Civilinė byla Nr. e2-2719-435/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19986-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 2.6.29.1; 3.1.3.6.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.13

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2022 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant A. Ū., 

dalyvaujant ieškovei G. B. ir jos atstovui advokatui L. Š.,

atsakovų A. L. ir J. L. atstovei advokatei A. V.,

trečiajam asmeniui I. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. patikslintą ieškinį atsakovams A. L. ir J. L. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretysis asmuo I. L..

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė G. B. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė 1) priteisti jai iš atsakovo A. L. ( toliau – atsakovo) 7000,00 Eur be pagrindo gauto turto ir 339,06 Eur palūkanų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.240 straipsnio 1 dalį už nepagrįstai gautą turtą; 2) priteisti jai iš atsakovės J. L. (toliau – atsakovės)  7000,00 Eur be pagrindo gauto turto ir 343,99 Eur palūkanų pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį už nepagrįstai gautą turtą; priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas už visą teismo sprendimu priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

1.1       Procesiniuose dokumentuose ( patikslintame ieškinyje ir dublike) nurodė, kad 2020 m. gruodžio 18 d. ieškovė bankiniu pavedimu pervedė atsakovui 2 000,00 Eur; 2020 m. gruodžio 18 d. ieškovė bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 3 000,00 Eur; 2021 m. sausio 28 d. ieškovė bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 4 000,00 Eur; 2021 m. vasario 2 d. ieškovė bankiniu pavedimu pervedė atsakovui 5 000,00 Eur. Su ieškiniu pateikti bankiniai pavedimai, kuriais atsakovams buvo pervestos nurodytos pinigų sumos, patvirtina, kad atsakovai praturtėjo ieškovės sąskaita.

1.2       Nurodė, kad su atsakovais ieškovė niekada neturėjo jokių teisinių santykių. Kadangi atsakovai taip pat neturi jokių santykių su ieškove, jie nuo pat pinigų įskaitymo jų banko sąskaitose turėjo suprasti, kad pinigus gavo be jokio pagrindo. 

1.3       2021 m. lapkričio 15 d. ieškovė per savo įgaliotą atstovą kreipėsi į atsakovus registruotu laišku išsiųsdama jiems pretenziją ir reikalaudama nedelsiant grąžinti nepagrįstai gautas pinigų sumas. Pretenzija atsakovams buvo įteikta 2021 m. lapkričio 17 d. Nuo pretenzijos įteikimo dienos iki ieškinio padavimo teismui dienos atsakovai į pretenziją nesureagavo ir nepagrįstai gautų pinigų negrąžino.

1.4       Kadangi už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, ieškovė paskaičiavo, jog iš atsakovo jai priteistina 339,06 Eur palūkanų už nepagrįstai gautą ieškovės turtą, o iš atsakovės - 343,99 Eur palūkanų už nepagrįstai gautą ieškovės turtą.

1.5       Taip pat prašė priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą visą pinigų sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.

1.6       Ieškovė prieštaravo atsakovų atsiliepime nurodytai aplinkybei, kad ieškovės sumokėtos 14 000,00 Eur piniginės lėšos atsakovams buvo paskolos grąžinimas trečiajam asmeniui I. L. ( toliau – tretysis asmuo). Ieškovė nesiskolino pinigų nei iš trečiojo asmens, nei iš atsakovų. 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakovo  bankiniu pavedimu pervesti 2 500,00 Eur į ieškovės banko sąskaitą, paskirtyje nurodant „sąskaitos papildymas“, nebuvo skirti ieškovei, nes tuo metu ieškovės ir atsakovo jokie teisiniai santykiai nesiejo. Pinigai buvo skirti ieškovės sutuoktiniui M. B., kaip anksčiau atsakovo sūnui – trečiajam asmeniui suteiktos paskolos grąžinimas.

1.7       Paaiškino, kad atsakovų nurodoma trečiojo asmens neva tai sudaryta žodinė paskolos sutartis dėl 14 000,00 Eur paskolinimo ieškovei yra negaliojanti, nepaisant net to, jei pinigų perdavimas būtų įrodytas leistinais įrodymais. Tokios paskolos sutarties negali patvirtinti nei žodžiai, nei konkliudentiniai veiksmai, nei paprastos rašytinės formos dokumentai.

1.8       Aplinkybė, kad atsakovai, gavę iš ieškovės 14 000,00 Eur piniginių lėšų sumą ją perdavė savo sūnui – trečiajam asmeniui, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, aplinkybės, kur ir kaip be pagrindo gautus pinigus panaudojo atsakovai, neturi bylai jokios reikšmės, nes nepatvirtina pinigų gavimo pagrindo. Taip pat aplinkybė, kad tretyjį asmenį ir ieškovę siejo dalykiniai santykiai, susiję su ieškovės pareigomis trečiajam asmeniui priklausančioje MB „(duomenys neskelbtini)“, irgi nėra susijusi su nagrinėjama byla ir nepatvirtina atsakovų gautų pinigų pagrindo. Atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad ieškovė, atlikdama bankinius pavedimus, žinojo atsakovų vardus, pavardes ir sąskaitos numerius, bei pavedimus atliko tikslingai, nepatvirtina atsakovų gautų pinigų pagrindo, tuo labiau kažkokios paskolos grąžinimo.

1.9       Ieškovės atliktų mokėjimo nurodymų paskirtyje įrašyti žodžiai yra pasirinkti atsitiktinai, nesiekiant suteikti ieškovės atliktiems veiksmams tų žodžių bendrinės prasmės.

1.10       Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti pilnai.

2.       Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.

2.1       Savo procesiniuose dokumentuose ( atsiliepime į patikslintą ieškinį ir triplike) nurodė, kad 2019 metais, liepos–rugpjūčio mėn. ieškovė paprašė atsakovų sūnaus trečiojo asmens paskolinti 14 000,00 Eur sumą. Dalį prašomos sumos (11 500,00 Eur) tretysis asmuo paskolino grynais pinigais, likusią dalį paskolos (2500,00 Eur) tretysis asmuo paprašė pervesti atsakovo į ieškovės banko sąskaitą. 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas pervedė bankiniu pavedimu ieškovei 2500,00 Eur, paskirtyje nurodydamas „sąskaitos papildymas“.

2.2       Tarp šalių rašytinė paskolos sutartis pasirašyta nebuvo, kadangi tretyjį asmenį ir ieškovės sutuoktinį M. B. siejo ilgalaikiai verslo santykiai t. y. tretysis asmuo pasitikėjo ieškove ir jos sutuoktiniu.

2.3       2019 m. trečiojo asmens suteiktą paskolą ieškovė sugrąžino į atsakovo ir atsakovės banko sąskaitas ieškovės pateiktais į bylą bankiniais pavedimais, kurių paskirtyje pirmaisiais dviem atvejais nurodė „paskola“, antraisiais dviem – „ sąskaitos papildymas“, atsakovai gavę iš ieškovės 14 000,00 Eur piniginių lėšų sumą, ją perdavė savo sūnui trečiajam asmeniui, kas reiškia, kad ieškovė tokiu būdu sugrąžino pinigines lėšas, kurias buvo paskolinęs jai tretysis asmuo.

2.4       Pažymėjo, kad tretyjį asmenį ir ieškovę taip pat siejo dalykiniai santykiai t. y. ieškovė užėmė direktoriaus pareigas trečiajam asmeniui priklausančioje mažojoje bendrijoje (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, tačiau (duomenys neskelbtini) tretysis asmuo atleido ieškovę iš direktoriaus pareigų dėl galimo bendrovės turto pasisavinimo bei aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo.

2.5       Aplinkybę, jog tarp ieškovės ir atsakovų sūnaus - trečiojo asmens buvo susiklostęs kreditoriaus ir debitorės santykiai, patvirtina, atsakovo atliktas 2500,00 Eur bankinis pavedimas. Nors ieškovė ir nurodo, jog 14 000,00 Eur tariamai pervesta atsakovams be pagrindo, ir ji su atsakovais „...neturėjo jokių teisinių santykių... “ ir  „...jie nuo pinigų įskaitymo jų banko sąskaitose turėjo suprasti, kad pinigus gavo be jokio pagrindo... “,  tačiau nepaaiškina iš kur ieškovė gavo atsakovų banko sąskaitas. 2020 m. gruodžio 18 d. atliktų bankinių pavedimų atsakovams paskirtyje ieškovė nurodė, „paskola“, kas atitinka, faktą, kad nurodyti pinigai savo paskirtimi buvo siejami su paskolos santykiais, o konkrečiau su paskolos grąžinimu trečiajam asmeniui.

2.6       . Be to, bankiniai pavedimai padaryti laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. vasario 2 d., o pretenziją dėl piniginių lėšų grąžinimo ieškovė pareiškė 2021 m. lapkričio 15 d. t. y. praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo piniginių lėšų pervedimo atsakovams, t. y. iš karto po to kai tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) ieškovę atleido iš MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų ir 2021 m. lapkričio 1 d. nurodė perduoti MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą bei 2021 m. lapkričio 1 ir 2 d. pateikti atitinkamus duomenis.

2.7       Tai, atsakovų nuomone rodo, kad ieškovė atsakovams pervestus 14 000,00 Eur laikė paskolos trečiajam asmeniui grąžinimu. 14 000,00 Eur yra pakankamai ženkli suma, be to pervesta, ne vienu, o keturiais bankiniais pavedimais, kas taip pat rodo, jog ieškovė objektyviai žinojo, kad pinigus atsakovams perveda tikslingai, vykdydama ieškovei aiškiai žinomus sutartinius santykius. Be to, ieškovė nėra neveiksni ar dėl kitų priežasčių negalėjusi suvokti savo veiksmų.

2.8       Faktinės aplinkybės rodo, jog šis ieškinys, ne tik nepagrįstas bei manipuliatyvus, tačiau tuo pačiu pareikštas kerštaujant trečiajam asmeniui. Pažymėjo, jog trečiojo asmens vadovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ieškovei pretenziją dėl didelės vertės turto (41 194,37 Eur) pasisavinimo, bei apgaulingo apskaitos tvarkymo.

2.9       Kadangi piniginės lėšos atsakovams buvo pervestos pagrįstai, todėl nepagrįsta ieškinyje nurodyta palūkanų skaičiavimo metodika.

2.10       Triplike nurodė iš esmės tapačius argumentus išdėstytus atsiliepime į patikslintą ieškinį papildomai nurodydami, kad pridedamas 2022 m. kovo 3 d. atsakovų sūnaus – trečiojo asmens notariškai patvirtintas pareiškimas, parodantis, jog šioje civilinėje byloje nagrinėjamos piniginės lėšos atsakovų gautos iš ieškovės ir atsakovų pervestos ieškovei yra ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio susitarimų pasekmė ir atspindi paskolinius santykius susiklosčiusius tarp ieškovės ir trečiojo asmens (Priedas Nr. 1).

2.11       Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti.

3.       Tretysis asmuo atsakovų pusėje atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

3.1       Nurodė, kad jis gerai pažinojo, tiek ieškovę, tiek jos sutuoktinį M. B., su kuriais palaikė ne tik draugiškus, tačiau ir verslo santykius. Ieškovė užėmė direktorės pareigas trečiajam asmeniui priklausančioje MB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) tretysis asmuo iš direktoriaus pareigų atleido ieškovę, dėl galimo bendrovės turto pasisavinimo bei aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo, kas sąlygojo vėlesnį t.y. dabartinį ieškovės ir trečiojo asmens konfliktą.

3.2        Paaiškino, kad 2019 metais liepos pabaigoje, ieškovė paprašė trečiojo asmens paskolinti pinigų, planuojamam įsigyti butui, kurį ieškovė ketino nupirkti savo dukrai E. B.. Ieškovės prašoma paskolinti suma buvo 11 500,00 Eur.

3.3       Tretysis asmuo sutiko paskolinti šią pinigų sumą ieškovei ir 2019 m. rugpjūčio ~7 dieną tretysis asmuo perdavė ieškovei 11 500,00 Eur. Šias pinigines lėšas tretysis asmuo pasiskolino iš bendrovės kurioje dirbo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartį Nr. 2019/08/02. Paskolos suma grynais pinigais buvo nuimta nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB Swedbank banko sąskaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalimis nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d.  iki 2019 m. rugpjūčio 7 d.  imtinai. Po kelių dienų ieškovė paprašė dar papildomai paskolinti 2500 Eur. Tretysis asmuo paprašė savo tėvo - atsakovo, pervesti 2500,00 Eur ieškovei, kuriuos 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas pervedė bankiniu pavedimu ieškovei paskirtyje nurodydamas „sąskaitos papildymas“.

3.4       Dėl suteiktos paskolos, tarp ieškovės ir trečiojo asmens sutartis pasirašyta nebuvo, kadangi trečiąjį asmenį ir ieškovės sutuoktinį M. B. siejo draugiški ir verslo santykiai. Trečiasis asmuo pasitikėjo tiek ieškovės sutuoktiniu, tiek ieškove. Tokį pasitikėjimą patvirtina aplinkybė, kad ieškovė buvo paskirta direktore MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis savininkas buvo tretysis asmuo.

3.5       Taigi, tretysis asmuo faktiškai paskolino ieškovei iš viso 14 000,00 Eur, iš kurių 11 500,00 Eur grynais pinigais, kuriuos ieškovė grąžino keturiais bankiniais pavedimais į trečiojo asmens nurodytas bankines savo tėvų - atsakovų sąskaitas.

3.6       Ieškovei sugrąžinus paskolą ir pervedus pinigines lėšas atsakovams, jie šias pinigų sumas iš banko sąskaitų nusiėmė grynais pinigais ir perdavė savo sūnui trečiajam asmeniui: 2020 m. gruodžio 18 d. atsakovas iš AB Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini) nusiėmė 2 000,00 Eur grynais pinigais ir juos perdavė trečiajam asmeniui 2020 m. gruodžio 18 d. atsakovė iš AB Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini) nusiėmė 2 000,00 Eur grynais pinigais ir juos perdavė trečiajam asmeniui; 2021 m. sausio 28 d., 2021 m. sausio 29 d. atsakovė iš AB Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini) nusiėmė 3 400,00 Eur grynais pinigais ir juos perdavė trečiajam asmeniui; 2021 m. vasario 2d. atsakovas iš AB Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini) nusiėmė 3 000,00 Eur grynais pinigais ir juos perdavė trečiajam asmeniui. Iš viso atsakovai iš tų pačių banko sąskaitų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) į kurias ieškovė atsakovams pervedė trečiajam asmeniui priklausančias pinigines lėšas, tomis pačiomis dienomis, kuriomis atsakovams piniginės lėšos buvo pervestos išsiėmė 10 400,00 Eur, kas papildomai parodo, jog ieškovė pinigines lėšas skyrė trečiajam asmeniui, o ne atsakovams ir tai buvo anksčiau suteiktos paskolos grąžinimas.

3.7       Nurodė, kad poreikis pareikšti nepagrįstas pretenzijas atsakovams, ieškovei kilo tik po to, kai tarp trečiojo asmens ir ieškovės kilo konfliktas dėl ieškovės priimtų sprendimų ir veiksmų vadovaujant trečiajam asmeniui priklausančiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Trečiojo asmens vadovaujama bendrovė ieškovės paprašė pateikti duomenis ir pareiškė ieškovei pretenziją dėl 41 194,37 Eur piniginių lėšų pasisavinimo ir iššvaistymo. Toks nesąžiningas ieškovės elgesys atsakovų atžvilgiu, vertintinas kaip gynybą į ieškovei reiškiamas pretenzijas trečiojo asmens valdomos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. 

3.8       Teismo posėdžio metu tretysis asmuo prašė ieškinį atmesti.

Teismas

konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmetamas. 

4.       Nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. tretysis asmuo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį Nr. 2019/08/02 pagal kurią tretysis asmuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolino 11 500,00 Eur. AB Swedbank banko išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų tokia suma buvo išgryninta ( Dok-51374 priedai Nr. 1, 2).

5.       2019 m. rugpjūčio 12 d.  atsakovas bankiniu pavedimu pervedė ieškovei 2500,00 Eur, paskirtyje nurodydamas „sąskaitos papildymas“ ( Dok-12078 priedas Nr.1).

6.       2019 m. rugpjūčio 14 d. notaro patvirtinta Pirkimo- Pardavimo sutartimi ieškovės dukra E. B. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 25 000,00 Eur, kurie buvo sumokėti pardavėjams iki notarinės sutarties patvirtinimo ( Dok – 141278).

7.       2020 m. gruodžio 18 d. ieškovė bankiniu pavedimu pervedė atsakovui 2 000,00 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskola“; 2020 m. gruodžio 18 d. ieškovė bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 3 000,00 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskola“; 2021 m. sausio 28 d. ieškovė bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 4 000, 00 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydama „ sąskaitos papildymas“; 2021 m. vasario 2 d. ieškovė bankiniu pavedimu pervedė atsakovui 5 000,00 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydama „ sąskaitos papildymas“ ( CBP -25828 priedai Nr. 3-6).

8.       Atsakovų banko sąskaitų išrašai patvirtina tai, jog atsakovai iškart po šių pinigų gavimo išgrynino 10 400,00 Eur ( Dok-51374 priedai Nr. 1, 2).

9.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašas patvirtina trečiojo asmens nurodytą aplinkybę, kad 2021 m. vasario 11 d. į nurodytos įmonės sąskaitą buvo įnešta 4000,00 Eur, 2021 m. vasario 15 d. – 3500,00 Eur ir 100,00 Eur, 2021 m. vasario 17 d. – 3900,00 Eur ( Dok-141231).

10.       2021 m. lapkričio 15 d. ieškovė per savo įgaliotą atstovą advokatą L. Š. kreipėsi į atsakovus registruotu laišku išsiųsdama jiems pretenziją ir reikalaudama nedelsiant grąžinti aukščiau nurodytais pavedimais pervestas pinigų sumas. Pretenzija atsakovams buvo įteikta 2021 m. lapkričio 17 d. ( CBP -25828 priedai Nr. 7,8).

11.       (duomenys neskelbtini) vienintelio mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario – trečiojo asmens sprendimu „Dėl vadovo keitimo“ ieškovė atleista iš direktoriaus pareigų; direktoriumi paskirtas tretysis asmuo (Dok-12078 priedas Nr. 2).

12.       2021 m. lapkričio 1 d. tretysis asmuo, kaip mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pareikalavo ieškovės perduoti buhalterinius ir kitus dokumentus, įmonės lėšas, bankinius prisijungimus ir kt. (Dok-12078 priedas Nr. 4).  

13.       2021 m. gruodžio 1 d. mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (tretysis asmuo) pateikė ieškovei pretenziją dėl bendrovėje nustatyto piniginių lėšų bei prekių trūkumo, kurio piniginė vertė 41 194,37 Eur su reikalavimu grąžinti nurodytą sumą bendrovei pažymint, kad negrąžinus nurodytos sumos ir nepateikus buhalterinės apskaitos vedimą pagrindžiančių dokumentų bus kreipiamasi į prokuratūrą. ( Dok-12078 priedas Nr.3).

14.       2022 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarė R. M. patvirtino trečiojo asmens vienašalį sandorį, pagal kurį trečiasis asmuo pareiškė, kad 2019 rugpjūčio 12 d. bankinis pavedimas ( 2500,00Eur) atsakovo pervestos ieškovei lėšos yra tinkamas trečiojo asmens paskolos suteikimas ieškovei; 2020 m. gruodžio 18 d. ir 2021 m. sausio 28 d. bankiniais pavedimais ( atitinkamai 3000,00 Eur ir 4000,00 Eur) ieškovės pervestos atsakovei lėšos yra tinkamas ieškovės skolos trečiajam asmeniui grąžinimas; 2020 m. gruodžio 18 d. ir 2021 m. vasario 2 d. bankiniais pavedimais (atitinkamai 2000,00 Eur ir 5000,00Eur) ieškovės pervestos atsakovui lėšos yra tinkamas ieškovės skolos trečiajam asmeniui grąžinimas; nurodytas sumas atsakovai perdavė trečiajam asmeniui ( Dok-30744 priedas).

15.       Vykdomosios bylos įrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. kovo 1 d. antstolė A. A. vykdė 18 896, 80 Eur priverstinį išieškojimą iš trečiojo asmens pagal teismo išduotą Teismo įsakymą; 2016 m. spalio 5 d. vykdomojoje byloje buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas ( Dok-138324).

16.       Nagrinėjamoje byloje ginčo objektu yra 14 000,00 Eur suma, kurią, anot ieškovės, be teisėto pagrindo gavo atsakovai. Atsakovai atsikerta, kad įvyko paskolos, kurią ieškovei suteikė jų sūnus, grąžinimas.

17.       Nepagrįsto praturtėjimo ar daikto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje šiuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 20 punktas).

18.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019 18 punktą).

19.        Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).

20.       Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia) (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018, 24 punktą). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi, aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).

21.       Ieškovė ieškinį grindė 2020 m. gruodžio 18 d. bankiniais pavedimais atsakovei ir atsakovui (3 000,00 Eur ir 2 000,00 Eur); 2021 m. sausio 28 d. bankiniu pavedimu atsakovei (4 000,00 Eur); 2021 m. vasario 2 d. bankiniu pavedimu atsakovui (5 000,00 Eur). Teismo posėdyje paaiškino, kad pavedimus atliko savo sutuoktinio prašymu, atsakovų sąskaitas nurodė sutuoktinis, ieškovė neklausė, kokiu tikslu turi būti pervedami pinigai, nors pripažino, kad tokia pinigų suma jų šeimai yra didelė. Paaiškino, kad dviejuose pavedimuose nurodė, kad tai yra „paskola“ taip pat sutuoktinio nurodymu, dėl 2019 m. rugpjūčio 12 d.  gauto pavedimo iš atsakovo nurodė, kad tai taip pat buvo jų tarpusavio reikalai. Ieškovė, savo atstovo patarimu, atsisakė atsakyti į teismo klausimus, susijusius su ieškovės santykiu su trečiuoju asmeniu, motyvuodama, kad tai reikštų parodymus prieš save ( CPK 188 straipsnis).

22.       Atsakovai ir tretysis asmuo nuosekliai aiškino, kad ieškovės nurodytais pavedimais trečiajam asmeniui buvo grąžinta jo 2019 m. vasarą suteikta paskola ieškovei, tikslu nupirkti butą ieškovės dukrai ir teikė tai pagrindžiančius įrodymus.

23.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu).(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 44 punktas).

24.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška [...] (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).

25.       Kaip nustatyta, ieškovė prašomą priteisti kaip nepagrįstai įgytą 14 000,00 Eur sumą atsakovams pervedė keturiais pavedimais per pusantro mėnesio, kaip pati nurodė, sutuoktinio prašymu ir į jo nurodytas atsakovų banko sąskaitas. Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl lėšų pervedimo, kadangi ieškovės pinigų perdavimas atsakovams nebuvo vienkartinis, jis truko netrumpą laiko tarpą ieškovei žinant ir pačius asmenis, kuriems pervedami pinigai ir tų asmenų banko sąskaitas, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovai turtą (ieškovės pervestas lėšas) įgijo be pagrindo ir priešingai, leidžia daryti išvadą, kad pinigai buvo pervesti esant teisėtam pagrindui ir tikslinis.

26.       Esant ieškovo reikalavimui priteisti pinigines sumas ir šalims nesutariant dėl sutartinių santykių pobūdžio, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, jos 25 punktą).

27.       Ieškovė nurodė, kad vien šabloniško nurodymo pavedimo paskirtyje nepakanka, siekiant kvalifikuoti tarp šalių buvus paskolinius santykius, todėl atsakovė privalėjo pateikti įrodymus, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

28.       Atsakovai ir tretysis asmuo neginčijo, jog tarp šalių nebuvo surašyta paskolos sutartis motyvuodami tuo, jog tretyjį asmenį ir ieškovės sutuoktinį M. B. siejo ilgalaikiai verslo santykiai t. y. tretysis asmuo pasitikėjo ieškove ir jos sutuoktiniu.

29.       Pagal CK 6.870 straipsnio 3 dalį, jeigu neįrodoma, kad paskolos dalykas iš tikrųjų perduotas paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta.

30.       Kaip nustatyta, ieškovė dviem pirmaisiais pavedimais atsakovams (2 000,00 Eur ir 3 000,00 Eur) nurodė, kad tai yra paskola. Nei savo procesiniuose dokumentuose, nei duodama paaiškinimus teisme ieškovė nenurodė, kad ji ar jos šeima ginčijamais pavedimais teikė atsakovams ar trečiajam asmeniui paskolą, priešingai - atsakovė teigė, kad pavedimus darė sutuoktinio nurodymu, o po daugiau kaip 9 mėnesių, pasitarusi su sutuoktiniu nusprendė, kad pinigai buvo pervesti be teisėto pagrindo, todėl kreipėsi į atsakovus dėl jų sugrąžinimo. Tokios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad ieškovė pinigų nei atsakovams nei trečiajam asmeniui neskolino, tačiau siunčiamus pinigus įvardinusi „paskola“ pripažino buvusius paskolinius santykius.  Byloje surinkti rašytiniai įrodymai - UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartis Nr. 2019/08/02, atsakovo 2 500,00 Eur pavedimas ieškovei, ieškovės dukters buto įsigijimo dokumentai, visi tarp šalių vykę bankiniai pavedimai, pinigų išgryninimai ir jų įnešimas į  UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, trečiojo asmens pateikti įrodymai apie tai, kad paskolos suteikimo ir jos grąžinimo laikotarpiu tretysis asmuo dėl vykdomo išieškojimo negalėjo naudotis savo banko sąskaita ir kt., tiek laiko ( įvykių eiliškumo) tiek piniginių sumų judėjimo prasme patvirtina atsakovų ir trečiojo asmens nuosekliai dėstomą poziciją, kad ieškovės pavedimais buvo grąžinta trečiojo asmens ieškovei suteikta paskola. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jos sutuoktinis yra skolinęs trečiajam asmeniui pinigus ir kad 2 500,00 Eur atsakovo pavedimas ieškovei buvo paskolos grąžinimas jos sutuoktiniui. Taigi, surinktų įrodymų visuma leidžia daryti teismui labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės nurodoma 14 000,00 Eur suma yra ne atsakovų be pagrindo įgytas turtas, o trečiajam asmeniui grąžinama ieškovės paskola.

31.       Pažymėtina, kad paskola yra realinis sandoris, o nagrinėjamoje byloje ieškovė, grąžinusi atsakovams pinigus ir įrašiusi, kad tai paskola, patvirtino sandorį. Patvirtinus nuginčijamą sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti (CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje ieškovė grąžinusi pinigus ir pabrėžtina – visą sumą, kurios reikalauja iš atsakovų, keliais pavedimais, tarp kurių yra 1,5 mėnesio skirtumas, patvirtino paskolos sandorį, kurio nebeturi teisės ginčyti. Teismo vertinimu tai, kad ieškovė pavedimus atliko esant 1,5 mėnesio skirtumui, o pareikalavo grąžinti pinigus, pervestus nurodytais pavedimais daugiau nei po 9 mėnesių yra daugiau nei pakankamas terminas įsitikinti pervedamų lėšų pagrįstumu (CK 1.5 straipsnis). Minėta, ieškovė remiasi aplinkybe, įrodinėdama, kad šabloniško nurodymo paskirtis neįrodo tikrosios šalies valios. Tačiau priešingos padėties analizės metodas teismui leidžia atmesti ieškovės teiginį, kad sutartis negalioja dėl rašytinės formos nesilaikymo ir kad neatitinka tikrosios valios. Taigi, nors paskolos sutartis dėl jos sumos privalėjo būti rašytinė ir notarinės formos, bet pavedimo sutartyje ieškovei įrašius pervedimo tikslą kaip paskolą (ieškovei neteikus atsakovams ar trečiajam asmeniui paskolos), sandoris (visoje apimtyje, nes ieškovė jo neskaido) tapo ir rašytinis, ir patvirtintas pačios ieškovės. Teismas pažymi, kad tokia teismo išvada atitinka kasacinio teismo praktiką.

32.       Teismas, šiuo atveju, vertina ir tarp šalių pasikeitusius santykius, t.y. tai, kad toks ieškinys buvo pareikštas po to, kai ieškovė buvo atleista iš direktorės pareigų trečiojo asmens įmonėje dėl nepasitikėjimo ja.

33.       Esant šalių pozicijos nesutapimui, kuomet ieškovė teigia, kad atsakovai pinigus gavo nepagrįstai, o atsakovams įrodinėjant, jog šie pinigai buvo ieškovės skolos grąžinimas trečiajam asmeniui, svarbu ir šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad atsakovai ir tretysis asmuo nuo pat ieškovės ieškinio pateikimo momento viso proceso metu įrodinėjo, jog ieškovę ir tretyjį asmenį siejo paskolos teisiniai santykiai ( ieškovei buvo skolinti pinigai, kuriuos ji grąžino), tuo tarpu ieškovės pozicija buvo neužtikrinta ir nenuosekli, procesiniuose dokumentuose ji teigė, kad su atsakovais neturėjo jokių teisinių santykių  bei teismo posėdyje iš esmės atsisakė paaiškinti pinigų pervedimo aplinkybes bei sąsajas su trečiuoju asmeniu, tačiau bylą išnagrinėjus iš esmės pateikė teismui patikslintą ieškinį ( kurio teismas nepriėmė), kuriame jau pateikė visiškai kitokias pinigų pervedimo aplinkybes. Ieškovė ir jos sutuoktinis nurodė, kad ieškovės pervedimais buvo paskolinta trečiajam asmeniui 14 000,00 Eur suma, tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens bankinės sąskaitos buvo areštuotos, ieškovai pinigų perdavimui pasinaudojo trečiojo asmens tėvų banko sąskaitomis. Tokį ieškovės elgesį teismas vertina kaip ieškovės pozicijos pasikeitimą priklausomai nuo byloje paaiškėjusių faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų ir pačios ieškovės pripažinimą, kad jos ieškinys yra visiškai nepagrįstas.

34.       Teismas sprendžia, kad atsakovai įrodė, jog turtas buvo įgytas pagrįstai (Sprendimo 20 punktas), nes tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis), todėl nėra pagrindo teisinio santykio vertinti pagal nepagrįsto praturtėjimo sąlygas. Nustačius, kad, pirma, pinigai buvo pervesti pagal paskolos sutartį (grąžinant paskolą), antra, ieškovė patvirtino sandorį ir todėl neteko teisės jį ginčyti, ieškovės patikslintas ieškinys atmetamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

36.       Ieškinį atmetus nėra pagrindo spręsti ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. 

37.       Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro teisinės pagalbos išlaidos: susijusios su susipažinimu su bylos dokumentais, atstovavimu teismo posėdyje – 363,00 Eur (pagal 2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV171248; e. b. l. 161); susijusios su pasirengimu bylai, atstovavimu 2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje – 363,00 Eur (pagal 2022 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV171398; e. b. l. 162); susijusios su baigiamųjų kalbų ir replikos surašymu – 484,00 Eur (pagal 2022 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV171407, e. b. l. 163). Bylinėjimosi išlaidos apmokėtos 2022 m. lapkričio 28 d. ir 2022 m. lapkričio 29 d. mokėjimų nurodymais (e. b. l. 164, 171). Atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, nagrinėtų klausimų specifiką, bylos sudėtingumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovams iš ieškovės priteisiamos 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

38.       Tretysis asmuo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad prašo priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, į bylą nepateikė, todėl trečiajam asmeniui, atsakovų pusėje, iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

39.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 17,92 Eur, todėl patikslintą ieškinį atmetus šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų kiekvienam.

Priteisti iš ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolikos eurų 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja         Rūta Jankauskaitė-Jocė