikalavimą dėl prezidento atstatydinimo.
42. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad tuometinis LASF techninių reikalavimų komiteto pirmininkas E. J. 2020 m. balandžio 17 d. elektroniniu paštu pateikė 39 LASF tikrųjų narių pasirašytus raštus, skirtus LASF prezidentui, tarybai, apeliaciniam teismui, etikos ir drausmės komisijai ir generaliniam sekretoriui, kuriuose buvo reikalaujama LASF prezidento S. G. atstatydinimo.
43. Byloje yra pateikti šie LASF tikrųjų narių pasirašyti raštai, taip pat nagrinėjimo teisme metu buvo gautas LASF administratorės I. J. paaiškinimas raštu, kuriame nurodyta, kad ji kartu su LASF generaliniu sekretoriumi T. V. tikrino, ar ant visų raštų yra vadovų parašai ir, ar pasirašė būtent LASF tikrųjų narių vadovai. Tikrinant tik vienas raštas buvo pripažintas negaliojančiu, nes jame pasirašė ne tikrojo nario vadovas. Kartu teismui buvo pateikta ir Surinktų nepasitikėjimo LASF prezidentu parašų ataskaita.
44. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad, priešingai, negu teigia ieškovė apeliaciniame skunde, E. J. nereikėjo 2/3 LASF tikrųjų narių pasirašyto įgaliojimo jų vardu teikti reikalavimą dėl LASF prezidento atstatydinimo, nes patys LASF tikrieji nariai pateikė savo pasirašytus raštus, o E. J. juos tik persiuntė LASF elektroniniu paštu. Taip pat ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė duomenų, kurie galėtų paneigti LASF administratorės paaiškinime nurodytas aplinkybes, neginčijo nei vieno iš pateiktų LASF tikrųjų narių rašte esančių parašų autentiškumo.
45. LASF Įstatų 9.4 punkte yra nustatyti du būdai, kaip 2/3 LASF tikrųjų narių gali pareikšti nepasitikėjimą prezidentu: 1) pačiame tikrųjų narių prašyme nurodyti, kokios veiklos prezidentas nevykdo, ar vykdo ją netinkamai, nurodant konkrečius šią veiklą reglamentuojančių norminių aktų punktus; 2) pateikti LASF etikos ir drausmės komisijos sprendimą dėl LASF etikos ir drausmės kodekso pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2/3 LASF tikrųjų narių rašte dėl nepasitikėjimo prezidentu buvo nurodyta, kad S. G. 2020 m. kovo 1 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, vairuodamas neblaivus, kovo 10 d. žiniasklaida paviešino apie šį įvykį, atstatydinimo pagrindu nurodytas LASF tarybos darbo nuostatų 6.5 punktas, LASF etikos kodekso 6 straipsnio 1 dalis ir 15.12 dalis, LASF įstatų 9.4 punktas.
46. Pagal LASF Įstatų 9.4 punktą LASF taryba, gavusi reikalavimą atstatydinti prezidentą, suspenduoja jo pareigas bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perduoda visą medžiagą nagrinėti LASF apeliaciniam teismui, kuris visų arbitrų, esančių arbitrų sąraše, balsų dauguma nustato, ar reikalavimas atstatydinti prezidentą yra pagrįstas. LASF apeliacinio teismo sprendimas yra pagrindas pradėti arba nutraukti LASF prezidento atstatydinimo procedūrą. LASF apeliacinio teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas.
47. LASF taryba 2020 m. balandžio 9 d. posėdyje svarstė 38 LASF tikrųjų narių 2020 m. balandžio 8 d. gautą nepasitikėjimo prezidentu raštą, ir nutarė pagal LASF Įstatų 9.4 punktą suspenduoti LASF prezidento S. G. pareigas ir LASF tikrųjų narių reikalavimą atstatydinti LASF prezidentą perduoti LASF apeliaciniame teismui nustatyti dėl reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat, atsižvelgdama į reikalavimo turinį, perdavė reikalavimą LASF etikos ir drausmės komisijai dėl reikalavime nurodytų LASF etikos ir drausmės kodekso pažeidimų, įgaliojo viceprezidentą K. T. atlikti Federacijos prezidento funkcijas. Taigi aptarti LASF tarybos veiksmai ir priimti sprendimai atitiko LASF Įstatų 9.4 punkto reikalavimus. Šią aplinkybė pripažino ir LASF revizijos komisija 2020 m. birželio 11 d. posėdyje.
48. Aptartos aplinkybės taip pat patvirtina, kad pagal LASF tarybos 2020 m. balandžio 9 d. posėdyje priimtus nutarimus buvo pradėti du savarankiški procesai: 1) LASF apeliacinio teismo posėdis, kuriame arbitrai vertino 2/3 LASF tikrųjų narių pareikšto reikalavimo atstatydinti prezidentą pagrįstumą pagal LASF Įstatų 9.4 punktą; 2) LASF etikos ir drausmės komisijos atliekamas LASF prezidento galimai padaryto LASF etikos ir drausmės kodekso pažeidimo tyrimas, t. y. drausminė procedūra.
49. Pažymėtina, kad šios dvi procedūros yra reglamentuojamos skirtingose LASF Įstatų ir LASF etikos ir drausmės kodekso nuostatose. LASF apeliacinis teismas, priimdamas sprendimą pagal LASF Įstatų 9.4 punktą, yra pirmoji ir galutinė instancija, sprendžiant klausimą, ar LASF tikrųjų narių pareikštas prašymas dėl atstatydinimo yra pagrįstas. Be to, pats LASF prezidento atstatydinimo klausimas yra galutinai išsprendžiamas tik LASF tikrųjų narių suvažiavime. Tuo tarpu LASF etikos ir drausmės komisija pagal LASF Įstatų 16.7 punktą ir LASF etikos ir drausmės kodekso 23 straipsnį yra pirmos instancijos institutas, nagrinėjantis savo iniciatyva ar suinteresuoto asmens prašymu iškeltas drausmės pažeidimo bylas už drausmės pažeidimus, numatytus LASF etikos ir drausmės kodekse, o skundus dėl LASF etikos ir drausmės komisijos priimtų sprendimų apeliacine tvarka nagrinėja LASF apeliacinis teismas, kurio sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
50. LASF apeliacinis teismas elektroninio ryšio priemonėmis 2020 m. balandžio 10 d. – 2020 m. balandžio 29 d. vykusio posėdžio metu svarstė, ar 38 LASF narių nepasitikėjimas prezidentu ir reikalavimas atstatydinti yra pagrįstas ir teisėtas, 9 arbitrai šiam teiginiui pritarė, todėl apeliacinis teismas pripažino, kad 38-ių LASF tikrųjų narių pareikštas nepasitikėjimas LASF prezidentu S. G. ir reikalavimas jį atstatydinti yra pagristas ir teisėtas. Nors ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde teigė, kad šį sprendimą priėmė šališki arbitrai, nes kai kurie iš jų buvo pasirašę raštą dėl nepasitikėjimo LASF prezidentu, bet nenusišalino nuo sprendimo priėmimo, tačiau tiesiogiai šių arbitrų neįvardino, taip pat nenurodė, pagal kokias LASF Įstatų, Etikos ir drausmės kodekso nuostatas ar kitų atsakovės vidaus dokumentų nuostatas arbitrai turėtų nusišalinti, kaip tokiu atveju turėtų būti užtikrinamas devynių arbitrų dalyvavimas LASF apeliacinio teismo posėdyje. Pažymėtina, kad pagal LASF Įstatus ir etikos ir drausmės kodekso nuostatas LASF apeliacinio teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. Dėl to LASF taryba neturėjo galimybės nesivadovauti šiuo LASF apeliacinio teismo sprendimu LASF tarybos 2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. gegužės 27 d. posėdžiuose.
51. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime neaptarė ieškovės pateikto LASF revizijos komisija 2020 m. birželio 11 d. posėdyje priimto nutarimo, kuriame nustatyta, kad LASF tarybos 2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. gegužės 27 d. posėdžių klausimai „Dėl LASF tikrųjų narių neeilinio suvažiavimo sušaukimo“ įtraukti į posėdžių darbotvarkes ir svarstyti pažeidžiant LASF įstatų 9.4. punkto reikalavimus, ir siūloma LASF tarybai atšaukti šiais klausimais priimtus nutarimus. LASF revizijos komisija išaiškino, kad vadovaujantis LASF įstatų 9.4. punktu, taryba turi sulaukti LASF etikos ir drausmės komisijos sprendimo, numatyti terminą šio sprendimo apskundimui LASF apeliaciniam teismui ir tik po to šaukti neeilinį LASF tikrųjų narių suvažiavimą vadovaujantis LASF įstatų 7.2 ir 7.4.5 punktų reikalavimais. Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo nustatyta, kad LASF etikos ir drausmės komisija tik 2020 m. liepos 27 d., t. y. likus vienai dienai iki skundžiamo LASF tikrųjų narių neeilinio suvažiavimo, priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad S. G. pažeidė LASF Etikos ir drausmės kodeksą ir skyrė jam 1 500 Eur baudą.
52. Pagal LASF Įstatų 15.1 punktą LASF revizijos komisija yra kolegialus LASF veiklos priežiūrą atliekantis organas, kuris tikrina, ar LASF valdymo ir vykdomų organų priimti sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, LASF narių suvažiavimo nutarimus, Lietuvos automobilių sporto kodekso ir kitų LASF patvirtintų dokumentų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčą nagrinėjant teisme, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovės priežiūros organo išaiškinimai nėra privalomi, o juridinio asmens įstatų normų taikymas ir aiškinimas priklauso teismo kompetencijai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 45-50 punktuose nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal LASF Įstatų 9.4 punktą LASF apeliacinis teismas neprivalėjo laukti LASF etikos ir drausmės komisijos sprendimo, atitinkamai ir LASF tarybą turėjo teisę 2020 m. gegužės 27 d. posėdyje šaukti 2020 m. liepos 28 d. LASF tikrųjų narių neeilinį suvažiavimą.
53. LASF Įstatuose yra išskirta eilinio ir neeilinio tikrųjų narių suvažiavimo tvarka ir kompetencija. Eilinio suvažiavimo sušaukimo tvarka nustatyta Įstatų 7.2 punkte, kompetencija – 7.3 punkte, o neeilinio suvažiavimo tvarka ir kompetencija yra nustatyta Įstatų 7.4 punkte. Pagal Įstatų 7.4.5. punktą, jeigu neeilinio suvažiavimo darbotvarkėje numatomi klausimai, susiję su LASF Įstatų keitimu, prezidento atšaukimu ir rinkimu, tuomet suvažiavimas yra šaukiamas šių Įstatų 7.2. punkte nustatytais terminais ir tvarka. Taigi Įstatų 7.4.5 punktas nukreipia į Įstatų 7.2 punkte nustatytą tikrųjų narių suvažiavimo sušaukimo terminus ir tvarką. Dėl to tokiu atveju Įstatų 7.4.4. punkto nuostata, pagal kurią neeiliniame suvažiavime svarstomi tik tie klausimai, kurie buvo inicijuoti tarybos ar tikrųjų narių reikalavime sušaukti neeilinį suvažiavimą, o papildomi pasiūlymai ir klausimai į neeilinio suvažiavimo darbotvarkę neįtraukiami, neturėtų būti taikoma, bet turėtų būti vadovaujamasi Įstatų 7.2.4 punktu, pagal kurį tikrieji nariai savo pasiūlymus dėl darbotvarkės projekto, kitų papildomų klausimų gali pateikti raštu ne vėliau kaip likus 45 kalendorinėms dienoms iki eilinio suvažiavimo dienos.
54. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi LASF Įstatų 7.4.4 punktu, teigdamas, kad ieškovė negalėjo prašyti į darbotvarkę įtraukti papildomus pasiūlymus ir klausimus. Taigi LASF taryba, organizuodama 2020 m. liepos 28 d. LASF tikrųjų narių neeilinį suvažiavimą, padarė LASF tam tikrų procedūrinių pažeidimų, susijusių su neeilinio suvažiavimo sušaukimo terminais ir tvarka. Tačiau šie pažeidimai neužkirto kelio ieškovei dalyvauti minėtame suvažiavime ir balsuoti jame, pagal paskelbtą darbotvarkę. Ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokias aplinkybes ji norėjusi nurodyti šaukiamam suvažiavimui, kokią kitą LASF prezidento kandidatūrą ketinusi pasiūlyti, bei kaip konkrečiai pačios ieškovės, kaip asociacijos tikrosios narės, pažeidė skundžiamame suvažiavime priimti sprendimai.
55. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad aplinkybė, jog buvęs LASF prezidentas S. G. 2020 m. kovo 1 d. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, galutinai buvo patvirtina tik galutine Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-9-594/2022, t. y. jau po 2020 m. liepos 28 d. suvažiavime priimtų sprendimų. Tačiau pats faktas įvyko ir apie jį buvo viešai žinoma jau nuo 2020 m. kovo mėnesio. Atsakovė, pagal savo Įstatus vienija Lietuvos Respublikoje įregistruotus juridinius asmenis, kultivuojančius, propaguojančius ar remiančius automobilių sportą, taip pat yra Tarptautinės automobilių federacijos narė. Tuo tarpu LASF prezidentas S. G., 2020 m. kovo 1 d., vairuodamas automobilį neblaivus, padarė ne tik privataus juridinio asmens įstatų ir kitų asociacijos veiklą reglamentuojančių vidinių dokumentų pažeidimą, tačiau pažeidė ir imperatyvias viešosios teisės normas.
56. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatyti procedūriniai 2020 m. liepos 28 d. LASF tikrųjų narių neeilinio suvažiavimo organizavimo procedūriniai pažeidimai nėra pakankamas pagrindas, neatsižvelgti į pačių šio suvažiavimų priimtų sprendimų turinį ir jų panaikinimo įtakos visos LASF tolesnei veiklai ir reputacijai. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotus CK 2.82 straipsnio 4 dalies taikymo išaiškinimus, pripažintina, kad LASF 2020 m. liepos 28 d. tikrųjų narių neeilinio suvažiavimo sprendimas atstatydinti buvusį LASF prezidentą S. G. buvo pakankamai pagrįstas. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų sprendimo išrinkti naujuoju LASF prezidentu E. J. nepagrįstumą.
Dėl procesinės bylos baigties
57. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai, nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo ištirtus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
58. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
60. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, neatlygintinos. Atsakovė pateikė duomenis, kad dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 936,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Minėta suma neviršija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punktą numatyto 2 338,70 Eur maksimalaus dydžio, mokėtino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to atsakovei priteistinos 1 936,00 Eur bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės.
61. Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37, 38 straipsniais, 325 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
n u t a r i a :
netenkinti ieškovės asociacijos K. G. automobilių sporto klubas apeliacinio skundo.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei asociacijai Lietuvos automobilių sporto federacija, juridinio asmens kodas 190641938, iš ieškovės asociacijos K. G. automobilių sporto klubas, juridinio asmens kodas 193029666, 1 936,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Rūta Latvelė
Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė