Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-09-29][nuasmeninta nutartis byloje][e2-954-881-2023].docx
Bylos nr.: e2-954-881/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus m. 20-as notarų biuras trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
CIVILINIS PROCESAS
BYLOS DĖL PAVELDĖJIMO
Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
Kitos bylos dėl paveldėjimo
Bylinėjimosi išlaidos



Civilinė byla Nr. e2-954-881/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00524-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui M. Z. (M. Z.) ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 20-ajam notarų biurui, T. Z. (T. Z.) dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kompensacijos už parduotą paveldėtą turto dalį priteisimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalyje pripažinimo negaliojančiu,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. Z. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti, kad J. Z. po motinos D. Z. mirties 2004 m. birželio 28 d. priėmė palikimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį faktiškai pradėjusi jį valdyti; 2) priteisti iš atsakovo M. Z. ieškovei 111 881 Eur kompensaciją, kuri yra lygi ieškovės paveldėtai turto daliai; 3) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro 2022 m. gegužės 3 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą dėl 1/3 dalies M. Z. paveldėtos 490/12 419 dalies žemės sklypo, esančio Žirnių g. 7, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-5284-3373; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad yra reiškiamas 116 129 Eur turtinis reikalavimas, todėl žyminis mokestis – 1 846 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnis). Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį, ir paprašė atleisti nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, nurodydama, kad turi tik nekilnojamąjį turtą – butą, kuriame gyvena, o jos pajamos per mėnesį yra tik minimali alga.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovė turi nekilnojamąjį turtą. Priešingai nei teigia ieškovė, jos pajamos yra didesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtina minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), kuri 2023 m. buvo 840 Eur. Ieškovė gauna pastovias darbines pajamas – už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki sausio 31 d. ieškovė gavo 1 071,89 Eur draudžiamąsias pajamas (neatskaičius mokesčių), už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki vasario 28 d. ieškovės pajamos buvo 975,76 Eur, už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki kovo 31 d. – 966,07 Eur (darbinės pajamos už nurodytą laikotarpį sumažėjo, kadangi ieškovei buvo išmokėta ligos išmoka).

5.       Teismo vertinimu, ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kurie atskleistų jos realią finansinę padėtį, t. y. iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, kokiomis piniginėmis lėšomis disponuoja ieškovė, ar turi transporto priemonių, finansinių įsipareigojimų, išlaikomų asmenų ir pan. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovės finansinė padėtis ateityje negalėtų pagerėti.

        

III.                      Atskirojo skundo argumentai

 

6.       Ieškovė J. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir perduoti dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

6.1.                      Teismas neįvertino, kad ieškovės pajamos už MMA didesnės tik 100 Eur. Ieškovė, atsikaičius mokesčius, gauna 600–700 Eur pajamas per mėnesį. Tokios pajamos ieškovei nesudaro galimybės susitaupyti lėšų.

6.2.                      Aplinkybė, kad ieškovė turi gyvenamąjį būstą, nereiškia, jog ieškovė gali susimokėti žyminį mokestį už ieškinį. Galimybė būstą parduoti tik tam, kad už gautas lėšas sumokėtų žyminį mokestį – nėra proporcinga siekiamiems tikslams.

6.3.                      Ieškovė nedisponuoja finansinėmis lėšomis, neturi santaupų, šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikta elektroninės bankininkystės informacija. Ieškovė neturi transporto priemonių, šią aplinkybę teismas galėjo patikrinti savo iniciatyva, kaip turintis galimybę naudotis viešaisiais registrais.

6.4.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės finansinė padėtis ateityje gali pagėrėti. Ieškovei 64 metai, todėl jos turtinė padėtis dėl mažėjančių galimybių dirbti nepagėrės. Ieškovės finansinę padėtį pagerintų ieškinio patenkinimas, tačiau teismas užkerta kelią ieškovei ginti savo pažeistas teises teisme, įpareigodamas ieškovę sumokėti tokią žyminio mokesčio sumą, kurios ieškovė neturi.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

7.       Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatytas terminas ieškinio trūkumams, t. y. žyminio mokesčio sumokėjimui, ištaisyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

 

 

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8.       Su atskiruoju skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus: 2023 m. rugpjūčio 26 d. pažymą apie transporto priemones; 2023 m. rugpjūčio 24 d. telefono ekrano elektroninės bankininkystės nuotrauką, patvirtinančią ieškovės banko sąskaitoje turimas lėšas.

9.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10.       Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

11.       Atsižvelgdamas į apeliantės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad viena vertus, ieškovė nepateikė duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, šių įrodymų pateikimo būtinybė ieškovei iškilo pirmosios instancijos teismui, remiantis ieškovės finansinę padėtį patvirtinančių duomenų (įrodymų) trūkumu, nenusprendus, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki.

12.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nuspręsti, kad ieškovė, teikdama papildomus įrodymus, sąmoningai siekia vilkinti procesą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Priešingai, pateikdama duomenis, ieškovė siekia paneigti dėl įrodymų trūkumo pirmosios instancijos teisme padarytas išvadas. Kadangi nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, netaikoma formaliai, siekdamas priimti teisingą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus. 

 

Dėl atskirojo skundo argumentų        

 

13.       Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės finansines galimybes sumokėti žyminį mokestį už ieškinį. Už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma – 1 846 Eur. Ieškovė šiuo metu yra sumokėjusi 300 Eur žyminį mokestį, likusios sumos ieškovė sumokėti negali dėl sunkios finansinės padėties. Ieškovė gauna už MMA kiek didesnį atlyginimą, nors turi gyvenamąjį būstą, tačiau jos pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė nedisponuoja automobiliu, banko sąskaitoje šiuo metu turi 1 534,67 Eur. Kadangi ieškovė greitu metu sulauks senatvės pensijos amžiaus, ateityje jos finansinė padėtis dar pablogės. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir, atsižvelgiant į naujai pateiktus įrodymus (žr. šios nutarties 8 punktą), klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14.       Teismų praktikoje pažymima, jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).

15.       Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Atitinkamai, vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018).

16.       Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl ko jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, kurias vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juo pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokio prašymo patenkinimui, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017).

17.       Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl finansinę padėtį pagrindžiantys dokumentai turi būti vertinami tam tikros laiko perspektyvos atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-128/2014; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; kt.). Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178, 179 straipsnis).

18.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės turtinės padėties, nustatė šias aplinkybes: ieškovės gaunamas pajamas; aplinkybę, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto. Kadangi ieškovė nepateikė banko sąskaitos išrašų, informacijos apie jos vardu registruotas transporto priemones ir kitų duomenų, pirmosios instancijos teismas nutarė, kad pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti dėl sunkios finansinės ieškovės padėties. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus trūkstamus duomenis, t. y. kad jos vardu nėra registruotų transporto priemonių, atsakovė banko sąskaitoje šiuo metu turi 1 534,67 Eur.

19.       Kadangi pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės finansinę padėtį patvirtinančių duomenų (įrodymų) trūkumu, nenustatė, jog ieškovės finansinė padėtis yra sunki, o ieškovė apeliaciniam teismui trūkstamus įrodymus pateikė, naujai pateiktų aplinkybių ištyrimas reikštų, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl naujai pateiktų įrodymų vertinimo, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-934/2023). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl ieškovės atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20.       Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas pirmosios instancijos teismui ginčo klausimą nagrinėti iš naujo, papildomai pažymi, kad, kaip minėta (žr. šios nutarties 16 punktą), įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį. Tačiau be pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių, t. y. registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo fondo išrašų, turto ir pajamų deklaracijų, kitų dokumentų, apie ieškovo(-ės) finansinę padėtį teismų praktikoje sprendžiama remiantis ir konkretesniais duomenimis, pavyzdžiui, vertinant visą asmens (ir jo sutuoktinio(-ės), jei turi) registruojamą turtą bei lėšas, esančias ne tik banke (ar bankuose, jei turi lėšų skirtinguose bankuose), bet ir kitose kredito įstaigose, pateikiant informaciją apie indėlius, lėšų srautus ir jų naudojimą (pvz., pateikiant išrašus), informuojant, ar asmuo yra sukaupęs santaupų ne kredito įstaigose, nurodant nekilnojamojo turto vertę, ar iš nekilnojamojo turto nuomos gaunama pajamų, taip pat įvardijant, ar asmuo turi išlaikomų asmenų, kitų finansinių įsipareigojimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1483-180/2018).

21.       Taigi, atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo prašymą pateikęs asmuo turi nurodyti kuo išsamesnę savo finansinės padėties informaciją, pateikti kuo išsamesnius šią padėtį patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl ieškovės atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pažymėtina, jog ieškovė turi teisę pirmosios instancijos teismui teikti papildomus jos sunkią finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus.

 

Dėl bylos procesinės baigties klausimo

 

22.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir klausimą dėl ieškovės atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus duomenis, būtų visapusiškai išsiaiškinta ir įvertinta ieškovės finansinė padėtis (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                        Vilija Mikuckienė